Art\u0117jant Konstitucijos dienai Konstitucinis Teismas i\u0161leido leidin\u012f \u201eDemokratijos samprata ir konstitucin\u0117 justicija\u201c (\u201eThe concept of democracy as developed by constitutional justice\u201c). Jame \u2013 konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslinink\u0173 ir praktik\u0173 prane\u0161imai ir \u012f\u017evalgos, i\u0161sakytos pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 spal\u012f Vilniuje vykusio Konstitucinio Teismo drauge su R\u0117gensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu surengto XXII\u00a0tarptautinio Europos ir lyginamosios konstitucin\u0117s teis\u0117s kongreso \u201eDemokratijos samprata ir konstitucin\u0117 justicija\u201c (Kongresas) diskusijose.<\/p>\n
Kongresas sulauk\u0117 didelio \u012fvairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173 atstov\u0173 susidom\u0117jimo. Jame dalyvavo beveik devyniasde\u0161imt konstitucini\u0173 teism\u0173 teis\u0117j\u0173 ir konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslinink\u0173 i\u0161 Albanijos, Baltarusijos, Belgijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Brazilijos, \u010cekijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Juodkalnijos, Kosovo, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Moldovos, Peru, Portugalijos, Pranc\u016bzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slov\u0117nijos, \u0160iaur\u0117s Makedonijos, \u0160vedijos, Turkijos, Ukrainos ir Vokietijos. Tai buvo svarbiausias konstitucin\u0117s teis\u0117s renginys po 2017 metais Vilniuje vykusio Pasaulio konstitucin\u0117s justicijos konferencijos IV kongreso.<\/p>\n
Tradiciniais tap\u0119 Europos ir lyginamosios konstitucin\u0117s teis\u0117s kongresai i\u0161siskiria unikaliu formatu, kurio esm\u0117 \u2013 ne tik pristatyti \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 konstitucini\u0173 teism\u0173 jurisprudencij\u0105 ir teis\u0117s mokslinink\u0173 \u012f\u017evalgas, bet ir i\u0161kelti problemas ir ie\u0161koti j\u0173 sprendimo b\u016bd\u0173, pasitikrinti si\u016blom\u0173 sprendim\u0173 pagr\u012fstum\u0105.<\/p>\n
\u201eVilniuje vykusio Kongreso tema buvo pasirinkta neatsitiktinai, \u2013 sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius \u017dalimas. \u2013 \u0160iuolaikinis konstitucionalizmas ne\u012fsivaizduojamas be demokratijos, o demokratijos samprata persmelkia konkre\u010dius konstitucinius klausimus. Juk kalbame, pvz., apie demokratinius rinkim\u0173 ir referendum\u0173 principus, kurie turi neleisti \u0161i\u0173 institut\u0173 panaudoti demokratijos pamatams griauti. Negalime pamir\u0161ti ir i\u0161 Konstitucijos kylan\u010di\u0173 demokratini\u0173 teis\u0117k\u016bros princip\u0173, pagal kuriuos turi b\u016bti u\u017etikrintas pilie\u010di\u0173 dalyvavimas \u012fstatym\u0173 leidybos procese, o pliuralistin\u0117 demokratija ne\u012fsivaizduojama be parlamentin\u0117s opozicijos veiklos garantij\u0173 ir \u017einiasklaidos laisv\u0117s. \u0160ios ir kitos temos buvo aktualios daugeliui, net ir senos demokratijos valstyb\u0117ms atstovaujan\u010di\u0173 mokslinink\u0173 ir praktik\u0173. Tenka pripa\u017einti, kad Kongrese i\u0161sakytos \u012f\u017evalgos aktualios ir \u0161iandien, tod\u0117l, nor\u0117dami, kad jos pasiekt\u0173 kuo daugiau skaitytoj\u0173, i\u0161leidome \u0161\u012f visiems elektronine forma prieinam\u0105 leidin\u012f.\u201c<\/p>\n