{"id":26194,"date":"2020-10-30T10:16:38","date_gmt":"2020-10-30T07:16:38","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=26194"},"modified":"2020-10-30T10:16:38","modified_gmt":"2020-10-30T07:16:38","slug":"estt-nedraudziama-apdrausto-asmens-gyvenamosios-vietos-valstybei-narei-atsisakyti-jam-suteikti-isankstini-leidima-kompensuoti-tarpvalstybines-sveikatos-prieziuros-islaidas-kai-sioje-valstybeje-narej","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/10\/30\/estt-nedraudziama-apdrausto-asmens-gyvenamosios-vietos-valstybei-narei-atsisakyti-jam-suteikti-isankstini-leidima-kompensuoti-tarpvalstybines-sveikatos-prieziuros-islaidas-kai-sioje-valstybeje-narej\/","title":{"rendered":"ESTT: nedraud\u017eiama apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybei narei atsisakyti jam suteikti i\u0161ankstin\u012f leidim\u0105 kompensuoti tarpvalstybines sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laidas, kai \u0161ioje valstyb\u0117je nar\u0117je galima pasinaudoti stacionariniu gydymu, kurio medicininis veiksmingumas nekelia joki\u0173 abejoni\u0173, ta\u010diau taikomas gydymo b\u016bdas prie\u0161tarauja to apdrausto asmens religiniams \u012fsitikinimams"},"content":{"rendered":"<p>Kasatoriaus pagrindin\u0117je byloje s\u016bnui buvo reikalinga atvira \u0161irdies operacija. \u0160i\u0105 operacij\u0105 buvo galima atlikti jo draudimo valstyb\u0117je nar\u0117je, Latvijoje, bet ji nebuvo \u012fmanoma be kraujo perpylimo. Kasatorius pagrindin\u0117je byloje nesutiko su \u0161iuo gydymo b\u016bdu, motyvuodamas tuo, kad yra Jehovos liudytojas, ir tod\u0117l papra\u0161\u0117 Nacion\u0101lais Vesel\u012bbas dienests (Nacionalin\u0117 sveikatos tarnyba, Latvija) i\u0161duoti leidim\u0105, kad jos s\u016bnui b\u016bt\u0173 galima pasinaudoti planin\u0117mis sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugomis Lenkijoje, kur operacija gal\u0117jo b\u016bti atlikta be kraujo perpylimo. \u0160is pra\u0161ymas buvo atmestas; d\u0117l tokio sveikatos tarnybos sprendimo kasatorius pateik\u0117 skund\u0105. \u0160\u012f skund\u0105 pirmosios instancijos teismas atmet\u0117; toks sprendimas patvirtintas ir apeliacin\u0117je instancijoje. Kasatoriaus pagrindin\u0117je byloje s\u016bnaus \u0161irdies operacija be kraujo perpylimo buvo atlikta Lenkijoje.<\/p>\n<p>Gav\u0119s kasacin\u012f skund\u0105 Augst\u0101k\u0101 tiesa (Sen\u0101ts) (Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, Latvija) suabejojo, ar Latvijos sveikatos tarnybos gal\u0117jo atsisakyti i\u0161duoti form\u0105 d\u0117l \u0161i\u0173 i\u0161laid\u0173 kompensavimo, remdamosi vien medicininiais kriterijais, ar jos taip pat prival\u0117jo atsi\u017evelgti \u012f kasatoriaus pagrindin\u0117je byloje religinius \u012fsitikinimus. Abejodamas, ar i\u0161ankstinio leidimo sistema, kaip antai nagrin\u0117jama pagrindin\u0117je byloje, suderinama su S\u0105jungos teise, pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pateik\u0119s teismas u\u017edav\u0117 Teisingumo Teismui du prejudicinius klausimus; jis pra\u0161\u0117 i\u0161ai\u0161kinti Reglamento Nr. 883\/2004 20 straipsnio 2 dal\u012f, kurioje apibr\u0117\u017etos s\u0105lygos, kurioms esant apdrausto asmens, pra\u0161an\u010dio leisti gydytis kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je, gyvenamosios vietos valstyb\u0117 nar\u0117 i\u0161duoda leidim\u0105 ir atitinkamai padengia kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je gaut\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 i\u0161laidas, ir Direktyvos 2011\/24 8 straipsn\u012f d\u0117l tarpvalstybini\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 kompensavimui skirto i\u0161ankstinio leidimo suteikimo sistem\u0173, \u0161ias nuostatas siejant su Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos (Chartija) 21 straipsnio 1 dalimi, kuria u\u017edraud\u017eiama bet kokia diskriminacija d\u0117l religijos.<\/p>\n<p>2020 m. spalio 29 d. Sprendime Teisingumo Teismas <a href=\"http:\/\/curia.europa.eu\/juris\/document\/document.jsf;jsessionid=2F79D7C548B77F210363ED129203EF45?text=&amp;docid=233023&amp;pageIndex=0&amp;doclang=LT&amp;mode=req&amp;dir=&amp;occ=first&amp;part=1&amp;cid=10699035\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">nusprend\u0117<\/a>, kad pagal Reglamento Nr. 883\/2004 20 straipsnio 2 dal\u012f, siejam\u0105 su Chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, nedraud\u017eiama apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstybei narei atsisakyti jam suteikti \u0161io reglamento 20 straipsnio 1 dalyje numatyt\u0105 leidim\u0105, kai \u0161ioje valstyb\u0117je nar\u0117je galima pasinaudoti stacionariniu gydymu, kurio medicininis veiksmingumas nekelia joki\u0173 abejoni\u0173, ta\u010diau taikomas gydymo b\u016bdas prie\u0161tarauja to apdrausto asmens religiniams \u012fsitikinimams.<\/p>\n<p>Teisingumo Teismas pripa\u017eino, kad atsisakymas suteikti Reglamente Nr. 883\/2004 numatyt\u0105 i\u0161ankstin\u012f leidim\u0105 \u012ftvirtina skirting\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, netiesiogiai grind\u017eiam\u0105 religija arba religiniais \u012fsitikinimais. Pacient\u0173, kurie gydomi atliekant kraujo perpylim\u0105, gydymo i\u0161laidos padengiamos i\u0161 gyvenamosios valstyb\u0117s nar\u0117s socialinio draudimo, o t\u0173, kurie d\u0117l religini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nusprend\u017eia nesinaudoti tokiu gydymu \u0161ioje valstyb\u0117je nar\u0117je ir vyksta \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 nar\u0119 gydytis j\u0173 religiniams \u012fsitikinimams neprie\u0161taraujan\u010diu b\u016bdu, toki\u0173 gydymo i\u0161laid\u0173 pirmoji valstyb\u0117 nar\u0117 nepadengia.<\/p>\n<p>Toks skirtingas po\u017ei\u016bris pateisinamas, jei jis pagr\u012fstas objektyviu ir protingu kriterijumi ir yra proporcingas siekiamam tikslui. Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad b\u016btent taip yra nagrin\u0117jamu atveju. Pirmiausia jis pa\u017eym\u0117jo, kad kai d\u0117l kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je teikiam\u0173 i\u0161mok\u0173 nat\u016bra patiriamos didesn\u0117s i\u0161laidos nei b\u016bt\u0173 patirtos, tokias i\u0161mokas gavus apdrausto asmens gyvenamosios vietos valstyb\u0117je nar\u0117je, pareiga visi\u0161kai jas kompensuoti gali \u0161iai valstybei narei sukelti papildom\u0173 i\u0161laid\u0173. Jis toliau nurod\u0117, kad jei kompetentinga institucija prival\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f apdrausto asmens religinius \u012fsitikinimus, tokios papildomos i\u0161laidos, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 nenumatomum\u0105 ir galim\u0105 mast\u0105, gal\u0117t\u0173 kelti gr\u0117sm\u0119 b\u016btinybei apsaugoti sveikatos draudimo sistemos finansin\u012f stabilum\u0105, o tai yra S\u0105jungos teis\u0117je pripa\u017eintas teis\u0117tas tikslas.<\/p>\n<p>Teisingumo Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad nesant i\u0161ankstinio leidimo sistemos, pagr\u012fstos tik medicinos kriterijais, draudimo valstybei narei tekt\u0173 papildoma finansin\u0117 na\u0161ta, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 sunku numatyti ir kuri gal\u0117t\u0173 kelti rizik\u0105 jos sveikatos draudimo sistemos finansiniam stabilumui. Vadinasi, tai, kad neatsi\u017evelgiama \u012f suinteresuotojo asmens religinius \u012fsitikinimus, min\u0117to tikslo at\u017evilgiu yra pateisinama priemon\u0117, atitinkanti proporcingumo reikalavim\u0105.<\/p>\n<p>Sprendime Teisingumo Teismas taip pat nusprend\u0117, kad pagal Direktyvos 2011\/24 8 straipsnio 5 dal\u012f ir 6 dalies d punkt\u0105, siejamus su Chartijos 21 straipsnio 1 dalimi, draud\u017eiama valstybei narei, kurioje apdraustas pacientas, atsisakyti jam suteikti \u0161ios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyt\u0105 leidim\u0105, kai \u0161ioje valstyb\u0117je nar\u0117je galima pasinaudoti stacionariniu gydymu, kurio medicininis veiksmingumas nekelia joki\u0173 abejoni\u0173, ta\u010diau taikomas gydymo b\u016bdas prie\u0161tarauja \u0161io paciento religiniams \u012fsitikinimams. B\u016bt\u0173 kitaip, jei \u0161is atsisakymas b\u016bt\u0173 objektyviai pagr\u012fstas teis\u0117tu tikslu i\u0161laikyti gydymo paj\u0117gumus arba gydytoj\u0173 profesin\u0119 kompetencij\u0105 ir b\u016bt\u0173 tinkama ir b\u016btina priemon\u0117 \u0161iam tikslui pasiekti; tai turi patikrinti pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pateik\u0119s teismas.<\/p>\n<p>Teisingumo Teismas pirmiausia pa\u017eym\u0117jo, kad Latvijos vyriausyb\u0117 negali remtis b\u016btinybe apsaugoti socialin\u0117s apsaugos sistemos finansin\u012f stabilum\u0105, kad tokiomis aplinkyb\u0117mis, kokios nagrin\u0117jamos pagrindin\u0117je byloje, pateisint\u0173 atsisakym\u0105 suteikti Direktyvos 2011\/24 8 straipsnio 1 dalyje numatyt\u0105 leidim\u0105. Reglamente Nr. 883\/2004 nustatyta i\u0161laid\u0173 kompensavimo sistema skiriasi nuo Direktyvoje 2011\/24 numatytos kompensavimo sistemos tuo, kad joje numatyta kompensacija apskai\u010diuojama remiantis sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 tarifais draudimo valstyb\u0117je nar\u0117je ir, jei priiman\u010diojoje valstyb\u0117je nar\u0117je suteikt\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 kaina ma\u017eesn\u0117 nei draudimo valstyb\u0117je nar\u0117je, \u0161i kompensacija nevir\u0161ija gaut\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 faktini\u0173 i\u0161laid\u0173. Kadangi taikomi \u0161ie du apribojimai, n\u0117ra pavojaus, kad draudimo valstyb\u0117s nar\u0117s sveikatos sistemai teks papildoma na\u0161ta d\u0117l b\u016btinyb\u0117s kompensuoti tarpvalstybinio gydymo i\u0161laidas ir \u0161i draudimo valstyb\u0117 nar\u0117 i\u0161 esm\u0117s nepatiria papildomos finansin\u0117s na\u0161tos tarpvalstybini\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaug\u0173 atveju.<\/p>\n<p>Kiek tai susij\u0119 su teis\u0117tu tikslu i\u0161laikyti gydymo paj\u0117gumus arba gydytoj\u0173 profesin\u0119 kompetencij\u0105, Teisingumo Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad atsisakymas i\u0161duoti Direktyvos 2011\/24 8 straipsnio 1 dalyje numatyt\u0105 i\u0161ankstin\u012f leidim\u0105, motyvuojant tuo, kad netenkinami to paties straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti reikalavimai, lemia skirting\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, netiesiogiai grind\u017eiam\u0105 religija. Jis patikslino, kad vertindamas, ar \u0161is skirtingas po\u017ei\u016bris proporcingas siekiamam tikslui, pra\u0161ym\u0105 priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 pateik\u0119s teismas turi i\u0161siai\u0161kinti, ar gal\u0117t\u0173 kilti rizika stacionarinio gydymo planavimui draudimo valstyb\u0117je nar\u0117je, jeigu \u012fgyvendinant Direktyvos 2011\/24 8 straipsnio 5 dal\u012f ir 6 dalies d punkt\u0105 b\u016bt\u0173 atsi\u017evelgta \u012f pacient\u0173 religinius \u012fsitikinimus.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><em>ES Teisingumo Teismo informacija<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kasatoriaus pagrindin\u0117je byloje s\u016bnui buvo reikalinga atvira \u0161irdies operacija. \u0160i\u0105 operacij\u0105 buvo galima atlikti jo draudimo valstyb\u0117je nar\u0117je, Latvijoje, bet ji nebuvo \u012fmanoma be kraujo perpylimo. Kasatorius pagrindin\u0117je byloje nesutiko su \u0161iuo gydymo b\u016bdu, motyvuodamas tuo, kad yra Jehovos liudytojas, ir tod\u0117l papra\u0161\u0117 Nacion\u0101lais Vesel\u012bbas dienests (Nacionalin\u0117 sveikatos tarnyba, Latvija) i\u0161duoti leidim\u0105, kad jos s\u016bnui &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26195,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[109,108,1863,1371],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26194"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26194"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26194\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26196,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26194\/revisions\/26196"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26195"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26194"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26194"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26194"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}