Turb\u016bt kiekvienas praktikuojantis teisininkas nors kart\u0105 susiduria su situacija, kai apeliacin\u0117s instancijos teismas d\u0117l vie\u0161ojo intereso per\u017eengia apeliacinio skundo ribas. Paliekant nuo\u0161alyje savaime sud\u0117ting\u0105 klausim\u0105 d\u0117l vie\u0161ojo intereso s\u0105vokos ir jo rib\u0173, nor\u0117t\u0173si patyrin\u0117ti klausim\u0105, kaip toks apeliacinio skundo rib\u0173 per\u017eengimas dera su Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijos (E\u017dTK\/ Konvencija) 6(1)\u00a0str. \u012ftvirtinta teise \u012f teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105 ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) jurisprudencija.<\/p>\n
Lietuvos civiliniame procese galioja tantum devolutum quantum appellantum<\/em> principas. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) jurisprudencijoje, \u201e\u0161is principas rei\u0161kia,\u00a0inter alia, tai, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apsk\u0173stos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teis\u0117tum\u0105 bei pagr\u012fstum\u0105 ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teis\u0117tos ir pagr\u012fstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apsk\u0173stos apeliacine tvarka.\u00a0Be to, apeliacin\u0117s instancijos teismas neturi savo iniciatyva i\u0161pl\u0117sti apeliacinio skundo argument\u0173 s\u0105ra\u0161o ir imtis analizuoti toki\u0173 argument\u0173, kurie apeliaciniame skunde n\u0117ra nurodyti<\/em>\u201c (\u017er., pvz., LRKT 2006-09-21 nutarim\u0105; LAT 2016-06-01 nutart\u012f c.\u00a0b. Nr.\u00a03K-3-311-415\/2016, 21).<\/p>\n Ta\u010diau, kaip ir kiekvienas principas, tantum devolutum quantum appellantum <\/em>turi savo ribas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 320(2)\u00a0str. numato, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas gali per\u017eengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja vie\u0161asis interesas ir \u201eneper\u017eengus skundo rib\u0173 b\u016bt\u0173 pa\u017eeistos asmens, visuomen\u0117s ar valstyb\u0117s teis\u0117s ir teis\u0117ti interesai<\/em>\u201c. \u0160ios CPK nuostatos konstitucingum\u0105 nagrin\u0117jo LRKT ir savo 2006-09-21 nutarime pripa\u017eino, kad \u201eLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija; \u017din., 2002, Nr. 36-1340) ta apimtimi, kuria \u012ftvirtinta, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas, nagrin\u0117damas kitas, ne Civilinio proceso kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatyt\u0173 kategorij\u0173 bylas, negali per\u017eengti apeliaciniame skunde nustatyt\u0173 rib\u0173, nors to ir reikalauja vie\u0161asis interesas, ir j\u0173 neper\u017eengus \u0161io teismo sprendimas (nutartis) b\u016bt\u0173 neteisingas (neteisinga) ir b\u016bt\u0173 pa\u017eeistos Konstitucijoje \u012ftvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertyb\u0117s, prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisin\u0117s valstyb\u0117s ir teisingumo principams<\/em>\u201c. LRKT nurodytoje CPK 2002-02-28 redakcijos 320(2)\u00a0str. ribojo apeliacinio skundo rib\u0173 per\u017eengim\u0105 tik toje tose kategorijose byl\u0173, kur teismas ex\u00a0officio<\/em> turi b\u016bti aktyvesnis, pvz., \u0161eimos, darbo, ypatingos teisenos bylose. Ta\u010diau LRKT susiaurino tantum devolutum quantum appellantum <\/em>principo taikym\u0105 leid\u0119s teismams visose bylose, esant pagrindams, per\u017eengti apeliacinio skundo ribas.<\/p>\n LRKT obiter dicta<\/em> nurod\u0117, kad \u201epati bendroji taisykl\u0117, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas negali per\u017eengti apeliaciniame skunde nustatyt\u0173 rib\u0173 (i\u0161rei\u0161kianti princip\u0105\u00a0tantum devolutum quantum appellatum), negali b\u016bti vertinama kaip nepagr\u012fsta ar neteisinga, nes ji u\u017etikrina ne tik civilinio proceso spart\u0105, bet ir tai, kad nebus teismo intervencijos \u012f tas gyvenimo sritis, kuriose tarp priva\u010di\u0173 asmen\u0173 n\u0117ra gin\u010do arba toks gin\u010das jau buvo i\u0161spr\u0119stas pirmosios instancijos teisme ir tas sprendimas \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka nebuvo apsk\u0173stas. N\u0117ra joki\u0173 argument\u0173, kurie leist\u0173 teigti, kad \u0161i bendroji taisykl\u0117 kokiu nors aspektu gal\u0117t\u0173 prie\u0161tarauti kuriai nors Konstitucijos nuostatai<\/em>\u201c (LRKT 2006-09-21 nutarimas). Kitaip tariant, LRKT pripa\u017eino, kad pats savaime tantum devolutum quantum appellantum <\/em>principas neprie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n Be to, LRKT, pasisakydamas d\u0117l Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso (BPK) 320(4)\u00a0str. (2007-06-28 redakcija) atitikimo Konstitucijai, konstatavo, kad \u201egalima tokia situacija, kad, prokurorui, priva\u010diam kaltintojui, nukent\u0117jusiajam ir civiliniam ie\u0161kovui nebeturint teisin\u0117s galimyb\u0117s paduoti ar papildyti apeliacinio skundo, baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 apeliacine tvarka nagrin\u0117jantis teismas, i\u0161tyr\u0119s naujus ar pirmosios instancijos teismo jau tirtus \u012frodymus, kuriuos \u012fvertinus gal\u0117t\u0173 b\u016bti padarytos i\u0161vados, kad faktin\u0117s aplinkyb\u0117s i\u0161 esm\u0117s skiriasi nuo nustatyt\u0173j\u0173 pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti nuteistojo, i\u0161teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, pad\u0117ties pabloginim\u0105, ribojamas gin\u010dijamoje nuostatoje atsispindin\u010di\u0173 baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s princip\u0173\u00a0non reformatio in peius\u00a0(pagal kur\u012f jis, nagrin\u0117damas byl\u0105 pagal nuteistojo, i\u0161teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacin\u012f skund\u0105, negali pabloginti apelianto teisin\u0117s pad\u0117ties)\u00a0ir\u00a0tantum devolutum quantum appellatum\u00a0(pagal kur\u012f jis turi tikrinti ir vertinti tik apsk\u0173stosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teis\u0117tum\u0105 bei pagr\u012fstum\u0105), negali i\u0161taisyti pirmosios instancijos teismo padaryt\u0173 fakto (t. y. teisi\u0161kai reik\u0161ming\u0173 fakt\u0173 nustatymo ir vertinimo) klaid\u0173, taigi priimti teisingo sprendimo byloje<\/em>\u201c (LRKT 2017-06-26 nutarimo 28).<\/p>\n Analogi\u0161ki principai taikomi ir nagrin\u0117jant apeliacin\u012f skund\u0105 civilinio proceso tvarka. Kitaip tariant, apeliacin\u0117s instancijos teismas, nagrin\u0117damas apeliacin\u012f skund\u0105, negali pabloginti apelianto pad\u0117ties (non reformatio in peius<\/em> principas, \u012ftvirtintas CPK 313\u00a0str.) bei i\u0161eiti u\u017e apeliacinio skundo rib\u0173 (tantum devolutum quantum appellatum\u00a0<\/em>principas, \u012ftvirtintas CPK 320(1)\u00a0str.). \u0160ie du principai \u012ftvirtina ribotos apeliacijos model\u012f Lietuvoje.<\/p>\n \u0160io straipsnio kontekste svarbu, kad LRKT, pasisakydamas, inter alia<\/em>, d\u0117l CPK 320(2)\u00a0str. atitikimo Konstitucijai, akcentavo, kad \u201eValstyb\u0117s, kaip visos visuomen\u0117s politin\u0117s organizacijos, paskirtis \u2013 u\u017etikrinti \u017emogaus teises<\/em>\u201c. Tod\u0117l, taikant CPK 320(2)\u00a0str. numatyta i\u0161imt\u012f, apeliacin\u0117s instancijos teismas turi suderinti i\u0161\u0117jim\u0105 u\u017e apeliacinio skundo rib\u0173 su pamatin\u0117mis \u017emogaus teis\u0117mis, \u012fskaitant ir su E\u017dTK 6(1)\u00a0str. \u012ftvirtinta teise \u012f teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105. Svarbu ir tai, kad pagal E\u017dTT jurisprudencij\u0105, E\u017dTK 6(1)\u00a0str. taikomas net jeigu byl\u0105 nagrin\u0117ja Konstitucinis Teismas (E\u017dTT 1999-04-19 sprendimas \u00a0Kraska v. Switzerland<\/em>, 26; 1997-05-28 sprendimas Pauger v. Austria<\/em>, 46; 1997-10-21 sprendimas Pierre-Bloch v. France<\/em>, 48; 2000-03-03 sprendimas Kr\u010dm\u00e1\u0159 and Others v. Czech Republic<\/em>, 36; 2000-07-27 sprendimas Klein v. Germany<\/em>,\u00a0 26-27; 2001-06-12 sprendimas ri\u010dkovi\u0107 v. Slovenia<\/em>, 36-41; 2004-01-08 sprendimas Voggenreiter v. Germany<\/em>, 31-33).<\/p>\n Nors pati E\u017dTK negarantuoja teis\u0117s \u012f apeliacij\u0105 civiliniame procese, E\u017dTT yra patvirtin\u0119s, kad jeigu apeliacinis procesas yra numatytas nacionalin\u0117je teis\u0117je, E\u017dTK 6(1)\u00a0str. yra taikomas tokiam procesui (E\u017dTT 1987-03-02 sprendimas Monnell and Morris v. the United Kingdom<\/em>, 54). Tod\u0117l, E\u017dTK 6(1)\u00a0str. taikymas apeliacijos procesui i\u0161 esm\u0117s yra gr\u012fstas neautonominiu \u0161ios Konvencijos nuostatos ai\u0161kinimu ir did\u017ei\u0105ja dalimi priklauso nuo nacionalini\u0173 teis\u0117s gynybos b\u016bd\u0173 egzistavimo (E\u017dTT 1970-01-17 sprendimas Delcourt v. Belgium<\/em>, 23-26; 1993-09-21 sprendimas Kremzow v. Austria<\/em>, 58-59; 2006-10-18 sprendimas Hermi v. Italy<\/em>, 60). Atitinkamai, apeliacijos procesas turi u\u017etikrinti efektyvi\u0105 teis\u0119 \u012f teismin\u0117s gynybos prieinamum\u0105 nustatant apelianto civilinio pob\u016bd\u017eio teises ir pareigas (E\u017dTT 2014-02-11 sprendimas Ma\u0161irevi\u0107 v. Serbia<\/em>, 42).<\/p>\n Taip pat E\u017dTT yra nurod\u0119s, kad apeliaciniame procese reikia atsi\u017evelgti \u012f ekonomi\u0161kumo ir efektyvumo principus bei vertinti nacionalin\u0117s apeliacin\u0117s sistemos pob\u016bd\u012f, kokias kompetencijas turi \u0161ios instancijos teismai, kokius klausimus sprend\u017eia, ar vertina tik teis\u0117s taikym\u0105 (E\u017dTT 2012-04-12 sprendimas Eriksson v. Sweden<\/em>, 66, 69; 1991-10-29 sprendimas Helmers v. Sweden<\/em>, 36; 2005-02-08 sprendimas Miller v. Sweden<\/em>, 29-30). Tais atvejais, kai apeliacija yra ribota (kaip Lietuvoje), E\u017dTT yra nurod\u0119s, kad aplinkyb\u0117, jog apeliacin\u0117s instancijos teisme vyko \u017eodinis bylos nagrin\u0117jimas, negali i\u0161taisyti \u017eodinio nagrin\u0117jimo pirmosios instancijos teisme nebuvimo, ypa\u010d, kai apeliacin\u0117s instancijos teismas negali per\u017ei\u016br\u0117ti bylos esm\u0117s, \u012fskaitant fakt\u0173 vertinim\u0105 (E\u017dTT 2018-11-06 sprendimas Ramos Nunes de Carvalho e S\u00e1 v. Portugal<\/em>, 192).<\/p>\n Kita vertus, su \u017eodiniu bylos nagrin\u0117jimu yra susij\u0119s ir esmini\u0173 liudytoj\u0173, ekspert\u0173 \u0161aukimas ar fakt\u0173 vertinimas, ypa\u010d kai apeliacin\u0117s instancijos teismas ketina panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 naujai vertindamas aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teismo (mutatis mutandis<\/em> E\u017dTT 2010-11-16 sprendimas Garcia Hernandez v. Spain<\/em>, 26-36).<\/p>\n \u0160i E\u017dTT jurisprudencija duoda \u0161ias reik\u0161mingas \u012f\u017evalgas apeliacijos procesui ir CPK 320(2)\u00a0str. taikymui Lietuvos teismuose.<\/p>\n Pirma<\/em>, E\u017dTK 6(1)\u00a0str. yra taikomas ir civiliniam procesui apeliacin\u0117s instancijos teisme, \u012fskaitant CPK 320(2)\u00a0str. taikym\u0105.<\/p>\n Antra<\/em>, taikydamas Konvencijos 6(1)\u00a0str. apeliacijos proceso kontekste, E\u017dTT vertina ir nacionalinio apeliacinio proceso specifik\u0105, \u012fskaitant ir apeliacijos model\u012f (de novo<\/em> ar ribot\u0105).<\/p>\n Tre\u010dia<\/em>, tais atvejais, kai apeliacija yra ribota (kaip Lietuvoje), apeliacin\u0117s instancijos teismas, siekdamas naujai vertinti byloje nustatytus faktus, tur\u0117t\u0173 \u0161aukti \u017eodin\u012f pos\u0117d\u012f ir jame i\u0161tirti reikalingus \u012frodymus, apklausti liudytojus bei ekspertus.<\/p>\n Ketvirta<\/em>, net ir \u017eodinio pos\u0117d\u017eio apeliacijos procese paskyrimas negali i\u0161taisyti situacijos, kai pirmosios instancijos teismas tam tikr\u0173 fakt\u0173 nenustatin\u0117jo ir netyr\u0117. Tod\u0117l apeliacin\u0117s instancijos teismas netur\u0117t\u0173 tirti nauj\u0173 aplinkybi\u0173, kuri\u0173 nenustatin\u0117jo pirmosios instancijos teismas. Tokiais atvejais, siekdamas i\u0161vengti E\u017dTK 6(1)\u00a0str. pa\u017eeidimo, apeliacin\u0117s instancijos teismas gal\u0117t\u0173 gr\u0105\u017einti byl\u0105 nagrin\u0117ti pirmosios instancijos teismui.<\/p>\n Apibendrinant<\/em>, non reformatio in peius<\/em> ir tantum devolutum quantum appellantum <\/em>principai, atitinkamai \u012ftvirtinti CPK 313 ir 320(1)\u00a0str., draud\u017eia Lietuvoje apeliacij\u0105 de novo<\/em> ir \u012ftvirtina ribotos apeliacijos koncepcij\u0105. Tod\u0117l, jeigu apeliacin\u0117s instancijos teismas nusprend\u017eia pasinaudoti CPK 320(2)\u00a0str. ir i\u0161eiti u\u017e apeliacinio skundo rib\u0173, jis, E\u017dTT jurisprudencijos kontekste, turi \u012fvertinti, ar sugeb\u0117s i\u0161laikyti balans\u0105 tarp vie\u0161ojo intereso gynimo ir fundamentalios teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105, \u012ftvirtintos E\u017dTK 6(1)\u00a0str.. Konvencijos 6(1)\u00a0str., taikomas ir apeliaciniam procesui, i\u0161 esm\u0117s draud\u017eia apeliacin\u0117s instancijos teismui, esant ribotam apeliacijos modeliui, i\u0161eiti i\u0161 apeliacinio skundo rib\u0173 ir nagrin\u0117ti byl\u0105 de novo<\/em> d\u0117l t\u0173 aplinkybi\u0173, kuri\u0173 nenustatin\u0117jo ir netyr\u0117 pirmosios instancijos teismas.<\/p>\n Autoriaus i\u0161d\u0117styta pozicija yra pagr\u012fsta savaranki\u0161ku autoriaus tyrimu ir gali nesutapti su oficialia advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos Motieka ir Audzevi\u010dius nuomone.<\/p>\n Advokatas Albertas \u0160ek\u0161telo yra advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos Motieka ir Audzevi\u010dius vyresnysis teisininkas, VU Teis\u0117s fakulteto lektorius<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Turb\u016bt kiekvienas praktikuojantis teisininkas nors kart\u0105 susiduria su situacija, kai apeliacin\u0117s instancijos teismas d\u0117l vie\u0161ojo intereso per\u017eengia apeliacinio skundo ribas. Paliekant nuo\u0161alyje savaime sud\u0117ting\u0105 klausim\u0105 d\u0117l vie\u0161ojo intereso s\u0105vokos ir jo rib\u0173, nor\u0117t\u0173si patyrin\u0117ti klausim\u0105, kaip toks apeliacinio skundo rib\u0173 per\u017eengimas dera su Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijos (E\u017dTK\/ Konvencija) 6(1)\u00a0str. \u012ftvirtinta teise \u012f teising\u0105 bylos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24710,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1337,917,1081,220,221,164],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24708"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24708"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24708\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24715,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24708\/revisions\/24715"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24710"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24708"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24708"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24708"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}