{"id":24239,"date":"2020-07-15T22:52:21","date_gmt":"2020-07-15T19:52:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=24239"},"modified":"2020-07-15T23:01:29","modified_gmt":"2020-07-15T20:01:29","slug":"t-davulis-ar-legalus-yra-maisto-isveziotoju-streikas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/07\/15\/t-davulis-ar-legalus-yra-maisto-isveziotoju-streikas\/","title":{"rendered":"T. Davulis. Ar legalus yra maisto i\u0161ve\u017eiotoj\u0173 \u201estreikas\u201c?"},"content":{"rendered":"<p>Streikas. Nors daugelis m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je ir \u017eino \u0161io \u017eod\u017eio bendrin\u0119 reik\u0161m\u0119, ta\u010diau teis\u0117s aktuose ir teism\u0173 praktikoje suformuluota teisin\u0117 definicija gali nuo jos reik\u0161mingai skirtis. Kaip tik tok\u012f i\u0161siskyrim\u0105 demonstruoja <a href=\"https:\/\/www.delfi.lt\/verslas\/verslas\/streikuoti-del-mazejanciu-atlyginimu-susirinke-bolt-food-kurjeriai-uzdirbame-apie-900-euru.d?id=84768901\">k\u0105 tik \u012fvykusi maisto i\u0161ve\u017eiotoj\u0173 vie\u0161a akcija, pavadinta streiku<\/a>. Ji paskatino ne tik tok\u012f darb\u0105 atliekan\u010di\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s protestuoti ar der\u0117tis su savo u\u017esakovu (darbdaviu?) teisinio kvalifikavimo ir galimybi\u0173 analiz\u0119, ta\u010diau ir \u017eymiai platesn\u012f diskurs\u0105 &#8211; koks yra technologin\u0117s-komunikacin\u0117s platformos (pvz. mobiliojo telefono aplikacija) pagalba paslaugas teikian\u010di\u0173 fizini\u0173 asmen\u0173 teisinis statusas. I\u0161 to kyla ir kiti diskusiniai klausimai &#8211; ar \u0161ie fiziniai asmenys atskirais atvejais gali b\u016bti pripa\u017einti darbuotojais? Jei ne, ar reikia ir kiek darbuotojams b\u016bding\u0173 teisi\u0173 suteikti besiple\u010dian\u010dios platformos (angl. <em>gig-economy<\/em>) ekonomikoje \u012fdarbintiems asmenims?<\/p>\n<ol>\n<li><strong>Kas laikoma streiku Lietuvos teis\u0117s akt\u0173 prasme?<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n<p>Streikas bendr\u0105ja prasme yra darbuotoj\u0173 darbo sustabdymas, kaip spaudimo priemon\u0117 darbdaviui ar j\u0173 organizacijai, kad b\u016bt\u0173 padidintos (i\u0161laikytos) algos ar sudarytos kitos darbo, socialin\u0117s, ekonomin\u0117s s\u0105lygos.<a href=\"#_ftn1\" name=\"_ftnref1\"><sup>[1]<\/sup><\/a>\u00a0 Paprastai streikas yra skelbiamas darbuotoj\u0173 atstovams\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> profesin\u0117ms s\u0105jungoms\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> i\u0161k\u0117lus kolektyvin\u0117s sutarties reikalavimus, kai darbdavi\u0173 pus\u0117 j\u0173 nenori tenkinti.<\/p>\n<p>Jau pra\u0117jusio am\u017eiaus prad\u017eioje tarptautin\u0117 bendruomen\u0117 sutar\u0117, kad streikas\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> b\u016btinas laisv\u0173 kolektyvini\u0173 deryb\u0173 elementas, be kurio darbuotojai (po vien\u0105 ar kartu) b\u016bt\u0173 nepaj\u0117g\u016bs der\u0117tis su ekonomi\u0161kai ir kitaip prana\u0161esniu darbdaviu d\u0117l darbo u\u017emokes\u010dio didinimo ir darbo s\u0105lyg\u0173, atitinkan\u010di\u0173 darbdavio galimybes, gerinimo. Tod\u0117l streikas negali b\u016bti draud\u017eiamas.<a href=\"#_ftn2\" name=\"_ftnref2\"><sup>[2]<\/sup><\/a> Vis tik streiko reguliavimas kiekvienoje valstyb\u0117je priklauso \u201egrie\u017etajai<span class=\"st\">\u201c<\/span>, arba imperatyviojo metodo dominuojamai nacionalin\u0117s teisin\u0117s sistemos daliai. Streiko skelbimo s\u0105lygos ir jo teis\u0117tumo reikalavimai i\u0161d\u0117styti grie\u017etai Lietuvos \u012fstatymuose d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirmiausia, streikas i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia darbo sutartyje nenumatyt\u0105 darbo sutarties vykdymo sustabdym\u0105. Tuo jis pa\u017eeid\u017eia pa\u010di\u0105 sutart\u012f ir suma\u017eina teisin\u012f tikrum\u0105, kuriuo yra suinteresuota visa teisin\u0117 ir ekonomin\u0117 \u0161alies sistema. Kita vertus, streikas, kaip kolektyvin\u0117 priemon\u0117, gali lengvai transformuotis \u012f nevaldom\u0105 sambr\u016bzd\u012f, kuriame ar su kurio pagalba lengva sukelti dar didesnius konfliktus ar sukurti teis\u0117s norm\u0173 pa\u017eeidimo \u017eidinius. Tre\u010dia, streikas visada rei\u0161kia ekonominius nuostolius, kuri\u0173 suma\u017einimu visada yra suinteresuota ir pati valstyb\u0117.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/f6d686707e7011e6b969d7ae07280e89\/asr\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Lietuvos Respublikos darbo kodekso <\/a>\u00a0(LR DK) 244 straipsnis numato, kad streikas yra profesin\u0117s s\u0105jungos ar j\u0173 organizacijos organizuotas darbuotoj\u0173 darbo nutraukimas, siekiant i\u0161spr\u0119sti kolektyvin\u012f darbo gin\u010d\u0105 d\u0117l interes\u0173 arba u\u017etikrinti nagrin\u0117jant tok\u012f gin\u010d\u0105 pasiekto sprendimo \u012fvykdym\u0105.<\/p>\n<p>Taigi, Lietuvos teis\u0117s aktai numato, kad streikas yra kolektyvinio poveikio priemon\u0117 siekiant darbuotojams ar j\u0173 grupei bendro tikslo (kolektyvinio tikslo), kuri turi tokius po\u017eymius:<\/p>\n<ul>\n<li>streik\u0105 skelbia tik profesin\u0117s s\u0105jungos;<a href=\"#_ftn3\" name=\"_ftnref3\"><sup>[3]<\/sup><\/a><\/li>\n<li>streikas yra paskutin\u0117 priemon\u0117 (lot. <em>ultima ratio<\/em>), tod\u0117l skelbiamas tik i\u0161laikius privalomas \u201eprie\u0161streikines<span class=\"st\">\u201c<\/span> derybines proced\u016bras:\n<ul>\n<li>i\u0161k\u0117lus tikslius motyvuotus reikalavimus ra\u0161tu (LR DK 235 str.);<\/li>\n<li>\u0161iuos reikalavimus i\u0161nagrin\u0117jus bent vienoje specialioje institucijoje (kolektyvinio gin\u010do komisijoje, su tarpininku ar darbo arbitra\u017ee) (LR DK 236-242);<\/li>\n<li>\u012fsp\u0117jus apie darbdav\u012f prie\u0161 atitinkam\u0105 dien\u0173 skai\u010di\u0173 (3, 5 ar 10 dien\u0173) (LR DK 246 str.).<a href=\"#_ftn4\" name=\"_ftnref4\"><sup>[4]<\/sup><\/a><\/li>\n<\/ul>\n<\/li>\n<\/ul>\n<p>Taigi, streiku galima laikyti toki\u0105 situacij\u0105:<\/p>\n<ul>\n<li>asmuo turi vykdyti pareigas pagal sutart\u012f, ta\u010diau laikinai j\u0173 nevykdo (kitaip &#8211; sustabdo sutarties vykdym\u0105);<\/li>\n<li>tai daro siekdamas tam tikro kolektyvinio intereso patenkinimo. Jei tai atliekama pagal teis\u0117s akt\u0173 reikalavimus (profesin\u0117s s\u0105jungos inicijuotas, i\u0161laikoma proced\u016bra ir kt.), streikas laikomas teis\u0117tu. Jei teis\u0117s aktai pa\u017eeid\u017eiami (individualus interesas, be profesin\u0117s s\u0105jungos dalyvavimo, nevykdant proced\u016bros ir pan.), streikas laikomas neteis\u0117tu.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Atkreiptinas d\u0117mesys, kad nei administracin\u0117, nei civilin\u0117 atsakomyb\u0117 darbuotojui<a href=\"#_ftn5\" name=\"_ftnref5\"><sup>[5]<\/sup><\/a> u\u017e neleistin\u0105 darbo funkcijos vykdymo sustabdym\u0105 nenumatyta. Jei nebus padarytas kitas pa\u017eeidimas, darbuotojui kils atsakomyb\u0117 tik pagal darbo teis\u0119\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> darbuotojas gali b\u016bti laikomas padar\u0119s darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir prival\u0117s atlyginti darbdaviui padaryt\u0105 \u017eal\u0105 (jei tokia \u017eala d\u0117l darbuotojo neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 ir kalt\u0117s kils).<\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 1.: <\/strong>Ne bet koks darbo sustabdymas ar vie\u0161a akcija laikoma streiku. Streiku laikomas darbo kolektyvinio pob\u016bd\u017eio sustabdymas, kur\u012f inicijuoja pagal darbo santykius ar jiems prilygintuose santykiuose dirbantys asmenys.\u00a0 Streiko skelbimui keliami grie\u017eti formal\u016bs reikalavimai.<\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 2.:<\/strong> Streiku (net ir neteis\u0117tu) negali b\u016bti laikomas vie\u0161as susirinkimas, kurio metu asmenys neprivalo dirbti, o tiesiog protestuoja prie\u0161 darbdavio veiksmus ar mitinguoja, apie savo pad\u0117ti skelbia vie\u0161ai, siekdami vie\u0161osios nuomon\u0117s pagalba daryti \u012ftak\u0105 juos lie\u010diantiems darbdavio sprendimams.<\/p>\n<ol start=\"2\">\n<li><strong> Ar maisto i\u0161ve\u017eiotoj\u0173 vie\u0161a akcija d\u0117l pakeist\u0173 paslaug\u0173 \u012fkaini\u0173 laikytina streiku?<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n<p>Susipa\u017einus su 2020 m. liepos 15 d. surengto \u201eBolt Food<span class=\"st\">\u201c<\/span> dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 vie\u0161osios akcijos, kurios metu i\u0161rei\u0161kiamas nesutikimas su \u012fmon\u0117s viena\u0161ali\u0161kai kei\u010diamais maisto gabenimo apmok\u0117jimo \u012fkainiais i\u0161ve\u017eiotojams, apra\u0161ymu, galima daryti tokias pirmines i\u0161vadas:<\/p>\n<ul>\n<li>kolektyvinis interesas egzistuoja, nes asmenys, susij\u0119 su \u201eBolt Food<span class=\"st\">\u201c<\/span> platforma sutartiniais santykiais, nesutinka su platformos valdytojo inicijuotais darbo paslaug\u0173 \u012fkaini\u0173 pakeitimais;<\/li>\n<li>kolektyvinio pob\u016bd\u017eio reikalavimai gali b\u016bti numanomi, ta\u010diau ne\u017einome, ar jie yra motyvuotai i\u0161reik\u0161ti ra\u0161tu platformos valdytojai;<\/li>\n<li>kolektyvinio pob\u016bd\u017eio reikalavim\u0173 n\u0117ra i\u0161k\u0117lusi profesin\u0117 s\u0105junga, tad ir vadinamojo streiko n\u0117ra paskelbusi \u0161iuos asmenis vienijanti profesin\u0117 s\u0105junga;<\/li>\n<li>kolektyvinio pob\u016bd\u017eio reikalavimai neaptarti \u201eprie\u0161streikin\u0117se\u201c derybin\u0117se proced\u016brose.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Vis tik \u0161ie pirminiai pasteb\u0117jimai gali tapti ma\u017eai reik\u0161mingi d\u0117l vienos paprastos prie\u017easties &#8211; streiko teis\u0117 pagal tarptautinius teis\u0117s aktus ir Lietuvos Respublikos darbo kodeks\u0105 suteikiama darbuotojams.<a href=\"#_ftn6\" name=\"_ftnref6\"><sup>[6]<\/sup><\/a> Ar akcijoje<a href=\"#_ftn7\" name=\"_ftnref7\"><sup>[7]<\/sup><\/a> dalyvav\u0119 su \u201eBolt Food<span class=\"st\">\u201c<\/span> sutartimi susij\u0119 asmenys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra darbuotojai, kaip teigia \u017eurnalistai ir patys akcijos dalyviai? Pripa\u017einkime\u00a0<span class=\"st\">\u2013 <\/span> jei \u0161ie asmenys n\u0117ra laikomi darbuotais, tai ir sutarties vykdymo sustabdymas, ir kolektyviniai reikalavimai ir pretenzijos suvokiami visai kitame kontekste.<\/p>\n<p>Kaip tik tokia situacija galimai susiklost\u0117 ir \u0161iuo atveju. Nesigilinant \u012f atskirus sutartinio santykio tarp platformos ir maisto i\u0161ve\u017eiotojo ypatumus, galima teigti, kad maisto i\u0161ve\u017eiojimo pagal mobili\u0105j\u0105 aplikacij\u0105 \u201eBolt Food<span class=\"st\">\u201c<\/span> paslaug\u0105 teikiantys asmenys su \u012fmone yra susij\u0119 civiline sutartimi, kurioje i\u0161 esm\u0117s numatyta, kad fiziniai asmenys platformos pagalba savo rizika savo priemon\u0117mis u\u017e atlyg\u012f suteiks tam tikras paslaugas\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> nuve\u0161 \u201eBolt Food<span class=\"st\">\u201c<\/span> platformos kliento u\u017esisakyt\u0105 maist\u0105 i\u0161 restorano (kavin\u0117s, baro) \u0161iam klientui. Taigi, jei \u0161alys susitar\u0117 d\u0117l civilinio tarpusavio teisi\u0173 ir pareig\u0173 reguliavimo, Lietuvos teisin\u0117je sistemoje jie laikomi individuali\u0105 veikl\u0105 vykdan\u010diais asmenimis (savaranki\u0161kai dirban\u010diais).<a href=\"#_ftn8\" name=\"_ftnref8\"><sup>[8]<\/sup><\/a><\/p>\n<p>\u0160ali\u0173 sudaryta civilin\u0117 sutartis, d\u0117l kurios finansini\u0173 s\u0105lyg\u0173 (keitimo) ir kilo pasipiktinimas, <em>prima facie<\/em> eliminuoja tiek galimyb\u0119 vadinti \u0161iuos asmenis darbuotojais, tiek ir galimyb\u0119 pripa\u017einti jiems atskirus darbuotojo statuso elementus, \u012fskaitant teis\u0119 streikuoti, teis\u0119 reikalauti minimalios m\u0117nesin\u0117s algos, teis\u0117s \u012f atostogas ar papildom\u0105 apmok\u0117jim\u0105 u\u017e darb\u0105 nakt\u012f, teis\u0117 kreiptis \u012f darbo gin\u010d\u0173 komisijas ir kt.<a href=\"#_ftn9\" name=\"_ftnref9\"><sup>[9]<\/sup><\/a><\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 3:<\/strong> kadangi \u0161alis siejo civilin\u0117 sutartis, pagal kuri\u0105 fizinis asmuo \u012fsipareigojo teikti kitai \u0161aliai atlygintinas paslaugas, tai \u0161is fizinis asmuo laikomas savaranki\u0161kai dirban\u010diu asmeniu (angl. <em>self-employed<\/em>) ir n\u0117ra darbuotojas, kol jo statusas n\u0117ra nugin\u010dytas \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka. Savaranki\u0161kai dirbantis asmuo neturi teisi\u0173, kurios pripa\u017e\u012fstamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeks\u0105 darbuotojui, vadinasi, jis neturi teis\u0117s ir streikuoti.<\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 4:<\/strong> kadangi \u0161alis siejo civilinis teisinis santykis, b\u016btent civilin\u0117 sutartis ir nustato vienos i\u0161 \u0161ali\u0173 teis\u0119 keisti sutarties s\u0105lygas, tame tarpe ir sulygtas paslaug\u0173 kainas.<\/p>\n<ol start=\"3\">\n<li><strong> Ar maisto i\u0161ve\u017eiotojai gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstami darbuotojais, \u012fvertinus j\u0173 paslaug\u0173 teikimo s\u0105lygas?<\/strong><\/li>\n<\/ol>\n<p>Auk\u0161\u010diau buvo u\u017esiminta apie galimyb\u0119 nugin\u010dyti \u0161ali\u0173 susitart\u0105 civilin\u012f teisin\u012f santyki\u0173 pob\u016bd\u012f. Lietuvos praktikoje toki\u0173 atvej\u0173 yra buv\u0119 ne kart\u0105\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> pavyzd\u017eiui, statybos \u012fmon\u0117 susitaria d\u0117l rangos sutarties su fiziniu asmeniu, ta\u010diau valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos ar darbo inspekcijos pareig\u016bnas ir teismas, \u012fvertin\u0119 fakti\u0161kai tarp \u0161ali\u0173 susiklostan\u010dius santykius, \u012f\u017evelgia faktinius darbo santyki\u0173 po\u017eymius.<a href=\"#_ftn10\" name=\"_ftnref10\"><sup>[10]<\/sup><\/a> Tokiais atvejais turinio vir\u0161enyb\u0117s prie\u0161 form\u0105 principas reikalauja pripa\u017einti fiziniam asmeniui darbuotojo teisin\u012f status\u0105, o darbdav\u012f nubausti u\u017e nelegal\u0173 darb\u0105 (Administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 kodekso 95 str., U\u017eimtumo \u012fstatymo 56 str.)<\/p>\n<p>Kokia yra platformose dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 teisin\u0117 pad\u0117tis? Pa\u017eym\u0117tina, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas savo laiku \u0117m\u0117si spr\u0119sti tik pav\u0117\u017e\u0117jimo paslaugas teikian\u010di\u0173 asmen\u0173 teisinio statuso problem\u0105, priimdamas Keli\u0173 transporto kodekso pakeitimus<a href=\"#_ftn11\" name=\"_ftnref11\"><sup>[11]<\/sup><\/a>. \u0160iuo metu Keli\u0173 transporto kodekso 18-1 straipsnis numato, kad keleivi\u0173 ve\u017eimo u\u017e atlyg\u012f lengvaisiais automobiliais pagal u\u017esakym\u0105 paslaugas atlieka individualia veikla u\u017esiimantys fiziniai asmenys, sudar\u0119 sutart\u012f tik su keleivi\u0173 ve\u017eimo organizatoriumi (t.y. \u201eUber<span class=\"st\">\u201c<\/span> ar \u201eBolt\u201d platforma). \u0160i \u012fstatymin\u0117 nuostata i\u0161 esm\u0117s eliminuoja galimyb\u0119 gin\u010dyti civilin\u012f teisin\u012f platformos vairuotojo ir pa\u010dios platformos santykio pob\u016bd\u012f &#8211; pav\u0117\u017e\u0117jimo paslaug\u0105 teikiantis vairuotojas pagal Lietuvos Respublikos \u012fstatymus dirba kaip savaranki\u0161kai dirbantis asmuo.<\/p>\n<p>Kit\u0173 platform\u0173 (maisto, paslaug\u0173, korespondencijos ar pan. i\u0161ve\u017eiotoj\u0173) at\u017evilgiu Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas n\u0117ra pri\u0117m\u0119s formali\u0173 sprendim\u0173. Vadinasi, taikoma bendra taisykl\u0117, pagal kuri\u0105 darbo sutart\u012f su fiziniu asmeniu sudaryti privalu tuomet, kai sukuriamas darbo santykis pasi\u017eymi tokiais po\u017eymiais\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> atlygintinumu, darbo funkcijos (paslaug\u0173) atlikimu, pavaldumu (LR DK 32 str. 2 d.). Pavaldumo element\u0105 iliustruojantis (ne papildantis) po\u017eymis naujai nurodytas to paties straipsnio 4 dalyje\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> atliekant darbo funkcij\u0105 kylanti komercin\u0117, finansin\u0117 ar gamybin\u0117 gr\u0117sm\u0117 tenka darbdaviui.<\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 5:<\/strong> kol \u012fstatymas nenustato kitaip, maisto i\u0161ve\u017eiotojai laikomi savaranki\u0161kai dirban\u010diais asmenimis tol ir tiek, kol j\u0173 pavaldumo (subordinacijos) u\u017esakymus teikian\u010diai \u012fmonei laipsnis nebus pana\u0161us ar artimas tokiam, koks b\u016bdingas pagal darbo sutart\u012f dirban\u010diam darbuotojui.<\/p>\n<p>Pagrindinis vaidmuo \u0161iuo atveju tenka inspekcij\u0173 pareig\u016bnams ir teismams, kurie, \u012fvertin\u0119 faktinius po\u017eymius, gali pripa\u017einti piln\u0105 (ar dalin\u012f) darbuotojo status\u0105, jei platformos naudai paslaugas teikiant\u012f asmen\u012f platforma susaistomas itin tampriais \u012fsipareigojimais, o fizinio asmens laisv\u0117 teikti paslaugas ir savaranki\u0161kumas suvar\u017eomi.<\/p>\n<p>Lietuvos praktika platform\u0173 darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu daugiau negu skurdi, nors u\u017esienio spaudoje sutinkama aib\u0117 pavyzd\u017ei\u0173, kuomet u\u017esienio jurisdikcijose \u201eUber<span class=\"st\">\u201c<\/span>, \u201eDeliveroo<span class=\"st\">\u201c<\/span> ar kit\u0173 platform\u0173 paslaugas teikiantys asmenys, susij\u0119 su platforma formaliais civiliniais santykiais, bent i\u0161 dalies b\u016bdavo pripa\u017e\u012fstami (arba nepripa\u017e\u012fstami) darbuotojais.<\/p>\n<p>Savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 statusas Europos S\u0105jungos teisingumo teismo (ESTT) jurisprudencijoje buvo prad\u0117tas nagrin\u0117ti gana anksti. Mat darbuotojams ir verslui (savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims) suteikiamos skirtingos apimties jud\u0117jimo tarp valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0117s.<a href=\"#_ftn12\" name=\"_ftnref12\"><sup>[12]<\/sup><\/a> V\u0117liau ir pats ES \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas \u0117m\u0117si suteikti savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims unikali\u0173 subjektini\u0173 teisi\u0173,<a href=\"#_ftn13\" name=\"_ftnref13\"><sup>[13]<\/sup><\/a> ta\u010diau kyla ir kils klausim\u0173, kiek artimas gali b\u016bti savaranki\u0161kai dirban\u010dio asmens statusas darbuotojo statusui tiek pagal ES teis\u0119, tiek pagal nacionalin\u0119 teis\u0119.<\/p>\n<p>Keletas i\u0161vad\u0173 i\u0161 ESTT praktikos:<\/p>\n<ul>\n<li>darbuotoj\u0173 naudai sudaromos kolektyvin\u0117s sutartys turi kartelio bruo\u017e\u0173, ta\u010diau jos pateisinamos d\u0117l vie\u0161ojo intereso,<a href=\"#_ftn14\" name=\"_ftnref14\"><sup>[14]<\/sup><\/a> tuo tarpu \u0161io intereso n\u0117ra, kai jos sudaromos d\u0117l savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173, nebent j\u0173 savaranki\u0161kumas yra fiktyvus;<a href=\"#_ftn15\" name=\"_ftnref15\"><sup>[15]<\/sup><\/a><\/li>\n<li>valstyb\u0117s nar\u0117s turi diskrecij\u0105 pripa\u017einti ar nepripa\u017einti savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims darbuotojams b\u016bdingas teises, ta\u010diau \u0161i diskrecija turi ribas. Kai ES teis\u0117 suteikia subjektines \u201edarbuotojams<span class=\"st\">\u201c<\/span>, kaip jie suprantami pagal ES teis\u0119 (taip yra laisvo darbuotoj\u0173 jud\u0117jimo, nediskriminavimo direktyv\u0173 ir saugos darbe direktyv\u0173 at\u017evilgiu), valstyb\u0117s nar\u0117s negali atsisakyti tas teises pripa\u017einti tokiems asmenims, net jei pagal nacionalin\u0119 teis\u0119 ji juos laiko savaranki\u0161kai dirban\u010diais (Lietuvos atveju\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> pvz., profesionaliems sportininkams).<\/li>\n<li>jei Europos S\u0105jungos teis\u0117 aktai suteikia subjektines teises darbuotojams, tai nerei\u0161kia, kad jos suteikiamos ir savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Iliustratyvus \u0161iuo atveju yra ESTT 2020 m. baland\u017eio 22 d. sprendimas byloje C\u2011692\/19 (Yodel),<a href=\"#_ftn16\" name=\"_ftnref16\"><sup>[16]<\/sup><\/a> kurioje teismo <em>inter alia <\/em>buvo papra\u0161yta i\u0161ai\u0161kinti, ar darbo laiko direktyvos 2003\/88 reikalavimai<a href=\"#_ftn17\" name=\"_ftnref17\"><sup>[17]<\/sup><\/a> turi b\u016bti taikomi ne tik darbuotojams (angl. <em>employees<\/em>) ar dirbantiesiems (angl. <em>workers<\/em>), bet ir savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims (angl. <em>independent contractors<\/em>)\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> pa\u0161to siuntas i\u0161ve\u017eiojantiems kurjeriams, kurie \u012fdarbinti pagal civilines pasiuntini\u0173 sutartis. Jie pristato \u201eYodel\u201c tvarkomus siuntinius savo transporto priemone, o susisiekdami su \u0161ia \u012fmone naudojasi savo mobiliuoju telefonu. Pagal pasiuntini\u0173 paslaug\u0173 sutart\u012f kurjeriai neprivalo asmeni\u0161kai pristatyti preki\u0173, ta\u010diau jie gali paskirti subrangov\u0105 ar pakait\u0105 visai ar daliai teikiam\u0173 paslaug\u0173, kurio pakeitim\u0105 \u201eYodel\u201c gali atmesti, jei pasirinktas asmuo neatitinka reikalavim\u0173. Kurjerio paslaug\u0173 sutartis taip pat numato, kad kurjeris gali laisvai pristatyti siuntinius tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 naudai tuo pa\u010diu metu, kai teikia paslaugas \u201eYodel\u201c vardu. Pagal \u0161\u012f susitarim\u0105 \u201eYodel\u201c neprivalo naudotis kurjeri\u0173, su kuriais ji sudar\u0117 paslaug\u0173 sutart\u012f, paslaugomis, lygiai taip pat, kaip ir \u0161ie kurjeriai neprivalo priimti siuntinio. Kurjeriai gali nustatyti maksimal\u0173 siuntini\u0173, kuriuos jie nori pristatyti, skai\u010di\u0173. Siuntos turi b\u016bti pristatomos nuo 7.30 iki 21.00, ta\u010diau kurjeriai gali laisvai nuspr\u0119sti, i\u0161skyrus pristatymus nustatytu laiku, pristatymo laik\u0105 ir tinkam\u0105 u\u017esakym\u0105 bei mar\u0161rut\u0105, kad tai atitikt\u0173 j\u0173 asmeninius patogumus. Kiekvienam siuntiniui nustatomas fiksuotas atlyginimo tarifas, kuris skiriasi priklausomai nuo pristatymo vietos. Nagrin\u0117jamoje byloje kurjeris teig\u0117, kad jis laikytinas darbuotoju direktyvos 2003\/88 prasme. Anot kurjerio, nors jis yra savaranki\u0161kai dirbantis asmuo mokes\u010di\u0173 teis\u0117s prasme ir apmoka savo veiklos i\u0161laidas, jis turi b\u016bti laikomas bendrov\u0117s \u201eYodel\u201c darbuotoju, tod\u0117l turi teis\u0119 \u012f darbo valand\u0173 apribojim\u0105, kasmetines atostogas ir pan.<\/p>\n<p>ESTT tik pakartojo, kad darbuotojo s\u0105vok\u0105 \u0161ios direktyvos kontekste apibr\u0117\u017eia Europos S\u0105jungos teis\u0117. Darbuotojo statusas rei\u0161kia tam tikr\u0105 hierarchin\u012f ry\u0161\u012f tarp \u012fmon\u0117s ir paslaugas teikian\u010dio asmens, kai:<\/p>\n<ul>\n<li>fizinio asmens, teikian\u010dio paslaugas, laisv\u0117 pasirinkti darbo laik\u0105, viet\u0105 ir savo veiklas, apribojama,<\/li>\n<li>jis nedalyvauja darbdavio komercin\u0117je rizikoje, ir<\/li>\n<li>ir \u0161i\u0173 santyki\u0173 metu yra neatsiejama to darbdavio \u012fmon\u0117s dalis, taigi kartu su \u0161ia \u012fmone sudaro ekonomin\u012f vienet\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Savaranki\u0161kumas gali b\u016bti ir formalus d\u0117l mokes\u010di\u0173 administracini\u0173 ar organizacini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, tod\u0117l neatmestina, kad i\u0161 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 gali pasirodyti, jog asmuo vis d\u0117lto teikia paslaugas b\u016bdamas pavaldus, tad nacionalinis teismas turi atsakyti \u012f klausim\u0105, ar konkre\u010dioje veiklos srityje konkre\u010dias pareigas einantis asmuo gali b\u016bti laikomas darbuotoju.<\/p>\n<p>Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, kad Yodel kurjeris gali naudoti kitus asmenis paslaugos atlikimui, kad gali atsisakyti priimti u\u017esakym\u0105, kad gali teikti paslaugas tretiems asmenims ir gali dirbti kada tik nori pla\u010diame darbo dienos diapazone, ESTT teig\u0117, kad jis tenkina savaranki\u0161kai dirban\u010dio asmens po\u017eymius, taip pat pa\u017eym\u0117damas, kad \u0161i prezumpcija gali b\u016bti paneigta nusta\u010dius fiktyvius santykius ar nusta\u010dius pavaldumo santykius.<\/p>\n<p><strong>Tarpin\u0117 i\u0161vada Nr. 6:<\/strong> Europos S\u0105jungos teis\u0117je daroma ry\u0161ki takoskyra tarp savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 ir darbuotoj\u0173. J\u0173 teisinis statusas reik\u0161mingai skiriasi, nes pirmieji laikomi savaranki\u0161kais rinkos dalyviai, tod\u0117l apsaugos nereikalingi arba reikalingi kitokios negu darbuotojai apsaugos.<\/p>\n<p><strong>I\u0161vados. Kas toliau?<\/strong><\/p>\n<p>Akivaizdu, kad maisto i\u0161ve\u017eiotoj\u0173 akcija (mitingas ar protestas) teisine prasme negali b\u016bti laikomas streiku d\u0117l tos prie\u017easties, kad platformos paslaugas teikiantys fiziniai asmenys n\u0117ra laikomi toki\u0105 teis\u0119 turin\u010diais darbuotojais ar pagal \u012fstatymus prilygintais jiems asmenimis.<\/p>\n<p>Savaranki\u0161kai dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 santyk\u012f su j\u0173 u\u017esakovu apsprend\u017eia j\u0173 sutartys ir civilin\u0117s teis\u0117s normos, o darbo \u012fstatymai ir darbuotoj\u0173 apsaugin\u0117s normos jiems n\u0117ra taikomos.<\/p>\n<p>Nelygu, koks naudojamas verslo modelis ar koks sukuriamas santykis su paslaugos teik\u0117ju, platform\u0173 valdytojams dirbantys savaranki\u0161kai dirbantys asmenys turi didesn\u012f savaranki\u0161kumo apribojim\u0105. Ar \u0161is apribojimas yra toks, koks b\u016bdingas darbuotojo ir darbdavio hierarchiniam ry\u0161iui (tai leist\u0173 jiems reikalauti darbuotojams b\u016bding\u0173 teisi\u0173)\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> to kol kas nesiai\u0161kino nei patys platformoms dirbantys, nei profesin\u0117s s\u0105jungos, nei u\u017e nelegal\u0173 darb\u0105 ar mokes\u010di\u0173 surinkim\u0105 atsakingos institucijos.<\/p>\n<p>Daug\u0117jant konflikt\u0173 tarp platform\u0173 valdytoj\u0173 ir j\u0173 veikl\u0105 realizuojan\u010di\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117j\u0173\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> fizini\u0173 asmen\u0173 <span class=\"st\">\u2013<\/span> kaip ir u\u017esienyje, taip ir Lietuvoje gali rastis teism\u0173 sprendim\u0173, pagal kuriuos atskiroje platformoje tarp jos valdytojos ir paslaug\u0105 teikian\u010dio asmens sukuriamas santykis bus pripa\u017eintas darbo santykiu (su visomis i\u0161 to i\u0161plaukian\u010diomis pasekm\u0117mis). Kita vertus, politikams ar profesin\u0117ms s\u0105jungoms taip pat gali r\u016bp\u0117ti \u0161i\u0173 asmen\u0173 socialin\u0117 apsauga, o tai reik\u0161t\u0173 \u012fstatym\u0173 pakeitimuose numatytas papildomas teises savaranki\u0161kai dirbantiems asmenims ir platform\u0173 veiklos suvar\u017eymus. I\u0161d\u0117stytos mintys yra relevanti\u0161kos tiek, kiek n\u0117ra kvestionuojamos Konstitucijos 48 straipsnyje pateiktos \u201edarbuotojo<span class=\"st\">\u201c<\/span>, 50 straipsnyje pateikta \u201eprofesin\u0117s s\u0105jungos<span class=\"st\">\u201c<\/span> ir 51 straipsnyje pateikta \u201estreiko<span class=\"st\">\u201c<\/span> s\u0105vokos.<\/p>\n<p><em>Dr. Tomas Davulis yra Vilniaus universiteto profesorius, Teis\u0117s fakulteto Darbo teis\u0117s centro vadovas, Darbo kodekso rengimo darbo grup\u0117s vadovas<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref1\" name=\"_ftn1\"><sup>[1]<\/sup><\/a> Teis\u0117 \u012f streik\u0105 yra ginama kaip pagrindin\u0117 \u017emogaus teis\u0117 <a href=\"https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/LT\/TXT\/PDF\/?uri=CELEX:12016P\/TXT&amp;from=EN\">ES pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos<\/a> 28 straipsnyje, <a href=\"https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/TAIS.42260\">Europos Socialin\u0117s chartijos (pataisytosios)<\/a> 6 straipsnio 4 dalyje. Tarptautin\u0117s darbo organizacijos konvencijose <a href=\"https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/legalAct.html?documentId=TAR.3DF9A6B63B23\">Nr. 87<\/a> ir <a href=\"https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/legalAct.html?documentId=TAR.1B3535D000C4\">Nr. 98 <\/a>n\u0117ra minima teis\u0117 \u012f streik\u0105, o u\u017etikrinama darbuotoj\u0173 teis\u0117 jungtis \u012f organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, ta\u010diau visuotinai sutariama, kad \u0161ios teis\u0117s apima ir teis\u0117 \u012f streik\u0105, kaip vienintel\u0119 galimyb\u0119 u\u017etikrinti efektyvias kolektyvines derybas tarp darbuotoj\u0173 ir darbdavi\u0173 organizacij\u0173.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref2\" name=\"_ftn2\"><sup>[2]<\/sup><\/a> \u017dinoma, \u0161is principas turi ir i\u0161im\u010di\u0173, skirt\u0173 ginkluotoms paj\u0117goms, policijai ar valstyb\u0117s tarnybai.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref3\" name=\"_ftn3\"><sup>[3]<\/sup><\/a> Tai rei\u0161kia, kad nei pavienis darbuotojas, nei darbuotoj\u0173 grup\u0117 negali inicijuoti teis\u0117to streiko Lietuvoje. Streiko neleid\u017eiama skelbti ir darbo taryboms, nes j\u0173 mandatas\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> atstovauti darbuotojus informavimo, konsultavimo proced\u016brose ir darbdavio sprendim\u0173 pri\u0117mime, o ne derantis d\u0117l darbo kainos ar kit\u0173 ekonomini\u0173, socialini\u0173 s\u0105lyg\u0173, kas yra pripa\u017e\u012fstama i\u0161imtine profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 teise. (DK 165 str. 3 d.)<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref4\" name=\"_ftn4\"><sup>[4]<\/sup><\/a> \u017dr. Taip pat streik\u0173 skelbimo apribojimus LR DK 247, 248 str.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref5\" name=\"_ftn5\"><sup>[5]<\/sup><\/a> D\u0117l profesin\u0117s s\u0105jungos atsakomyb\u0117s u\u017e neteis\u0117t\u0105 streik\u0105\u00a0<span class=\"st\">\u2013<\/span> \u017er. LR DK 254 str.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref6\" name=\"_ftn6\"><sup>[6]<\/sup><\/a> LR DK 234 straipsnyje numatyta, kad DK \u201eKolektyvini\u0173 darbo gin\u010d\u0173 d\u0117l interes\u0173 nagrin\u0117jimo<span class=\"st\">\u201c<\/span> skyriaus normos taikomos darbuotojams ir kitiems asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos u\u017eimtumo \u012fstatyme nurodytais darbo santykiams prilygint\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 pagrindais, kaip antai valstyb\u0117s tarnautojai, diplomatai ir pan. (U\u017eimtumo \u012fstatymo 4 str. 3 d.). Tuo tarpu savaranki\u0161kai dirbantys asmenys \u012f \u0161i\u0105 kategorij\u0105 nepatenka ir <em>expressis verbis<\/em> yra nurodyti atskirai (U\u017eimtumo \u012fstatymo 5 str.).<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref7\" name=\"_ftn7\"><sup>[7]<\/sup><\/a> \u0160io straipsnio autorius tikslingai \u012fvykus\u012f susib\u016brim\u0105 vadina akcija, o ne \u201cstreiku\u201d, o jame dalyvavusius asmenis <span class=\"st\">\u2013<\/span> tiesiog asmenimis ar dirban\u010diais, ta\u010diau ne \u201cdarbuotojais\u201d.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref8\" name=\"_ftn8\"><sup>[8]<\/sup><\/a> Atitinkamai jie patys turi deklaravimo pareigas ir patys sumoka gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokest\u012f, draud\u017eiasi socialiniu draudimu.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref9\" name=\"_ftn9\"><sup>[9]<\/sup><\/a> Pa\u017eym\u0117tina, kad teis\u0117 jungtis \u012f asociacijas tokiems asmenims yra garantuojama pagal Asociacij\u0173 \u012fstatym\u0105, ta\u010diau diskutuotina d\u0117l j\u0173 teis\u0117s jungtis \u012f profesines s\u0105jungas. Mat pagal Profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 \u012fstatymo 2 straipsnis <em>expressis verbis<\/em> kalba apie profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 narius, teis\u0117tai dirban\u010dius pagal darbo sutartis ar kitais \u012fstatym\u0173 nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref10\" name=\"_ftn10\"><sup>[10]<\/sup><\/a> \u017dr. pvz. Kauno apygardos teismo nutart\u012f byloje ATP-196-530\/2015.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref11\" name=\"_ftn11\"><sup>[11]<\/sup><\/a> Lietuvos Respublikos 2019 m. rugs\u0117jo 26 d. \u012estatymas Nr. XIII-2444. TAR, 2019-10-14, Nr. 16283.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref12\" name=\"_ftn12\"><sup>[12]<\/sup><\/a> \u017dr. pvz. ESTT lapkri\u010dio 20 d. sprendim\u0105 (Jany), ECLI:EU:C:2001:616.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref13\" name=\"_ftn13\"><sup>[13]<\/sup><\/a> \u017dr. pvz. direktyvos 2006\/54 14 straipsn\u012f 1 dalies \u00a0a) punkt\u0105, kuris draud\u017eia diskriminuoti ar d\u0117l lyties \u201esavaranki\u0161kai \u012fsidarbinant<span class=\"st\">\u201c<\/span> ir kylant karjeros laiptais, tos pa\u010dios direktyvos 10 straipsn\u012f, o taip pat direktyv\u0105 2010\/41\/ES d\u0117l vienodo po\u017ei\u016brio \u012f savaranki\u0161kai dirban\u010dius vyrus ir moteris principo taikymo.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref14\" name=\"_ftn14\"><sup>[14]<\/sup><\/a> ESTT 1999 m. rugs\u0117jo 21 d. sprendimas byloje C-67\/96 (Albany).<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref15\" name=\"_ftn15\"><sup>[15]<\/sup><\/a> ESTT 2014\u00a0m. gruod\u017eio 4\u00a0d. sprendimas byloje C-413\/13 (FNV Kunsten Informatie en Media), ECLI:EU:C:2014:2411.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref16\" name=\"_ftn16\"><sup>[16]<\/sup><\/a> ECLI:EU:C:2020:288.<\/p>\n<p><a href=\"#_ftnref17\" name=\"_ftn17\"><sup>[17]<\/sup><\/a> Direktyva, nustatanti pagrindinius darbo ir poilsio laiko reikalavimus Europos S\u0105jungoje. Direktyvos tekste n\u0117ra nuorodos \u012f tai, kad ji taikoma darbuotojams, kaip jie suprantami pagal valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0119, tod\u0117l ji taikoma visiems asmenims, kurie laikomi darbuotojais pagal Europos S\u0105jungos teis\u0117je suformuot\u0105 autonomin\u0119 darbuotojo s\u0105vok\u0105, tai yra teikia paslaugas, b\u016bdami pavald\u016bs u\u017e atlyginim\u0105. \u017dr. pvz. ESTT 2018 m. lapkri\u010dio 20 d. sprendim\u0105 byloje C\u2011147\/17 (Sindicatul Familia Constan\u0163a ir kiti), EU:C:2018:926, para\u00a041.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Streikas. Nors daugelis m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je ir \u017eino \u0161io \u017eod\u017eio bendrin\u0119 reik\u0161m\u0119, ta\u010diau teis\u0117s aktuose ir teism\u0173 praktikoje suformuluota teisin\u0117 definicija gali nuo jos reik\u0161mingai skirtis. Kaip tik tok\u012f i\u0161siskyrim\u0105 demonstruoja k\u0105 tik \u012fvykusi maisto i\u0161ve\u017eiotoj\u0173 vie\u0161a akcija, pavadinta streiku. Ji paskatino ne tik tok\u012f darb\u0105 atliekan\u010di\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s protestuoti ar der\u0117tis su savo u\u017esakovu (darbdaviu?) &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24240,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[371,215,1103,1116,2338,2340,2339,304,377],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24239"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24239"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24239\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24246,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24239\/revisions\/24246"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24240"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24239"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24239"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24239"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}