Konstitucinis Teismas nutarimu pripa\u017eino, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 \u201eD\u0117l teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 Sigit\u0105 Rud\u0117nait\u0119 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 ir skirti j\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke\u201c 1\u00a0straipsnis prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 84 straipsnio 11 punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas \u012fstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis\u0117jus, 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo, teisin\u0117s valstyb\u0117s, atsakingo valdymo principams, Teism\u0173 \u012fstatymo 81\u00a0straipsnio 1 dalies 3 punktui, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui.<\/p>\n
Tuo pa\u010diu nutarimu Konstitucinis Teismas pripa\u017eino, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21\u00a0d. nutarimas Nr. XIII-2848 \u201eD\u0117l Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s atleidimo i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173\u201c prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 111 straipsnio 4 daliai, 112 straipsnio 2 daliai, 115\u00a0straipsnio 4 punktui, konstituciniams teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo, vald\u017ei\u0173 padalijimo, teisin\u0117s valstyb\u0117s, atsakingo valdymo principams, Teism\u0173 \u012fstatymo 79 straipsnio 4 daliai, 81 straipsnio 1, 3 dalims, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui.<\/p>\n
Parei\u0161k\u0117jas Seimas\u00a0in corpore<\/em>\u00a0\u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 kreip\u0117si su pra\u0161ymu \u012fvertinti Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 \u201eD\u0117l teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 Sigit\u0105 Rud\u0117nait\u0119 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 ir skirti j\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke\u201c (toliau \u2013 Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekretas) 1 straipsnio ir Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo Nr. XIII-2848 \u201eD\u0117l Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s atleidimo i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173\u201c (toliau \u2013 Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas) atitikt\u012f Konstitucijai ir Teism\u0173 \u012fstatymui. D\u0117l to paties Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo konstitucingumo ir teis\u0117tumo \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 kreip\u0117si ir Seimo nari\u0173 grup\u0117 bei Vilniaus apygardos teismas. Konstitucinis Teismas visus \u0161iuos pra\u0161ymus nagrin\u0117jo sujung\u0119s \u012f vien\u0105 konstitucin\u0117s justicijos byl\u0105.<\/p>\n Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucin\u0117 doktrina<\/strong><\/p>\n Konstitucinis Teismas ne kart\u0105 yra konstatav\u0119s, kad konstitucinis teisin\u0117s valstyb\u0117s principas \u2013 itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusi\u0173 imperatyv\u0173. Be kita ko, \u0161is principas suponuoja teis\u0117s akt\u0173 hierarchij\u0105, kurioje Konstitucija u\u017eima i\u0161skirtin\u0119 \u2013 auk\u0161\u010diausi\u0105 \u2013 viet\u0105, reikalavimus teis\u0117k\u016bros subjektams, kad teis\u0117s normos b\u016bt\u0173 formuluojamos tiksliai, jose neb\u016bt\u0173 dviprasmybi\u0173. Konstitucinis teisin\u0117s valstyb\u0117s principas yra susij\u0119s su kitais konstituciniais principais, kaip antai vald\u017ei\u0173 padalijimo ir atsakingo valdymo, teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo.<\/p>\n Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, kad konstitucinis vald\u017ei\u0173 padalijimo principas rei\u0161kia, kad \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji, vykdomoji ir teismin\u0117 vald\u017eios yra atskirtos, pakankamai savaranki\u0161kos; tarp j\u0173 turi b\u016bti pusiausvyra. Teismin\u0117 vald\u017eia, b\u016bdama savaranki\u0161ka, negali b\u016bti priklausoma nuo kit\u0173 vald\u017ei\u0173 dar ir d\u0117l to, kad ji vienintel\u0117 formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu ir tik b\u016bdama savaranki\u0161ka, nepriklausoma nuo kit\u0173 vald\u017ei\u0173, gali \u012fgyvendinti savo funkcij\u0105 \u2013 vykdyti teisingum\u0105. Teis\u0117j\u0173 skyrimo ir atleidimo proced\u016bra neturi pa\u017eeisti teismin\u0117s vald\u017eios nepriklausomumo, Konstitucijoje nustatytos valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 pusiausvyros.<\/p>\n Pagal Konstitucij\u0105, be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis (pagal kurias vald\u017eios galias riboja Konstitucija, vald\u017eios \u012fstaigos tarnauja \u017emon\u0117ms), konstitucinius atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s principus, valstyb\u0117s vald\u017ei\u0105 \u012fgyvendinan\u010dios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali vir\u0161yti joms Konstitucijos ir \u012fstatym\u0173 suteikt\u0173 \u012fgaliojim\u0173, juos \u012fgyvendindamos privalo priimti teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus. \u0160iai konstitucin\u0117s justicijos bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Respublikos Prezidentas ir Seimas turi tinkamai \u012fgyvendinti jiems Konstitucijos ir \u012fstatym\u0173 suteiktus \u012fgaliojimus skiriant \u012f pareigas ir atleid\u017eiant i\u0161 j\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus. \u012egyvendindami \u0161iuos \u012fgaliojimus, jie privalo priimti teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus. Tai yra viena esmini\u0173 Konstitucijoje \u012ftvirtinto teis\u0117jo nepriklausomumo garantij\u0173.<\/p>\n Konstitucinis Teismas ne kart\u0105 yra konstatav\u0119s, kad teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumas \u2013 ne savitikslis dalykas, bet vienas esmini\u0173 demokratin\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173, b\u016btina \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos s\u0105lyga. Teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausi\u0173 teis\u0117jo ir teism\u0173 pareig\u0173, kylanti i\u0161 Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, manan\u010dio, kad jo teis\u0117s ar laisv\u0117s yra pa\u017eeid\u017eiamos, teis\u0117s tur\u0117ti ne\u0161ali\u0161k\u0105 gin\u010do arbitr\u0105, kuris pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus i\u0161 esm\u0117s i\u0161spr\u0119st\u0173 kilus\u012f teisin\u012f gin\u010d\u0105.<\/p>\n Teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumas, taip pat j\u0173 ne\u0161ali\u0161kumas yra u\u017etikrinama Konstitucijoje ir \u012fstatymuose \u012ftvirtinant teism\u0173 sistemos nepriklausomum\u0105 nuo \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017eios, \u012ftvirtinant teis\u0117j\u0173 procesin\u012f nepriklausomum\u0105, teism\u0173 organizacin\u012f savaranki\u0161kum\u0105 ir savivald\u0105, teis\u0117j\u0173 status\u0105, teis\u0117j\u0173 asmens nelie\u010diamyb\u0119, imunitetus, teis\u0117j\u0173 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamum\u0105, teis\u0117j\u0173 socialines (materialines) garantijas, taip pat nustatant draudim\u0105 valstybin\u0117s vald\u017eios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareig\u016bnams, politin\u0117ms partijoms, politin\u0117ms ir visuomenin\u0117ms organizacijoms, pilie\u010diams ki\u0161tis \u012f teis\u0117jo ar teismo veikl\u0105.<\/p>\n \u0160iai konstitucin\u0117s justicijos bylai esmin\u0117 teis\u0117jo nepriklausomumo garantija yra jo \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamumo garantija. Tik nepriklausomas teismas, taigi tik toks, kurio teis\u0117jams garantuojamas j\u0173 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamumas, gali b\u016bti laikomas vykdan\u010diu teisingum\u0105 taip, kaip reikalauja Konstitucija. Teis\u0117jo \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamumo garantija yra svarbi dar ir d\u0117l to, kad teis\u0117jas, kad ir kokios politin\u0117s j\u0117gos b\u016bt\u0173 vald\u017eioje, turi i\u0161likti nepriklausomas ir nesitaikyti prie galimos politini\u0173 j\u0117g\u0173 kaitos. Teis\u0117jo \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117 negali priklausyti nuo j\u012f paskyrusi\u0173 valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 b\u016bsim\u0173 sprendim\u0173, grind\u017eiam\u0173 laisva nuo\u017ei\u016bra. Seimui, \u012fstatymu nusta\u010dius Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko \u012fgaliojim\u0173 (kadencijos) trukm\u0119, kyla pareiga paisyti \u012fstatymu nustatytos \u012fgaliojim\u0173 (kadencijos) trukm\u0117s, nes pagal Konstitucij\u0105 Seimas, taip pat kiekvienas Seimo narys, vykdydamas jam Konstitucijoje nustatytas funkcijas, suteiktus \u012fgaliojimus, yra saistomas Konstitucijos ir \u012fstatym\u0173. Taigi nei Seimas, nei Seimo nariai negali ignoruoti ne tik Konstitucijos, bet ir \u012fstatyme \u012ftvirtinto teisinio reguliavimo, nustatan\u010dio Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko \u012fgaliojim\u0173 (kadencijos) trukm\u0119. Tai taikytina ir Seimui sprend\u017eiant d\u0117l Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimo i\u0161 pareig\u0173.<\/p>\n Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad Respublikos Prezidentas, be kita ko, teikia Seimui Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras, o paskyrus visus Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus, i\u0161 j\u0173 teikia Seimui skirti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105, taip pat \u012fstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis\u0117jus. Tai yra Respublikos Prezidento prerogatyva.<\/p>\n Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas yra susij\u0119s su Konstitucijos 67 straipsnio 10\u00a0punktu, pagal kur\u012f Seimas skiria, be kita ko, Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus bei \u0161io teismo pirminink\u0105, taip pat su Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi, pagal kuri\u0105 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus, o i\u0161 j\u0173 \u2013 pirminink\u0105, skiria ir atleid\u017eia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte \u012ftvirtinti Respublikos Prezidento \u012fgaliojimai, taip pat Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtinti Seimo \u012fgaliojimai ai\u0161kintini Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalies, pagal kuri\u0105 teism\u0173 sudarym\u0105 ir kompetencij\u0105 nustato Lietuvos Respublikos teism\u0173 \u012fstatymas, kontekste.<\/p>\n Ai\u0161kindamas \u0161ias Konstitucijos nuostatas, Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad Konstitucijoje yra nustatyta tokia \u012fvairi\u0173 grand\u017ei\u0173 bendrosios kompetencijos teism\u0173 teis\u0117j\u0173 ir teism\u0173 pirminink\u0173 skyrimo ir atleidimo tvarka, kad \u0161iuos teis\u0117jus ir teism\u0173 pirmininkus skiria ir atleid\u017eia kit\u0173 valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 \u2013 vykdomosios vald\u017eios ir \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios vald\u017eios \u2013 institucijos, atitinkamai Respublikos Prezidentas ir Seimas, t. y. institucijos, kurios formuojamos politiniu pagrindu; kad b\u016bt\u0173 paskirtas arba atleistas Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jas arba \u0161io teismo pirmininkas, Respublikos Prezidentas privalo teikti Seimui atitinkam\u0105 asmen\u012f paskirti arba atleisti, o galutin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jo arba \u0161io teismo pirmininko paskyrimo arba atleidimo priima Seimas. Pagal Konstitucij\u0105 tai, kad Respublikos Prezidentas, teikdamas Seimui Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 kandidat\u016bras, taip pat teikdamas Seimui skirti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105 ir \u012fstatymo nustatytais atvejais teikdamas Seimui atleisti teis\u0117jus, kartu pateikia Seimui atitinkam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 projektus, nepaneigia Seimo pareigos, tinkamai apsvars\u010dius \u0161iuos projektus, priimti teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus.<\/p>\n Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkt\u0105, ai\u0161kinam\u0105 kartu su 111 straipsnio 4\u00a0dalimi, Respublikos Prezidentas turi \u012fgaliojimus teikti Seimui skirti i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 ne tik Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105, bet ir Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 \u0161io teismo skyri\u0173 pirmininkus. Respublikos Prezidentas taip pat turi \u012fgaliojimus teikti Seimui atleisti i\u0161 pareig\u0173 Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 \u0161io teismo skyri\u0173 pirmininkus Konstitucijoje ir jai neprie\u0161taraujan\u010diose Teism\u0173 \u012fstatymo nuostatose \u012ftvirtintais pagrindais. Tuo tarpu pagal Konstitucijos 112 straipsnio 2 dal\u012f, ai\u0161kinam\u0105 kartu su 111 straipsnio 4 dalimi, Seimas turi \u012fgaliojimus Respublikos Prezidento teikimu skirti i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 ne tik Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105, bet ir Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 \u0161io teismo skyri\u0173 pirmininkus, taip pat Respublikos Prezidento teikimu atleisti i\u0161 pareig\u0173 Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 \u0161io teismo skyri\u0173 pirmininkus Konstitucijoje ir jai neprie\u0161taraujan\u010diose Teism\u0173 \u012fstatymo nuostatose \u012ftvirtintais pagrindais.<\/p>\n Kita \u0161iai konstitucin\u0117s justicijos bylai esmin\u0117 teis\u0117jo nepriklausomumo garantija, laiduojanti ir teis\u0117j\u0173 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamum\u0105, yra baigtinio teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 (\u012fgaliojim\u0173 nutr\u016bkimo) pagrind\u0173 s\u0105ra\u0161o \u012ftvirtinimas Konstitucijoje. Teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 pagrindai yra nustatyti Konstitucijos 115 straipsnyje, pagal kur\u012f teis\u0117jai atleid\u017eiami i\u0161 pareig\u0173 \u012fstatymo nustatyta tvarka: 1) savo noru; 2) pasibaigus \u012fgaliojim\u0173 laikui arba sulauk\u0119 \u012fstatyme nustatyto pensinio am\u017eiaus; 3) d\u0117l sveikatos b\u016bkl\u0117s; 4) i\u0161rinkus \u012f kitas pareigas arba j\u0173 sutikimu perk\u0117lus \u012f kit\u0105 darb\u0105; 5) kai savo poelgiu pa\u017eemino teis\u0117jo vard\u0105; 6) kai \u012fsiteis\u0117ja juos apkaltin\u0119 teism\u0173 nuosprend\u017eiai. Pagal Konstitucijos 116 straipsn\u012f apkaltos proceso tvarka Seimas gali pa\u0161alinti i\u0161 pareig\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105 ir teis\u0117jus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink\u0105 ir teis\u0117jus u\u017e \u0161iurk\u0161t\u0173 Konstitucijos pa\u017eeidim\u0105 arba priesaikos sulau\u017eym\u0105, taip pat paai\u0161k\u0117jus, jog padarytas nusikaltimas.<\/p>\n Konstitucijoje \u012ftvirtinto teis\u0117jo nepriklausomumo garantija atsispindi Konstitucijos 115 straipsnio formuluot\u0117je \u201eteis\u0117jai atleid\u017eiami \u012fstatymo nustatyta tvarka\u201c. Ai\u0161kindamas j\u0105, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teism\u0173 \u012fstatyme nustatytos teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 tvarkos privalo laikytis visi subjektai, kurie pagal Konstitucij\u0105 ir Teism\u0173 \u012fstatym\u0105 turi \u012fgaliojimus spr\u0119sti teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 klausimus arba Teism\u0173 \u012fstatyme nustatytais b\u016bdais turi \u012fgaliojimus dalyvauti sprend\u017eiant teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 klausimus.<\/p>\n Konstitucijos 115, 116 straipsniuose nustatyti teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 (\u012fgaliojim\u0173 nutr\u016bkimo) pagrindai taikytini ir teis\u0117jus atleid\u017eiant i\u0161 teismo pirmininko (ar teismo skyriaus pirmininko) pareig\u0173. Priimant atitinkam\u0105 individual\u0173 teis\u0117s taikymo akt\u0105 i\u0161 teismo pirmininko, teismo skyriaus pirmininko ar kuri\u0173 nors kit\u0173 administracini\u0173 pareig\u0173 teismuose teis\u0117jai gali b\u016bti atleisti (neatleid\u017eiant j\u0173 i\u0161 teis\u0117jo pareig\u0173), be kita ko, Konstitucijos 115\u00a0straipsnio 4 punkte (paskyrus \u012f kitas pareigas tame pa\u010diame ar kitame teisme) nustatytais pagrindais.<\/p>\n \u0160iai konstitucin\u0117s justicijos bylai yra aktualus teis\u0117j\u0173 atleidimo i\u0161 pareig\u0173 pagrindas, nustatytas Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte: \u201ei\u0161rinkus \u012f kitas pareigas arba j\u0173 sutikimu perk\u0117lus \u012f kit\u0105 darb\u0105\u201c. \u0160i formuluot\u0117 apima ir tuos atvejus, kai teis\u0117jas atleid\u017eiamas i\u0161 vien\u0173 pareig\u0173 teisme paskyrus j\u012f \u012f kitas pareigas tame pa\u010diame teisme (kaip antai atleid\u017eiamas i\u0161 teismo skyriaus pirmininko pareig\u0173 paskyrus j\u012f \u012f teismo pirmininko pareigas). I\u0161 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto formuluot\u0117s kyla reikalavimas atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 tik tuo atveju, kai yra \u012fvyk\u0119s juridinis faktas \u2013 jo i\u0161rinkimas, be kita ko, paskyrimas, \u012f kitas pareigas (be kita ko, tame pa\u010diame teisme). Kitaip tariant, pagal Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkt\u0105 teis\u0117jo i\u0161rinkimas (paskyrimas) \u012f kitas pareigas ar perk\u0117limas jo sutikimu \u012f kit\u0105 darb\u0105 yra b\u016btina s\u0105lyga, kuriai esant galima priimti sprendim\u0105 atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173.<\/p>\n Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Respublikos Prezidentas, teikdamas Seimui atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 ar atleisdamas i\u0161 pareig\u0173 teis\u0117j\u0105 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, o Seimas \u2013\u00a0 Respublikos Prezidento teikimu atleisdamas teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 \u0161iuo pagrindu, turi \u012fsitikinti, kad teis\u0117jas tikrai yra i\u0161rinktas (paskirtas) \u012f kitas pareigas. Kitoks Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto ai\u0161kinimas b\u016bt\u0173 nesuderinamas su Konstitucijoje \u012ftvirtintu teis\u0117jo nepriklausomumu, nes sudaryt\u0173 prielaidas atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 nepasibaigus jo \u012fgaliojim\u0173 laikui ir nesant kito Konstitucijoje ar Teism\u0173 \u012fstatyme nustatyto pagrindo.<\/p>\n Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad svarbus teism\u0173 savivaldos elementas yra Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyta speciali teis\u0117j\u0173 institucija, patarianti Respublikos Prezidentui d\u0117l teis\u0117j\u0173 paskyrimo, paauk\u0161tinimo, perk\u0117limo ar atleidimo i\u0161 pareig\u0173 (Teis\u0117j\u0173 taryba). Ji yra atsvara Respublikos Prezidentui kaip vykdomosios vald\u017eios subjektui formuojant teis\u0117j\u0173 korpus\u0105. I\u0161 Konstitucijos kylantis negalimumas atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 be Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios \u012fstatymo numatytos teis\u0117j\u0173 institucijos (Teis\u0117j\u0173 tarybos) patarimo yra labai svarbi teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo garantija, viena i\u0161 priemoni\u0173, padedan\u010di\u0173 vis\u0173 be i\u0161imties teism\u0173 teis\u0117jams apsisaugoti nuo valstybin\u0117s vald\u017eios ir valdymo institucij\u0173, Seimo nari\u0173 ir kit\u0173 pareig\u016bn\u0173, politini\u0173 partij\u0173, politini\u0173 ir visuomenini\u0173 organizacij\u0173, kit\u0173 asmen\u0173 ki\u0161imosi \u012f teis\u0117jo ar teismo veikl\u0105.<\/p>\n \u0160iai konstitucin\u0117s justicijos bylai aktualiu aspektu Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad tuo atveju, kai Respublikos Prezidentas kreipiasi \u012f Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodyt\u0105 speciali\u0105 \u012fstatymo numatyt\u0105 teis\u0117j\u0173 institucij\u0105 (Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105), kad \u0161i patart\u0173 d\u0117l teikimo Seimui atleisti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirminink\u0105 i\u0161 pareig\u0173 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, Teis\u0117j\u0173 taryba turi, be kita ko, \u012fsitikinti, kad yra \u012fvyk\u0119s Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte nurodytas juridinis faktas, t. y. teis\u0117jas yra paskirtas \u012f kitas pareigas. Nesant tokio juridinio fakto, Teis\u0117j\u0173 taryba netur\u0117t\u0173 patarti Respublikos Prezidentui teikti Seimui atleisti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirminink\u0105 i\u0161 pareig\u0173 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.<\/p>\n Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsnio atitikties Konstitucijai ir Teism\u0173 \u012fstatymui vertinimas<\/strong><\/p>\n Ai\u0161kindamas Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsn\u012f Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad jame suformuluotas teikimas Seimui vienu sprendimu priimti du tarpusavyje susijusius sprendimus \u2013 atleisti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 ir skirti \u0161i\u0105 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 \u0161io teismo pirmininke, t. y. si\u016blyta Seimui priimti abu sprendimus kartu kaip vien\u0105 sprendim\u0105. Seimo 2020 m. baland\u017eio 21\u00a0d. nutarimu buvo atsi\u017evelgta tik \u012f dal\u012f Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1\u00a0straipsnyje suformuluoto teikimo Seimui, t. y. Seimas pri\u0117m\u0117 tik vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 pasi\u016blyt\u0173 priimti kartu sprendim\u0173 \u2013 atleido Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 S.\u00a0Rud\u0117nait\u0119 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, ta\u010diau nepaskyr\u0117 jos \u0161io teismo pirmininke.<\/p>\n Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad, Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsniu teikiant Seimui vienu sprendimu priimti du tarpusavyje susijusius sprendimus \u2013 atleisti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 ir skirti j\u0105 teismo pirmininke, buvo sudarytos prielaidos Seimui spr\u0119sti d\u0117l abiej\u0173 \u0161i\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimo kartu, be kita ko, nuspr\u0119sti atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, ta\u010diau nepaskirti jos \u0161io teismo pirmininke. Pabr\u0117\u017etina, kad, nesant Respublikos Prezidento teikimo, be kita ko, atleisti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, Seimas neb\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s galimyb\u0117s priimti tok\u012f sprendim\u0105, kol ji neb\u016bt\u0173 paskirta Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininke.<\/p>\n Tod\u0117l Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsniu buvo sudarytos prielaidos Seimui atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 nesant Teism\u0173 \u012fstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 90 straipsnio 1\u00a0dalies 4 punkte nustatyto teisinio pagrindo \u2013 juridinio fakto, kad teis\u0117jas yra paskirtas \u012f kitas pareigas, konkre\u010diai\u00a0\u2013 \u012f Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko pareigas. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsnis prie\u0161tarauja Teism\u0173 \u012fstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punktui, 90\u00a0straipsnio 1 dalies 4 punktui.<\/p>\n Konstatav\u0119s tai, Konstitucinis Teismas taip pat tur\u0117jo konstatuoti, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsniu nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 115\u00a0straipsnio 4 punkto kylan\u010dio reikalavimo Respublikos Prezidentui, teikiant Seimui atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173, \u012fsitikinti, kad teis\u0117jas tikrai yra paskirtas \u012f kitas pareigas, taip pat i\u0161 \u00a0Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto, ai\u0161kinamo kartu su 111 straipsnio 4 dalimi, kylan\u010dio reikalavimo Respublikos Prezidentui Teism\u0173 \u012fstatymo nustatyta tvarka teikti Seimui atleisti i\u0161 pareig\u0173 Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyri\u0173 pirmininkus Konstitucijoje ir jai neprie\u0161taraujan\u010diose Teism\u0173 \u012fstatymo nuostatose \u012ftvirtintais pagrindais.<\/p>\n Vadinasi, nepaisant to, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1\u00a0straipsniu \u012fgyvendinti Respublikos Prezidento konstituciniai ir Teism\u0173 \u012fstatymo sukonkretinti \u012fgaliojimai, \u012fgyvendinant \u0161iuos \u012fgaliojimus nesilaikyta i\u0161 Konstitucijos 5\u00a0straipsnio 2, 3 dali\u0173, konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 Respublikos Prezidentui tinkamai \u012fgyvendinti jam Konstitucijos ir \u012fstatym\u0173 suteiktus \u012fgaliojimus skiriant \u012f pareigas ir atleid\u017eiant i\u0161 j\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus, \u012fgyvendinant \u0161iuos \u012fgaliojimus priimti teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus. Kartu konstatuota, kad Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsniu nepaisyta ir Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0173 teis\u0117jo nepriklausomumo garantij\u0173.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f tai, padaryta i\u0161vada, jog Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16\u00a0d. dekreto 1 straipsnis prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 84 straipsnio 11\u00a0punkto nuostatai, kad Respublikos Prezidentas \u012fstatymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teis\u0117jus, 111 straipsnio 4 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo, teisin\u0117s valstyb\u0117s, atsakingo valdymo principams.<\/p>\n Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad gin\u010dyto Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsnyje suformuluoto teikimo Seimui ydingum\u0105 l\u0117m\u0117, be kita ko, tai, kad Teis\u0117j\u0173 taryba, teikdama patarim\u0105 Respublikos Prezidentui pagal jo pateikto pra\u0161ymo formuluot\u0119, ne\u012fvykd\u0117 konstitucin\u0117s pareigos \u012fsitikinti, kad yra \u012fvyk\u0119s Konstitucijos 115\u00a0straipsnio 4 punkte nurodytas juridinis faktas, t. y. kad Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117 yra paskirta \u012f \u0161io teismo pirmininko pareigas. Teis\u0117j\u0173 tarybai toki\u0105 pareig\u0105 \u012fvykd\u017eius, Respublikos Prezidento dekretas gal\u0117jo neb\u016bti ydingas Konstitucijos po\u017ei\u016briu.<\/p>\n Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir Teism\u0173 \u012fstatymui vertinimas<\/strong><\/p>\n Ai\u0161kindamas Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarim\u0105, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Seimas \u0161iuo nutarimu \u012fgyvendino tik t\u0105 savo \u012fgaliojim\u0173, nurodyt\u0173 nutarimo preambul\u0117je, dal\u012f, kuri susijusi su Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimu i\u0161 pareig\u0173 (Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalis), t. y. ne\u012fgyvendino Konstitucijos 67 straipsnio 10 punkte, 112 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtint\u0173 \u012fgaliojim\u0173 Respublikos Prezidento teikimu skirti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105. Nutarimu buvo atsi\u017evelgta tik \u012f dal\u012f Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsnyje suformuluoto teikimo Seimui, t. y. Seimas pri\u0117m\u0117 tik vien\u0105 i\u0161 dviej\u0173 pasi\u016blyt\u0173 priimti kartu sprendim\u0173 \u2013 atleido Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0105 S. Rud\u0117nait\u0119 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, ta\u010diau nepaskyr\u0117 jos \u0161io teismo pirmininke. Taip Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu buvo i\u0161kreipta Respublikos Prezidento valia, i\u0161reik\u0161ta Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsnyje suformuluotame teikime Seimui. Be to, gin\u010dytu Seimo nutarimu S. Rud\u0117nait\u0117 atleista i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 nepasibaigus paskyrimo \u012f \u0161ias pareigas terminui.<\/p>\n Pana\u0161iai kaip vertindamas gin\u010dyto Respublikos Prezidento dekreto atitikt\u012f Teism\u0173 \u012fstatymui, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu teis\u0117ja buvo atleista i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 nesant Teism\u0173 \u012fstatymo 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto teisinio pagrindo \u2013 juridinio fakto, kad teis\u0117jas yra paskirtas \u012f kitas pareigas, konkre\u010diai\u00a0\u2013 \u012f Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko pareigas. Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad teis\u0117ja buvo atleista i\u0161 \u0161i\u0173 pareig\u0173 nepaisant Teism\u0173 \u012fstatymo 79 straipsnio 4\u00a0dalyje nustatytos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko \u012fgaliojim\u0173 (kadencijos) trukm\u0117s, taigi nesant ir Teism\u0173 \u012fstatymo 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar kurio nors kito \u0161ioje dalyje nustatyto Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimo i\u0161 pareig\u0173 pagrindo. Tod\u0117l kartu nepaisyta ir Teism\u0173 \u012fstatymo 81 straipsnio 3 dalyje nustatytos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimo i\u0161 pareig\u0173 tvarkos, kuri gali b\u016bti taikoma tik atleid\u017eiant Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirminink\u0105 i\u0161 pareig\u0173 \u0161io \u012fstatymo 81 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas prie\u0161tarauja Teism\u0173 \u012fstatymo 79 straipsnio 4 daliai, 81 straipsnio 1, 3 dalims, 90 straipsnio 1 dalies 4 punktui.<\/p>\n Toliau vertindamas Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo atitikt\u012f Konstitucijai, pana\u0161iai kaip gin\u010dyto Respublikos Prezidento dekreto atveju, Konstitucinis Teismas tur\u0117jo konstatuoti, kad \u0161iuo Seimo nutarimu nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto kylan\u010dio reikalavimo Seimui, atleid\u017eiant teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173, \u012fsitikinti, kad teis\u0117jas tikrai yra paskirtas \u012f kitas pareigas ar jo sutikimu perkeltas \u012f kit\u0105 darb\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad tokios konstitucin\u0117s Seimo pareigos negali paneigti tai, kad, kaip konstatuota \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime, Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto 1 straipsniu taip pat nepaisyta \u0161io i\u0161 Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto kylan\u010dio reikalavimo. Pabr\u0117\u017etina, kad, nepaisant galimo Respublikos Prezidento teikimo Seimui ydingumo, galutin\u012f sprendim\u0105 d\u0117l Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jo paskyrimo ar atleidimo priima Seimas.<\/p>\n Be to, Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 112\u00a0straipsnio 2 dalies, ai\u0161kinamos kartu su 111 straipsnio 4 dalimi, kylan\u010dio reikalavimo Seimui atleisti i\u0161 pareig\u0173 Teism\u0173 \u012fstatymu nustatyt\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyri\u0173 pirmininkus Konstitucijoje ir jai neprie\u0161taraujan\u010diose Teism\u0173 \u012fstatymo nuostatose \u012ftvirtintais pagrindais, taip pat konstitucinio teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo principo suponuojamos teis\u0117jo \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117s nelie\u010diamumo garantijos. Kartu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad gin\u010dytu Seimo nutarimu nepaisyta i\u0161 konstitucinio vald\u017ei\u0173 padalijimo principo kylan\u010dio reikalavimo nepa\u017eeisti teismin\u0117s vald\u017eios nepriklausomumo ir valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 pusiausvyros.<\/p>\n Vadinasi, nepaisant to, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu \u012fgyvendinti Seimo \u012fgaliojimai, nurodyti \u0161io nutarimo preambul\u0117je, kurie susij\u0119 su Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko atleidimu i\u0161 pareig\u0173, konstatuotina, jog \u012fgyvendinant \u0161iuos \u012fgaliojimus nesilaikyta i\u0161 Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dali\u0173, konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 Seimui tinkamai \u012fgyvendinti jam Konstitucijos ir \u012fstatym\u0173 suteiktus \u012fgaliojimus skiriant \u012f pareigas ir atleid\u017eiant i\u0161 j\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus, \u012fgyvendinant \u0161iuos \u012fgaliojimus priimti teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 111 straipsnio 4\u00a0daliai, 112 straipsnio 2 daliai, 115 straipsnio 4 punktui, konstituciniams teis\u0117jo ir teism\u0173 nepriklausomumo, vald\u017ei\u0173 padalijimo, teisin\u0117s valstyb\u0117s, atsakingo valdymo principams.<\/p>\n D\u0117l Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo pripa\u017einimo prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai teisini\u0173 padarini\u0173<\/strong><\/p>\n Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dal\u012f Lietuvos Respublikos \u012fstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausyb\u0117s aktas (ar jo dalis) negali b\u016bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n \u0160iuo Konstitucinio Teismo nutarimu Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai ir Teism\u0173 \u012fstatymui. \u0160is Seimo nutarimas, kuriuo Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117 S. Rud\u0117nait\u0117 buvo atleista i\u0161 \u0161i\u0173 pareig\u0173, yra individualus teis\u0117s taikymo aktas.<\/p>\n Taigi, oficialiai paskelbus \u0161\u012f Konstitucinio Teismo nutarim\u0105, Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas bus pa\u0161alintas i\u0161 Lietuvos teis\u0117s sistemos. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117 S. Rud\u0117nait\u0117 negal\u0117s b\u016bti laikoma atleista i\u0161 \u0161i\u0173 pareig\u0173. Vadinasi, nuo \u0161io Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo (\u012fsigaliojimo) dienos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ja S. Rud\u0117nait\u0117 eina Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareigas.<\/p>\n Ai\u0161kindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dal\u012f, Konstitucinis Teismas yra atskleid\u0119s i\u0161 jos kylan\u010dios teis\u0117s akt\u0173 ir j\u0173 padarini\u0173 konstitucingumo prezumpcijos turin\u012f: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teis\u0117s aktas negali b\u016bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai, rei\u0161kia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas n\u0117ra pri\u0117m\u0119s sprendimo, jog tam tikras teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teis\u0117s aktas atitinka Konstitucij\u0105 ir kad jo pagrindu atsirad\u0119 teisiniai padariniai yra teis\u0117ti. Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, jog Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinta bendra taisykl\u0117, kad Konstitucinio Teismo sprendim\u0173 galia yra nukreipiama \u012f ateit\u012f, n\u0117ra absoliuti: i\u0161 Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies, 107 straipsnio 2 dalies nuostat\u0173, ai\u0161kinam\u0173 Konstitucijos 1, 18 straipsniuose \u012ftvirtint\u0173 pamatini\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173, Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principo ir konstitucinio teis\u0117s vie\u0161patavimo imperatyvo kontekste, kyla Konstitucinio Teismo, kaip vykdan\u010dios konstitucin\u012f teisingum\u0105 bei garantuojan\u010dios Konstitucijos vir\u0161enyb\u0119 teis\u0117s sistemoje ir konstitucin\u012f teis\u0117tum\u0105 konstitucin\u0117s justicijos institucijos, \u012fgaliojimai, konstitucin\u0117s justicijos byloje nusta\u010dius, kad gin\u010dijamas teis\u0117s aktas ne tik prie\u0161tarauja Konstitucijai, bet ir i\u0161 esm\u0117s paneigia pamatines konstitucines vertybes \u2013 Lietuvos valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0119, demokratij\u0105, respublik\u0105 ar prigimtin\u012f \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bd\u012f, pripa\u017einti antikonstituciniais ir visus \u0161io teis\u0117s akto taikymo padarinius. Ta\u010diau, nors Konstitucijai prie\u0161taraujan\u010diais teis\u0117s aktais yra pa\u017eeid\u017eiama Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principas, kitos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s, jais gali b\u016bti k\u0117sinamasi ir \u012f Konstitucijoje \u012ftvirtintus demokratijos elementus, konstatavimas, kad \u012fstatymas ar kitas teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai, savaime nerei\u0161kia, jog yra pa\u017eeista Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra demokratin\u0117. Kiekvienu atveju Konstitucinis Teismas turi \u012fvertinti, ar teisiniu reguliavimu, pripa\u017eintu prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai, n\u0117ra paneigiama Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra demokratin\u0117.<\/p>\n Tai vertindamas, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu teis\u0117ja buvo atleista ne i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jo, o i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, kurios pagal Teism\u0173 \u012fstatyme nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 yra teismo pareig\u016bno (administracin\u0117s) pareigos, suteikian\u010dios papildomas \u012fstatym\u0173 nustatytas procesines teises ir pareigas, \u012fstatym\u0173 ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 nustatytus administracinius \u012fgaliojimus. \u0160iame kontekste pamin\u0117tina, kad pagal Teism\u0173 \u012fstatymo 105 straipsnio 2 dal\u012f sureguliuota situacija, kai n\u0117ra Auk\u0161\u010diausiojo Teismo skyriaus pirmininko, o pagal \u0161io straipsnio 1 dal\u012f sureguliuota situacija, kai n\u0117ra Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog n\u0117ra pagrindo teigti, kad Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu buvo sutrikdytas teisingumo vykdymas ir konkre\u010diai\u00a0\u2013 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo funkcij\u0173 vykdymas. Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu n\u0117ra i\u0161 esm\u0117s paneigiamos pamatin\u0117s konstitucin\u0117s vertyb\u0117s, be kita ko, demokratija, prigimtinis \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bdis, taigi n\u0117ra teisinio pagrindo pripa\u017einti antikonstituciniais visus Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo taikymo padarinius. Vadinasi, tai, kad \u0161iuo Konstitucinio Teismo nutarimu Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai ir Teism\u0173 \u012fstatymui, savaime n\u0117ra pagrindas gin\u010dyti Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173, laikinai \u0117jusi\u0173 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko ar Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareigas, kol S.\u00a0Rud\u0117nait\u0117 n\u0117jo Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173, priimt\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n Kaip yra konstatav\u0119s Konstitucinis Teismas, i\u0161 Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies kyla asmens teis\u0117 reikalauti atlyginti neteis\u0117tais veiksmais padaryt\u0105 \u017eal\u0105, o valstyb\u0117 turi pareig\u0105 atlyginti jos institucij\u0173 neteis\u0117tais veiksmais padaryt\u0105 materialin\u0119 ir moralin\u0119 \u017eal\u0105. Tokia konstitucin\u0117 valstyb\u0117s pareiga ai\u0161kintina kaip apimanti jos prievol\u0119 atlyginti materialin\u0119 ir (arba) moralin\u0119 \u017eal\u0105, padaryt\u0105 asmeniui neteis\u0117tai atleid\u017eiant j\u012f i\u0161 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173.<\/p>\n