Konstitucinis Teismas (KT) \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Seimo statuto (1998 m. gruod\u017eio 22 d. redakcija) 198 straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatytas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal j\u012f tuo atveju, kai Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai n\u0117ra padaromi, Seimui n\u0117ra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausyb\u0117s programai projektas ir \u012fgaliojimai i\u0161 naujo Vyriausybei n\u0117ra suteikiami Seimui priimant nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai, prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 67 straipsnio 7 punktui, 92 straipsnio 5\u00a0daliai, 101 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s principams.<\/p>\n
Konstitucinis Teismas taip pat pripa\u017eino, kad Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas Nr. XIII-2412 \u201eD\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo\u201c prie\u0161tarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 67 straipsnio 7 punktui, 92 straipsnio 5 daliai, 101 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s principams.<\/p>\n
\u0160is Konstitucinio Teismo nutarimas Teis\u0117s akt\u0173 registre bus oficialiai paskelbtas 2020\u00a0m. gruod\u017eio 23 d. Tai rei\u0161kia, kad dabartin\u0117 Vyriausyb\u0117 gali veikti iki \u0161ios datos, jeigu jos \u012fgaliojimai nenutr\u016bks anks\u010diau Konstitucijoje nustatytais pagrindais.<\/p>\n
Parei\u0161k\u0117ja Seimo nari\u0173 grup\u0117 \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 kreip\u0117si suabejojusi, ar nepa\u017eeista Konstitucija Vyriausybei, kurioje pasikeit\u0117 daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, suteikus \u012fgaliojimus i\u0161 naujo Seimo protokoliniu nutarimu pagal jame nurodytu Seimo nutarimu patvirtint\u0105 Vyriausyb\u0117s program\u0105, i\u0161vengiant naujo balsavimo d\u0117l pritarimo Vyriausyb\u0117s programai. Be to, parei\u0161k\u0117jos teigimu, \u012fgaliojimai Vyriausybei i\u0161 naujo suteikti netinkamos formos teis\u0117s aktu. Parei\u0161k\u0117ja taip pat man\u0117, kad Konstitucijai prie\u0161tarauja Seimo statuto 198 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f Vyriausyb\u0117, kai joje pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, gali \u012fgaliojimus gauti i\u0161 naujo Seimui balsuojant ne d\u0117l pritarimo Vyriausyb\u0117s programai, o d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo.<\/p>\n
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucin\u0117 doktrina<\/strong><\/p>\n Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje \u012ftvirtintas teisin\u0117s valstyb\u0117s principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstyb\u0117s vald\u017eios organizacijos ir veiklos principus. Konstitucijos 1 straipsnio nuostata, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra demokratin\u0117, rei\u0161kia, kad valstyb\u0117je turi b\u016bti u\u017etikrinama Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117, demokratinis sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesas, politinis pliuralizmas, vald\u017ei\u0173 padalijimas ir pusiausvyra.<\/p>\n Konstitucija \u012ftvirtina parlamentin\u0119 demokratij\u0105, kurioje Seimas vykdo klasikines demokratin\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s parlamento funkcijas, be kita ko, leid\u017eia \u012fstatymus (\u012fstatym\u0173 leidybos funkcija), vykdo vykdomosios vald\u017eios ir kit\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 (i\u0161skyrus teismus) parlamentin\u0119 kontrol\u0119 (kontrol\u0117s funkcija). Pa\u017eym\u0117tina, kad pagal Konstitucij\u0105 Seimas vykdo parlamentin\u0119 Vyriausyb\u0117s kontrol\u0119. Konstitucija\u00a0 taip pat \u012ftvirtina pliuralistin\u0119 parlamentin\u0119 demokratij\u0105, kurios s\u0105lygomis laiduojamas politinis pliuralizmas demokratin\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s parlamente.<\/p>\n Pagal Konstitucijoje nustatyt\u0105 vald\u017eios institucij\u0173 kompetencij\u0105 Lietuvos valstyb\u0117s valdymo modelis priskirtinas parlamentin\u0117s respublikos valdymo formai; tai atspindi Seimo, valstyb\u0117s vadovo \u2013 Respublikos Prezidento, Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojimai ir j\u0173 tarpusavio santyki\u0173 teisin\u0117 konstrukcija; Lietuvos konstitucin\u0117je sistemoje yra \u012ftvirtintas Vyriausyb\u0117s atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam\u0105 Vyriausyb\u0117s sudarymo b\u016bd\u0105. \u00a0\u0160iuo atveju Vyriausyb\u0117s veikla remiasi parlamento pasitik\u0117jimu, u\u017e vykdom\u0105 politik\u0105 ji atsako parlamentui.<\/p>\n Taigi Konstitucijoje yra \u012ftvirtintas Vyriausyb\u0117s atsakomyb\u0117s Seimui principas. \u0160is principas ir atitinkami Seimo \u012fgaliojimai vykdyti parlamentin\u0119 Vyriausyb\u0117s kontrol\u0119 ai\u0161kintini atsi\u017evelgiant \u012f min\u0117t\u0105 Konstitucijoje nustatyt\u0105 \u00a0parlamentin\u0117s respublikos valdymo form\u0105, Konstitucijoje \u012ftvirtint\u0105 pliuralistin\u0117s parlamentin\u0117s demokratijos samprat\u0105, taip pat \u012f i\u0161 Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3\u00a0dali\u0173 (pagal kurias vald\u017eios galias riboja Konstitucija ir vald\u017eios \u012fstaigos tarnauja \u017emon\u0117ms), konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylant\u012f reikalavim\u0105 Seimui tinkamai \u012fgyvendinti konstitucinius Vyriausyb\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimus, be kita ko, priimant teis\u0117tus ir pagr\u012fstus teis\u0117s aktus. Konstitucinis Vyriausyb\u0117s atsakomyb\u0117s Seimui principas atspind\u0117tas \u0161iai bylai aktualiose, \u012fgaliojim\u0173 suteikim\u0105 Vyriausybei (be kita ko, \u00a0\u012fgaliojim\u0173 suteikim\u0105 i\u0161 naujo) reguliuojan\u010diose, Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto, 92 straipsnio 5 dalies, 101 straipsnio 2 dalies nuostatose.<\/p>\n Ai\u0161kindamas Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkto (kuriame \u012ftvirtinti Seimo \u012fgaliojimai \u00a0svarstyti Ministro Pirmininko pateikt\u0105 Vyriausyb\u0117s program\u0105 ir spr\u0119sti, ar jai pritarti), 92\u00a0straipsnio 5 dalies (pagal kuri\u0105 nauja Vyriausyb\u0117 gauna \u012fgaliojimus veikti, kai Seimas pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma pritaria jos programai) nuostatas, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad jose \u012ftvirtintas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo reguliavimas atspindi parlamentin\u0117s pliuralistin\u0117s demokratijos ypatumus ir i\u0161rei\u0161kia vien\u0105 svarbiausi\u0173 parlamentin\u0117s respublikos bruo\u017e\u0173 \u2013 Seimo pasitik\u0117jim\u0105 kaip Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojim\u0173 pagrind\u0105. Toks Seimo pasitik\u0117jimas parei\u0161kiamas Vyriausybe\u00a0in corpore<\/em>, t. y. pritariant ne Vyriausyb\u0117s personalinei sud\u0117\u010diai, o jos programai, kurioje i\u0161d\u0117stomos Vyriausyb\u0117s programin\u0117s nuostatos \u2013 tam tikro laikotarpio valstyb\u0117s veiklos gair\u0117s, grind\u017eiamos Seimo rinkimus laim\u0117jusi\u0173 politini\u0173 j\u0117g\u0173 (Seimo daugumos) programin\u0117mis nuostatomis. Toks pritarimas Vyriausyb\u0117s programai galimas tik Seimui tinkamai j\u0105 apsvars\u010dius politinio pliuralizmo s\u0105lygomis ir \u012fsitikinus Seimo daugumos parama Vyriausyb\u0117s programin\u0117ms nuostatoms. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 7 punkt\u0105, 92\u00a0straipsnio 5 dal\u012f \u012fgaliojimai Vyriausybei gali b\u016bti suteikiami vieninteliu b\u016bdu \u2013 Seimo pritarimu jos programai.<\/p>\n Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje (\u201eKai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Vyriausyb\u0117 turi i\u0161 naujo gauti Seimo \u012fgaliojimus. Prie\u0161ingu atveju Vyriausyb\u0117 turi atsistatydinti\u201c) \u012ftvirtintas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, institutas. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u012fgaliojim\u0173 i\u0161 naujo gavimo institutas yra viena i\u0161 Vyriausyb\u0117s parlamentin\u0117s prie\u017ei\u016bros form\u0173. Prie\u017eastis Vyriausybei suteikti \u012fgaliojimus i\u0161 naujo yra esminis jos sud\u0117ties \u2013 daugiau kaip pus\u0117s ministr\u0173 \u2013 pasikeitimas, d\u0117l kurio Seimas turi patikrinti, ar i\u0161 esm\u0117s pasikeitusios sud\u0117ties Vyriausyb\u0117 gali vykdyti program\u0105, kuriai Seimas buvo pritar\u0119s. Taigi pavieni\u0173 ministr\u0173 pasikeitimas, t. y. neesminis Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties pasikeitimas, kol nepasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, pagal Konstitucij\u0105 n\u0117ra pagrindas abejoti Vyriausyb\u0117s geb\u0117jimu vykdyti jos program\u0105.<\/p>\n Pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f i\u0161 esm\u0117s pasikeitusios sud\u0117ties Vyriausyb\u0117 negr\u0105\u017eina \u012fgaliojim\u0173 Respublikos Prezidentui, ta\u010diau turi gauti juos i\u0161 naujo kaip Seimo pasitik\u0117jimo i\u0161rai\u0161k\u0105. Taigi Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtintas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo institutas i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojim\u0173 gr\u0105\u017einimo instituto, \u012ftvirtinto Konstitucijos 92 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Vyriausyb\u0117 gr\u0105\u017eina savo \u012fgaliojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim\u0173 arba i\u0161rinkus Respublikos Prezident\u0105. Po Seimo rinkim\u0173 Vyriausyb\u0117 privalo ne tik gr\u0105\u017einti savo \u012fgaliojimus, bet ir atsistatydinti; \u0161iuo atveju Vyriausybei \u012fgaliojimai n\u0117ra suteikiami i\u0161 naujo, nes \u0161i Vyriausyb\u0117 atsistatydina, kai sudaroma nauja Vyriausyb\u0117. Po Respublikos Prezidento rinkim\u0173 Vyriausyb\u0117 gr\u0105\u017eina savo \u012fgaliojimus naujai i\u0161rinktam Respublikos Prezidentui, ta\u010diau neatsistatydina. \u0160iuo atveju pagal Konstitucijos 92 straipsnio 4 dal\u012f laikoma, jog Vyriausyb\u0117 yra i\u0161 naujo gavusi \u012fgaliojimus veikti Seimui pritarus \u012fgaliojimus gr\u0105\u017einusios Vyriausyb\u0117s Ministro Pirmininko kandidat\u016brai, o ne Vyriausyb\u0117s programai, kadangi Seimo pasitik\u0117jimas Vyriausybe, anks\u010diau i\u0161reik\u0161tas Seimui pritarus \u0161ios Vyriausyb\u0117s programai, i\u0161lieka, t. y. n\u0117ra konstitucinio pagrindo Seimui tikrinti, ar Vyriausyb\u0117 gali toliau vykdyti program\u0105, kuriai jis yra pritar\u0119s. Toks konstitucinis pagrindas nustatytas tik Konstitucijos 101 straipsnio 2\u00a0dalyje ir yra susij\u0119s ne su Respublikos Prezidento rinkimais, o su min\u0117tu esminiu Vyriausyb\u0117s sud\u0117ties \u2013 daugiau kaip pus\u0117s ministr\u0173 \u2013 pasikeitimu, kuris gali \u012fvykti ne tik po Respublikos Prezidento rinkim\u0173.<\/p>\n Toliau ai\u0161kindamas Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f, Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad pagal Konstitucij\u0105 Seimas nesprend\u017eia Vyriausyb\u0117s personalin\u0117s sud\u0117ties klausim\u0173, nes ministr\u0173 paskyrimas yra Ministro Pirmininko ir Respublikos Prezidento prerogatyva. Tod\u0117l vienintelis b\u016bdas pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f Seimui pareik\u0161ti pasitik\u0117jim\u0105 i\u0161 esm\u0117s pasikeitusios sud\u0117ties (pasikeitus daugiau kaip pusei ministr\u0173) Vyriausybe\u00a0in corpore<\/em>, kaip ir pagal Konstitucijos 92 straipsnio 5 dal\u012f parei\u0161kiant pasitik\u0117jim\u0105 nauja Vyriausybe, yra pritarimas Vyriausyb\u0117s programai, j\u0105 deramai apsvars\u010dius. Tik tokiu b\u016bdu pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f Seimas gali patikrinti, ar i\u0161 esm\u0117s pasikeitusios sud\u0117ties Vyriausyb\u0117 gali vykdyti jos program\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u012fgaliojim\u0173 suteikimas Vyriausybei i\u0161 naujo, pasikeitus daugiau kaip pusei ministr\u0173, suteikia galimyb\u0119 \u012fvertinti Vyriausyb\u0117s programos vykdym\u0105 ir prireikus padaryti b\u016btinus jos pakeitimus, atsi\u017evelgiant \u012f \u012fvykdytas programines nuostatas, valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenimo raid\u0105. Be kita ko, Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai gali b\u016bti susij\u0119 su tuo, kad daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173 pasikei\u010dia i\u0161 dalies pasikeitus Vyriausyb\u0119 sudaran\u010dioms politin\u0117ms j\u0117goms ir d\u0117l to prireikus integruoti \u012f Vyriausyb\u0117s program\u0105 prie Seimo daugumos prisijungusi\u0173 nauj\u0173 politini\u0173 j\u0117g\u0173 programines nuostatas.<\/p>\n Vadinasi, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, \u012fgaliojim\u0173 suteikimo Vyriausybei i\u0161 naujo proced\u016bra negali b\u016bti formali: Vyriausyb\u0117 turi i\u0161 naujo gauti \u012fgaliojimus Seimui priimant sprendim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai. Kitoks Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalies ai\u0161kinimas, es\u0105 Seimas gali suteikti Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo nesvarst\u0119s jos programini\u0173 nuostat\u0173 ir nepritar\u0119s jos programai, b\u016bt\u0173 nesuderinamas su i\u0161 Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dali\u0173, konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylan\u010diu reikalavimu Seimui tinkamai \u012fgyvendinti konstitucinius Vyriausyb\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimus, taip pat su Konstitucijoje \u012ftvirtinta pliuralistin\u0117s parlamentin\u0117s demokratijos samprata, suponuojan\u010dia politin\u012f pliuralizm\u0105 demokratin\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s parlamente.<\/p>\n Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatav\u0119s, kad Seimo nutarimas yra Seimo, kaip \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo, pagal Konstitucij\u0105, be kita ko, jos 67, 70 straipsnius, \u012fgalioto \u012fstatymais ir kitais teis\u0117s aktais reguliuoti svarbiausius visuomen\u0117s santykius, priimtas teis\u0117s aktas, kuris teis\u0117s akt\u0173 hierarchijoje turi po\u012fstatyminio teis\u0117s akto gali\u0105. Tokia Seimo nutarimo samprata suponuoja tai, kad juo yra sprend\u017eiami svarbiausi pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus Seimo kompetencijai priskirti valstyb\u0117s valdymo klausimai, kuriems spr\u0119sti neb\u016btinas \u012fstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, ta\u010diau kuriuos sprend\u017eiant atsiranda teisiniai padariniai, be kita ko, teis\u0117s ir pareigos, kitiems asmenims. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad, spr\u0119sdamas visus pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus jam priskirtus valstyb\u0117s valdymo klausimus, kuriems reguliuoti nereikia priimti \u012fstatym\u0173 ir kuriuos sprend\u017eiant atsiranda teisiniai padariniai kitiems asmenims, Seimas turi priimti Seimo nutarimus, nors atitinkamose Konstitucijos nuostatose ekspliciti\u0161kai gali b\u016bti nenurodyta Seimo priimamo teis\u0117s akto forma. Taigi pagal Konstitucij\u0105 Seimo protokoliniais, t. y. \u012fra\u0161omais \u012f Seimo pos\u0117d\u017eio protokol\u0105, nutarimais negali b\u016bti sprend\u017eiami jokie pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus Seimui priskirti valstyb\u0117s valdymo klausimai, kuriems reguliuoti nereikia priimti \u012fstatym\u0173 ir kuriuos sprend\u017eiant atsiranda teisiniai padariniai kitiems asmenims. Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad vienas i\u0161 sprendim\u0173 Seime pri\u0117mimo demokratini\u0173 princip\u0173 yra daugumos principas \u2013 Seimo sprendimuose atsispindi Seimo nari\u0173 daugumos politin\u0117 valia. Paisant \u0161io principo, Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalis taikytina ir Seimo nutarimams, kuriais sprend\u017eiami pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus Seimui priskirti valstyb\u0117s valdymo klausimai, tod\u0117l tokiems nutarimams priimti b\u016btina Seimo nari\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 pos\u0117dyje, bals\u0173 dauguma (jeigu Konstitucijoje ekspliciti\u0161kai n\u0117ra nurodyta kita atitinkamam Seimo sprendimui priimti b\u016btina dauguma). Vadovaudamasis \u0161iais argumentais, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad, pagal Konstitucijos 101 straipsnio 2 dal\u012f suteikdamas Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Seimas jo pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma turi priimti Seimo nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai.<\/p>\n Seimo statuto (1998 m. gruod\u017eio 22 d. redakcija) 198 straipsnio atitikties Konstitucijai vertinimas<\/strong><\/p>\n Spr\u0119sdamas d\u0117l Seimo statuto 198 straipsnyje \u012ftvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas \u0161iai konstitucin\u0117s justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrino Seimo statuto 198 straipsnyje nustatyt\u0105 ir su juo susijus\u012f \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisin\u012f reguliavim\u0105. Pagal j\u012f:<\/p>\n \u2013 siekdamas i\u0161 naujo gauti Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojimus, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Ministras Pirmininkas visais atvejais privalo pristatyti Seimui naujai paskirt\u0105 ministr\u0105 (ministrus), kur\u012f (kuriuos) paskyrus ministr\u0173 pakeitimas to Ministro Pirmininko vadovaujamoje Vyriausyb\u0117je vir\u0161ijo pus\u0119 vis\u0173 ministr\u0173 skai\u010diaus (Seimo statuto 198\u00a0straipsnio 2 dalis), o Seimo nutarimo pritarti pakeistai Vyriausyb\u0117s programai projektas turi b\u016bti pateiktas tik tuo atveju, kai padaromi Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai (Seimo statuto 198 straipsnio 2 dalis, \u0161io straipsnio 4 dalis, ai\u0161kinama kartu su 194 straipsnio 3 dalimi);<\/p>\n \u2013 tuo atveju, kai Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai n\u0117ra padaromi, po diskusijos, surengtos po naujai paskirto ministro (ministr\u0173) pristatymo, Seimas gali balsuoti d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo ir priimti atitinkam\u0105 sprendim\u0105 (Seimo statuto 198\u00a0straipsnio 5 dalis) arba, nutar\u0119s perduoti klausim\u0105 svarstyti komitetams ir frakcijoms, balsuoti d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo ir priimti atitinkam\u0105 sprendim\u0105 po to, kai, gavus Seimo komitet\u0173 ir frakcij\u0173 i\u0161vadas, surengiama diskusija ir i\u0161klausomas papildomas Ministro Pirmininko prane\u0161imas (Seimo statuto 198 straipsnio 6 dalis); Seimo statuto 198 straipsnio 5, 6 dalyse n\u0117ra nustatyta, kokios formos ir turinio teis\u0117s aktu priimamas Seimo sprendimas d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, tuo atveju, kai n\u0117ra padaroma Vyriausyb\u0117s programos pakeitim\u0173;<\/p>\n \u2013\u00a0 tuo atveju, kai padaromi Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai, Seimo nutarimo pritarti pakeistai Vyriausyb\u0117s programai projektas pateikiamas Seimo pos\u0117dyje ir svarstomas Seimo komitetuose ir frakcijose taikant Vyriausyb\u0117s programos pateikimo Seimo pos\u0117dyje ir svarstymo Seimo komitetuose ir frakcijose tvark\u0105, nustatyt\u0105 Seimo statuto 194, 195\u00a0straipsniuose (Seimo statuto 198 straipsnio 4 dalis); Seimas balsuoja d\u0117l Seimo nutarimo pritarti pakeistai Vyriausyb\u0117s programai projekto po to, kai pateikiamos Seimo komitet\u0173 ir frakcij\u0173 i\u0161vados, Seimo pos\u0117dyje surengiama diskusija ir i\u0161klausomas papildomas Ministro Pirmininko prane\u0161imas, o pri\u0117mus tok\u012f nutarim\u0105 laikoma, kad \u012fgaliojimai Vyriausybei yra suteikti i\u0161 naujo (Seimo statuto 198 straipsnio 6 dalis, ai\u0161kinama kartu su \u0161io straipsnio 4\u00a0dalimi, 194 straipsnio 3 dalimi ir atsi\u017evelgiant \u012f Seimo statuto 197 straipsnio 3 dal\u012f).<\/p>\n Taigi pagal Seimo statuto 198 straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatyt\u0105 \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisin\u012f reguliavim\u0105 tik tokiu atveju, kai padaromi Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai, Seimui pateikiamas Seimo nutarimo pritarti pakeistai Vyriausyb\u0117s programai projektas ir \u012fgaliojimai i\u0161 naujo Vyriausybei suteikiami Seimui priimant nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai.<\/p>\n Vadinasi, pagal Seimo statuto 198 straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatyt\u0105 \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisin\u012f reguliavim\u0105 tuo atveju, kai Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai n\u0117ra padaromi, Seimui n\u0117ra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausyb\u0117s programai projektas ir \u012fgaliojimai i\u0161 naujo Vyriausybei n\u0117ra suteikiami Seimui priimant nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai. Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 suteikiant Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo n\u0117ra svarstomos ir vertinamos jos programin\u0117s nuostatos, o sprendimas d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo gali b\u016bti priimtas bet kokios formos ir turinio teis\u0117s aktu.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimo statuto 198\u00a0straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatytas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal j\u012f tuo atveju, kai Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai n\u0117ra padaromi, Seimui n\u0117ra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausyb\u0117s programai projektas ir \u012fgaliojimai i\u0161 naujo Vyriausybei n\u0117ra suteikiami Seimui priimant nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai, neatitinka i\u0161 Konstitucijos 101\u00a0straipsnio 2 dalies, ai\u0161kinamos kartu su Konstitucijos 67 straipsnio 7 punktu, 92\u00a0straipsnio 5 dalimi, kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 suteikti Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Seimui pritariant Vyriausyb\u0117s programai, deramai j\u0105 apsvars\u010dius ir priimant Seimo nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai Seimo pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma, taip pat i\u0161 Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dali\u0173, konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylan\u010dio reikalavimo Seimui tinkamai \u012fgyvendinti konstitucinius Vyriausyb\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimus.<\/p>\n Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinio nutarimo atitikties Konstitucijai vertinimas<\/strong><\/p>\n Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas, kuriuo i\u0161reik\u0161tas Seimo sprendimas suteikti Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, pagal turin\u012f yra sprendimas suteikti Vyriausybei \u012fgaliojimus toliau veikti pagal nepakeist\u0105 Vyriausyb\u0117s program\u0105, t. y. Vyriausyb\u0117s program\u0105, kuriai Seimas pritar\u0117 2016 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimu. Be to, Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas priimtas Seimo statuto 198 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, Seimui po diskusijos, \u012fvykusios prista\u010dius naujai paskirtus Vyriausyb\u0117s narius, nusprendus balsuoti d\u0117l \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo neperduodant \u0161io klausimo svarstyti Seimo komitetams ir frakcijoms (t. y. pagal formali\u0105 proced\u016br\u0105, deramai neapsvars\u010dius Vyriausyb\u0117s programos), taip pat \u012fformintas kaip Seimo protokolinis, t. y. \u012fra\u0161omas \u012f Seimo pos\u0117d\u017eio protokol\u0105, nutarimas, priimamas pagal Seimo statuto 113 straipsnio 2 dal\u012f, pagal kuri\u0105 toks nutarimas gali b\u016bti priimtas pos\u0117dyje balsavusi\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma arba bendru sutarimu.<\/p>\n Taigi Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas n\u0117ra sprendimas pritarti Vyriausyb\u0117s programai, j\u0105 deramai apsvars\u010dius, t. y. \u012fvertinus Vyriausyb\u0117s programos vykdym\u0105 ir poreik\u012f daryti Vyriausyb\u0117s programos pakeitimus, atsi\u017evelgiant \u012f \u012fvykdytas programines nuostatas, valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenimo raid\u0105, integruoti \u012f Vyriausyb\u0117s program\u0105 prie Seimo daugumos prisid\u0117jusi\u0173 nauj\u0173 politini\u0173 j\u0117g\u0173 programines nuostatas. Be to, \u012fgaliojimai Vyriausybei i\u0161 naujo suteikti ne Seimo nutarimu, o \u012f Seimo pos\u0117d\u017eio protokol\u0105 \u012fra\u0161omu nutarimu.<\/p>\n Atsi\u017evelgdamas \u012f visa tai, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas pagal turin\u012f, form\u0105 ir pri\u0117mimo tvark\u0105 neatitinka i\u0161 Konstitucijos 101 straipsnio 2 dalies, ai\u0161kinamos kartu su Konstitucijos 67 straipsnio 7\u00a0punktu, 92 straipsnio 5 dalimi, kylan\u010di\u0173 reikalavim\u0173 suteikti Vyriausybei \u012fgaliojimus i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, Seimui pritariant Vyriausyb\u0117s programai, deramai j\u0105 apsvars\u010dius ir priimant Seimo nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai Seimo pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma. Kartu Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokoliniu nutarimu nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dali\u0173, konstitucini\u0173 atsakingo valdymo, teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0173 kylan\u010dio reikalavimo Seimui tinkamai \u012fgyvendinti konstitucinius Vyriausyb\u0117s prie\u017ei\u016bros \u012fgaliojimus.<\/p>\n D\u0117l \u0161io nutarimo oficialaus paskelbimo ir teisini\u0173 padarini\u0173<\/strong><\/p>\n Konstitucinis Teismas u\u017etikrina Konstitucijos vir\u0161enyb\u0119 teis\u0117s sistemoje ir vykdo konstitucin\u012f teisingum\u0105. I\u0161 Konstitucijos kylanti konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formal\u0173, nominal\u0173 vykdom\u0105 konstitucin\u012f teisingum\u0105, o tokius Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus, kurie savo turiniu n\u0117ra neteisingi. Prie\u0161ingu atveju, nesudarius galimyb\u0117s Konstituciniam Teismui pagal jam suteiktus \u012fgaliojimus priimti tokio baigiamojo akto, kuris atitikt\u0173 teisingumo kriterijus, neb\u016bt\u0173 u\u017etikrinta Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117 teis\u0117s sistemoje, b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias vykdyti konstitucin\u012f teisingum\u0105 ir u\u017etikrinti konstitucin\u012f teis\u0117tum\u0105. Konstitucinio Teismo \u012fgaliojimai vykdyti konstitucin\u012f teisingum\u0105 ir u\u017etikrinti konstitucin\u012f teis\u0117tum\u0105 yra neatskiriami nuo konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo imperatyv\u0173, be kita ko, nuo teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavim\u0173.<\/p>\n \u0160iuo Konstitucinio Teismo nutarimu prie\u0161taraujan\u010diomis Konstitucijai pripa\u017eintos Seimo statuto 198\u00a0straipsnio 2, 4\u20136 dalys, kuriose reguliuojamas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimas i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, taip pat vadovaujantis \u0161iuo Seimo statuto straipsniu priimtas Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20\u00a0d. protokolinis nutarimas, kuriuo Seimas i\u0161 naujo suteik\u0117 Vyriausybei \u012fgaliojimus.<\/p>\n Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dal\u012f teis\u0117s aktas negali b\u016bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai. Kaip ne kart\u0105 yra konstatav\u0119s Konstitucinis Teismas, kiekvienas Seimo priimtas teis\u0117s aktas, Konstitucinio Teismo nutarimu pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai, yra pa\u0161alinamas i\u0161 Lietuvos teis\u0117s sistemos, jis niekada nebegal\u0117s b\u016bti taikomas.<\/p>\n Ta\u010diau pagal Konstitucij\u0105 Konstitucinis Teismas, \u012fvertin\u0119s\u00a0 tai, kokia teisin\u0117 situacija gali susidaryti \u012fsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, turi konstitucinius \u012fgaliojimus nustatyti ir v\u0117lesn\u0119 savo nutarimo, kuriuo tam tikras teis\u0117s aktas buvo pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai, oficialaus paskelbimo (taigi ir \u012fsigaliojimo) dat\u0105 tais atvejais, kai t\u0105 nutarim\u0105 oficialiai paskelbus i\u0161kart po jo pri\u0117mimo teis\u0117s sistemoje gal\u0117t\u0173 susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas ar kitos neapibr\u0117\u017etys, d\u0117l kuri\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 esm\u0117s pakenkta kurioms nors Konstitucijoje \u012ftvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertyb\u0117ms.<\/p>\n Pagal Konstitucij\u0105 ir Konstitucinio Teismo \u012fstatym\u0105, oficialiai paskelbus \u0161\u012f Konstitucinio Teismo nutarim\u0105, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20 d. protokolinis nutarimas, kuriuo Seimas i\u0161 naujo suteik\u0117 Vyriausybei \u012fgaliojimus, negal\u0117s b\u016bti taikomas ir bus pa\u0161alintas i\u0161 teis\u0117s sistemos.<\/p>\n Tod\u0117l, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas \u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos byloje b\u016bt\u0173 oficialiai paskelbtas i\u0161kart po jo vie\u0161o paskelbimo Konstitucinio Teismo pos\u0117dyje, Vyriausyb\u0117, kurios programai pritarta Seimo 2016 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimu ir kuriai \u012fgaliojimai veikti buvo suteikti i\u0161 naujo Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20\u00a0d. protokoliniu nutarimu, netekt\u0173 \u012fgaliojim\u0173 toliau veikti. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikoje neb\u016bt\u0173 pagal Konstitucij\u0105 \u012fgaliojimus veikti turin\u010dios Vyriausyb\u0117s, taip pat Vyriausyb\u0117s, kuriai pagal Konstitucij\u0105 b\u016bt\u0173 pavesta eiti pareigas bent laikinai, taigi b\u016bt\u0173 i\u0161 esm\u0117s sutrikdytas valstyb\u0117s valdymas ir gal\u0117t\u0173 atsirasti visuomenei ir valstybei, \u017emoni\u0173 teis\u0117ms ir laisv\u0117ms nepalanki\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pagal Konstitucij\u0105 negalima tokia situacija, kad valstyb\u0117je neb\u016bt\u0173 veikian\u010dios Vyriausyb\u0117s kaip valstyb\u0117s funkcionavim\u0105 u\u017etikrinan\u010dios ir nepertraukiamai \u012fgyvendinan\u010dios valstybin\u012f valdym\u0105 kolegialios vykdomosios vald\u017eios institucijos, t. y. nei pagal Konstitucij\u0105 \u012fgaliojimus veikti turin\u010dios Vyriausyb\u0117s, nei Vyriausyb\u0117s, kuriai pagal Konstitucij\u0105 b\u016bt\u0173 pavesta eiti pareigas bent laikinai.<\/p>\n Taigi, siekiant i\u0161vengti tokios pagal Konstitucij\u0105 negalimos situacijos, kai valstyb\u0117je n\u0117ra pagal Konstitucij\u0105 veikian\u010dios Vyriausyb\u0117s, ir u\u017etikrinti jos, kaip i\u0161skirtin\u0117s vykdomosios vald\u017eios institucijos, veiklos nepertraukiamum\u0105, Vyriausyb\u0117s, kurios programai pritarta Seimo 2016 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimu ir kuriai \u012fgaliojimai veikti buvo suteikti i\u0161 naujo Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20\u00a0d. protokoliniu nutarimu, \u012fgaliojimams i\u0161 naujo gauti tur\u0117t\u0173 b\u016bti suteiktas tam tikras laikas. Paisant i\u0161 konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kylan\u010di\u0173 teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo reikalavim\u0173, toks laikas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pakankamas \u012fvertinti, ar, atsi\u017evelgiant \u012f visas reik\u0161mingas aplinkybes ir likus\u012f Vyriausyb\u0117s \u012fgaliojim\u0173 laik\u0105, b\u016btina daryti jos programos pakeitimus, taip pat apsvarstyti Vyriausyb\u0117s program\u0105 Seime.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f i\u0161d\u0117stytus argumentus, \u0161is Konstitucinio Teismo nutarimas Teis\u0117s akt\u0173 registre bus oficialiai paskelbtas 2020 m. gruod\u017eio 23 d.<\/p>\n Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad i\u0161 Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies kyla teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo ir j\u0173 taikymo padarini\u0173 teis\u0117tumo prezumpcija: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teis\u0117s aktas negali b\u016bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai, rei\u0161kia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas n\u0117ra oficialiai paskelb\u0119s sprendimo, jog tam tikras teis\u0117s aktas prie\u0161tarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teis\u0117s aktas atitinka Konstitucij\u0105 ir kad jo pagrindu atsirad\u0119 teisiniai padariniai yra teis\u0117ti.<\/p>\n Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Seimo 2019 m. rugpj\u016b\u010dio 20\u00a0d. protokolinio nutarimo, kuris pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai, pagrindu atsiradusi\u0173 teisini\u0173 padarini\u0173 teis\u0117tumo prezumpcija n\u0117ra paneigta. Vadinasi, tai, kad \u0161iame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2019\u00a0m. rugpj\u016b\u010dio 20\u00a0d. protokolinis nutarimas prie\u0161tarauja Konstitucijai, savaime nesuteikia pagrindo gin\u010dyti \u0161iuo protokoliniu nutarimu \u012fgaliojimus i\u0161 naujo gavusios Vyriausyb\u0117s akt\u0173 atitikties Konstitucijai.<\/p>\n Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad Seimui kyla konstitucin\u0117 pareiga pakeisti Seimo statuto 198\u00a0straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 taip, kad jis atitikt\u0173 Konstitucij\u0105, t. y. kad visais atvejais, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, \u012fgaliojimai Vyriausybei i\u0161 naujo b\u016bt\u0173 suteikiami Seimui priimant nutarim\u0105 pritarti Vyriausyb\u0117s programai.<\/p>\n <\/p>\n Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Konstitucinis Teismas (KT) \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Seimo statuto (1998 m. gruod\u017eio 22 d. redakcija) 198 straipsnio 2, 4\u20136 dalyse nustatytas \u012fgaliojim\u0173 Vyriausybei suteikimo i\u0161 naujo, kai pasikei\u010dia daugiau kaip pus\u0117 ministr\u0173, teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal j\u012f tuo atveju, kai Vyriausyb\u0117s programos pakeitimai n\u0117ra padaromi, Seimui n\u0117ra pateikiamas Seimo nutarimo pritarti Vyriausyb\u0117s programai …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24998,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[157,409,196,457],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24997"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24997"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24997\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":25000,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24997\/revisions\/25000"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24998"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24997"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24997"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24997"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}