{"id":25162,"date":"2020-09-07T13:29:05","date_gmt":"2020-09-07T10:29:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=25162"},"modified":"2020-09-07T13:30:34","modified_gmt":"2020-09-07T10:30:34","slug":"teiseju-nepriklausomumas-lietuvoje-vizija-ar-realybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/09\/07\/teiseju-nepriklausomumas-lietuvoje-vizija-ar-realybe\/","title":{"rendered":"Teis\u0117j\u0173 nepriklausomumas Lietuvoje: vizija ar realyb\u0117?"},"content":{"rendered":"

\u0160iandien teismai ir teis\u0117jai i\u0161gyvena sud\u0117ting\u0105 laikotarp\u012f \u2013 atsiranda vis daugiau politin\u0117s vald\u017eios iniciatyv\u0173 reformuoti teism\u0173 sistem\u0105, \u017einiasklaida nu\u0161vie\u010dia skandalus, ma\u017e\u0117ja visuomen\u0117s pasitik\u0117jimas teismais. Tad <\/strong>k<\/strong>aip u\u017etikrinti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105, veiksming\u0105 savivald\u0105?<\/strong> Kokios pagrindin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nepriklausomumui \u0161iandien kyla Lietuvoje ir Europoje? \u012e \u0161iuos klausimus atsak\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto profesor\u0117, advokat\u0117 dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117, <\/strong>VU Teis\u0117s fakulteto profesorius, Privatin\u0117s teis\u0117s katedros ved\u0117j<\/strong>as h<\/strong>abil. dr. Vytau<\/strong>tas<\/strong> Nekro\u0161i<\/strong>us ir <\/strong>Europos administracini\u0173 teism\u0173 teis\u0117j\u0173 asociacijos (AEAJ) viceprezident\u0117 ir \u0161ios asociacijos darbo grup\u0117s \u201eNepriklausomumas ir efektyvumas\u201c vadov\u0117 dr. Rasa Ragulskyt\u0117<\/strong>\u2013<\/strong>Markovien\u0117.<\/strong><\/p>\n

Gr\u0117sm\u0117s teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui Europoje<\/strong><\/p>\n

Pasak R. Ragulskyt\u0117s\u2013<\/strong>Markovien\u0117s, AEAJ jau kur\u012f laik\u0105 stebi tam tikras teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo ribojimo tendencijas kai kuriose ES valstyb\u0117se. Es\u0105 da\u017eniausiai tai b\u016bna susij\u0119 su politin\u0117s vald\u017eios iniciatyvomis reformuoti teism\u0173 sistem\u0105 (Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos pavyzd\u017eiai), ta\u010diau kai kuriose valstyb\u0117se gr\u0117sm\u0117s teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui kyla pa\u010dios teism\u0173 sistemos viduje: \u201ePavyzd\u017eiui, 2019 m. AEAJ valdyba kreip\u0117si \u012f Konsultacin\u0119 Europos teis\u0117j\u0173 taryb\u0105 (CCJE), pra\u0161ydama pateikti nuomon\u0119 d\u0117l Austrijos administracinio teismo pirmininko teisinio statuso. CCJE konstatavo, kad pernelyg dideli teismo pirmininko \u012fgaliojimai gali kelti gr\u0117sm\u0119 teismo teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui, ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad teism\u0173 pirmininkai privalo ginti teis\u0117jus nuo i\u0161orinio poveikio ir patys neturi tapti tokio poveikio instrumentu.\u201c<\/p>\n

AEAJ viceprezident\u0117s teigimu, teism\u0173 pirminink\u0173, teism\u0173 savivaldos institucij\u0173 daromam poveikiui teis\u0117jams skiriamas nepakankamas d\u0117mesys: \u201eProblemos, kylan\u010dios d\u0117l \u012fvairaus netiesioginio poveikio teis\u0117jui darymo, yra akivaizd\u017eios, ta\u010diau, kaip rodo \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 patirtis, da\u017enai stengiamasi jas u\u017eglaistyti arba j\u0173 apskritai nematyti.\u201c<\/p>\n

\"\"
R. Ragulskyt\u0117 – Markovien\u0117<\/figcaption><\/figure>\n

Pasak profesoriaus V. Nekro\u0161iaus, atskirose \u0161alyse atsirandan\u010dios teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo problemos yra reik\u0161mingos visai Europai: \u201eB\u016bdami ES nariais \u012fsipareigojame laikytis tam tikr\u0173 standart\u0173. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 teism\u0173 nepriklausomumo standartas. Jei ka\u017ekurioje valstyb\u0117je nuo to nukrypstama, gali kilti klausimas, ar nesikei\u010dia vertyb\u0117s ES. Tai, kas vyksta Lenkijoje, yra labai pana\u0161u \u012f sovietinius laikus, kai apie jok\u012f nepriklausomum\u0105 negalima buvo \u0161nek\u0117ti, nes partija sprend\u0117, kokie sprendimai bus priimami rimtesn\u0117se bylose ir kas laim\u0117s. Ten tendencijos yra labai pana\u0161ios ir matau labai didel\u012f pavoj\u0173 demokratijai.\u201c<\/p>\n

Tendencijos Lietuvoje<\/strong><\/p>\n

Profesoriaus V. Nekro\u0161iaus teigimu, \u0161iuo metu tiesiogini\u0173 pavoj\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui Lietuvoje n\u0117ra. Visgi situacija, kai teism\u0173 sistemos viduje su ka\u017ekuo lenktyniaujama ir norima b\u016bti pirmais pagal reitingus ar teis\u0117j\u0173 darb\u0105 vertinti pagal sprendim\u0173 stabilum\u0105, yra nepriimtina, nes tie rodikliai n\u0117ra reik\u0161mingi: \u201eNieko neatsitiks, jei pagal byl\u0173 nagrin\u0117jimo greitum\u0105 mes b\u016bsime ne pirmi, o de\u0161imti, tai nereik\u0161, kad teismas blogai dirba. Kita vertus, reik\u0161, kad teis\u0117jai gauna daugiau laiko \u012fsigilinti \u012f bylas, saugoti savo psichologin\u0119 sveikat\u0105. Sprendim\u0173 stabilumo vertinimas taip pat nieko neparodo, nes, gali b\u016bti, kad bylos sud\u0117tingos, auk\u0161tesn\u0117je instancijoje ka\u017ekas kitaip pasirod\u0117. Tai \u0161i\u0173 dalyk\u0173 atsisaky\u010diau kaip vertinimo kriterij\u0173.\u201c<\/p>\n

Visgi profesorius paskutiniais metais pastebi savicenz\u016bros aprai\u0161kas: \u201eTai toks savicenz\u016bros atsiradimas, kai galvojama, kuriam vir\u0161ininkui palank\u0173 sprendim\u0105 byloje priimti. A\u0161 noriu tik\u0117ti, kad toki\u0173 dalyk\u0173 n\u0117ra, o jei buvo, kad jie nyksta. Nes valstyb\u0117je turb\u016bt nieko negali b\u016bti baisiau, kai teis\u0117jai galvoja, spr\u0119sdami byl\u0105, kokio sprendimo nor\u0117t\u0173 koks nors ministras, prezidentas ar premjeras. Tiesioginis ki\u0161imasis turb\u016bt yra ma\u017eiau baisus, nei \u0161i savicenz\u016bra.\u201c<\/p>\n

\"\"
V. Nekro\u0161ius<\/figcaption><\/figure>\n

Profesor\u0117 L. Me\u0161kauskait\u0117 sako \u012f\u017evelgianti dvi pagrindines gr\u0117smes teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui: i\u0161orines, susijusias su prakti\u0161kai teisi\u0161kai nereglamentuota politini\u0173 institucij\u0173 diskrecija skiriant Konstitucinio Teismo teis\u0117jus, o atskirais atvejais ir auk\u0161tesni\u0173j\u0173 teism\u0173 teis\u0117jus ir vadovus, bei vidines, kurios kyla teism\u0173 viduje, skiriant teis\u0117jus, perkeliant juos \u012f auk\u0161tesn\u0117s pakopos teism\u0105 bei vertinant j\u0173 darb\u0105.<\/p>\n

Profesor\u0117 pasakoja, kad dar 2003 m. Atviros Lietuvos Fondas (ALF) buvo pareng\u0119s Lietuvos teism\u0173 sistemos b\u016bkl\u0117s ap\u017evalg\u0105 (Ap\u017evalga), kurioje buvo atkreiptas d\u0117mesys, kad teis\u0117j\u0173 skyrimas potencialiai kelia pavoj\u0173, kad atitinkamas galias turin\u010dios politin\u0117s vald\u017eios institucijos gali jomis piktnaud\u017eiauti, siekdamos suformuoti sau palanki\u0105 teismin\u0119 vald\u017ei\u0105, o taip pat buvo atkreiptas d\u0117mesys, kad d\u0117l teism\u0173 vadov\u0173 \u012ftakos j\u0173 teismuose dirban\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 karjerai kyla realus pavojus, jog pastarieji nebus nepriklausomi ir ne\u0161ali\u0161ki, kad yra po\u017eymi\u0173, rodan\u010di\u0173, kad teismin\u0117 vald\u017eia tampa vis u\u017edaresne sistema \u2013 absoliu\u010dia ir nuo nieko nepriklausoma vald\u017eia. Ap\u017evalgoje buvo teigiama, kad \u201ekarjeros siekian\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 vertinimo kriterijai bei Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 skyrimo tvarka ne tik n\u0117ra skaidri, bet ir kelia potencial\u0173 pavoj\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui. \u0160i pad\u0117tis karjer\u0105 siekian\u010dius daryti teis\u0117jus skatina pataikauti savo teism\u0173 vadovams\u201c.<\/em><\/p>\n

L. Me\u0161kauskait\u0117s teigimu, nors nuo toki\u0173 i\u0161vad\u0173 pateikimo pra\u0117jo beveik du de\u0161imtme\u010diai ir kai kurios problemos jau yra i\u0161spr\u0119stos, ta\u010diau tiek i\u0161oriniai, tiek ir vidiniai pavojai teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui i\u0161liko. \u201eToki\u0105 situacij\u0105 mums iliustruoja visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117se pla\u010diai apra\u0161yti tiek Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173, tiek Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko skyrimo reikalai, tiek ir atskir\u0173 teis\u0117j\u0173 darbe patiriamo mobingo atvejai, apra\u0161yti spaudoje,\u201c\u2013 sako profesor\u0117.<\/p>\n

Advokat\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad tarp Teism\u0173 tarybos patvirtint\u0173 kriterij\u0173, lemian\u010di\u0173 paskyrim\u0105 \u012f auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismo teis\u0117jo pareigas, iki \u0161iol yra nurodyta teismo, kuriame dirba pretendentas, pirmininko ir skyriaus pirmininko i\u0161vada. \u201eNors \u0161is kriterijus turi racional\u0173 pagrind\u0105, kaip dar 2003 m. pa\u017eym\u0117jo ALF Ap\u017evalgoje, tokia situacija kelia pavoj\u0173 karjeros siekian\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui, nes min\u0117ta nuostata karjeros siekian\u010dius teis\u0117jus skatina siekti teism\u0173 vadov\u0173 palankumo,\u201c\u2013 sako L. Me\u0161kauskait\u0117.<\/p>\n

\"\"
L. Me\u0161kauskait\u0117<\/figcaption><\/figure>\n

Pradedama vie\u0161ai kalb\u0117ti apie problemas <\/strong><\/p>\n

Pasak R. Ragulskyt\u0117s\u2013<\/strong>Markovien\u0117s, 2019 m. vasario m\u0117nesio \u012fvykiai \u0161okiravo ir sujudino vis\u0105 teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0119: \u201eVisai teism\u0173 sistemai kilo be galo sunki u\u017eduotis \u2013 per\u017ei\u016br\u0117ti, kas vyksta ne taip, \u012fsivardyti problemas, jas spr\u0119sti ir jud\u0117ti \u012f priek\u012f. Ta\u010diau \u0161is procesas n\u0117ra paprastas. Mes visada norime b\u016bti teis\u016bs, o pripa\u017ein\u0119 klaidas ir atvirai kalb\u0117dami apie problemas bijome tapti pralaim\u0117tojais ir parodyti savo silpnum\u0105. Ta\u010diau kai kurie teis\u0117jai, nepaisydami jiems gresian\u010di\u0173 nepatogum\u0173 u\u017e i\u0161sakyt\u0105 kritik\u0105, vis d\u0117lto i\u0161dr\u012fso prad\u0117ti vie\u0161ai kalb\u0117ti apie teismuose kylan\u010dias konkre\u010dias problemas. Ir tai ne ma\u017eiau sujudino teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0119 nei teis\u0117j\u0173 korupcijos skandalas. I\u0161 publikacij\u0173 ir vie\u0161\u0173 pasisakym\u0173 i\u0161girdome, koki\u0173 priemoni\u0173 gali imtis teism\u0173 vadovai jiems ne\u012ftinkan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 at\u017evilgiu, koki\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi teism\u0173 vadovai teis\u0117jui siekiant karjeros, kokiais nepakeliamais darbo kr\u016bviais dirba teis\u0117jai ir teismo personalas, koks nevienodas tame pa\u010diame teisme ar toje pa\u010dioje teism\u0173 grandyje dirban\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bvis, kaip vangiai sprend\u017eiamos problemos teismuose ir teism\u0173 savivaldos institucijose.<\/p>\n

V. Nekro\u0161iaus teigimu, reik\u0161mingas yra apib\u016bdinimas, kad teismo pirmininkas yra ne vir\u0161ininkas, o pirmas tarp lygi\u0173: \u201eJis i\u0161 esm\u0117s neturi joki\u0173 galimybi\u0173 daryti \u012ftak\u0105 teisingumo vykdymui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai mes link to tur\u0117tum\u0117me eiti. Lygiai taip pat daug met\u0173 kalbu apie tai, kad teis\u0117jo darbo laik\u0105 tur\u0117t\u0173 \u012ftvirtinti Darbo kodeksas, ir yra juokinga, kai teism\u0173 pirmininkai su laikrodukais \u017ei\u016bri, kada teis\u0117jai \u012f darb\u0105 ateina ir i\u0161eina. Nes kur jie ruo\u0161iasi byloms, yra tik j\u0173 reikalas.\u201c<\/p>\n

Ta\u010diau, nors kai kurie teis\u0117j\u0173 skundai Teis\u0117j\u0173 taryboje jau yra i\u0161nagrin\u0117ti, o kai kurie dar nagrin\u0117jami, esmini\u0173 poky\u010di\u0173, R. Ragulskyt\u0117s\u2013<\/strong>Markovien\u0117s teigimu, i\u0161 esm\u0117s nesijau\u010dia: \u201eTeis\u0117jai n\u0117ra pakankamai \u012ftraukiami \u012f problem\u0173 sprendim\u0173 proces\u0105, kai kuriais visai teis\u0117j\u0173 bendruomenei svarbiais klausimais jie net apskritai neturi galimyb\u0117s i\u0161sakyti savo nuomon\u0117s, o jeigu ir pasinaudoja tokia galimybe, tai tampa i\u0161 esm\u0117s \u201ebaltomis varnomis\u201c. Vie\u0161ai \u012fvardintos problemos bus efektyviai sprend\u017eiamos tik tuomet, kai teis\u0117jai gal\u0117s be baim\u0117s i\u0161sakyti savo nuomon\u0119, kai bus sus\u0117dama prie bendro diskusij\u0173 stalo, kai kiekviena nuomon\u0117 bus gerbiama, vertinama. Ir jeigu visa teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117 ar bent did\u017eioji jos dalis pripa\u017eins, kad mums i\u0161 tikr\u0173j\u0173 reikalingi poky\u010diai, tuomet b\u016bsime paj\u0117g\u016bs tuos poky\u010dius ir inicijuoti, ir \u012fgyvendinti.\u201c<\/p>\n

Kitos problemos <\/strong><\/p>\n

L. Me\u0161kauskait\u0117 pabr\u0117\u017eia, jog \u017einiasklaidoje nuskamb\u0117j\u0119 skandalai t\u0117ra \u012fvairi\u0173 problem\u0173 pasekm\u0117s, bet ne prie\u017eastys. Be jau aptartos teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo problematikos, kaip vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 teism\u0173 sistemoje mokslinink\u0117 i\u0161skiria visuomen\u0117s \u012ftraukimo \u012f teisingumo vykdym\u0105, vadinam\u0173j\u0173 tar\u0117j\u0173, taikos teis\u0117j\u0173 ar prisiekusi\u0173j\u0173 instituto nebuvim\u0105. \u201e\u0160iandien mes likome Europoje viena i\u0161 nedaugelio valstybi\u0173, kurioje tokio visuomen\u0117s dalyvavimo teisminiuose procesuose visi\u0161kai n\u0117ra, tod\u0117l mums b\u016btina, kad \u0161itas procesas neu\u017ebuksuot\u0173. Yra vyriausyb\u0117s apsisprendimas tar\u0117j\u0173 institut\u0105 \u012fvesti kai kuri\u0173 kategorij\u0173 bylose ir tai yra pirmas \u017eingsnis. Mums reikia i\u0161diskutuoti \u2013 kokia forma \u0161is procesas tur\u0117t\u0173 vykti, kad jis b\u016bt\u0173 pozityvus veiksmas, o ne trukdis teism\u0173 sistemai, ypa\u010d prisimenant sovietini\u0173 laik\u0173 tar\u0117j\u0173 patirt\u012f. Gerai b\u016bt\u0173, kad kilt\u0173 diskusijos d\u0117l alternatyvi\u0173 form\u0173 pateiktam \u012fstatymo projektui, bet b\u016btinai \u0161it\u0105 darbotvark\u0117s klausim\u0105 reikia \u012fvykdyti. Tai yra b\u016btina tam, kad teism\u0173 sistema \u012fkv\u0117pt\u0173 oro, kad vis d\u0117lto ne vien teis\u0117jai, bet ir visa visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 taip pat atsakinga u\u017e teisingumo vykdym\u0105 \u0161alyje,\u201c\u2013 sako profesor\u0117.<\/p>\n

Taip pat advokat\u0117 pabr\u0117\u017eia procesini\u0173 dokument\u0173 apimties problem\u0105, susijusi\u0105 su dideliu teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bviu: \u201e\u0160iandien procesiniai dokumentai yra ra\u0161omi neribojant j\u0173 apimties. Kai teis\u0117jas yra apkraunamas popieri\u0173 kalnais ir kai jis fizi\u0161kai negali to visko perskaityti, kai yra ne\u012fmanomi teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bviai, manau, pribrendo laikas \u012fstatymuose, konkre\u010diai Civilinio proceso kodekse, numatyti atitinkamus apribojimus procesini\u0173 dokument\u0173 apim\u010diai. Mes tur\u0117tume pasielgti taip, kaip pasielg\u0117 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas \u2013 apriboti tam tikru lap\u0173 skai\u010diumi procesini\u0173 dokument\u0173 apimt\u012f. Jeigu asmuo ra\u0161o peticij\u0105 \u012f E\u017dTT, klausimai da\u017enai b\u016bna labai sud\u0117tingi, ta\u010diau net ir sunkiausius argumentus parei\u0161k\u0117jas\u00a0 turi sutalpinti ant nustatyto kiekio lap\u0173. Tai a\u0161 manau, kad tikrai at\u0117jo laikas pakeisti civilin\u012f proces\u0105, kad visgi procesiniai dokumentai atitikt\u0173 protingumo kriterij\u0173.\u201c<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Teism\u0173 \u012fstatymo pakeitimo poveikis<\/strong><\/p>\n

2019 m. liepos m\u0117n. buvo priimtas Teism\u0173 \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatymas, kurio vienas i\u0161 sieki\u0173 buvo tobulinti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 u\u017etikrinan\u010dias garantijas. Pasak R. Ragulskyt\u0117s\u2013<\/strong>Markovien\u0117s, juo kai kurie probleminiai klausimai buvo i\u0161spr\u0119sti arba bent jau buvo prad\u0117ti spr\u0119sti. Pavyzd\u017eiui, buvo numatytas pakaitini\u0173 teis\u0117j\u0173 institutas apylinki\u0173 teismuose, teis\u0117j\u0173 darbo laiko planavimo lankstumas, galimyb\u0117 pateikti skund\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiajam Teismui d\u0117l Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos i\u0161vad\u0173 ir pan.<\/p>\n

Visgi teisinink\u0117 mato ir nei\u0161spr\u0119st\u0173 esmini\u0173 problemini\u0173 klausim\u0173, pavyzd\u017eiui, teis\u0117j\u0173 atrankos aspektas, kai nuomon\u0119 apie teis\u0117j\u0105 teikia ne tik teis\u0117j\u0173 kolektyvai, o teismo, kuriame teis\u0117jas dirba, pirmininkas, auk\u0161tesnio teismo pirmininkas ir teismo, \u012f kur\u012f teis\u0117jas pretenduoja, pirmininkas: \u201eKaip matyti i\u0161 Atrankos komisijos i\u0161vad\u0173, Atrankos komisija \u012f \u0161ias teism\u0173 pirminink\u0173 nuomones visada atsi\u017evelgia ir jas savo i\u0161vadose da\u017enai cituoja, taigi, kaip rodo praktika, \u0161ios nuomon\u0117s turi itin didel\u0119 reik\u0161m\u0119 Atrankos komisijai nusprend\u017eiant d\u0117l tinkamiausi\u0173 kandidat\u0173. Manau, kad nei teismo pirmininkas, nei teismo teis\u0117j\u0173 kolektyvas n\u0117ra kompetentingi subjektai teikti nuomon\u0119 apie kito teis\u0117jo asmenines savybes. \u0160is teis\u0117j\u0173 atrankos elementas yra netinkamas skaidriai, objektyviai ir nepriklausomai teis\u0117j\u0173 atrankai u\u017etikrinti.\u201c<\/p>\n

Kita teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo aspektu kritikuotina naujov\u0117, pasak teisinink\u0117s, yra asmenini\u0173 b\u016bdo ir pa\u017eintini\u0173 savybi\u0173 vertinimo nustatymas, kaip privaloma atrankos dalis tiek pirm\u0105 kart\u0105 \u012f teis\u0117jus pretenduojantiems kandidatams, tiek teis\u0117jams, siekiantiems b\u016bti perkeltiems \u012f kit\u0105 tos pa\u010dios instancijos teism\u0105 ar siekiantiems karjeros auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismuose (\u012fsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d.). \u201e\u0160ios savyb\u0117s galb\u016bt gal\u0117t\u0173 b\u016bti vertinamos tik asmeniui pretenduojant \u012f teis\u0117jo pareigas pirm\u0105 kart\u0105 arba tuo atveju, kai teis\u0117jas pretenduoja \u012f vadovaujan\u010dias (teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo) pareigas, ta\u010diau ne tuo atveju, kai teis\u0117jas siekia b\u016bti perkeltas \u012f kit\u0105 tos pa\u010dios pakopos ar auk\u0161tesn\u0117s instancijos teism\u0105,\u201c \u2013<\/strong> sako R. Ragulskyt\u0117\u2013<\/strong>Markovien\u0117.<\/p>\n

Taip pat \u012fstatymo pakeitimu numatyta, kad pretendent\u0173 asmenines b\u016bdo ir pa\u017eintines savybes vertina Atrankos komisija, kuri\u0105 sudaro teis\u0117jai ir visuomen\u0117s atstovai. \u201eTokia praktika, kai teis\u0117jo asmenines savybes vertina asmenys, neturintys tam specialaus i\u0161silavinimo ir kompetencij\u0173, kai vertinant teis\u0117jo asmenines savybes n\u0117ra taikomi tokioms proced\u016broms atlikti moksli\u0161kai pagr\u012fsti b\u016bdai ir metodai, kelia abejoni\u0173 teis\u0117j\u0173 atrankos proced\u016br\u0173 skaidrumu, objektyvumu, taip pat nedera su teis\u0117jo nepriklausomumo principu,\u201c\u2013<\/strong> apie \u012fstatymo pakeitimo tr\u016bkumus pasakoja R. Ragulskyt\u0117\u2013<\/strong>Markovien\u0117.<\/p>\n

Su teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 veikla susijusi\u0173 teis\u0117s akt\u0173 \u012ftaka <\/strong><\/p>\n

Pastaruoju metu buvo gausiai rengiami, kei\u010diami ir priimti teis\u0117s aktai, susij\u0119 su teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 veikla. Ta\u010diau, R. Ragulskyt\u0117s\u2013<\/strong>Markovien\u0117s teigimu, didel\u0117 dalis j\u0173 nederinami su visa teis\u0117j\u0173 bendruomene,\u00a0 t. y. teis\u0117jams nesuteikiama galimyb\u0117 susipa\u017einti su teis\u0117s akt\u0173 projektais, pateikti pastabas ir pasi\u016blymus: \u201eRengiamo teis\u0117s akto projekto pateikimas teis\u0117jams da\u017eniausiai priklauso nuo teismo vadovo valios, kuris, gav\u0119s informacij\u0105 i\u0161 Teis\u0117j\u0173 tarybos ar Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos, savo nuo\u017ei\u016bra sprend\u017eia, ar teikti j\u0105 teismo teis\u0117jams susipa\u017einti, ar neteikti. Tod\u0117l \u0161ie teis\u0117s aktai da\u017eniausiai atspindi tik dalies teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117s interesus.\u201c<\/p>\n

AEAJ viceprezindent\u0117s teigimu, nors daugelis Teis\u0117j\u0173 tarybos inicijuot\u0173 teis\u0117k\u016bros iniciatyv\u0173 tur\u0117t\u0173 sustiprinti teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo principo \u012fgyvendinim\u0105, ta\u010diau ne visada tai pavyksta: \u201eTam tikr\u0173 Teis\u0117j\u0173 tarybos priimt\u0173 teis\u0117s akt\u0173 at\u017evilgiu netgi gali kilti abejoni\u0173 d\u0117l j\u0173 atitikties teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo principui ir kitiems auk\u0161tesn\u0117s galios teis\u0117s aktams.\u201c<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, 2019 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Teis\u0117j\u0173 tarybos patvirtinti Teis\u0117j\u0173 mokymo organizavimo taisykli\u0173 pakeitimai, paliekant jose nepakeist\u0105 nuostat\u0105, kad registruodamasis \u012f mokymus teis\u0117jas privalo gauti teismo pirmininko sutikim\u0105. \u201eToks ribojimas kelia abejoni\u0173 ne tik d\u0117l jo atitikties teis\u0117jo nepriklausomumo principui, bet ir teis\u0117jo teisei \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105. Juk registracijos \u012f mokymus derinimas su teismo pirmininku rei\u0161kia, kad teis\u0117jas yra \u012fpareigotas jam pateikti informacij\u0105 apie savo interes\u0105 gilintis \u012f tam tikrus klausimus ir dar gauti leidim\u0105 tai daryti. Dar daugiau, pakeistose taisykl\u0117se netgi numatyta Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos teis\u0117 taikyti poveikio priemon\u0119 teis\u0117jui \u2013 neatrinkti teis\u0117jo \u012f mokymus per artimiausius kalendorinius metus, t. y. taisykl\u0117s \u012ftvirtina Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos teis\u0119 taikyti sankcij\u0105 teis\u0117jui, nors joks \u012fstatymas nenumato tokios \u0161ios institucijos teis\u0117s,\u201c \u2013<\/strong> sako R. Ragulskyt\u0117\u2013<\/strong>Markovien\u0117.<\/p>\n

Kitas teisinink\u0117s i\u0161skiriamas pavyzdys \u2013 2019 m. gruod\u017eio m\u0117n. patvirtintas Teis\u0117j\u0173 darbo su bylomis kr\u016bvio ma\u017einimo tvarkos apra\u0161as, kuriame nustatyta galimyb\u0117 teism\u0173 vadovams ir tam tikras pareigas teism\u0173 savivaldos institucijose einantiems teis\u0117jams susima\u017einti darbo su bylomis kr\u016bv\u012f: \u201eTeismo teis\u0117jams tai rei\u0161kia, kad jie priverstinai turi dirbti didesniu darbo kr\u016bviu ir u\u017e tai jiems n\u0117ra atlyginama, kadangi Teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 \u012fstatymas tokios galimyb\u0117s nenumato. Tod\u0117l kyla klausimas, kod\u0117l rengiant min\u0117t\u0105 apra\u0161\u0105 nebuvo inicijuojami ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173, be kita ko, Teis\u0117j\u0173 atlyginim\u0173 \u012fstatymo pakeitimai ir, apskritai, kod\u0117l kiti teismo teis\u0117jai, kurie neturi teis\u0117s susima\u017einti darbo kr\u016bvio, privalo dirbti didesniu kr\u016bviu.\u201c<\/p>\n

Prioritetiniai veiksmai, siekiant u\u017etikrinti nepriklausomum\u0105<\/strong><\/p>\n

V. Nekro\u0161ius nepriklausomumo problematikoje \u012f\u017evelgia labai reik\u0161ming\u0105 teism\u0173 savivaldos vaidmen\u012f, ta\u010diau mano, kad prireiks dar ne vieneri\u0173 met\u0173, kol teism\u0173 savivald\u0105 Lietuvoje bus galima vadinti veiksminga ir stipria: \u201eMan atrodo, kad kol bus renkami administracij\u0173 vadovai, n\u0117ra i\u0161vis apie k\u0105 kalb\u0117ti. Tai turi b\u016bti jud\u0117jimas i\u0161 pa\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173, suvokimo tr\u016bksta, kad jie patys yra atsakingi u\u017e savivald\u0105. Kai jie t\u0105 supras, tai ir su savivalda reikalai susitvarkys labai greitai.\u201c<\/p>\n

R. Ragulskyt\u0117\u2013<\/strong>Markovien\u0117 i\u0161skiria kelet\u0105 prioritetini\u0173 darb\u0173. \u201e<\/em><\/strong>Pirma, si\u016bly\u010diau imtis Teis\u0117j\u0173 atlyginimo \u012fstatymo keitimo iniciatyvos, atstatant teis\u0117j\u0173 atlyginimus \u012f iki j\u0173 suma\u017einimo 2009 m. buvus\u012f dyd\u012f ir nustatant galimyb\u0119 mok\u0117ti teis\u0117jams priedus u\u017e darbo kr\u016bv\u012f vir\u0161ijant\u012f darb\u0105, kuris visais atvejais susidaro d\u0117l teis\u0117j\u0173 etat\u0173 neu\u017epildymo, ilgalaiki\u0173 kit\u0173 teismo teis\u0117j\u0173 nedarbo laikotarpi\u0173, kai kuri\u0173 teis\u0117j\u0173 suma\u017einto darbo su bylomis kr\u016bvio,\u201c \u2013<\/strong> sako ji. Kita priemon\u0117, anot jos, imtis iniciatyvos nustatyti teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bvio normas: \u201eReikia \u012fvertinti, kiek maksimaliai byl\u0173, atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 sud\u0117tingum\u0105, gali gauti teis\u0117jas per tam tikr\u0105 laikotarp\u012f, koks gali b\u016bti maksimalus teis\u0117jo nei\u0161nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173 skai\u010dius ir pan., taip pat per\u017ei\u016br\u0117ti procesiniuose \u012fstatymuose nustatytus terminus, kurie turi tiesiogin\u0119 \u012ftak\u0105 teis\u0117j\u0173 darbo kr\u016bviui, \u012fvertinant, ar \u0161ie terminai atitinka reali\u0105 situacij\u0105 ir ar juos apskritai \u012fmanoma \u012fgyvendinti, esant teismuose tokiam dideliam byl\u0173 skai\u010diui.\u201c Be to, teisinink\u0117 si\u016blo i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti teis\u0117j\u0173 atrankos ir skyrimo proced\u016bras, maksimaliai eliminuojant i\u0161 jos subjektyvius kriterijus.<\/p>\n

L. Me\u0161kauskait\u0117 taip pat mano, jog reikia keisti kandidat\u0173 \u012f Konstitucinio Teismo teis\u0117jus skyrimo tvark\u0105, tokio teisinio reguliavimo, koks yra \u0161iandien, parenkant asmenis \u012f \u0161ias svarbias ir atsakingas pareigas, nepakanka: \u201eSkyrimo \u012f KT teis\u0117jus tvarka yra ydinga, nes joje neturi joki\u0173 galimybi\u0173 dalyvauti asmenys, kurie nors ir atitinka \u012fstatymo keliamus reikalavimus, yra auk\u0161\u010diausio lygio teis\u0117s praktikai ir mokslininkai, bet j\u0173 nepasi\u016bl\u0117 atitinkamo rango politikai. Be to, nereglamentavus \u012fstatyme atrankos proced\u016br\u0173, lieka neai\u0161ku, kod\u0117l politiko pasi\u016blytas kandidatas yra prana\u0161esnis u\u017e kolegas, kurie yra \u0161alia jo, kod\u0117l pasi\u016blomas tik vienas kandidatas. Atsi\u017evelgiant \u012f KT ypating\u0105 vaidmen\u012f, tam tikras d\u0117mesys tur\u0117t\u0173 b\u016bti kreipiamas taip pat \u012f praktinio bei mokslinio darbo turin\u012f, pirmenyb\u0119 teikiant tiems teisininkams, kurie tiesioginiu praktiniu ilgame\u010diu darbu, nagrin\u0117jant atitinkamas bylas, \u012fgijo teisinio darbo sta\u017e\u0105 bei teis\u0117s mokslininkams, kuri\u0173 moksliniai darbai yra atitinkamoje teis\u0117s srityje pripa\u017einti ir vertinami.\u201c<\/p>\n

Taip pat, kalbant apie vidini\u0173 gr\u0117smi\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui panaikinim\u0105, pasak advokat\u0117s, atkreiptinas d\u0117mesys, kad Europos bendradarbiavimo ir saugumo organizacijos rekomendacijos numato, kad teism\u0173 pirminink\u0173 kompetencija atitinkamose srityse vis d\u0117lto turi b\u016bti apribota. \u201e\u0160iose rekomendacijose teigiama, kad teism\u0173 pirmininkai netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftraukti \u012f teis\u0117j\u0173 atrankos proces\u0105, taip pat jie netur\u0117t\u0173\u00a0 tur\u0117ti galios inicijuoti atitinkamus drausminius tyrimus savo tokio paties rango kolegoms. Jeigu teismo pirmininkas gali pasirinkti sau darbuotojus, teis\u0117jus, jeigu jis gali jiems inicijuoti drausm\u0117s procesus, jeigu jis gali \u012ftakoti j\u0173 paauk\u0161tinim\u0105, tokia situacija akivaizd\u017eiai pa\u017eeid\u017eia teis\u0117jo nepriklausomum\u0105, nes ugdo vir\u0161ininko \u2013 pavaldinio santykius ir yra nepriimtina teismin\u0117s vald\u017eios srityje, kurioje gali b\u016bti tik \u201eprocesinis pavaldumas<\/em>\u201c, numatytas Konstitucijoje, kuomet auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismas gali panaikinti \u017eemen\u0117s instancijos teismo sprendim\u0105. Tokia situacija, kai tarp teismo pirminink\u0173 ir tos pa\u010dios grandies teis\u0117j\u0173\u00a0 yra tam tikri pavaldumo elementai, yra nepriimtina, turi b\u016bti per\u017ei\u016br\u0117ta ir pakeista,\u201c \u2013<\/strong> sako L. Me\u0161kauskait\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien teismai ir teis\u0117jai i\u0161gyvena sud\u0117ting\u0105 laikotarp\u012f \u2013 atsiranda vis daugiau politin\u0117s vald\u017eios iniciatyv\u0173 reformuoti teism\u0173 sistem\u0105, \u017einiasklaida nu\u0161vie\u010dia skandalus, ma\u017e\u0117ja visuomen\u0117s pasitik\u0117jimas teismais. Tad kaip u\u017etikrinti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105, veiksming\u0105 savivald\u0105? Kokios pagrindin\u0117s gr\u0117sm\u0117s nepriklausomumui \u0161iandien kyla Lietuvoje ir Europoje? \u012e \u0161iuos klausimus atsak\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto profesor\u0117, advokat\u0117 dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117, VU …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":25167,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[729,642,462,94,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25162"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=25162"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25162\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25170,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/25162\/revisions\/25170"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25167"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=25162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=25162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=25162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}