{"id":24155,"date":"2020-07-10T21:20:12","date_gmt":"2020-07-10T18:20:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=24155"},"modified":"2020-07-11T09:57:21","modified_gmt":"2020-07-11T06:57:21","slug":"2020-m-es-teisingumo-rezultatu-suvestineje-lietuvos-teismai-ivertinti-aukstai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/07\/10\/2020-m-es-teisingumo-rezultatu-suvestineje-lietuvos-teismai-ivertinti-aukstai\/","title":{"rendered":"2020 m. ES teisingumo rezultat\u0173 suvestin\u0117je Lietuvos teismai \u012fvertinti auk\u0161tai"},"content":{"rendered":"<p>\u0160iandien Europos Komisija paskelb\u0117\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/policies\/justice-and-fundamental-rights\/upholding-rule-law\/eu-justice-scoreboard_en#scoreboards\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">2020\u00a0m. ES teisingumo rezultat\u0173 suvestin\u0119<\/a>\u00a0\u2013 vis\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173 teisingumo sistem\u0173\u00a0<strong>veiksmingumo<\/strong>,\u00a0<strong>kokyb\u0117s<\/strong>\u00a0ir\u00a0<strong>nepriklausomumo<\/strong>\u00a0lyginam\u0105j\u0105 ap\u017evalg\u0105. I\u0161 \u0161i\u0173 met\u0173 rezultat\u0173 suvestin\u0117s matyti, kad daugelyje valstybi\u0173 nari\u0173 teisingumo sistem\u0173 veiksmingumas nuolat ger\u0117jo. Ta\u010diau, remiantis \u0161iandien paskelbtos \u201eEurobarometro\u201c apklausos rezultatais, kai kuri\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010di\u0173 vertinimu, teism\u0173 nepriklausomumas toliau menko.<\/p>\n<p><strong>Svarbiausios 2020 m. rezultat\u0173 suvestin\u0117s i\u0161vados<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li><strong>Teisingumo sistem\u0173 veiksmingumo didinimo pa\u017eanga.<\/strong>\u00a0Nuo 2012 m. teigiam\u0173 poky\u010di\u0173 b\u016bta daugumoje t\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173, kurios per Europos semestr\u0105 i\u0161skirtos kaip patirian\u010dios konkre\u010di\u0173 sunkum\u0173. Beveik visose \u0161iose valstyb\u0117se nar\u0117se pirmosios instancijos teism\u0173 byl\u0173 nagrin\u0117jimo trukm\u0117 sutrump\u0117jo arba i\u0161liko stabili. Beveik visos valstyb\u0117s nar\u0117s prane\u0161\u0117 apie auk\u0161t\u0105 byl\u0173 i\u0161nagrin\u0117jimo rodikl\u012f (daugiau nei 97 proc.), o tai rei\u0161kia, kad teismai paj\u0117gia nagrin\u0117ti gaunamas bylas ir ma\u017einti dar nei\u0161nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173 skai\u010di\u0173. Rezultat\u0173 suvestin\u0117je taip pat nagrin\u0117jamas veiksmingumas konkre\u010diose ES teis\u0117s srityse, atrinktose d\u0117l j\u0173 svarbos bendrajai rinkai ir verslo aplinkai. Pavyzd\u017eiui, septyniose valstyb\u0117se nar\u0117se vartotoj\u0173 teis\u0117s srities bylose sprendimai priimami per l\u0117\u010diau nei tris m\u0117nesius. Pinig\u0173 plovimo byl\u0173 nagrin\u0117jimo pirm\u0105ja instancija procesas svyruoja nuo vidutini\u0161kai vien\u0173 met\u0173 pus\u0117je valstybi\u0173 nari\u0173 iki dvej\u0173 met\u0173 keliose valstyb\u0117se nar\u0117se, kuriose kyla baud\u017eiamojo persekiojimo u\u017e pinig\u0173 plovimo nusikaltimus sunkum\u0173.<\/li>\n<li><strong>Teism\u0173 nepriklausomumo vertinimas, palyginti su 2019 m., suprast\u0117jo.<\/strong>\u00a0Kaip matyti i\u0161 \u0161iandien paskelbt\u0173 naujos \u201eEurobarometro\u201c apklausos rezultat\u0173, dviej\u0173 tre\u010ddali\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010di\u0173 vertinimu, teism\u0173 nepriklausomumas, palyginti su 2016\u00a0m., padid\u0117jo. Vis d\u0117lto, palyginti su pra\u0117jusiais metais, ma\u017edaug dviej\u0173 penktadali\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010di\u0173 vertinimu, nepriklausomumas sumenko, o ma\u017edaug pus\u0117je valstybi\u0173 nari\u0173 kyla konkre\u010di\u0173 sunkum\u0173. Apklausos dalyvi\u0173 vertinimu, teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 labiausiai menkina vyriausyb\u0117s ir politik\u0173 ki\u0161imasis. Antras pagal svarb\u0105 veiksnys \u2013 spaudimas d\u0117l ekonomini\u0173 ar kit\u0173 konkre\u010di\u0173 interes\u0173.<\/li>\n<li><strong>Teigiami poky\u010diai prieinamumo gerinimo ir ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s u\u017etikrinimo srityse.\u00a0<\/strong>Beveik visos valstyb\u0117s nar\u0117s suteikia prieig\u0105 prie tam tikros internetin\u0117s informacijos apie savo teism\u0173 sistem\u0105. Dauguma taip pat teikia informacij\u0105, pritaikyt\u0105 regos ar klausos sutrikim\u0173 turintiems asmenims ir negimtakalbiams. Valstyb\u0117s nar\u0117s pradeda nustatyti tvark\u0105, pagal kuri\u0105 teikiami ma\u0161ininio nuskaitymo sprendimai, ta\u010diau pa\u017eanga nevienoda. Tokio formato sprendimai yra patogesni naudoti ir prieinamesni pla\u010diajai visuomenei. Beveik visos valstyb\u0117s nar\u0117s sudaro bent \u0161iek tiek palankesnes s\u0105lygas vaikams, pavyzd\u017eiui, taiko vaiko interesus atitinkan\u010di\u0173 teismo pos\u0117d\u017ei\u0173 rengimo priemones. Vis d\u0117lto vaikams pritaikyt\u0173 interneto svetaini\u0173, kuriose pateikiama informacija apie teisingumo sistem\u0105, yra suk\u016brusios ma\u017eiau nei pus\u0117 valstybi\u0173 nari\u0173. Galiausiai, nors daugumos valstybi\u0173 nari\u0173 auk\u0161\u010diausiuosiuose teismuose teis\u0117j\u0173 moter\u0173 vis dar ma\u017eiau nei 50 proc., nuo 2010 m. daugumoje valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0117j\u0173 moter\u0173 toliau daug\u0117ja.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Suvestin\u0117je, kurioje pateikiami \u00a02012-2019 metais surinkti duomenys apie teisingumo vykdym\u0105 ES, nurodoma, kad Lietuvoje gyventojai ir verslo atstovai kylan\u010dius gin\u010dus vis dar link\u0119 patik\u0117ti teismams, nesirinkdami alternatyvi\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo b\u016bd\u0173. Suvestin\u0117s duomenimis, Lietuva pagal gaut\u0173 civilini\u0173 ir komercini\u0173 byl\u0173 skai\u010di\u0173 u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105 Europoje, daugiau byl\u0173 gauna tik Belgija ir Rumunija. Ta\u010diau Lietuvos teismai vis dar pirmauja pagal \u0161i\u0173 byl\u0173 i\u0161nagrin\u0117jimo greit\u012f. Suvestin\u0117s duomenimis, Lietuva \u00a0i\u0161 vis\u0173 ES valstybi\u0173 grei\u010diausiai nagrin\u0117ja civilines ir komercines bylas. Lyginant su kitomis Baltijos \u0161alimis \u2013 Lietuvoje toki\u0173 byl\u0173 nagrin\u0117jimo trukm\u0117 2018 m. buvo 84 dienos, Estijoje \u2013 143, Latvijoje \u2013 236.<\/p>\n<p>Pagal bendr\u0105 byl\u0173 pirmos instancijos teisme nagrin\u0117jimo greit\u012f Lietuva \u00a0u\u017eima ketvirt\u0105 viet\u0105, o grei\u010diau bylos nagrin\u0117jamos tik Danijoje, Estijoje ir Latvijoje.<\/p>\n<p>Apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuva Europoje yra tarp aktyviausi\u0173 valstybi\u0173, \u00a0skatinan\u010di\u0173 alternatyvius gin\u010d\u0173 sprendimo b\u016bdus ir yra tre\u010dioje vietoje. 2019 m. Lietuvoje prad\u0117ta taikyti ir mediacija administraciniuose gin\u010duose. Tai viena i\u0161 priemoni\u0173, kuria siekiama ma\u017einti teismams tenkant\u012f darbo kr\u016bv\u012f ir sudaryti s\u0105lygas gerinti teismo proceso kokyb\u0119.<\/p>\n<p>Europos Komisijos suvestin\u0117je pa\u017eym\u0117ta, kad vartotoj\u0173 teises ginan\u010di\u0173 institucij\u0173 ir teism\u0173 vaidmuo yra vienas svarbiausi\u0173, apsaugant Europos vartotoj\u0173 teises. Suvestin\u0117s duomenimis, Lietuva suma\u017eino teismin\u0119 vartotoj\u0173 teisi\u0173 gynimo trukm\u0119: 2016 m. toks procesas truko \u00a0236 dienas, o 2018 m. \u2013 \u00a0118 dien\u0173.<\/p>\n<p>T\u0119siasi teigiamos tendencijos ir efektyvinant teism\u0173 darb\u0105 \u2013 jau antrus metus stebimas nei\u0161nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173 liku\u010dio ma\u017e\u0117jimas \u2013 Lietuva, \u00a0skelbiamos suvestin\u0117s duomenimis, pagal \u0161\u012f rodikl\u012f u\u017eima antr\u0105 viet\u0105 ES po \u0160vedijos.<\/p>\n<p>Tarp ES valstybi\u0173 nari\u0173 Lietuva i\u0161lieka pirmaujan\u010dia sklaidos prieinamumo apie teism\u0173 veikl\u0105 ir teisingumo sistem\u0105 internetin\u0117je erdv\u0117je: vie\u0161ai skelbiami teism\u0173 procesiniai sprendimai, elektronin\u0117mis ry\u0161i\u0173 priemon\u0117mis dokumentus teismui asmenys gali teikti vis\u0173 kategorij\u0173 ir instancij\u0173 bylose, o tai, Europos Komisijos vertinimu, didina teism\u0173 sistemos skaidrum\u0105, padeda pilie\u010diams ir verslui suprasti savo teises ir prisideda prie vienodos praktikos formavimo. Teism\u0173 procesini\u0173 sprendim\u0173 skelbimo automatizavimas ir informacijos pateikimas automatiniam jos apdorojimui (<i>machine-readable<\/i>), Europos Komisijos taip pat pripa\u017e\u012fstama kaip pozityvus ind\u0117lis kuriant moderni\u0105 ir atvir\u0105 teisingumo sistem\u0105.<\/p>\n<p>Tenka apgailestauti, kad pagal pristatytus duomenis, valstyb\u0117s skiriamas finansavimas Lietuvos teism\u0173 sistemai, nors kasmet ne\u017eymiai did\u0117ja, ta\u010diau ES vidurkio nesiekia. Ma\u017eesnis nei Lietuvos finansavimas teisingumo vykdymui 2018 m. skirtas tik Kipre. Pagal sumas, tenkan\u010dias vienam gyventojui per metus, 2018 m. Lietuvoje teism\u0173 sistemai buvo skirta tik 42 Eur. Pagal \u0161\u012f rodikl\u012f kitos Baltijos \u0161alys pirmauja net keliomis pozicijomis: Estija \u2013 per penkias (58 Eur), Latvija \u2013 per devynias (63 Eur). Lyginant Liuksemburg\u0105 ir Vokietij\u0105, kurias Lietuva lenkia pagal gaunam\u0173 byl\u0173 skai\u010di\u0173, skirtumas siekia 3\u20134 kartus (atitinkamai 215 Eur ir 157 Eur).<\/p>\n<p>Suvestin\u0117je visuomen\u0117s suvokimo apie teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 \u00a0naudojami 2020 m. Eurobarometro atliktos gyventoj\u0173 apklausos duomenys. Respondent\u0173, sutinkan\u010di\u0173 su teiginiu, kad teismai ir teis\u0117jai yra nepriklausomi, skai\u010dius, Lietuvoje palyginus su ankstesniais metais, nors ne\u017eymiai, ta\u010diau padid\u0117jo, ir siekia 50 proc. Visuomen\u0117s nuomone, did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 Lietuvos teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui kelia politik\u0173 ir kit\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 bandymai daryti \u012ftak\u0105 teismams bei i\u0161 ekonomini\u0173 ir kit\u0173 interes\u0173 grupi\u0173 kylantis spaudimas, \u2013 taip mano beveik 30 proc. respondent\u0173. Suvestin\u0117je auk\u0161\u010diausio pasitik\u0117jimo valstyb\u0117mis \u012fvardijamos ES senbuv\u0117s \u2013 Danija, Suomija ir Austrija, kuriose teis\u0117j\u0173 nepriklausomu tiki daugiau kaip 80 proc. respondent\u0173.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><em>Europos Komisijos ir Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos informacija<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iandien Europos Komisija paskelb\u0117\u00a02020\u00a0m. ES teisingumo rezultat\u0173 suvestin\u0119\u00a0\u2013 vis\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173 teisingumo sistem\u0173\u00a0veiksmingumo,\u00a0kokyb\u0117s\u00a0ir\u00a0nepriklausomumo\u00a0lyginam\u0105j\u0105 ap\u017evalg\u0105. I\u0161 \u0161i\u0173 met\u0173 rezultat\u0173 suvestin\u0117s matyti, kad daugelyje valstybi\u0173 nari\u0173 teisingumo sistem\u0173 veiksmingumas nuolat ger\u0117jo. Ta\u010diau, remiantis \u0161iandien paskelbtos \u201eEurobarometro\u201c apklausos rezultatais, kai kuri\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 pilie\u010di\u0173 vertinimu, teism\u0173 nepriklausomumas toliau menko. Svarbiausios 2020 m. rezultat\u0173 suvestin\u0117s i\u0161vados Teisingumo sistem\u0173 &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":24156,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,32],"tags":[338,2334,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24155"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=24155"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24155\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":24161,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/24155\/revisions\/24161"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/24156"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=24155"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=24155"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=24155"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}