{"id":24539,"date":"2020-07-30T12:45:12","date_gmt":"2020-07-30T09:45:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=24539"},"modified":"2020-07-30T12:45:53","modified_gmt":"2020-07-30T09:45:53","slug":"lrkt-naujos-redakcijos-referendumo-istatymas-priestarauja-konstitucijai-nes-turejo-buti-priimtas-kaip-konstitucinis-istatymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/07\/30\/lrkt-naujos-redakcijos-referendumo-istatymas-priestarauja-konstitucijai-nes-turejo-buti-priimtas-kaip-konstitucinis-istatymas\/","title":{"rendered":"LRKT: naujos redakcijos referendumo \u012fstatymas prie\u0161tarauja Konstitucijai, nes tur\u0117jo b\u016bti priimtas kaip konstitucinis \u012fstatymas"},"content":{"rendered":"

Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino<\/a>, kad Referendumo \u012fstatymas (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija) pagal pri\u0117mimo tvark\u0105 prie\u0161tarauja Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui, o pagal form\u0105 \u2013 Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 9 d. redakcija) 5 punktui.<\/p>\n

\u0160is Konstitucinio Teismo nutarimas Teis\u0117s akt\u0173 registre bus oficialiai paskelbtas 2021\u00a0m. liepos 1 d., tod\u0117l iki \u0161ios datos galios dabartin\u0117s redakcijos Referendumo \u012fstatymas, o Seimas tur\u0117s priimti Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105.<\/p>\n

I\u0161 de\u0161imties konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173, \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, Seimo kol kas yra priimtas vienas \u2013 2014 m. lapkri\u010dio 6 d. Fiskalin\u0117s sutarties \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n

Parei\u0161k\u0117ja Seimo nari\u0173 grup\u0117 \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 kreip\u0117si manydama, kad, Seimui 2012 m. kovo 15 d. pri\u0117mus Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 ir \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161ius Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, Referendumo \u012fstatymas negal\u0117jo b\u016bti i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija, j\u012f pri\u0117mus Konstitucijos 69 straipsnio 2\u00a0dalyje nustatyta paprast\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173 keitimo tvarka, o tur\u0117jo b\u016bti priimtas Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 3 dalyje nustatyta konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimui taikoma tvarka, t. y. tur\u0117jo b\u016bti priimtas kaip konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n

Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 institutas yra \u012ftvirtintas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta: \u201eLietuvos Respublikos konstituciniai \u012fstatymai priimami, jeigu u\u017e juos balsuoja daugiau kaip pus\u0117 vis\u0173 Seimo nari\u0173, o kei\u010diami ne ma\u017eesne kaip 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma. Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 3\/5 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma nustato Seimas.\u201c Konstituciniai \u012fstatymai taip pat minimi Konstitucijos 47, 72 straipsniuose.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas pirmiausia i\u0161ai\u0161kino konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 konstitucinio instituto turin\u012f, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 samprat\u0105 ir j\u0173 santyk\u012f su konstituci\u0161kai reik\u0161mingais aktais, be kita ko, atskleisdamas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 specifik\u0105 j\u0173 teisin\u0117s galios, pri\u0117mimo ir keitimo tvarkos aspektais.<\/p>\n

Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniai konstituciniai aktai<\/strong><\/p>\n

Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniai konstituciniai aktai\u00a0\u2013 Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas (Nepriklausomyb\u0117s Aktas), 1990\u00a0m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos Aktas \u201eD\u0117l Lietuvos Nepriklausomos Valstyb\u0117s atstatymo\u201c, taip pat Lietuvos Laisv\u0117s Kovos S\u0105j\u016bd\u017eio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija \u2013 n\u0117ra konstituciniai \u012fstatymai ir negali b\u016bti jiems prilyginti. Konstitucinis Teismas ap\u017evelg\u0117 \u0161iuos Lietuvos valstyb\u0117s pamatinius konstitucinius aktus.<\/p>\n

Pagrindinis i\u0161 Lietuvos valstyb\u0117s pamatini\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 yra steigiamojo pob\u016bd\u017eio Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas (Nepriklausomyb\u0117s Aktas). 1918\u00a0m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Aktu buvo \u012fkurta \u0161iuolaikin\u0117 Lietuvos valstyb\u0117 kaip tarptautin\u0117s teis\u0117s subjektas; jame taip pat \u012ftvirtinti nepakei\u010diami pamatiniai Lietuvos valstyb\u0117s konstitucin\u0117s santvarkos principai \u2013 nepriklausomyb\u0117 ir demokratija, nuo kurios neatsiejamas prigimtinis \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bdis. Taigi Lietuvos valstyb\u0117s konstitucijos, be kita ko, 1992 m. spalio 25 d. referendumu Lietuvos pilie\u010di\u0173 priimta Konstitucija, kyla i\u0161 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akto, kurio nepakei\u010diami pamatiniai konstituciniai principai \u2013 nepriklausomyb\u0117, demokratija ir nuo jos neatsiejamas prigimtinis \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bdis \u2013 yra \u012ftvirtinti Konstitucijos 1 straipsnyje.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad, be 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akto, Lietuvos valstyb\u0117s konstitucin\u012f pamat\u0105 sudaro ir 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija d\u0117l atstatytos Lietuvos demokratin\u0117s valstyb\u0117s, kuria Lietuvos valstyb\u0117 paskelbta demokratine respublika.<\/p>\n

Kitas Lietuvos valstyb\u0117s pamatinis konstitucinis aktas yra atkuriamojo pob\u016bd\u017eio 1990\u00a0m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos Aktas \u201eD\u0117l Lietuvos Nepriklausomos Valstyb\u0117s atstatymo\u201c, kuriuo buvo atkurta Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb\u0117. \u0160is Aktas kyla i\u0161 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akto, \u012fgyvendindamas jame \u012ftvirtintus min\u0117tus nepakei\u010diamus pamatinius konstitucinius principus, taip pat i\u0161 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos d\u0117l atstatytos Lietuvos demokratin\u0117s valstyb\u0117s, \u012fgyvendindamas min\u0117t\u0105 \u0161ios rezoliucijos pamatin\u0119 nuostat\u0105, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra demokratin\u0117 respublika.<\/p>\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad 1992 m. spalio 25 d. referendumu Lietuvos pilie\u010di\u0173 priimta Konstitucija kyla ne tik i\u0161 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akto (kartu su 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija d\u0117l atstatytos Lietuvos demokratin\u0117s valstyb\u0117s), bet ir i\u0161 1990 m. kovo 11 d. Akto \u201eD\u0117l Lietuvos Nepriklausomos Valstyb\u0117s atstatymo\u201c. Tod\u0117l Konstitucijos 1 straipsnis turi b\u016bti ai\u0161kinamas atsi\u017evelgiant, be kita ko, \u012f 1990 m. kovo 11 d. Aktu \u201eD\u0117l Lietuvos Nepriklausomos Valstyb\u0117s atstatymo\u201c konstatuot\u0105 valstyb\u0117s t\u0119stinum\u0105 ir jos konstitucin\u012f tapatum\u0105 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Aktu \u012fkurtai \u0161iuolaikinei Lietuvos valstybei.<\/p>\n

Lietuvos valstyb\u0117s pamatinis konstitucinis aktas taip pat yra Lietuvos Laisv\u0117s Kovos S\u0105j\u016bd\u017eio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija (toliau \u2013 LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija), kuri\u0105 reik\u0161dama Tautos vali\u0105 pri\u0117m\u0117 LLKS Taryba, kaip tuomet\u0117 auk\u0161\u010diausioji su okupacija kovojusios Lietuvos Respublikos institucija. LLKS Tarybos 1949\u00a0m. vasario 16 d. deklaracijoje \u012ftvirtinti Lietuvos Respublikos Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo principai, grind\u017eiami Lietuvos valstyb\u0117s t\u0119stinumu ir jos konstituciniu tapatumu 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Aktu \u012fsteigtai \u0161iuolaikinei Lietuvos valstybei. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje \u012ftvirtinti nepriklausomyb\u0119 atk\u016brusios Lietuvos valstyb\u0117s b\u016bsimos konstitucin\u0117s santvarkos pagrindai ir principai, i\u0161rei\u0161kiantys Lietuvos valstyb\u0117s konstitucines tradicijas.<\/p>\n

Taigi 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimta Konstitucija kyla ir i\u0161 Tautos valios tur\u0117ti nepriklausom\u0105 demokratin\u0119 Lietuvos valstyb\u0119, be kita ko, i\u0161reik\u0161tos LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijoje, kildinamoje i\u0161 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Akto (kartu su 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija d\u0117l atstatytos Lietuvos demokratin\u0117s valstyb\u0117s).<\/p>\n

Vadinasi, Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniai konstituciniai aktai \u2013 Lietuvos Tarybos 1918\u00a0m. vasario 16 d. nutarimas \u2013 Nepriklausomyb\u0117s Aktas (kartu su 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija d\u0117l atstatytos Lietuvos demokratin\u0117s valstyb\u0117s), 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos Aktas \u201eD\u0117l Lietuvos Nepriklausomos Valstyb\u0117s atstatymo\u201c, Lietuvos Laisv\u0117s Kovos S\u0105j\u016bd\u017eio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija \u2013 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos po\u017ei\u016briu yra ikikonstituciniai steigiamojo (atkuriamojo) pob\u016bd\u017eio aktai, priimti Tautai atstovavusi\u0173 ir jos vali\u0105 \u012fkurti (atkurti) nepriklausom\u0105 demokratin\u0119 Lietuvos valstyb\u0119 i\u0161rei\u0161kusi\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 institucij\u0173. Tod\u0117l \u0161ie Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniai konstituciniai aktai, kaip pirminiai Lietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s \u0161altiniai, niekada negali b\u016bti pakeisti ar panaikinti.<\/p>\n

Apibendrindamas Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuvos valstyb\u0117s pamatini\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 nuostatos, \u012ftvirtinusios ir \u012fgyvendinusios nepakei\u010diamus pamatinius konstitucinius principus \u2013 nepriklausomyb\u0119, demokratij\u0105, prigimtin\u012f \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pob\u016bd\u012f, turi vir\u0161konstitucin\u0119 gali\u0105, j\u0173 negali paneigti jokia Lietuvos valstyb\u0117s konstitucija. Atvirk\u0161\u010diai, Konstitucija, kaip auk\u0161\u010diausioji teis\u0117, \u012ftvirtina ir bes\u0105lygi\u0161kai saugo \u0161ias konstitucines vertybes. Kitaip ai\u0161kinant Konstitucij\u0105 b\u016bt\u0173 sudarytos prielaidos panaikinti 1918\u00a0m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Aktu paskelbt\u0105 atkurt\u0105 \u201enepriklausom\u0105 demokratiniais pamatais sutvarkyt\u0105 Lietuvos valstyb\u0119\u201c.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad kitos pamatin\u0117s nuostatos, \u012ftvirtintos Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniuose konstituciniuose aktuose ir i\u0161rei\u0161kian\u010dios Lietuvos valstyb\u0117s konstitucines tradicijas, yra \u012fgyvendinamos 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtoje Konstitucijoje, Tautai pasirinkus \u0161ios Konstitucijos nuostat\u0173 konkret\u0173 turin\u012f ir konkre\u010di\u0105 \u017eodin\u0119 form\u0105. Konstitucijoje atspind\u0117tos Lietuvos valstyb\u0117s konstitucin\u0117s tradicijos gali b\u016bti pl\u0117tojamos ir kei\u010diamos Konstitucijoje nustatyta jos nuostat\u0173 keitimo tvarka. Ai\u0161kinant Konstitucijos nuostatas atsi\u017evelgtina, be kita ko, \u012f j\u0173 prigimt\u012f \u2013 Tautos vali\u0105 ir siekius, i\u0161reik\u0161tus j\u0173 \u0161altiniu esan\u010diuose Lietuvos valstyb\u0117s pamatiniuose konstituciniuose aktuose.<\/p>\n

Konstitucijoje nurodyti konstituciniai aktai<\/strong><\/p>\n

Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad ir Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai aktai n\u0117ra konstituciniai \u012fstatymai ir negali b\u016bti jiems prilyginti.<\/p>\n

Pagal Konstitucijos 150 straipsn\u012f jame nurodyti konstituciniai aktai \u2013 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis \u012fstatymas \u201eD\u0117l Lietuvos valstyb\u0117s\u201c, 1992 m. bir\u017eelio 8 d. Konstitucinis aktas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos nesijungimo \u012f postsovietines Ryt\u0173 s\u0105jungas\u201c, 1992 m. spalio 25 d. \u012estatymas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarkos\u201c ir 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje\u201c \u2013 yra Konstitucijos sudedamoji dalis. Tod\u0117l \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 nuostatos turi Konstitucijos gali\u0105 ir j\u0173 keitimui taikoma pa\u010dioje Konstitucijoje eksplitici\u0161kai ir impliciti\u0161kai nustatyta \u0161i\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 nuostat\u0173 keitimo tvarka.<\/p>\n

Pagal Konstitucij\u0105 jos sudedamoji dalis n\u0117ra konstituciniai \u012fstatymai. Vadinasi, Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti konstituciniai \u012fstatymai turi neprie\u0161tarauti, be kita ko, Konstitucijos sudedam\u0105ja dalimi pagal jos 150 straipsn\u012f esantiems konstituciniams aktams. Be to, Konstitucijoje ekspliciti\u0161kai ir impliciti\u0161kai nustatyta jos sudedam\u0105ja dalimi esan\u010di\u0173 150 straipsnyje nurodyt\u0173 konstitucini\u0173 akt\u0173 keitimo tvarka yra kitokia, nei 69 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtinta konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 keitimo tvarka.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas taip pat i\u0161samiai i\u0161ai\u0161kino Konstitucijoje nustatyt\u0105 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio \u012fstatymo \u201eD\u0117l Lietuvos valstyb\u0117s\u201c, 1992 m. bir\u017eelio 8 d. Konstitucinio akto \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos nesijungimo \u012f postsovietines Ryt\u0173 s\u0105jungas\u201c, 1992 m. spalio 25 d. \u012estatymo \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarkos\u201c ir 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje\u201c nuostat\u0173 keitimo tvark\u0105.<\/p>\n

Konstitucijos pataisos<\/strong><\/p>\n

Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad pagal Konstitucij\u0105 Konstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos) taip pat n\u0117ra konstituciniai \u012fstatymai ir negali b\u016bti jiems prilyginti.<\/p>\n

Konstitucijos keitimo \u012fstatymai, kuriais daromos Konstitucijos pataisos \u2013 kei\u010diamos Konstitucijos nuostatos ir kartu paprastai koreguojamas visuminis konstitucinis reguliavimas, turi Konstitucijos gali\u0105. Ta\u010diau Konstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos) n\u0117ra steigiamojo pob\u016bd\u017eio aktai, nes jie priimami tik pagal pa\u010dioje Konstitucijoje nustatytas taisykles, kurios saisto ir pa\u010di\u0105 pilietin\u0119 Taut\u0105, ir pagal Konstitucij\u0105 \u012fsteigt\u0105 Tautos atstovyb\u0119 (Seim\u0105). Kaip Tautos tiesiogiai ar per jos atstovyb\u0119 Seim\u0105 priimami aktai, Konstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos) turi atitikti i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dius materialiuosius ir procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus. Tod\u0117l Konstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos), nors ir turi Konstitucijos gali\u0105, yra konstitucin\u0117s kontrol\u0117s objektas.<\/p>\n

Taigi pagal Konstitucij\u0105 Konstitucinis Teismas turi i\u0161imtin\u0119 kompetencij\u0105 spr\u0119sti, ar Konstitucijos keitimo \u012fstatymai (Konstitucijos pataisos) atitinka i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dius materialiuosius ir procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus. Kitaip ai\u0161kinant Konstitucij\u0105, i\u0161 Konstitucijos kylantys materialieji ir procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai b\u016bt\u0173 beprasmiai, taigi neb\u016bt\u0173 sudaryta prielaid\u0173 ginti universalias vertybes, kuriomis grind\u017eiama Konstitucija, kaip auk\u0161\u010diausioji teis\u0117 ir visuomen\u0117s sutartis, ir valstyb\u0117, kaip bendras visos visuomen\u0117s g\u0117ris, apsaugoti \u0161ias vertybes, Konstitucijos nuostat\u0173 darn\u0105, kartu ir u\u017etikrinti Konstitucijos vir\u0161enyb\u0119.<\/p>\n

Materialieji Konstitucijos keitimo apribojimai yra Konstitucijoje \u012ftvirtinti apribojimai priimti tam tikro turinio Konstitucijos pataisas. Konstitucinis Teismas i\u0161samiai atskleid\u0117 i\u0161 Konstitucijos kylan\u010dius materialiuosius Konstitucijos keitimo apribojimus, apibendrindamas ankstesn\u0119 oficiali\u0105j\u0105 konstitucin\u0119 doktrin\u0105 \u0161iuo klausimu.<\/p>\n

Procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai yra Konstitucijoje \u012ftvirtinta ypatinga Konstitucijos keitimo tvarka. Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad pagal Konstitucij\u0105 yra nustatyta skirtinga konstitucin\u0117s ir ordinarin\u0117s teis\u0117s keitimo tvarka, Konstitucijoje nustatyta ypatinga Konstitucijos keitimo tvarka negali b\u016bti tapatinama su \u012fstatym\u0173, be kita ko, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173, leidyba. Konstitucinis Teismas taip pat i\u0161samiai atskleid\u0117 Konstitucijoje nustatytus procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus, apibendrindamas ankstesn\u0119 oficiali\u0105j\u0105 konstitucin\u0119 doktrin\u0105 \u0161iuo klausimu ir i\u0161ry\u0161kindamas Konstitucijos keitimo skirtumus, palyginti su Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo ir keitimo tvarka.<\/p>\n

Konstituciniai \u012fstatymai<\/strong><\/p>\n

Ai\u0161kindamas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 samprat\u0105, Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad pagal Konstitucij\u0105 konstituciniai \u012fstatymai yra: 1) konstituciniai \u012fstatymai, tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje ir priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka; 2)\u00a0konstituciniai \u012fstatymai, \u012fra\u0161yti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir priimti Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad konstitucinis \u012fstatymas yra tiesiogiai nurodytas Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, jog \u017eem\u0117s, vidaus vanden\u0173 ir mi\u0161k\u0173 nuosavyb\u0117s santykius, kai \u0161iuos nuosavyb\u0117s objektus Lietuvos Respublikoje \u012fsigyja u\u017esienio subjektai, turi reguliuoti konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, jog Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies nuostata \u201eKonstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 3\/5 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma nustato Seimas\u201c suponuoja tai, kad konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as turi b\u016bti nustatytas konstituciniu \u012fstatymu. Tokia didesn\u0117 nei kitiems konstituciniams \u012fstatymams Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatan\u010diam konstituciniam \u012fstatymui priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsi\u017evelgiant \u012f ypating\u0105 \u0161io konstitucinio \u012fstatymo reik\u0161m\u0119. Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatantis konstitucinis \u012fstatymas n\u0117ra savitikslis: juo nustatomas s\u0105ra\u0161as \u012fstatym\u0173, kuriais reguliuotiniems visuomeniniams santykiams tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrinamas didesnis stabilumas nei visuomeniniams santykiams, reguliuotiniems paprastaisiais \u012fstatymais. I\u0161 Konstitucijos, be kita ko, jos 69 straipsnio 3 dalies, 72 straipsnio 2 dalies nuostat\u0173, kuriomis \u012ftvirtinta sud\u0117tingesn\u0117 nei paprast\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo ir keitimo tvarka, matyti, kad konstituciniais \u012fstatymais tur\u0117t\u0173 b\u016bti reguliuojamos konstituci\u0161kai svarbios visuomenini\u0173 santyki\u0173 sritys, ypa\u010d reik\u0161mingi valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s gyvenimo klausimai.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas pabr\u0117\u017e\u0117 ir tai, kad pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as negali b\u016bti beprasmis. Kaip ne kart\u0105 yra konstatav\u0119s Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucij\u0105 leisdamas \u012fstatymus Seimas yra saistomas ne tik Konstitucijos, bet ir savo paties priimt\u0173 \u012fstatym\u0173. Tai \u2013 esminis konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo elementas. Taigi pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f, ai\u0161kinam\u0105 konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste, Seimo priimtas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatantis konstitucinis \u012fstatymas suponuoja Seimo \u012fsipareigojim\u0105 priimti \u0161iame konstituciniame \u012fstatyme nurodytus konstitucinius \u012fstatymus, t. y. atitinkamus visuomeninius santykius reguliuoti konstituciniais \u012fstatymais. Kitaip tariant, Seimui pagal Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 3 dal\u012f pri\u0117mus konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, tie visuomeniniai santykiai negali b\u016bti reguliuojami \u017eemesn\u0117s galios teis\u0117s aktais \u2013 \u012fstatymais ir po\u012fstatyminiais teis\u0117s aktais. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad pagal Konstitucij\u0105 Seimas negali priimti \u012fstatym\u0173, skirt\u0173 konstituciniams \u012fstatymams \u012fgyvendinti, ar kad po\u012fstatyminiuose aktuose negali b\u016bti detalizuojamos konstituciniuose \u012fstatymuose \u012ftvirtintos bendro pob\u016bd\u017eio taisykl\u0117s.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje n\u0117ra nustatyta, kada Seimas turi priimti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161ytus konstitucinius \u012fstatymus. Pagal Konstitucij\u0105 vien tai, kad \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161omas konstitucinis \u012fstatymas, kuriuo turi b\u016bti reguliuojami tam tikri visuomeniniai santykiai, iki tol reguliuoti paprastuoju \u012fstatymu, nerei\u0161kia, kad tuos visuomeninius santykius reguliuojantis paprastasis \u012fstatymas d\u0117l tuos santykius reguliuosian\u010dio konstitucinio \u012fstatymo \u012fra\u0161ymo \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 savaime tampa konstituciniu \u012fstatymu. Tol, kol \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161ytas konstitucinis \u012fstatymas n\u0117ra priimtas Konstitucijos 69 straipsnio 3\u00a0dalyje nustatyta tvarka, galioja tuos visuomeninius santykius reguliuojantis paprastasis \u012fstatymas. Seimas tok\u012f paprast\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 gali keisti Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Ta\u010diau toki\u0105 Seimo diskrecij\u0105 saisto min\u0117tas i\u0161 Konstitucijos 69 straipsnio 3\u00a0dalies, ai\u0161kinamos konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste, kylantis Seimo \u012fsipareigojimas, pri\u0117mus konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatant\u012f konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, taip pat priimti jame nurodytus konstitucinius \u012fstatymus.<\/p>\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Konstitucij\u0105 tais atvejais, kai Seimas nusprend\u017eia nustatyti nauj\u0105 visumin\u012f atitinkam\u0173 paprastuoju \u012fstatymu sureguliuot\u0173 santyki\u0173, kurie pagal konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatant\u012f konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 turi b\u016bti reguliuojami konstituciniu \u012fstatymu, teisin\u012f reguliavim\u0105, pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f toks naujas visuminis teisinis reguliavimas turi b\u016bti nustatytas konstituciniu \u012fstatymu. Kitaip ai\u0161kinant Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f, es\u0105 Seimas turi neribot\u0105 diskrecij\u0105 bet kada priimti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161ytus konstitucinius \u012fstatymus, konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as, kaip ir min\u0117tas Seimo \u012fsipareigojimas priimti \u0161iame konstituciniame \u012fstatyme nurodytus konstitucinius \u012fstatymus, b\u016bt\u0173 beprasmis.<\/p>\n

Toliau nutarime Konstitucinis Teismas atskleid\u0117 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 teisin\u0119 gali\u0105: pagal Konstitucij\u0105 konstituciniai \u012fstatymai turi \u017eemesn\u0119 gali\u0105 nei Konstitucija, ta\u010diau auk\u0161tesn\u0119 gali\u0105 nei \u012fstatymai; visi Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti konstituciniai \u012fstatymai, nepaisant to, ar jie yra konstituciniai \u012fstatymai, tiesiogiai nurodyti Konstitucijoje, ar \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yti konstituciniai \u012fstatymai, turi vienod\u0105 teisin\u0119 gali\u0105; toki\u0105 pa\u010di\u0105 teisin\u0119 gali\u0105 turi ir konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatantis konstitucinis \u012fstatymas.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas taip pat atskleid\u0117 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo ir keitimo tvarkos specifik\u0105, palyginti su paprastaisiais \u012fstatymais. Pirma, konstituciniams \u012fstatymams priimti ir keisti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta didesn\u0117 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma nei paprastiesiems \u012fstatymams priimti ir keisti pagal Konstitucijos 69 straipsnio 2\u00a0dal\u012f (Seimo pos\u0117dyje dalyvaujan\u010di\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma): konstituciniai \u012fstatymai, i\u0161skyrus konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatant\u012f konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 (jis priimamas 3\/5\u00a0Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma), priimami, jeigu u\u017e juos balsuoja daugiau kaip pus\u0117 vis\u0173 Seimo nari\u0173, o konstituciniams \u012fstatymams keisti nustatyta ne ma\u017eesn\u0117 kaip 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma. Antra, Konstitucijos 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta didesn\u0117 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma (ne ma\u017eiau kaip 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173), reikalinga Respublikos Prezidento veto d\u0117l konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 \u012fveikti, negu bals\u0173 dauguma Respublikos Prezidento veto d\u0117l paprast\u0173j\u0173 \u012fstatym\u0173 \u012fveikti (daugiau kaip 1\/2 vis\u0173 Seimo nari\u0173).<\/p>\n

Konstitucinis Teismas yra konstatav\u0119s, kad pagal Konstitucij\u0105 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustato tik Seimas, \u0161is s\u0105ra\u0161as negali b\u016bti priimamas referendumu. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad pagal Konstitucij\u0105 \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yti konstituciniai \u012fstatymai, taip pat Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti konstituciniai \u012fstatymai negali b\u016bti priimami ar kei\u010diami referendumu. Kitaip tariant, reikalavimas, kad konstituciniai \u012fstatymai, i\u0161skyrus konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 nustatant\u012f konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, turi b\u016bti priimami ir kei\u010diami Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, negali b\u016bti suabsoliutintas.<\/p>\n

Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 4 dal\u012f Lietuvos Respublikos \u012fstatym\u0173 nuostatos gali b\u016bti priimamos ir referendumu. Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 4 dal\u012f referendumu gali b\u016bti priimami ne tik paprastieji \u012fstatymai, bet ir \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yti ar Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti konstituciniai \u012fstatymai, taip pat kei\u010diamos j\u0173 nuostatos. Kitoks Konstitucijos ai\u0161kinimas, es\u0105 vis\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimas ir keitimas yra i\u0161imtin\u0117 Seimo kompetencija, b\u016bt\u0173 nesuderinamas, be kita ko, su Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalimi, pagal kuri\u0105 svarbiausi Valstyb\u0117s bei Tautos gyvenimo klausimai sprend\u017eiami referendumu, Konstitucijos 4\u00a0straipsniu, pagal kur\u012f auk\u0161\u010diausi\u0105 suvereni\u0105 gali\u0105 Tauta vykdo, be kita ko, tiesiogiai, Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalimi, pagal kuri\u0105 pilie\u010diai turi teis\u0119 dalyvauti valdant savo \u0161al\u012f, be kita ko, tiesiogiai, taigi ir su tokiomis universaliomis, nekvestionuojamomis vertyb\u0117mis, kuriomis grind\u017eiama Konstitucija, kaip suvereniteto priklausymas Tautai, demokratija, \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 pripa\u017einimas bei j\u0173 gerbimas.<\/p>\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad referendumu priimti konstituciniai \u012fstatymai turi toki\u0105 pa\u010di\u0105 teisin\u0119 gali\u0105, kaip ir Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka Seimo priimti konstituciniai \u012fstatymai, o Seimas turi \u012fgaliojimus Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ne ma\u017eesne kaip 3\/5 vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma) keisti referendumu priimtus konstitucinius \u012fstatymus. Pagal Konstitucij\u0105 negali b\u016bti ir n\u0117ra prie\u0161prie\u0161os tarp auk\u0161\u010diausios suverenios galios, kuri\u0105 Tauta vykdo tiesiogiai, ir auk\u0161\u010diausios suverenios galios, kuri\u0105 Tauta vykdo per savo demokrati\u0161kai i\u0161rinktus atstovus \u2013 Seimo narius.<\/p>\n

Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinis \u012fstatymas<\/strong><\/p>\n

2012 m. kovo 15 d. priimdamas Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, Seimas \u012fgyvendino Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies nuostat\u0105 \u201eKonstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 3\/5 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma nustato Seimas\u201c.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pagal Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkt\u0105 referendumo santykiai, kaip ypa\u010d reik\u0161mingi visuomeniniai santykiai, turi b\u016bti reguliuojami Referendumo konstituciniu \u012fstatymu. Taigi referendumo santykiams reguliuoti turi b\u016bti priimtas \u012fstatymas, kuris pagal form\u0105 turi b\u016bti konstitucinis \u012fstatymas \u2013 Referendumo konstitucinis \u012fstatymas. Vadinasi, i\u0161 Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui kyla pareiga referendumo santykius reguliuoti konstituciniu \u012fstatymu ir tok\u012f \u012fstatym\u0105 priimti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (daugiau kaip pus\u0117s vis\u0173 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma).<\/p>\n

Referendumo \u012fstatymo atitikties Konstitucijai ir Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstituciniam \u012fstatymui vertinimas<\/strong><\/p>\n

Seimo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. priimto Referendumo \u012fstatymo Nr. IX-929 pakeitimo \u012fstatymo, \u012fsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., 1 straipsniu Referendumo \u012fstatymas i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija, be kita ko, pakeista \u0161io \u012fstatymo straipsni\u0173 numeracija.<\/p>\n

I\u0161 Referendumo \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatymo ai\u0161kinamojo ra\u0161to matyti, kad, \u201eatsi\u017evelgiant \u012f si\u016blom\u0173 pakeitim\u0173 gaus\u0105, \u012fstatym\u0105 si\u016bloma d\u0117styti nauja redakcija\u201c. \u0160iame ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodytas \u012fstatymo projekto tikslas \u2013 patikslinti \u012fstatyme vartojamas s\u0105vokas, nuostatas d\u0117l referendumo organizavimo proced\u016br\u0173, agitacijos, i\u0161pl\u0117sti balsavimo viet\u0173 u\u017esienyje skai\u010di\u0173, nustatyti darbo u\u017emokes\u010dio mok\u0117jim\u0105 balsavimo komisij\u0173 nariams, pailginti balsavimui skirt\u0105 laik\u0105, patikslinti nuostatas d\u0117l bals\u0173 skai\u010diavimo.<\/p>\n

Palyginus Referendumo \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatymu nauja 2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija i\u0161d\u0117stytame Referendumo \u012fstatyme nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 su anks\u010diau nustatytuoju matyti, kad Referendumo \u012fstatyme daugiau kaip pus\u0117je jo straipsni\u0173 nustatytas kitoks referendumo santyki\u0173 teisinis reguliavimas, kaip antai: naujai reglamentuoti kai kurie rink\u0117j\u0173 papirkimo tyrimo aspektai, nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi referendumui teikiamiems sprendim\u0173 projektams, nustatyta, kad pilie\u010di\u0173 iniciatyvin\u0117s grup\u0117s atstov\u0173 pra\u0161ymu referendumui si\u016blomo klausimo tekstui parengti param\u0105 u\u017etikrina Vyriausyb\u0117s, o ne Seimo kanceliarija, \u012ftvirtintas reikalavimas atskirai rinkti para\u0161us d\u0117l tarpusavyje pagal turin\u012f ir pob\u016bd\u012f nesusijusi\u0173 referendumui teikiam\u0173 spr\u0119sti klausim\u0173, nustatyta Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos pareiga u\u017etikrinti referendumui si\u016blomo sprendimo atitikt\u012f Konstitucijai ir kitiems reikalavimams bei spr\u0119sti d\u0117l pilie\u010di\u0173 referendumo iniciatyvin\u0117s grup\u0117s registravimo ir pilie\u010di\u0173 para\u0161\u0173 lap\u0173 i\u0161davimo, patikslintos ir papildytos nuostatos d\u0117l asmens duomen\u0173 tvarkymo ir asmens duomen\u0173 apsaugos, ai\u0161kiai \u012ftvirtinti atvejai, kai Seimas neskelbia referendumo, \u012ftvirtintas kitoks terminas tr\u016bkumams d\u0117l para\u0161\u0173 rinkimo i\u0161taisyti, detaliau reglamentuotas elektroninio ry\u0161io priemoni\u0173 naudojimas organizuojant ir vykdant referendum\u0105, patikslinta i\u0161orin\u0117s politin\u0117s reklamos s\u0105voka ir nustatytos su tokios reklamos tvarkymu susijusios asmen\u0173 pareigos, \u012ftvirtintas draudimas naudotis tarnybine pad\u0117timi vykdant referendumo agitacij\u0105, patikslinta debat\u0173 visuomeniniame (nacionaliniame) radijuje ir televizijoje rengimo tvarka, \u012ftvirtinti anks\u010diau nebuv\u0119 nustatyti nepriekai\u0161tingos reputacijos ir kiti reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, si\u016blomi referendumo komisij\u0173 nariais, numatyta galimyb\u0117 referendumo komisij\u0173 nariams ir pirmininkams Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos nustatyta tvarka organizuoti mokymus, naujai \u012ftvirtinta, kad skelbiant ar paskelbus referendum\u0105 visuomen\u0119 d\u0117l priimamo klausimo svarbos valstyb\u0117s gyvenimui Seimo pavedimu informuoja Vyriausyb\u0117 ar jos \u012fgaliota institucija, naujai reglamentuotas referendumo komisij\u0173 darbo organizavimas, pakeista savivaldybi\u0173 referendumo komisij\u0173 sudarymo tvarka, naujai sureguliuotas referendumo komisij\u0173 nari\u0173 darbo apmok\u0117jimas, vietoj balsavimo pa\u0161tu \u012ftvirtintas balsavimas specialiuose balsavimo punktuose, pakeisti referendumo biuleteni\u0173 pristatymo referendumo apylink\u0117ms terminai, i\u0161 esm\u0117s naujai reglamentuotas referendumo steb\u0117toj\u0173 institutas, \u012ftvirtintas naujas bals\u0173 skai\u010diavimo teisinis reguliavimas ir kt. Be to, Referendumo \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatymo projektas registruotas, pateiktas Seimo pos\u0117dyje, svarstytas ir priimtas ne kaip konstitucinio \u012fstatymo projektas.<\/p>\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Referendumo \u012fstatymu (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija) i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ta ir naujai sureguliuota referendumo skelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarka, t. y. nustatytas naujas visuminis referendumo santyki\u0173 teisinis reguliavimas, Referendumo \u012fstatymo pakeitimo \u012fstatym\u0105 pri\u0117mus kaip paprast\u0105j\u012f \u012fstatym\u0105 Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kaip min\u0117ta, i\u0161 Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies, ai\u0161kinamos konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste, kyla Seimo \u012fsipareigojimas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e nurodytus konstitucinius \u012fstatymus tuo atveju, kai nustatomas kitoks nei iki tol buv\u0119s nustatytas t\u0173 visuomenini\u0173 santyki\u0173 visuminis teisinis reguliavimas, o i\u0161 Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5\u00a0punkto kyla pareiga referendumo santykius reguliuoti konstitucinio \u012fstatymo formos teis\u0117s aktu. Tod\u0117l Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimas, priimdamas Referendumo \u012fstatym\u0105 (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija), nepais\u0117 Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokiam \u012fstatymui priimti tvarkos ir konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo, taip pat Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos tokio \u012fstatymo formos.<\/p>\n

D\u0117l Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo<\/strong><\/p>\n

Konstitucinis Teismas primin\u0117, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dal\u012f teis\u0117s aktas (ar jo dalis) negali b\u016bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teis\u0117s aktas (ar jo dalis) prie\u0161tarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatos rei\u0161kia ir tai, kad \u012fstatymas negali b\u016bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad jis prie\u0161tarauja konstituciniam \u012fstatymui.<\/p>\n

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstitucij\u0105 Konstitucinis Teismas, \u012fvertin\u0119s, be kita ko, tai, kokia teisin\u0117 situacija gali susidaryti \u012fsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi b\u016bti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atid\u0117ti savo nutarimo oficial\u0173 paskelbim\u0105, jeigu tai b\u016btina, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tur\u0117t\u0173 laiko pa\u0161alinti tas teisinio reguliavimo spragas, kurios atsirast\u0173, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas b\u016bt\u0173 oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo vie\u0161o paskelbimo Konstitucinio Teismo pos\u0117dyje ir jeigu jos sudaryt\u0173 prielaidas i\u0161 esm\u0117s paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes. Tokio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo atid\u0117jimas \u2013 i\u0161 Konstitucijos kylanti prielaida i\u0161vengti tam tikr\u0173 visuomenei ir valstybei, \u017emoni\u0173 teis\u0117ms ir laisv\u0117ms nepalanki\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n

Pagal Konstitucij\u0105 ir Konstitucinio Teismo \u012fstatym\u0105, oficialiai paskelbus \u0161\u012f Konstitucinio Teismo nutarim\u0105, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos Referendumo \u012fstatymas, kuris \u0161iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripa\u017eintas prie\u0161taraujan\u010diu Konstitucijai ir Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstituciniam \u012fstatymui, negal\u0117s b\u016bti taikomas.<\/p>\n

Tod\u0117l, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas \u0161ioje byloje b\u016bt\u0173 oficialiai paskelbtas i\u0161kart po jo vie\u0161o paskelbimo Konstitucinio Teismo pos\u0117dyje, atsirast\u0173 referendumo paskelbimo, organizavimo ir vykdymo teisinio reguliavimo spraga ir neapibr\u0117\u017etumas, d\u0117l to negal\u0117t\u0173 b\u016bti skelbiamas, organizuojamas ir vykdomas joks referendumas.<\/p>\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad referendumo santyki\u0173 teisinio reguliavimo spragai ir neapibr\u0117\u017etumui pa\u0161alinti reikalingas tam tikras laikas, \u0161is Konstitucinio Teismo nutarimas Teis\u0117s akt\u0173 registre oficialiai skelbtinas 2021 m. liepos 1 d.<\/p>\n

 <\/p>\n

LR Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Referendumo \u012fstatymas (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija) pagal pri\u0117mimo tvark\u0105 prie\u0161tarauja Konstitucijos 69\u00a0straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui, o pagal form\u0105 \u2013 Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo 2 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 9 d. redakcija) 5 punktui. \u0160is Konstitucinio Teismo nutarimas Teis\u0117s akt\u0173 registre …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24540,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[157,409,818,1414],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24539"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24539"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24539\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24542,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24539\/revisions\/24542"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24540"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24539"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24539"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24539"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}