{"id":26069,"date":"2020-10-24T10:38:31","date_gmt":"2020-10-24T07:38:31","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=26069"},"modified":"2020-10-24T10:41:46","modified_gmt":"2020-10-24T07:41:46","slug":"h-sinkunas-valstybes-valdziu-santykiai-harmoningas-bendradarbiavimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/10\/24\/h-sinkunas-valstybes-valdziu-santykiai-harmoningas-bendradarbiavimas\/","title":{"rendered":"H. \u0160ink\u016bnas. Valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 santykiai: harmoningas bendradarbiavimas?"},"content":{"rendered":"<p>Vald\u017ei\u0173 padalijimo principas<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\">[*]<\/a> konstitucini\u0173 princip\u0173 tarpe u\u017eima labai svarbi\u0105 viet\u0105, nors jo turinys Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucin\u0117je jurisprudencijoje n\u0117ra taip pla\u010diai atskleistas kaip, tarkime, teisin\u0117s valstyb\u0117s principas. Vald\u017ei\u0173 padalijimo principas, kurio i\u0161takos siekia Antikos laikus, buvo \u012ftvirtintas jau pirmosiose ra\u0161ytin\u0117se konstitucijose, o \u0161iandien yra vis\u0173 demokratini\u0173 teisini\u0173 valstybi\u0173 konstitucinio reguliavimo savastimi. Kartu tai yra labai \u012fdomus ir reik\u0161mingas principas, turintis didel\u012f verifikacin\u012f potencial\u0105 vertinant valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 priimtus sprendimus ar j\u0173 veikl\u0105 atitikties konstitucijai ar \u012fstatymams po\u017ei\u016briu, tod\u0117l apie j\u012f neabejotinai reikia kalb\u0117ti ir diskutuoti.<\/p>\n<p>\u017dvelgiant holisti\u0161kai, vald\u017ei\u0173 padalijimas neb\u016btinai rei\u0161kia vien tik teigiamus dalykus: pavyzd\u017eiui, politikos tyr\u0117jai pastebi, kad vald\u017ei\u0173 padalijimas neretai pakenkia valdymo efektyvumui, prailgina sprendim\u0173 pri\u0117mimo laik\u0105, sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 daro sud\u0117tingesn\u012f ir pan. Vis d\u0117lto \u0161ie tr\u016bkumai yra kur kas ma\u017eesni nei vald\u017ei\u0173 padalijimo teigiamas efektas, d\u0117l kurio verta susitaikyti su tam tikrais nepatogumais ar ma\u017eesniu valstyb\u0117s vald\u017eios veiksmingumu: \u0161io principo pagalba siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 despoti\u0161kiems vald\u017eios \u012fgyvendinimo b\u016bdams rastis, jo d\u0117ka u\u017ekertamas kelias valstyb\u0117s vald\u017eios institucijoms piktnaud\u017eiauti joms suteiktais \u012fgaliojimais ir saugoma visos visuomen\u0117s ir atskir\u0173 asmen\u0173 laisv\u0117, kuri\u0105 piktnaud\u017eiaujanti savo galiomis vald\u017eia gali lengvai suvar\u017eyti ar net visi\u0161kai sunaikinti paversdama savo pilie\u010dius vergais, ko taip bijojo Charles Lois de Montesquieu.<\/p>\n<p>Vald\u017ei\u0173 padalijimo principas reikalauja ne tik atskirti valstyb\u0117s vald\u017eias ir suteikti j\u0173 paskirt\u012f atitinkan\u010di\u0105 kompetencij\u0105. \u0160is principas taip pat reikalauja u\u017etikrinti valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 pusiausvyr\u0105 ir, kaip sako m\u016bs\u0173 Konstitucinis Teismas, tarpfunkcin\u0119 partneryst\u0119.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto \u0161i teorija atrodo gra\u017eiai tik tol, kol valstyb\u0117s vald\u017eios gerbia konstitucijoje joms nustatytas gali\u0173 ribas, kol vykdo tai, kas joms pavesta konstitucijoje ir \u012fstatymuose. Deja, vald\u017eia gadina, o kaip sak\u0117 lordas Actonas, absoliuti vald\u017eia gadina absoliu\u010diai. I\u0161 \u010dia kyla svarbus u\u017edavinys: u\u017etikrinti, kad nei viena valstyb\u0117s vald\u017eia neper\u017eengt\u0173 konstitucijoje jai nustatyt\u0173 \u012fgaliojim\u0173, kad tarp j\u0173 b\u016bt\u0173 pusiausvyra, darnus veikimas ir harmoningas bendradarbiavimas. Pagaliau, kad vald\u017ei\u0173 padalijimas saugot\u0173 kiekvieno m\u016bs\u0173 laisv\u0119, b\u016btina numatyti priemones, kuri\u0173 b\u016bt\u0173 galima imtis tuo atveju, jei kuri nors valstyb\u0117s vald\u017eia sumanyt\u0173 savo rankose sutelkti daugiau gali\u0173, nei numatyta konstitucijoje.<\/p>\n<p>Apie tokias priemones galvojo ir pirmieji vald\u017ei\u0173 padalijimo teorijos architektai, <em>a priori<\/em> numatydami bandym\u0173 piktnaud\u017eiauti vald\u017eia galimyb\u0119 ir ie\u0161kodami veiksming\u0173 kontrpriemoni\u0173. Antai Johno Locke modelyje matome dominuojant\u012f parlament\u0105, kurio galios prireikus gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudotos tam, kad b\u016bt\u0173 neutralizuotos labiausiai vald\u017eia linkusios piktnaud\u017eiauti vyriausyb\u0117s u\u017ema\u010dios. Bet d\u0117l to Locke teorijoje i\u0161skirtos valstyb\u0117s vald\u017eios \u0161akos n\u0117ra lygiavert\u0117s, dominuojanti valstyb\u0117s vald\u017eia yra parlamentas. Charles Lois de Montesquieu, manydamas, kad pavoj\u0173 gali kelti ir \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, si\u016bl\u0117 vyriausybei suteikti svarbias galias, pad\u0117sian\u010dias atkurti pa\u017eeist\u0105 pusiausvyr\u0105 \u2013 veto teis\u0119 ir teis\u0119 paleisti parlament\u0105. Benjaminas Constantas ir Georgas Hegelis kalb\u0117jo apie \u0161iuo aspektu svarbias monarcho galias.<\/p>\n<p>Ta\u010diau itin didel\u012f darb\u0105 kuriant valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 pusiausvyr\u0105 turin\u010di\u0105 u\u017etikrinti sistem\u0105, dar vadinam\u0105 stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 sistema, nuveik\u0117 amerikie\u010diai, daug kur sekdami Montesquieu id\u0117jomis suk\u016br\u0119 pirm\u0105j\u0105 pasaulyje ra\u0161ytin\u0119 Konstitucij\u0105 ir jos nuostatomis grind\u0119 politin\u0119 ir teisin\u0119 praktik\u0105. O 1803 m. Johno Marshallo primininkaujamas JAV Auk\u0161\u010diausiasis Teismas pri\u0117m\u0117 gars\u0173j\u012f sprendim\u0105 byloje <em>Marbury v. Madison<\/em>, kuriame parei\u0161k\u0117, kad teismas gali tikrinti \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo priimt\u0173 \u012fstatym\u0173 atitikt\u012f konstitucijai ir jai prie\u0161ing\u0105 akt\u0105 \u0161alinti i\u0161 teisin\u0117s sistemos. Apie \u0161\u012f sprendim\u0105 ir po jo pri\u0117mimo kilusias audringas diskusijas yra daug prira\u0161yta. \u0160io prane\u0161imo kontekste nor\u0117\u010diau pabr\u0117\u017eti dar ir tai, kad minimas JAV Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimas nepaprastai sustiprino teism\u0173, kuriuos Montesquieu laik\u0117 ne visai visaverte vald\u017eia, savo reik\u0161me neprilygstan\u010dia politin\u0117ms vald\u017eioms, galias ir dav\u0117 post\u016bm\u012f konstitucin\u0117s ir administracin\u0117s justicijos pl\u0117trai.<\/p>\n<p>Atrodyt\u0173, suk\u016brus stabd\u017eiais ir atsvaromis grind\u017eiam\u0105 vald\u017ei\u0173 padalijimo model\u012f, buvo sukurtos harmoningo valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 bendradarbiavimo prielaidos, kuri\u0173 d\u0117ka bus u\u017etikrinta vald\u017ei\u0173 pusiausvyra ir tarpfunkcin\u0117 partneryst\u0117. Ta\u010diau viskas ne taip paprasta: pasirodo, konstitucijose nubr\u0117\u017et\u0173 vald\u017eios galios trajektorij\u0173 galima nepaisyti, o Konstitucijos principai ir nuostatos ne visada yra tas orientyras, kuriuo sekama.<\/p>\n<p>Pa\u017evelkime \u012f kelis Lietuvos pavyzd\u017eius:<\/p>\n<p>Pasirodo, galima ignoruoti Konstitucinio Teismo sprendimus ir Konstitucijai prie\u0161taraujan\u010dio reguliavimo nekeisti arba delsti tai daryti nepateisinamai ilgai.<\/p>\n<p>Arba vykdant apkaltos proces\u0105 Seime galima nuspr\u0119sti i\u0161 savo gret\u0173 pa\u0161alinti tik vien\u0105 Seimo nar\u012f i\u0161 dviej\u0173, nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas nusprend\u0117, jog jie abu savo veiksmais sulau\u017e\u0117 priesaik\u0105 ir \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u0117 Konstitucij\u0105.<\/p>\n<p>Arba galima atsisakyti atleisti i\u0161 pareig\u0173 teismo pirminink\u0105 nepaisant to, kad yra pasibaig\u0119s \u012fstatyme nustatytas jo \u012fgaliojim\u0173 terminas \u2013 objektyvi aplinkyb\u0117. Ir toks galios demonstravimas ir kliudymas formuoti vien\u0105 svarbiausi\u0173 teismin\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 t\u0119siasi daugiau kaip 1,5 met\u0173.<\/p>\n<p>Arba galima akivaizd\u017eiai pa\u017eeid\u017eiant Konstitucij\u0105 ir nesant jokio pagrindo atleisti i\u0161 pareig\u0173 teismo skyriaus pirminink\u0105, dargi laikinai einant\u012f to teismo pirmininko pareigas, nepaisant itin skaud\u017ei\u0173 tokio sprendimo pasekmi\u0173 \u2013 paminto teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo, sutrikdyto teismo darbo, sumenkinto pasitik\u0117jimo valstyb\u0117s vald\u017eios institucijomis ir pan.<\/p>\n<p>Arba galima vie\u0161ose diskusijose nepateikiant ai\u0161ki\u0173 argument\u0173 atmesti visas tris kandidat\u016bras \u012f Konstitucinio Teismo teis\u0117jus, o jas atmetus neskub\u0117ti vykdyti Konstitucijoje numatytos pareigos formuoti valstyb\u0117s vald\u017eios institucijas ir delsti pateikti kandidat\u016bras.<\/p>\n<p>Institucija, kurios vienas svarbiausi\u0173 u\u017edavini\u0173 saugoti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105, deja, ne taip retai gali primir\u0161ti savo konstitucin\u0119 priederm\u0119 \u2013 b\u016bti atsvara Respublikos Prezidentui kaip politinei institucijai.<\/p>\n<p>Vieno teismo vadovas gali sau leisti vie\u0161ai, bendraudamas su \u017einiasklaida, suabejoti Lietuvoje \u012ftvirtintos Seimo rinkim\u0173 sistemos konstitucingumu.<\/p>\n<p>Kritikuoti teismus politikams tapo \u012fprasta praktika. Nors po truput\u012f ateina supratimas, kad kalb\u0117ti apie konkre\u010dias teism\u0173 nagrin\u0117jamas bylas yra negerai, \u017eeriama apibendrinta kritika, nepateikiant nei argument\u0173, nei racionali\u0173 pasi\u016blym\u0173. Ypa\u010d tai buvo matyti \u0161\u012f ruden\u012f vykstant Seimo rinkim\u0173 kampanijai.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017ei\u0173 galima pateikti daug daugiau, bet ir j\u0173 pakanka pamatyti, kad valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 bendradarbiavimas gali b\u016bti kur kas harmoningesnis. Kita vertus tai, kad valstyb\u0117s vald\u017eioms s\u0105veikaujant tarp j\u0173 kyla \u012ftamp\u0173, yra visi\u0161kai suprantama ir neturi stebinti, prie\u0161ingai, tai liudija apie vald\u017ei\u0173 vykdom\u0105 savitarpio kontrol\u0119 ir pusiausvyros palaikym\u0105. B\u016btent tokia ir yra stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 sistema grind\u017eiamo vald\u017ei\u0173 padalijimo esm\u0117.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto svarbu atid\u017eiai steb\u0117ti valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 s\u0105veikas, kad, esant reikalui, laiku b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias tarp atskir\u0173 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 atsiradusioms \u012ftampoms peraugti \u012f konfliktus, nes tai politin\u0119 vald\u017ei\u0105 gali paskatinti imtis toki\u0173 reform\u0173, kurios gavus rink\u0117j\u0173 param\u0105 buvo atliktos Vengrijoje ir Lenkijoje. \u017dinoma, galima pasikliauti \u0161vietimu ir jo galia, pavyzd\u017eiui, padedant susivokti, kad laisvas mandatas anaiptol n\u0117ra tapatus galimybei daryti k\u0105 nori, ar kad net ir vienmandatin\u0117je apygardoje i\u0161rinktas Seimo narys yra visos Tautos atstovas, tod\u0117l svarbiausia jo pareiga yra tarnauti visiems Lietuvos \u017emon\u0117ms, o ne pirmiausia r\u016bpintis apygardos, kurioje jis buvo i\u0161rinktas, rink\u0117j\u0173 interesais. Taip pat galima tik\u0117ti magi\u0161ka laiko galia sud\u0117lioti visk\u0105 \u012f savo vietas ir i\u0161spr\u0119sti daugel\u012f problem\u0173, galima kantriai laukti politin\u0117s kult\u016bros poky\u010di\u0173 tikint, kad ir m\u016bs\u0173 politin\u0117 kult\u016bra gali b\u016bti grind\u017eiama pagarba ir atsakomybe, galima laukti reik\u0161mingo laisvos ir nepriklausomos \u017einiasklaidos ind\u0117lio u\u017etikrinant valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 darn\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir pan.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto politik\u0173 ir mokslinink\u0173 akiratyje turi b\u016bti konstitucin\u0117s in\u017einerijos sri\u010diai priskirtini dalykai \u2013 paie\u0161kos atsakym\u0173 \u012f klausim\u0105, k\u0105 gi m\u016bs\u0173 konstitucin\u0117je s\u0105rangoje galima padaryti geriau, k\u0105 pakeisti, k\u0105 \u012fdiegti ir ko atsisakyti, kad valstyb\u0117s vald\u017eia veikt\u0173 pagal Konstitucinio Teismo taip gra\u017eiai \u012fvardint\u0105 tarpfunkcin\u0117s partneryst\u0117s maksim\u0105.<\/p>\n<p>Pateiksiu kelis pasi\u016blymus diskusijoms, nes matau potencialias ir nei\u0161naudotas galimybes m\u016bs\u0173 konstituciniam reguliavimui tobulinti.<\/p>\n<p>Si\u016blau labai rimtai apsvarstyti individualaus konstitucinio skundo reglamentavimo poky\u010dius, nepaisant tos aplinkyb\u0117s, kad individualaus konstitucinio skundo institutas yra naujas dalykas m\u016bs\u0173 teisin\u0117je sistemoje. Nuo 2019 m. rudens Konstitucinio Teismo interneto svetain\u0117je akivaizd\u017eiai \u0117m\u0117 dominuoti aktai, kurie vadinasi \u201eD\u0117l atsisakymo nagrin\u0117ti pra\u0161ym\u0105\u201c. Jokia paslaptis, kad \u0161iandien bendrosios kompetencijos ar specializuoti teismai d\u0117l tam tikr\u0173 tarpinstitucini\u0173 \u012ftamp\u0173 neretai vengia kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 i\u0161ai\u0161kinimo, o matydamas tokias tendencijas dr\u012fstu prognozuoti bl\u0117stant\u012f pilie\u010di\u0173 ry\u017et\u0105 i\u0161naudoti individualaus konstitucinio skundo teikiamas galimybes.<\/p>\n<p>\u201eNe visa i\u0161kart\u201c, bet \u201ebyla po bylos\u201c tarsi koralas auganti oficialioji konstitucin\u0117 doktrina turi b\u016bti precizi\u0161kai nuosekli, neprie\u0161taringa ir i\u0161sauganti t\u0119stinum\u0105. Vis d\u0117lto tai nerei\u0161kia, kad konstitucin\u0117 doktrina negali b\u016bti reinterpretuota, kada tai yra nei\u0161vengiama, objektyviai b\u016btina, konstituci\u0161kai pagrind\u017eiama ir pateisinama. Juo labiau, kad toki\u0105 galimyb\u0119 yra numat\u0119s ir d\u0117l jos pasisak\u0119s ir pats Konstitucinis Teismas.<\/p>\n<p>Jau seniai yra subrend\u0119s reikalas esmingai koreguoti teis\u0117j\u0173 tarybos sud\u0117t\u012f ir tai daryti kvies\u010diau neapsiribojant tik kosmetin\u0117mis korekcijomis didinant ar ma\u017einant jos nari\u0173 teis\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad \u0161ioje teis\u0117j\u0173 savivaldos institucijoje a\u0161tuoniasde\u0161imt Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teis\u0117j\u0173 suformuoja daugiau kaip pus\u0119 jos nari\u0173 \u2013 devynis, o likusios a\u0161tuonios vietos paliktos didesnei nei 670 teis\u0117j\u0173 bendruomenei. Verta pagalvoti ir apie tai, kad \u0161ios teis\u0117j\u0173 savivaldos institucijos nariais gal\u0117t\u0173 b\u016bti ne tik teis\u0117jai, \u017einoma, tokiu atveju nevykdydami Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje numatyt\u0173 funkcij\u0173 patarti Respublikos Prezidentui profesin\u0117s teis\u0117j\u0173 karjeros klausimais. Priminsiu, kad \u0161i id\u0117ja buvo ir Respublikos Prezidentu i\u0161rinkto Gitano Naus\u0117dos rinkim\u0173 programoje.<\/p>\n<p>Apibendrinanti mano prane\u0161imo i\u0161vada netur\u0117t\u0173 nustebinti: \u012fgyvendindami vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105, kaip ir kitus konstitucinius principus \u2013 teisin\u0117s valstyb\u0117s, teisingumo, Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s ir t. t. \u2013 niekada negal\u0117sime atsipalaiduoti ir tarti, jog darbas yra u\u017ebaigtas, nes v\u0117l ir v\u0117l susidursime su naujais i\u0161\u0161\u016bkiais, o juos i\u0161sprend\u0119 sulauksime nauj\u0173.<\/p>\n<p><em>Doc. dr. Haroldas \u0160ink\u016bnas yra VU Teis\u0117s fakulteto prodekanas, Vie\u0161osios teis\u0117s katedros ved\u0117jas<\/em><\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\">[*]<\/a> Publikacija yra parengta prane\u0161imo, skaityto 2020 m. spalio 23 d. vykusioje tarptautin\u0117je mokslin\u0117je praktin\u0117je konferencijoje Konstitucijos dienai pamin\u0117ti, pagrindu.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vald\u017ei\u0173 padalijimo principas[*] konstitucini\u0173 princip\u0173 tarpe u\u017eima labai svarbi\u0105 viet\u0105, nors jo turinys Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje oficialiojoje konstitucin\u0117je jurisprudencijoje n\u0117ra taip pla\u010diai atskleistas kaip, tarkime, teisin\u0117s valstyb\u0117s principas. Vald\u017ei\u0173 padalijimo principas, kurio i\u0161takos siekia Antikos laikus, buvo \u012ftvirtintas jau pirmosiose ra\u0161ytin\u0117se konstitucijose, o \u0161iandien yra vis\u0173 demokratini\u0173 teisini\u0173 valstybi\u0173 konstitucinio reguliavimo savastimi. Kartu &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26070,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2419,157,409,195],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26069"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26069"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26069\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26072,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26069\/revisions\/26072"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26070"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26069"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26069"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26069"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}