Pastaruoju metu, netylant prekybos kar\u0173 tematikai, vis daugiau d\u0117mesio vie\u0161umoje susilaukia ES ir jos valstybi\u0173 nari\u0173 prekybini\u0173 santyki\u0173 su tre\u010diosiomis valstyb\u0117mis teisinis reguliavimas bei muit\u0173 politikos klausimai. Jie kyla net ir tose srityse ir su tomis tradicin\u0117mis prekybos partner\u0117mis, su kuriomis buvo nusistov\u0117j\u0119 ilgalaikiai stabil\u016bs santykiai, pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117mis Amerikos Valstijomis (JAV). B\u016btent JAV 2019 m. pabaigoje \u017eenkliai padidino muitus \u012fvairiems ES kilm\u0117s produktams, gaminamiems ir Lietuvos gamintoj\u0173, pavyzd\u017eiui, pieno produktams, kiaulienos gaminiams, vaisiams, sultims ir daugeliui kit\u0173 produkt\u0173 [1]. Tolesnis muit\u0173 tarif\u0173 didinimas kitiems ES kilm\u0117s gaminiams buvo t\u0119siamas ir 2020 metais, pavyzd\u017eiui, \u0161. m. liepos m\u0117n. JAV, reaguodama \u012f Pranc\u016bzijos mokes\u010di\u0173 politik\u0105 skaitmenines paslaugas teikian\u010di\u0173 JAV bendrovi\u0173 at\u017evilgiu, \u00a0\u012fved\u0117 net 25 % dyd\u012f siekian\u010dius muit\u0173 tarifus Pranc\u016bzijos (kaip ES valstyb\u0117s nar\u0117s) kilm\u0117s prek\u0117ms \u2013 rankin\u0117ms, kosmetikos produktams ir kt. [2].<\/p>\n
\u0160iame kontekste ES valstybi\u0173 nari\u0173 lyderiai, pavyzd\u017eiui, Vokietijos ministr\u0117 pirminink\u0117 Angela Merkel, 2019 m. lapkri\u010dio 27 d. vis tik buvo pasi\u016bliusi sudaryti atskir\u0105 prekybos susitarim\u0105 su JAV bei akcentavo, jog siekti \u0161io susitarimo \u201evis vien yra b\u016btina\u201c nors kartu pripa\u017eino, jog dar 2019 m. baland\u017eio 15 d. prasid\u0117jusiose (tiksliau \u2013 atsinaujinusiose) derybose su JAV \u201eviskas vyksta ne taip, kaip mes \u012fsivaizdavome\u201c, o \u201e\u012fgaliojimai [ES institucij\u0173 \u2013 aut. past<\/em>.] yra riboti\u201c. Galiausiai 2020 m. pati ES tarptautin\u0117s prekybos srityje netgi \u0117m\u0117si aktyvi\u0173 gynybini\u0173 veiksm\u0173 JAV at\u017evilgiu, pati didindama muitus JAV kilm\u0117s baldams, j\u0173 detal\u0117ms, kitoms specifin\u0117ms preki\u0173 r\u016b\u0161ims [3]. \u0160ioje situacijoje aktualu ap\u017evelgti kokie i\u0161\u0161\u016bkiai kyla ES ir JAV prekybini\u0173 santyki\u0173 reguliavimo srityje ir kokios yra realios laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir JAV sudarymo perspektyvos.<\/p>\n ES bei JAV prekybini\u0173 santyki\u0173 reguliavimo teisiniai pagrindai ir j\u0173 taikymo praktiniai ypatumai muit\u0173 bei kit\u0173 importo mokes\u010di\u0173 srityje<\/em><\/p>\n B\u016btina pasteb\u0117ti, jog ES ir jos valstybi\u0173 nari\u0173 (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) u\u017esienio prekybos su JAV reguliavimas yra grind\u017eiamas bendraisiais Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teis\u0117s principais ir jam n\u0117ra taikomi jokie special\u016bs tarptautiniai susitarimai d\u0117l lengvatini\u0173 prekybos ir\/ar muit\u0173 s\u0105lyg\u0173. Kita vertus, b\u016btina pasteb\u0117ti, jog dar 2013 m. bir\u017eelio m\u0117n. buvo prad\u0117tos pirmosios JAV ir ES derybos d\u0117l vadinamosios Transatlantin\u0117s prekybos ir investicij\u0173 partneryst\u0117s (angl<\/em>. Transatlantic Trade and Investment Partnership; TTIP) sutarties sudarymo [4]. Vadinamosios TTIP sutarties tikslais buvo numatyti prekybos liberalizavimas ir esam\u0173 muit\u0173 tarif\u0173 (\u0161iuo metu siekian\u010di\u0173 vidutini\u0161kai apie 4 proc. [4]) barjer\u0173 prekybai tarp ES ir JAV panaikinimas, palankesni\u0173 s\u0105lyg\u0173 patekti \u012f preki\u0173 ir paslaug\u0173 rinkas formavimas (abiej\u0173 \u0161ali\u0173 verslo subjektams). Tiek JAV, tiek ES mokslinink\u0173 atlikti ekonominiai tyrimai prognozavo, kad TTIP sutarties sudarymas gal\u0117t\u0173 paskatinti ES ekonomikos augim\u0105 ir sukurti naujos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s (ES valstybi\u0173 nari\u0173 ekonomikai) u\u017e 120 milijard\u0173 eur\u0173, o JAV ekonomikai \u2013 u\u017e 100 milijard\u0173 eur\u0173 [5; 6]. Taigi, nors iki \u0161iol ES ir JAV nepavyko suderinti savo pozicij\u0173 ir pasiekti susitarimo d\u0117l dvi\u0161al\u0117s tarptautin\u0117s prekybos reguliavimo (2016 m. derybos buvo baigtos be sutarties sudarymo [4], ir, kaip jau buvo min\u0117ta, i\u0161 naujo inicijuotos 2019 m. baland\u017eio m\u0117n. [3]), palanki\u0173 s\u0105lyg\u0173 prekybai su JAV pl\u0117tra ir \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 sudarymas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 strategini\u0173 tiksl\u0173 bei kryp\u010di\u0173 ES ir jos valstybi\u0173 nari\u0173 (taip pat ir Lietuvos Respublikos) u\u017esienio prekybos politikoje, o esmin\u0117 jos dalis yra b\u016btent tarifini\u0173 (muit\u0173) kli\u016b\u010di\u0173 pa\u0161alinimas (minimizavimas).<\/p>\n Akcentuotina, jog \u012fvair\u016bs tarptautini\u0173 institucij\u0173 ir mokslinink\u0173 atlikti tyrimai [7] patvirtina, kad \u0161iuo metu tarptautinei JAV ir ES prekybai \u012ftakos turi tiek tarifin\u0117s, tiek netarifin\u0117s reguliavimo priemon\u0117s, kurios trukdo suderinti abipusius interesus ir l\u0117tina prekybos pl\u0117tr\u0105. Tarifini\u0173 reguliavimo priemoni\u0173 (t. y. priemoni\u0173, susijusi\u0173 su muit\u0173 tarifais ar muito mokes\u010diais) keliamos problemos \u0161iuo metu yra sietinos su preki\u0173 muitin\u0117s kilm\u0117s taisykli\u0173 taikymu. Pavyzd\u017eiui, pastebima tendencija, jog JAV muitin\u0117s atsisako pripa\u017einti i\u0161 ES importuotoms prek\u0117ms bendr\u0105 ES muitin\u0119 kilm\u0119, t. y. preki\u0173 \u017eym\u0117jim\u0105 nuoroda \u201ePagaminta ES\u201c (angl<\/em>. \u201eMade in EU\u201c) [7] ir taiko atskiroms ES valstyb\u0117ms nar\u0117ms specialias nuostatas d\u0117l j\u0173 kilm\u0117s preki\u0173 apmokestinimo (k\u0105 patvirtina ir padidint\u0173 muit\u0173 tarif\u0173 nustatymas Pranc\u016bzijos kilm\u0117s prek\u0117ms 2020 m. liepos m\u0117n. [2]).<\/p>\n Be to, nagrin\u0117jant situacij\u0105 ES, tenka pasteb\u0117ti, jog pagrindines problemas \u0161ioje srityje sukelia ir nacionaliniai muit\u0173 administravimo skirtumai atskirose ES valstyb\u0117se nar\u0117se, joms \u012fgyvendinant ES bendrojo muit\u0173 tarifo sistem\u0105 bei bendr\u0105j\u0105 ES muit\u0173 politik\u0105 (d\u0117l \u0161ios aplinkyb\u0117s JAV netgi \u00a0buvo inicijavusi prekybin\u012f gin\u010d\u0105 ES at\u017evilgiu PPO institucijose, \u017er. byl\u0105 EC-Selected Customs Matters<\/em> [8]). Taip pat atkreipiamas d\u0117mesys ir \u012f ilg\u0105 pa\u0161to siunt\u0173 muitinio tikrinimo proced\u016br\u0173 trukm\u0119 tiek ES, tiek ir JAV muitin\u0117se, ribotas galimybes veiksmingai ir laiku pasinaudoti muitin\u0117s paslaugomis oro ir j\u016br\u0173 uostuose [7]. Kaip jau ir buvo min\u0117ta, nors visose ES valstyb\u0117se nar\u0117se galioja tos pa\u010dios bendrosios muit\u0173 teis\u0117s taisykl\u0117s ir muit\u0173 dyd\u017eiai (taikomasis ES bendrasis muit\u0173 tarifas), konkre\u010dios individualios ES valstyb\u0117s nar\u0117s muit\u0173 ir importo mokes\u010di\u0173 administravimo politika, kuri\u0105 \u012fgyvendina nacionalin\u0117s muitin\u0117s, gali netgi labai skirtis, pavyzd\u017eiui, taikoma skirtinga preki\u0173 tarifinio klasifikavimo praktika, netgi skirtingai nustatoma j\u0173 muitin\u0117 kilm\u0117 ar vert\u0117. Atitinkamos ES valstyb\u0117s nar\u0117s (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) muitin\u0117s, taikydamos pernelyg grie\u017etas nacionalines muitin\u0117s veikl\u0105 reglamentuojan\u010dias taisykles, gali atgrasyti konkre\u010dios u\u017esienio \u0161alies importuotojus ir taip netgi suma\u017einti \u0161ios valstyb\u0117s gaunamas pajamas i\u0161 importo mokes\u010di\u0173. Galiausiai nelanks\u010dios nacionalin\u0117s taisykl\u0117s arba tiesiog per grie\u017etas ES taisykli\u0173 taikymas nacionaliniu lygmeniu tampa ir papildoma administracine na\u0161ta \u012fmon\u0117ms (importuotojams), kuri gali neigiamai paveikti nacionalin\u0117s prekybos su tre\u010diosiomis u\u017esienio \u0161alimis (ne ES nar\u0117mis, t. y. tokiomis kaip JAV) tendencijas [9; 10; 11]. Taigi, galima konstatuotina, jog bet kuriuo atveju, nesant sudarytos laisvosios prekybos sutarties, ES ir JAV tarptautin\u0117s prekybos reguliavimas i\u0161lieka probleminio pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n Importo mokes\u010di\u0173 taikymas JAV kilm\u0117s prek\u0117ms Lietuvos Respublikoje \u2013 su kokiomis teisin\u0117mis problemomis susiduriama importuojant prekes \u012f Lietuv\u0105?<\/em><\/p>\n Nors pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f (ypa\u010d nuo 2012 m.) prekybos tarp Lietuvos Respublikos (kaip ES valstyb\u0117s nar\u0117s) ir JAV apimtys (tiek eksportas, tiek importas) nuolat augo, i\u0161liko ir nema\u017eai problemini\u0173 klausim\u0173, su kuriais susiduria \u0161ioje prekyboje dalyvaujantys verslo subjektai [12]. Pavyzd\u017eiui, pagrindines teisines kli\u016btis u\u017esienio prekybos pl\u0117trai tarp JAV ir Lietuvos Respublikos, kiek tai susij\u0119 su muit\u0173 (tarifini\u0173 prekybos reguliavimo priemoni\u0173) taikymu daugiausia l\u0117m\u0117 nelanks\u010dios nacionalin\u0117s importuot\u0173 preki\u0173 muitin\u0117s vert\u0117s nustatymo taisykl\u0117s, kuri\u0173 pagrindu apskai\u010diuojami muitai i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 (tame tarpe ir JAV) \u012f Lietuvos Respublik\u0105 importuojamiems naudotiems automobiliams [13]. Jos nacionalin\u0117ms muitin\u0117s \u012fstaigoms Lietuvoje kol kas suteikia pla\u010di\u0105 diskrecij\u0105 nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripa\u017einto sandorio vert\u0117s metodo taikymo (nustatant naudot\u0173 automobili\u0173 muitin\u0119 vert\u0119 skai\u010diuojant importo mokes\u010dius), kas ne kart\u0105 buvo pripa\u017einta ir nacionalini\u0173 teism\u0173 praktikoje mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bylose (\u017er. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-442-300\/2011, A-261-2119\/2011, A-442-2518\/2011, A-143-2813\/2011, A-261-102\/2013, A-575-871\/2010).<\/p>\n Nors akivaizdu, jog toki\u0173 taisykli\u0173 taikymas Lietuvoje yra pagr\u012fstas valstyb\u0117s fiskaliniais interesais bei siekiu surinkti kuo daugiau importo mokes\u010di\u0173, \u0161i\u0173 taisykli\u0173 nuostatos gali b\u016bti vertinamos kriti\u0161kai. B\u016btina pa\u017eym\u0117ti, kad nacionalin\u0117s Importuojam\u0173 naudot\u0173 transporto priemoni\u0173 muitinio \u012fvertinimo taisykl\u0117s gali prie\u0161tarauti mokes\u010di\u0173 \u012ftvirtinimo tik \u012fstatyme principui (\u017er. Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatymo 3 str. 2 d., taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkri\u010dio 17 d. nutarim\u0105), kadangi \u012fstatym\u0173 \u012fgyvendinamuosiuose teis\u0117s aktuose negali b\u016bti teis\u0117s norm\u0173, nustatan\u010di\u0173 kitok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, negu nustato \u012fstatymas, ir konkuruojan\u010di\u0173 su \u012fstatymo normomis. Pasteb\u0117tina, jog nei ES muit\u0173 teis\u0117s aktai (S\u0105jungos muitin\u0117s kodeksas ir su jo \u012fgyvendinimu susij\u0119 reglamentai), nei Lietuvos Respublikos muitin\u0117s \u012fstatymo [14] aktuali redakcija tiesiogiai nesuteikia \u012fgaliojim\u0173 nustatyti tokias nacionalines taisykles ir nenumato, jog konkre\u010di\u0173 importuojam\u0173 preki\u0173 \u2013 naudot\u0173 automobili\u0173 \u2013 muitiniam \u012fvertinimui gali b\u016bti naudojama kita, speciali tvarka (palyginti su bendrosiomis nuostatomis, \u012ftvirtintomis S\u0105jungos muitin\u0117s kodekso [15] 69-74 str.). Kita vertus kol kas naujausioje, 2020 m. formuojamoje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir toliau laikosi nuostatos, jog \u0161i\u0173 Taisykli\u0173 normos yra vertintinos kaip teis\u0117tos ir tinkamos (\u017er. administracin\u0119 byl\u0105 Nr. eA-2474-968\/2020). Vis tik b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog \u0161iuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) Importuojam\u0173 naudot\u0173 transporto priemoni\u0173 muitinio \u012fvertinimo taisykli\u0173 nuostatos keit\u0117si, kas v\u0117l gi atveria naujas galimybes gin\u010dyti j\u0173 pakeistas nuostatas teisme, kadangi aptartose mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bylose buvo taikoma ankstesn\u0117 (senesn\u0117) \u0161i\u0173 Taisykli\u0173 redakcija.<\/p>\n Kitas svarbus gin\u010dytinas klausimas, su kuriuo susiduria prekes i\u0161 JAV importuojantys verslo subjektai Lietuvoje yra nacionalin\u0117s nuostatos (\u012ftvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintose S\u0105jungos muitin\u0117s kodekso \u012fgyvendinimo taisykl\u0117se [16]) d\u0117l Muitin\u0117s laboratorijos i\u0161vad\u0173, kuriomis nustatomi i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 importuot\u0173 preki\u0173 tarifinio klasifikavimo kodai, teisin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Kaip patvirtina nacionalini\u0173 teism\u0173 praktika mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 su muitine bylose Lietuvoje [12], didel\u0117 dalis gin\u010d\u0173 d\u0117l i\u0161 JAV importuot\u0173 preki\u0173 apmokestinimo Lietuvos Respublikoje buvo ir yra susijusi su tuo, jog, remiantis min\u0117tomis Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintomis taisykl\u0117mis [16] ir\u00a0 nustatant kaip turi b\u016bti klasifikuojamos importuojamos prek\u0117s, buvo vadovaujamasi i\u0161imtinai tik nacionalin\u0117s Muitin\u0117s laboratorijos i\u0161vadomis bei jose pateikiama pozicija. Kartu paprastai atmetami visi kiti mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 teikiami \u012frodymai (j\u0173 net netiriant ir nevertinant), kas laikytina akivaizd\u017eia mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 su muitine proceso problema [12]. Tenka pasteb\u0117ti, jog tokio pob\u016bd\u017eio mokestiniai gin\u010dai ne kart\u0105 kilo d\u0117l toki\u0173 i\u0161 JAV importuojam\u0173 preki\u0173 kaip chemijos pramon\u0117s produktai ir \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus produkcija (\u017er. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-143-459\/2013, A261-218\/2012 ir kt.).<\/p>\n Kokios yra galimyb\u0117s tobulinti tarptautin\u0117s prekybos su JAV (ir kartu kitomis tre\u010diosiomis valstyb\u0117mis) reguliavim\u0105 nacionaliniu lygiu – Lietuvoje?<\/em><\/p>\n Taigi, esama bei susiklos\u010diusi praktika patvirtina, jog tolesnei tarptautin\u0117s prekybos tarp ES ir jos valstybi\u0173 nari\u0173 (Lietuvos Respublikos) bei JAV pl\u0117trai, net ir nesant dvi\u0161alius prekybinius santykius reglamentuojan\u010dios laisvosios prekybos sutarties, b\u016btina tobulinti u\u017esienio prekybos reguliavimo nacionalinius teisinius pagrindus (nacionalinius muit\u0173 teis\u0117s \u0161altinius). I\u0161analizavus Lietuvos Respublikos ir JAV tarptautin\u0117s prekybos reguliavimo praktik\u0105, darytina i\u0161vada, kad egzistuojan\u010dios teisinio reguliavimo sistemos tobulinimui (siekiant ma\u017einti kylan\u010di\u0173 mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bei konfliktini\u0173 situacij\u0173 tarp importuotoj\u0173 bei muitin\u0117s \u012fstaig\u0173 skai\u010di\u0173) Lietuvos Respublikoje b\u016btina \u012fgyvendinti kelet\u0105 esmini\u0173 poky\u010di\u0173.<\/p>\n Vis\u0173 pirma, rekomenduotina keisti ir tikslinti nacionalines Importuojam\u0173 naudot\u0173 transporto priemoni\u0173 muitinio \u012fvertinimo taisykles [13]. Jose b\u016btina bent jau ai\u0161kiai \u012ftvirtinti nuostat\u0105, jog \u00a0neatitikimai tarp importuot\u0173 preki\u0173 (transporto priemoni\u0173\/automobili\u0173) muitin\u0117s vert\u0117s, apskai\u010diuotos naudojant sandorio vert\u0117s metod\u0105, ir j\u0173 vert\u0117s, kuri\u0105 nustato turto vertintojai arba j\u0173 rinkos vert\u0117, u\u017efiksuotos muitin\u0117s duomen\u0173 baz\u0117se (pvz. PREMI duomen\u0173 baz\u0117je), laikytina tik pagrindu, suteikian\u010diu muitinei teis\u0119 reikalauti i\u0161 importuotojo papildom\u0173 dokument\u0173 (\u012frodym\u0173), patvirtinan\u010di\u0173 preki\u0173 sandorio vert\u0119. Tokios situacijos egzistavimas savaime negali b\u016bti pripa\u017e\u012fstamas pagrindu, suteikian\u010diu teis\u0119 muitinei i\u0161 karto savo iniciatyva (ex officio<\/em>) paneigti sandorio vert\u0117s metodo taikymo galimyb\u0119 preki\u0173 muitiniam \u012fvertinimui. Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintos S\u0105jungos muitin\u0117s kodekso \u012fgyvendinimo taisykl\u0117s (j\u0173 15 p.) [16] tur\u0117t\u0173 nustatyti ai\u0161kias oficialias preki\u0173 klasifikavimo laboratorini\u0173 tyrim\u0173 autentifikavimo ir sertifikavimo proced\u016bras, kurios, siekiant u\u017etikrinti klasifikavimo proceso objektyvum\u0105, leist\u0173 ne tik Muitin\u0117s laboratorijai, bet ir nepriklausomoms laboratorijoms (nevyriausybin\u0117ms \u012fstaigoms) atlikti tyrimus, susijusius su importuot\u0173 preki\u0173 klasifikavimu. Atitinkamai, toki\u0173 sertifikuot\u0173 nepriklausom\u0173 laboratorij\u0173 tyrim\u0173 rezultatai taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017einti oficialiais dokumentais, turin\u010diais \u012frodom\u0105j\u0105 gali\u0105 mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 su muitine proced\u016brose.<\/p>\n Dr. Gediminas Valantiejus yra advokatas, advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos \u201eILAW\u201c vyr. teisininkas, bei Muitin\u0117s praktik\u0173 asociacijos narys<\/em><\/p>\n <\/p>\n Naudoti \u0161altiniai ir literat\u016bra \/ Sources and literature:<\/em><\/p>\n ______________________<\/p>\n[1] Vaida Kalinkait\u0117-Matuliauskien\u0117, LRT.lt<\/em> (2019), \u201e JAV didina muitus ES produktams: kai kurie gamintojai Lietuvoje jau sp\u0117jo pajusti i\u0161 anksto\u201c, https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/ verslas\/4\/1107815\/jav-didina-muitus-es-produktams-kai-kurie-gamintojai-lietuvoje-jau-spejo-pajusti-is-anksto;<\/p>\n[2] Latest Tariff Threat Could Double Prices of European Wines and Whiskies<\/em>. https:\/\/www.barrons.com\/articles\/latest-tariff-threat-could-double-prices-of-european-wines-and-whiskies-01576537553; US imposes 25% tariffs on \u20ac1.1 billion worth of French goods, https:\/\/www.euronews.com\/2020\/07\/10\/us-imposes-25-tariffs-on-1-1-billion-worth-of-french-goods<\/p>\n[3] \u201eVokietijos kancler\u0117: ES reikalingas prekybos susitarimas su JAV\u201c, 15min<\/em> (2019), https:\/\/www.15min.lt\/verslas\/naujiena\/finansai\/vokietijos-kanclere-es-reikalingas-prekybos-susitarimas-su-jav-662-1238728?copied; taip pat \u017er. EU \u2013 European Commission introduces additional retaliatory tariffs on certain US-originating products,\u00a0 \u00a0https:\/\/www.international tradecomplianceupdate.com\/2020\/04\/10\/eu-european-commission-introduces-additional- retaliatory-tariffs-on-certain-us-originating-products\/;<\/p>\n[4] European Commision (2020), \u201eTrade with U.S\u201c, https:\/\/ec.europa.eu\/trade\/policy\/countries-and-regions\/countries\/united-states\/;<\/p>\n[5] Lakatos, C., Fukui, T. (2013). EU-US Economic Linkages: The Role of Multinationals and Intra-Firm Trade. U. S. International Trade Commission Research Note RN-2013-11-B<\/em>. Retrieved March 24, 2015, from: http:\/\/www.usitc.gov\/research_and_analysis\/staff_ products.htm;<\/p>\n[6] Francois, J., et. al. (2013). Reducing Transatlantic Barriers to Trade and Investment: An Economic Assessment.<\/em> Retrieved March 23, 2015, from: http:\/\/trade.ec.europa.eu\/ doclib\/docs\/2013\/march\/tradoc_ 150737.pdf;<\/p>\n[7] Berden, et al. (2009). Non-Tariff Measures in EU-US Trade and Investment \u2013 An Economic Analysis<\/em>. Retrieved March 22, 2015, from: http:\/\/trade.ec.europa.eu\/doclib\/docs\/2009\/ december\/ tradoc_145613.pdf;<\/p>\n[8] WTO Appellate Body Report<\/em>, \u201eEuropean Communities \u2013 Selected Customs Matters\u201c (16 June 2006), WT\/DS315\/R;<\/p>\n[9] Limbach, K. (2015). Uniformity of customs administration in the European Union<\/em>. Oxford: Hart Publishing;<\/p>\n[10] Truel, C., and Maganaris, E. (2015). \u201eBreaking the code: the impact of the Union Customs Code on international transactions\u201d. World Customs Journal<\/em> 9, 2: 12-23;<\/p>\n[11] Rad\u017eiukynas, J., ir Belzus, A. (2008). Importuojam\u0173 preki\u0173 muitinis \u012fvertinimas ir kontrol\u0117<\/em>. Vilnius: Lietuvos prekybos, pramon\u0117s ir amat\u0173 r\u016bm\u0173 asociacija;<\/p>\n[12] Valantiejus, G. (2015). Problematic aspects of international trade between the United States of America and the Republic of Lithuania in the Lithuanian judicial practice. 5th International Scientific Conference Practice and Research in Private and Public Sector \u2013 2015 Conference Proceedings<\/em>, 120-132;<\/p>\n[13] \u201eMuitin\u0117s departamento prie Lietuvos Respublikos finans\u0173 ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruod\u017eio 15 d. \u012fsakymu Nr. 1B-1026 patvirtintos Importuojam\u0173 naudot\u0173 transporto priemoni\u0173 muitinio \u012fvertinimo taisykl\u0117s\u201c, TAR <\/em>29002 (2016);<\/p>\n[14] \u201eLietuvos Respublikos muitin\u0117s \u012fstatymas\u201c, TAR,<\/em> 26857 (2016);<\/p>\n[15] \u201eEuropos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) 952\/2013, kuriuo nustatomas S\u0105jungos muitin\u0117s kodeksas\u201c, Official Journal<\/em>, L 269 (2013);<\/p>\n[16] Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s 2016 m. gruod\u017eio 7 d. \u00a0nutarimu Nr. 1224 patvirtintos S\u0105jungos muitin\u0117s kodekso \u012fgyvendinimo taisykl\u0117s, TAR<\/em> 28531 (2016).<\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastaruoju metu, netylant prekybos kar\u0173 tematikai, vis daugiau d\u0117mesio vie\u0161umoje susilaukia ES ir jos valstybi\u0173 nari\u0173 prekybini\u0173 santyki\u0173 su tre\u010diosiomis valstyb\u0117mis teisinis reguliavimas bei muit\u0173 politikos klausimai. Jie kyla net ir tose srityse ir su tomis tradicin\u0117mis prekybos partner\u0117mis, su kuriomis buvo nusistov\u0117j\u0119 ilgalaikiai stabil\u016bs santykiai, pavyzd\u017eiui, Jungtin\u0117mis Amerikos Valstijomis (JAV). B\u016btent JAV 2019 m. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24535,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[329,2355,268,274,2101,347],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24532"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24532"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24532\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24536,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24532\/revisions\/24536"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24535"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24532"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24532"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24532"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}