{"id":24801,"date":"2020-08-18T18:48:14","date_gmt":"2020-08-18T15:48:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=24801"},"modified":"2020-08-18T18:49:48","modified_gmt":"2020-08-18T15:49:48","slug":"v-vaicaitis-2020-m-liepos-30-dienos-konstitucinio-teismo-nutarimo-dictum","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/08\/18\/v-vaicaitis-2020-m-liepos-30-dienos-konstitucinio-teismo-nutarimo-dictum\/","title":{"rendered":"V. Vai\u010daitis. 2020 m. liepos 30 dienos Konstitucinio Teismo nutarimo dictum"},"content":{"rendered":"

Neseniai gavau elektronin\u012f lai\u0161k\u0105 i\u0161 vienos Amerikos lietuv\u0117s teisinink\u0117s su pra\u0161ymu paai\u0161kinti, kod\u0117l Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 dienos nutarime<\/a>, jos \u017eod\u017eiais tariant, tiek daug dictum<\/em>, t.y. teigini\u0173, apie kuriuos parei\u0161k\u0117jas neklaus\u0117 ir kurie n\u0117ra susij\u0119 su gin\u010dijamo teis\u0117s akto konstitucingumo klausimu. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117jau tiesiog trumpai atra\u0161yti, kad pas mus susiformavo tokia tradicija, kai Konstitucinis Teismas, prie\u0161 atsakydamas \u012f parei\u0161k\u0117jo paklausim\u0105 d\u0117l teis\u0117s akto konstitucingumo, turi atskleisti \u0161io klausimo kiek platesn\u012f konstitucin\u012f kontekst\u0105. Ta\u010diau visgi nusprend\u017eiau atid\u017eiau paskaityti \u0161\u012f nutarim\u0105, nes iki tol buvau apie j\u012f gird\u0117j\u0119s tik i\u0161 \u017einiasklaidos. Tai, k\u0105 ten radau \u2013 gerokai vir\u0161ijo mano pirminio \u012fsivaizdavimo l\u016bkes\u010dius. Bet apie visk\u0105 nuo prad\u017ei\u0173.<\/p>\n

Tiesa, prie\u0161 pradedant d\u0117styti mintis (ne teisinink\u0173 auditorijai), reikia priminti, kad anglosaks\u0173 teisin\u0117je tradicijoje teismo sprendime i\u0161d\u0117styti argumentai skirstomi \u012f holding<\/em> ir obiter<\/em> dictum <\/em>(dictum<\/em>), kur holding<\/em> yra su byla tiesiogiai susij\u0119 argumentai, kurie tampa teismo precedentu, o dictum<\/em> yra su byla (m\u016bs\u0173 atveju \u2013 su parei\u0161k\u0117jo paklausimu) tiesiogiai nesusij\u0119 teismo teiginiai, kurie netampa precedento dalimi. Kalbant apie teismo precedento instituto konstitucin\u012f pagrindim\u0105, reikia pasakyti, kad Lietuvos Konstitucijoje \u0161is institutas, \u012fskaitant ir teismo teis\u0119 nukrypti nuo paklausimo, n\u0117ra tiesiogiai minimas (netiesiogiai teismo precedento institut\u0105 galima kildinti pvz. i\u0161 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo), skirtingai nei, pavyzd\u017eiui, JAV, kur kai kurie konstitucionalistai \u0161\u012f institut\u0105 kildina i\u0161 JAV Konstitucijos VII Pataisos nuorodos \u012f common law<\/em> teis\u0119. Beje, stare decisis<\/em>, t.y. teismin\u0117s vald\u017eios susisaistymo savo pa\u010di\u0173 sprendimais, principas n\u0117ra numatytas ir Konstitucinio Teismo \u012fstatyme (skirtingai, nei Teism\u0173 \u012fstatyme), tod\u0117l manytina, kad kiekvienu atveju, kai Konstitucinis ar kitas teismas nuspr\u0119st\u0173 nukrypti nuo paklausimo (ar bylos gin\u010do) rib\u0173, jis tur\u0117t\u0173 tai atitinkamai pagr\u012fsti tam, kad bylos \u0161alims, valstyb\u0117s institucijoms ir visuomenei nekilt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l teismo ne\u0161ali\u0161kumo ir nesuinteresuotumo.<\/p>\n

Taigi, kalbant apie su paklausimu \u0161ioje byloje susijusius argumentus, reikia pasakyti, kad ma\u017eiau kaip prie\u0161 por\u0105 met\u0173, t.y. 2018 m. gruod\u017eio 20 dien\u0105, Seimas pri\u0117m\u0117 Referendumo \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatym\u0105, kuriuo Referendumo \u012fstatym\u0105<\/em> i\u0161d\u0117st\u0117 nauja redakcija. Po \u012fstatymo pri\u0117mimo opozicija (Seimo nari\u0173 grup\u0117) kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 ir kvestionavo min\u0117to \u012fstatymo pri\u0117mimo tvark\u0105, nes \u0161is \u012fstatymas buvo priimtas pagal Konstitucijos 69 str. 2 dalyje numatyt\u0105 proced\u016br\u0105 (\u201e\u012fstatymai laikomi priimtais, jeigu u\u017e juos balsavo dauguma Seimo nari\u0173, dalyvaujan\u010di\u0173 pos\u0117dyje\u201c), tuo tarpu min\u0117ta Seimo nari\u0173 grup\u0117 teig\u0117, kad Referendumo \u012fstatymo<\/em> i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija tur\u0117jo b\u016bti priimtas ne kaip paprastasis, bet kaip konstitucinis \u012fstatymas, t.y. jo pri\u0117mimui tur\u0117jo b\u016bti taikomas Konstitucijos 69 str. 3 dalies proced\u016brinis reikalavimas, nustatantis, kad \u201ekonstituciniai \u012fstatymai priimami, jeigu u\u017e juos balsuoja daugiau kaip pus\u0117 vis\u0173 Seimo nari\u0173\u201c (t.y. ne ma\u017eiau nei 71 Seimo nari\u0173). Taigi, 2020 m. liepos 30 dienos nutarime Konstitucinis Teismas pritar\u0117 parei\u0161k\u0117jo i\u0161sakytai nuomonei, kad \u0161iuo atveju Seimas Referendumo \u012fstatymo nauj\u0105 redakcij\u0105 tur\u0117jo priimti, laikydamasis konstitucini\u0173 (o ne paprast\u0173j\u0173) \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo tvarkos, t.y. j\u012f priimti pagal Konstitucijos 69 str. 3 dalyje numatyt\u0105 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 daugumos reikalavim\u0105. Tuo pa\u010diu Konstitucinis Teismas \u0161iame nutarime Seimui nustat\u0117 beveik met\u0173 termin\u0105, per kur\u012f referendumo teisiniai santykiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti sureguliuoti Referendumo konstituciniu \u012fstatymu<\/em>, kitaip sakant, jei iki 2021 m. liepos 1 dienos Seimas dabar galiojan\u010dios Referendumo \u012fstatymo redakcijos nepakels \u012f konstitucinio \u012fstatymo status\u0105, tuomet \u012fsigalios iki 2018 m. gruod\u017eio 20 dienos galiojusi Referendumo \u012fstatymo <\/em>redakcija, kurios tam tikros nuostatos galimai neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotos referendumo konstitucin\u0117s sampratos.<\/p>\n

Visgi, atsakymas \u012f parei\u0161k\u0117jo u\u017eduot\u0105 min\u0117to teis\u0117s akto konstitucingumo klausim\u0105 n\u0117ra toks vienareik\u0161mis, nes pagal Konstitucijos logik\u0105, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as ir jame pamin\u0117ti \u012fstatymai tur\u0117jo b\u016bti priimti V-ojo Seimo dar 1992 met\u0173 pabaigoje, t.y. i\u0161 karto po Konstitucijos pri\u0117mimo, ta\u010diau \u0161i\u0173 \u012fstatym\u0173 dar neturime pra\u0117jus beveik trims de\u0161imtims met\u0173. Kitaip tariant, iki \u0161iol visi Lietuvos \u012fstatymai buvo priimti kaip paprastieji \u012fstatymai, neskaitant keli\u0173 i\u0161im\u010di\u0173. Tiesa, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as 2012 metais buvo pagaliau Seimo patvirtintas, bet, remiantis \u0161iuo s\u0105ra\u0161u, iki \u0161iol dar n\u0117ra priimtas n\u0117 vienas konstitucinis \u012fstatymas, o \u0161iame s\u0105ra\u0161e minim\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 teisiniai santykiai (referendumo, rinkim\u0173, valstyb\u0117s simboli\u0173 ir kt.) \u0161iuo metu reguliuojami paprastaisiais \u012fstatymais, kurie, beje, buvo po konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o patvirtinimo ne kart\u0105 keisti, taikant paprast\u0173j\u0173 (o ne konstitucini\u0173) \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo tvark\u0105. Ne\u017ei\u016brint \u0161ioje srityje susidariusios situacijos nevienareik\u0161mi\u0161kumo, visgi, 2020 m. liepos 30 d. Konstitucinio Teismo nutarime i\u0161sakytos pozicijos teigiama pus\u0117 yra ta, kad tai tur\u0117t\u0173 paskatinti Seim\u0105 prad\u0117ti priimin\u0117ti konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e \u012fra\u0161ytus konstitucinius \u012fstatymus, kas bet kuriuo atveju yra Seimo konstitucin\u0117 pareiga.<\/p>\n

Po to, kas \u010dia buvo pasakyta, reik\u0117t\u0173 gr\u012f\u017eti prie \u0161io teksto prad\u017eioje pamin\u0117to Konstitucinio Teismo nutarimo dictum<\/em>, t.y. prie jame randam\u0173 teiginius, tiesiogiai nesusijusius su i\u0161keltu \u012fstatymo konstitucingumo klausimu. \u0160iuos nutarime i\u0161sakytus, bet su paklausimu tiesiogiai nesusijusius argumentus santykinai galima suskirstyti \u012f dvi tarpusavyje susijusias grupes. Vis\u0173 pirma, tai teiginiai apie konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 skirtumus nuo konstitucini\u0173 akt\u0173, o antra grup\u0117 \u2013 apie Konstitucijos pataisas ir vadinamuosius \u201ematerialiuosius bei procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus\u201c (kurie, beje, jau buvo suformuluoti 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime, o \u010dia tik pakartoti). \u010cia tik reik\u0117t\u0173 pasteb\u0117ti, jog \u0161iame Teismo nutarime n\u0117ra pagr\u012fsta, kod\u0117l, visgi, \u010dia reik\u0117jo gana didel\u0119 dal\u012f nutarimo skirti su paklausimu nesusijusiems svarstymams.<\/p>\n

    \n
  1. Taigi, vertinant pirm\u0105j\u0105 Teismo dictum<\/em> teigini\u0173 grup\u0119 apie tam tikr\u0173 pamatini\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 egzistavim\u0105, reikia pasteb\u0117ti, jog \u0161ie teiginiai i\u0161 esm\u0117s pakartojo prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 VU Teis\u0117s fakulteto mokslinink\u0173 monografijos \u201eLietuvos Konstitucionalizmo Istorija. Istorin\u0117 Lietuvos Konstitucija<\/em>\u201c (VU, 2016 m.) argumentus apie tai, kad 1918 m. ir 1990 m. nepriklausomyb\u0117s aktai bei 1949 m. Partizan\u0173 deklaracija Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s mokslo prasme turi b\u016bti vertinami, kaip steigiamojo pob\u016bd\u017eio konstituciniai aktai. Ta\u010diau \u0161iame nutarime Konstitucinis Teismas \u017eeng\u0117 \u017eingsn\u012f dar toliau, konstatuodamas, jog pastarieji trys \u201ekonstituciniai<\/em> aktai\u201c yra kartu ir \u201eikikonstituciiai<\/em>\u201c bei turi \u201cvir\u0161konstitucin\u0119<\/em> gali\u0105\u201d, nes j\u0173 \u201cnegali paneigti jokia Lietuvos valstyb\u0117s konstitucija\u201d (taigi, ir 1992 m. Konstitucija \u2013 V. V.). Taigi, Teismas \u010dia prisi\u0117m\u0117 kompetencij\u0105, jog jis turi \u012fgaliojimus ginti ne tiek pa\u010dios Konstitucijos vir\u0161enyb\u0119 (beje, apie k\u0105 nutarime u\u017esimenama tik vien\u0105kart), kiek \u2013 \u201cuniversalias vertybes\u201d, kuriomis grind\u017eiami min\u0117ti konstituciniai aktai ir pati Konstitucija. Nors Konstitucinis Teismas nepaai\u0161kino \u0161io loginio paradokso reik\u0161m\u0117s (t.y., kaip konstituciniai<\/em> aktai gali b\u016bti dar ir ikikonstituciniai<\/em> bei vir\u0161konstituciniai<\/em>), ta\u010diau \u0161iuos teiginius (moksline prasme), grei\u010diausiai, galima b\u016bt\u0173 suprasti, kaip apeliuojan\u010dius \u012f tai, k\u0105 min\u0117ta mokslin\u0117 monografija vadina \u201eLietuvos istorine konstitucija\u201c ir joje \u012ftvirtintas pamatines konstitucines vertybes (teisin\u0117 valstyb\u0117, demokratija ir \u017emogaus teis\u0117s).<\/li>\n<\/ol>\n

    Nors \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autorius, remdamasis i\u0161eivijos teisininko Konstantino Ra\u010dkausko pasteb\u0117jimais apie 1918 m. vasario 16-osios akto i\u0161skirtin\u012f teisin\u012f status\u0105, anks\u010diau irgi yra ra\u0161\u0119s, kad \u0161is aktas gal\u0117t\u0173 b\u016bti priskirtas \u201evir\u0161konstituciniams\u201c Lietuvos teis\u0117s \u0161altiniams, ta\u010diau tai buvo mokslinis i\u0161sirei\u0161kimas, kuris negal\u0117t\u0173 b\u016bti vartojamas teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo kontrol\u0117s kontekste, o juo labiau Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Kitaip tariant, viena, tok\u012f teigin\u012f formuluoti mokslin\u0117se publikacijose, o visai kas kita \u2013 teismo sprendime, turin\u010diame res judicata<\/em> gali\u0105. Kitaip tariant, Konstitucija nesuteikia Konstituciniam Teismui \u012fgaliojim\u0173 vertinti 1992 m. Konstitucijos nuostat\u0173 atitikties koki\u0173 nors kit\u0173 akt\u0173 at\u017evilgiu. Taip yra tod\u0117l, kad toks teiginys b\u016bt\u0173 nesuderinamas su Konstitucijos 7 straipsnyje \u012ftvirtintu Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principu. Pagaliau, nei \u201esteigiamojo\u201c, nei \u201evir\u0161konstitucinio\u201c akto terminai n\u0117ra vartojami Konstitucijoje, o j\u0173 vartojimas Teismo doktrinoje ne tik \u201ei\u0161plaut\u0173\u201c Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principo reik\u0161m\u0119, bet ir prie\u0161taraut\u0173 Konstitucijos 102 bei\u00a0105 straipsniuose numatytiems Konstitucinio Teismo konstituciniams \u012fgaliojimams, pagal kuriuos jis sprend\u017eia, ar teis\u0117s aktai \u201eneprie\u0161tarauja Konstitucijai\u201c, o ne steigiamiesiems ar pamatiniams teis\u0117s aktams. Pagaliau, reikia sutikti su Konstitucinio Teismo teiginiu, kad Konstitucija tikrai remiasi tam tikromis \u201euniversaliomis\u201c ir \u201enekvestionuojamomis\u201c vertyb\u0117mis (tiesa, \u010dia korekti\u0161kiau jas b\u016bt\u0173 vadinti \u201ekonstitucin\u0117mis vertyb\u0117mis\u201c), ta\u010diau konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros kontekste \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 \u0161altinis gali b\u016bti tik pati Konstitucija, o ne ka\u017ekas u\u017e Konstitucijos rib\u0173, nes pastaruoju atveju Konstitucinis Teismas \u012fgaut\u0173 galias veikti ne kaip konstitucin\u0117 teismin\u0117s vald\u017eios institucija, o kaip politin\u0117 j\u0117ga ar moralinis autoritetas, turinti gali\u0105 spr\u0119sti ir\/ar kelti hipotezes apie tai, ar Konstitucija atitinka min\u0117tas universalias vertybes.<\/p>\n

      \n
    1. Auk\u0161\u010diau i\u0161sakytas mintis galima pritaikyti ir antrosios grup\u0117s Konstitucinio Teismo \u201edictum<\/em> teiginiams\u201c apie \u201ematerialiuosius bei procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus\u201c. Vis\u0173 pirma, reikia konstatuoti, jog Konstitucijoje vartojami du Konstitucijos keitimo teis\u0117s akto terminai: 148 straipsnyje vartojamas \u201cKonstitucijos pataisos\u201d terminas, o 149 straipsnyje \u2013 \u201c\u012fstatymo d\u0117l Konstitucijos keitimo\u201d terminas. Visgi, konstitucin\u0117je jurisprudencijoje korekti\u0161kesnis b\u016bt\u0173 \u201cKonstitucijos pataisos\u201d termino vartojimas, nes kitu atveju gal\u0117t\u0173 atrodyti, kad Konstitucij\u0105 galima pakeisti paprastuoju \u201c\u012fstatymu\u201d. Beje, b\u016btent taip \u0161iuo metu u\u017eregistruotos Konstitucijos pataisos Teis\u0117s akt\u0173 registre.<\/li>\n<\/ol>\n

      Ta\u010diau pereikime prie antrojo klausimo d\u0117l vadinam\u0173j\u0173 \u201emateriali\u0173j\u0173 ir procesini\u0173 Konstitucijos keitimo apribojim\u0173\u201c klausimo. Jei kalb\u0117tume apie \u201eprocesinius\u201c (tiksliau reik\u0117t\u0173 sakyti \u201eproced\u016brinius\u201c) Konstitucijos keitimo ribojimus, tai j\u0173 egzistavim\u0105 galima b\u016bt\u0173 pateisinti, siejant juos su Konstitucijos 147-148 straipsniuose numatytais tam tikrais Konstitucijos patais\u0173 proced\u016bros reikalavimais. Ta\u010diau, sunkiau galima b\u016bt\u0173 konstituci\u0161kai pagr\u012fsti Konstitucinio Teismo teiginius apie \u201ematerialiuosius\u201c Konstitucijos keitimo ribojimus, nebent tur\u0117tume konstatuoti, jog Lietuvos teisin\u0117je sistemoje yra tam tikros teisin\u0117s nuostatos, kurios u\u017eima hierarchi\u0161kai auk\u0161tesn\u0119 pad\u0117t\u012f nei pati Konstitucija. Beje, Konstitucinis Teismas \u012fvardina tris tokius \u201enepakei\u010diamus pamatinius konstitucinius principus\u201c: \u201enepriklausomyb\u0119, demokratij\u0105 ir prigimtin\u012f \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bd\u012f\u201c, kurie, pasak Teismo, yra \u012ftvirtinti tiek \u201e1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akte\u201c, tiek ir dabartin\u0117s \u201eKonstitucijos 1 straipsnyje\u201c. Taigi, pasak Konstitucinio Teismo \u0161ie principai (ar vertyb\u0117s) kartu ir yra materialieji Konstitucijos keitimo apribojimai.<\/p>\n

      Nevertinant teiginio apie tai, kad 1918 m. vasario 16-osios akte ir 1992 m. Konstitucijos 1 straipsnyje tikrai yra \u012ftvirtintas \u201eprigimtinis \u017emogaus teisi\u0173 pob\u016bdis\u201c, \u010dia galima b\u016bt\u0173 pasteb\u0117ti, jog pati Konstitucija nenumato \u201enekei\u010diam\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173\u201c, tod\u0117l toks teiginys gali b\u016bti teisingas tik moksliniame ir\/ar politiniame diskurse, ta\u010diau ne konstitucin\u0117s prie\u017ei\u016bros kontekste. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 3 straipsn\u012f, negali riboti Konstitucijoje \u012ftvirtinto tautos suvereniteto labiau nei j\u012f tam tikra prasme riboja pati Konstitucija. Tod\u0117l pamatini\u0173 konstitucini\u0173 princip\u0173 ir vertybi\u0173 nekei\u010diamumas Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijoje kyla i\u0161 pa\u010dios Konstitucijos, kaip \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 tarpusavio balanso, o ne i\u0161 to, kad \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173 keitim\u0105 gali u\u017edrausti Konstitucinis Teismas.<\/p>\n

      Pana\u0161iai reik\u0117t\u0173 vertinti ir Teismo teiginius, kad \u201eKonstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos), nors ir turi Konstitucijos gali\u0105, yra konstitucin\u0117s kontrol\u0117s objektas\u201c. Toks teiginys n\u0117ra pagr\u012fstas Konstitucija, nes joje tokia Teismo kompetencija n\u0117ra numatyta, atvirk\u0161\u010diai \u2013 Konstitucijos 102 ir 105 straipsniai kalba apie \u201c\u012fstatym\u0173 ir kit\u0173<\/em> Seimo <\/em>akt\u0173\u201d konstitucingumo kontrol\u0119, tod\u0117l pagal Konstitucij\u0105 Konstitucinis Teismas neturi kompetencijos vykdyti Konstitucijos patais\u0173 (juo labiau \u2013 priimt\u0173 tautos referendumo metu) konstitucingumo kontrol\u0117s. Be to, kaip jau buvo min\u0117ta, tokia pozicija prie\u0161taraut\u0173 pa\u010diai Konstitucijai, tiksliau \u2013 jos 7 straipsnyje numatytam Konstitucijos vir\u0161enyb\u0117s principui, nes, kaip jau buvo min\u0117ta, priimta ir \u012fsigaliojusi Konstitucijos pataisa \u012fgauna pa\u010dios Konstitucijos gali\u0105, kurios vir\u0161enyb\u0119 ir turi u\u017etikrinti Konstitucijos Teismas. Beje, \u0161iame nutarime yra ir kit\u0173 gin\u010dytin\u0173 teigini\u0173, pavyzd\u017eiui, kad, pagal Konstitucij\u0105, referendumo priimtus paprastuosius ar konstitucinius \u012fstatymus galima keisti balsuojant Seime, o ne referendume, bet apie tai galb\u016bt kit\u0105 kart\u0105.<\/p>\n

      Taigi, bandydamas savo kolegei paai\u0161kinti, kod\u0117l Konstitucinis Teismas taip da\u017eai savo nutarimuose naudoja su paklausimu nesusijusi\u0173 svarstymo tem\u0173 ir teigini\u0173 dictum<\/em>, pamin\u0117jau, kad nema\u017ea dalis \u0161io teismo teis\u0117j\u0173 yra ir teis\u0117s mokslininkai. Ta\u010diau, visgi, manytina, kad dictum<\/em> teiginiai Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti reta i\u0161imtis, o ne pla\u010diai taikoma praktika. Be to, visais atvejais toks nukrypimas nuo paklausimo, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kiai konstituci\u0161kai pagr\u012fstas. Pagaliau, noriu tik\u0117ti, kad \u0161is trumpas tekstas paskatins prad\u0117ti platesn\u0119 mokslin\u0119 diskusij\u0105 ne tik apie Konstitucijos interpretavimo metodologij\u0105, bet ir apie Konstitucinio Teismo kompetencij\u0105 savo nutarimuose pasirinkti su paklausimu tiesiogiai nesusijusi\u0105 teisin\u0119 tematik\u0105 ir pateikti j\u0105 pagrind\u017eian\u010dius teiginius.<\/p>\n

      Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      Neseniai gavau elektronin\u012f lai\u0161k\u0105 i\u0161 vienos Amerikos lietuv\u0117s teisinink\u0117s su pra\u0161ymu paai\u0161kinti, kod\u0117l Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 dienos nutarime, jos \u017eod\u017eiais tariant, tiek daug dictum, t.y. teigini\u0173, apie kuriuos parei\u0161k\u0117jas neklaus\u0117 ir kurie n\u0117ra susij\u0119 su gin\u010dijamo teis\u0117s akto konstitucingumo klausimu. I\u0161 prad\u017ei\u0173 nor\u0117jau tiesiog trumpai atra\u0161yti, kad pas mus susiformavo tokia tradicija, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24802,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2360,409,158,818,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24801"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24801"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24801\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24806,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24801\/revisions\/24806"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}