{"id":23458,"date":"2020-06-04T09:35:16","date_gmt":"2020-06-04T06:35:16","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=23458"},"modified":"2020-06-08T12:48:59","modified_gmt":"2020-06-08T09:48:59","slug":"v-vadapalas-solidari-atsakomybe-konkurencijos-teiseje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/06\/04\/v-vadapalas-solidari-atsakomybe-konkurencijos-teiseje\/","title":{"rendered":"V. Vadapalas. Solidari atsakomyb\u0117 konkurencijos teis\u0117je"},"content":{"rendered":"<ul>\n<li><strong>Solidarios atsakomyb\u0117s pagrindai<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<p>Solidari atsakomyb\u0117 konkurencijos teis\u0117je pastaruoju metu tampa vis aktualesn\u0117. Kapitalo koncentracijos ir laisvo jud\u0117jimo laikais teisi\u0161kai neapibr\u0117\u017eta solidari investuotojo atsakomyb\u0117 gali reik\u0161ti, kad jis visa apimtimi atsakys u\u017e \u012fmon\u0117s, \u012f kuri\u0105 u\u017esienyje jis investavo didel\u012f kapital\u0105, antikonkurencinius veiksmus net tada, kai jis \u0161iems veiksmams netur\u0117jo jokios \u012ftakos, apie juos ne\u017einojo ir negal\u0117jo \u017einoti. Negali b\u016bti atsakomyb\u0117s be kalt\u0117s. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims konkurencijos \u012fstatymo pakeitim\u0173 ir papildym\u0173 projekt\u0105 <a href=\"https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/06535ff0a59c11eaa51db668f0092944?positionInSearchResults=0&amp;searchModelUUID=27f562ad-d82f-4e56-a679-4348abd3d59a\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">Nr. VIII-1099<\/a>, bus neribotai i\u0161pl\u0117sti solidarios atsakomyb\u0117s pagrindai ir subjektai. \u012estatymas numatys ir teismai tur\u0117s taikyti visi\u0161kai naujas taisykles, pagal kurias neapibr\u0117\u017eto \u016bkio subjekt\u0173 junginio nariai kartu atsakys u\u017e bet kokius konkurencijos teis\u0117s pa\u017eeidimus, o tokio junginio baudos bus prad\u0117tos skai\u010diuoti nuo vis\u0173 nari\u0173 \u201epasaulini\u0173 pajam\u0173\u201c.<\/p>\n<p>Solidari deliktin\u0117 atsakomyb\u0117 taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteis\u0117tus veiksmus ir\/ar d\u0117l \u0161i\u0173 keli\u0173 asmen\u0173 elgesio atsirado \u017eala. \u0160is teisinis institutas yra labiausiai i\u0161vystytas civilin\u0117je teis\u0117je. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2016-02-10 d. nutartyje civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-50-695\/2016 nurod\u0117, kad Civiliniame kodekse \u201e\u012ftvirtinta, kad atsakomyb\u0117 yra solidarioji, jei visa arba konkreti \u017ealos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmen\u0173, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakov\u0173 veiksmai, suk\u0117l\u0119 \u017eal\u0105), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusij\u0119 keli\u0173 asmen\u0173 veiksmai sukelia \u017eal\u0105, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai rei\u0161kia, kad asmenys laikomi padariusiais \u017ealos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolinink\u0173 prievol\u0117 (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra \u017eala atsiranda d\u0117l savaranki\u0161k\u0173, nesuderint\u0173 atsakov\u0173 veiksm\u0173, kurie suk\u0117l\u0117 bendr\u0105 \u017eal\u0105 (objektyviojo bendrininkavimo).\u201c Auk\u0161\u010diausiasis Teismas taip pat nurod\u0117, kad solidariosios deliktin\u0117s atsakomyb\u0117s alternatyvi\u0173j\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 atveju prie\u017eastinis \u017eal\u0105 padariusi\u0173j\u0173 asmen\u0173 veiksm\u0173 ir \u017ealos ry\u0161ys preziumuojamas (CK 6.279 straipsnio 4 dalis) ir visi asmenys atsako kartu, i\u0161skyrus atvejus, kai kiti asmenys \u012frodo, jog \u017eala negal\u0117jo b\u016bti \u012fvykio (veiksm\u0173), u\u017e kur\u012f jie yra atsakingi, rezultatas.<\/p>\n<p>Baud\u017eiamosios ar administracin\u0117s teisin\u0117s atsakomyb\u0117s institutams solidari atsakomyb\u0117 n\u0117ra b\u016bdinga, kadangi tokiu atveju i\u0161 esm\u0117s eliminuojamas atsakomyb\u0117s u\u017e teis\u0117s pa\u017eeidimus individualizavimas atskiriems subjektams (2015 m. bir\u017eelio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis administracin\u0117je byloje Nr. A-903-624\/2015). I\u0161 tikr\u0173j\u0173, solidari teisin\u0117 atsakomyb\u0117 yra i\u0161imtis, o ne taisykl\u0117. Tod\u0117l jai turi b\u016bti taikomos grie\u017etai apibr\u0117\u017etos s\u0105lygos, pagr\u012fstos individualios atsakomyb\u0117s \u00a0principu. Be to, atsakomyb\u0117s prezumpcija yra logikos kategorija ir turi atitikti logikos taisykl\u0117ms. Teisinga i\u0161vada yra \u012fmanoma tik esant teisingoms prielaidoms. Kaip taisykl\u0117, solidarios baudos konkurencijos teis\u0117je rei\u0161kia dideles baudas, galin\u010dios siekti 10 % vis\u0173 \u012fmoni\u0173 bendros apyvartos pra\u0117jusiais finansiniais metais rinkoje, susijusioje su bendru pa\u017eeidimu. Tokios did\u017eiul\u0117s baudos Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktikoje vertinamos kaip kvazi-baud\u017eiamosios sankcijos, tod\u0117l pa\u017eeid\u0117jams turi b\u016bti garantuojamos pagrindin\u0117s baud\u017eiamojo proceso garantijos pagal Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 6 str. 1 d.<\/p>\n<p>Lietuvos Respublikos konkurencijos \u012fstatymas solidari\u0173 baud\u0173 nenumato. J\u0173 tiesiogiai nenumato ir pagrindiniai ES konkurencijos teis\u0117s \u0161altiniai &#8211; Sutarties d\u0117l ES veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1\/2003. Solidari\u0173 baud\u0173 u\u017e kartelius teisinis institutas kildinamas i\u0161 Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) gerai nusistov\u0117jusios praktikos, taikant ES 101 straipsn\u012f, draud\u017eiant\u012f kartelius, galin\u010dius i\u0161kreipti konkurencij\u0105 ES vidaus rinkoje. Tuo tarpu ESTT praktikos, kuri leist\u0173 teigti, kad atsirado solidari atsakomyb\u0117 u\u017e baudas, paskirtas u\u017e piktnaud\u017eiavim\u0105 dominavimu, n\u0117ra.<\/p>\n<p>Reikia skirti turtin\u0119 atsakomyb\u0119 u\u017e \u017eal\u0105, padaryt\u0105 konkurencijos teis\u0117s pa\u017eeidimu, i\u0161 vienos pus\u0117s, nuo administracin\u0117s atsakomyb\u0117s pagal konkurencijos teis\u0119, tai yra nuo baud\u0173, kurias pagal \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 skiria Konkurencijos taryba \u2013 i\u0161 kitos. Konkurencijos \u012fstatymo 45 str. 1 d. jau dabar numato, kad kai tokius pa\u017eeidimus, kaip karteliai ar piktnaud\u017eiavimas dominavimu padaro keli \u016bkio subjektai, tokie bendrai pa\u017eeidim\u0105 padar\u0119 \u016bkio subjektai solidariai atsako u\u017e vis\u0105 d\u0117l pa\u017eeidimo padaryt\u0105 \u017eal\u0105, i\u0161skyrus tam tikras \u0161iame \u012fstatyme numatytas i\u0161imtis. \u0160i dispozicija nustatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyv\u0105 (ES) 2014\/104, kuri jau perkelta \u012f Lietuvos teis\u0119. ES valstybi\u0173 nari\u0173 pareig\u0105 nustatyti savo nacionalin\u0117je teis\u0117je solidarias baudas u\u017e antikonkurencinius susitarimus ir piktnaud\u017eiavim\u0105 dominavimu, kurie gali paveikti prekyb\u0105 tarp ES valstybi\u0173 nari\u0173, numato naujoji Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019\/1. Pagal \u0161i\u0105 direktyv\u0105 yra privaloma vadovautis atitinkama ESTT praktika. Direktyva turi b\u016bti perkelta \u012f Lietuvos teis\u0119 iki 2021 m. vasario 4 d.<\/p>\n<p>ESTT precedentiniame d\u0117l solidarios atsakomyb\u0117s u\u017e kartel\u012f sprendime <em>Akzo<\/em> (C-97\/08 P) paai\u0161kino:<\/p>\n<p>\u201eTuo ypatingu atveju, kai patronuojan\u010diai bendrovei priklauso 100\u00a0% jos Bendrijos konkurencijos taisykli\u0173 pa\u017eeidim\u0105 padariusios dukterin\u0117s bendrov\u0117s akcij\u0173, viena vertus, \u0161i patronuojanti bendrov\u0117 gali daryti lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161ios dukterin\u0117s bendrov\u0117s elgesiui (&#8230;), ir, kita vertus, egzistuoja nugin\u010dijama prezumpcija, kad \u0161i patronuojanti bendrov\u0117 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daro lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 savo dukterin\u0117s bendrov\u0117s elgesiui (&#8230;).\u201c<\/p>\n<p>Tai, kad patronuojan\u010diai bendrovei priklauso visas ar beveik visas patronuojamos (patronuojam\u0173 \u012fmoni\u0173) kapitalas, leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad pirmoji j\u0173 daro lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 antrosios komercinei politikai ir kad pirmoji j\u0173 gali b\u016bti traukiama atsakomyb\u0117n kartu ir atskirai kartu su antr\u0105ja, tiesiogiai atlikusia antikonkurencinius veiksmus. Tokios patronuojanti ir patronuojamos \u012fmon\u0117s sudaro vien\u0105 ekonomin\u012f vienet\u0105, nors jos yra skirtingi juridiniai asmenys. \u0160ioje strukt\u016broje lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 dalyvavimui kartelyje daro \u201e\u012fmon\u0117 savinink\u0117\u201c. \u010cia tokio savininko lemiama ekonomin\u0117 \u012ftaka apsprend\u017eia\u00a0 bendr\u0105 ar suderint\u0105 jo valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 komercin\u0119 politik\u0105 net tada, kai ji virsta antikonkurenciniais veiksmais \u2013 kartelio organizavimu ar dalyvavimu jame derinant kainas, besidalinant rinkomis, klientais, slapta komercine informacija ar pan. Lemiama \u012ftaka \u2013 pad\u0117tis, kai kontroliuojantis asmuo \u012fgyvendina ar turi galimyb\u0119 \u012fgyvendinti savo sprendimus d\u0117l kontroliuojamo \u016bkio subjekto \u016bkin\u0117s veiklos, organ\u0173 sprendim\u0173 ar personalo sud\u0117ties (Konkurencijos \u012fstatymo 3 str. 11 d.).<\/p>\n<ul>\n<li><strong>U\u017e k\u0105 konkurencijos teis\u0117je gali b\u016bti skiriamos solidarios baudos<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<p>Konkurencijos taryba 2019 m. rugs\u0117jo 25d. nutarimu Nr. 1S-119 \u201eD\u0117l UAB B\u016bsto aplinka ir UAB \u201eMano B\u016bsto prie\u017ei\u016bra\u201c kliudymo atlikti tyrim\u0105\u201c solidariai\u00a0 paskyr\u0117 1\u00a0074 416 Eur solidari\u0105 baud\u0105 u\u017e kliudym\u0105 Konkurencijos tarybos pareig\u016bnams \u012feiti ir atlikti patikrinim\u0105, per\u017ei\u016br\u0117ti tyrimui reikalingus dokumentus (neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), gauti j\u0173 kopijas ir i\u0161ra\u0161us ir u\u017e kitus, nurodytus nutarime kliudymus. Konkurencijos taryba, skirdama \u0161i\u0105 baud\u0105, pa\u017eym\u0117jo, jog tai,\u00a0 kad\u00a0 tyrimas,\u00a0 d\u0117l\u00a0 kurio\u00a0 buvo\u00a0 vykdomas patikrinimas,\u00a0 buvo\u00a0 nutrauktas,\u00a0 nesudaro pagrindo laikyti \u0161io pa\u017eeidimo nepavojingu.<\/p>\n<p>Solidari atsakomyb\u0117 gali b\u016bti taikoma tik u\u017e bendrus suderintus keli\u0173 subjekt\u0173 kartelius ir piktnaud\u017eiavim\u0105 dominuojan\u010dia pad\u0117timi. ESTT praktikoje, kuria \u012fsakmiai reikalauja sekti Direktyva (ES) 2019\/01, susiformavo jurisprudencija tik d\u0117l solidarios atsakomyb\u0117s u\u017e kartelius, galin\u010dius paveikti prekyb\u0105 tarp ES valstybi\u0173 nari\u0173, tai yra u\u017e SESV 101 str. pa\u017eeidimus. Ta\u010diau pagal kei\u010diamas Konkurencijos \u012fstatymo nuostatas tokia atsakomyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti nustatyta ir u\u017e piktnaud\u017eiavim\u0105 dominuojan\u010dia pad\u0117timi (SESV 102 str.).<\/p>\n<p>Hipoteti\u0161kai dominuojanti rinkoje patronuojan\u010dioji \u012fmon\u0117 kartu su patronuojam\u0105j\u0105 \u012fmone gali atsakyti u\u017e bendr\u0105 piktnaud\u017eiavim\u0105 kolektyvine pad\u0117timi. Ta\u010diau tai situacija, kai abi \u012fmon\u0117s veikia toje pa\u010dioje rinkoje tarpusavyje suderintu b\u016bdu. Tokius suderintus veiksmus vis d\u0117lto pakakt\u0173 reguliuoti antikonkurencini\u0173 susitarim\u0173 ar suderinto antikonkurencinio elgesio draudimo (Konkurencijos \u012fstatymo 5 str. ir SESV 101 str.) pagalba. Prie\u0161ingu atveju Konkurencijos tarybai tekt\u0173 atlikti sud\u0117tingus rinkos tyrimus, nes tokios \u201epatronuojanti\u201c ir \u201epatronuojamos\u201c \u012fmon\u0117s da\u017enai veikia ir dominuoja skirtingose rinkose. Be to, piktnaud\u017eiavimo dominavimu situacijose netaikomos pa\u017eeidimo prezumpcijos. Tod\u0117l Konkurencijos tarybai reik\u0117s \u012frodyti, kad kolektyvinis piktnaud\u017eiavimas dominuojan\u010dia pad\u0117timi gal\u0117jo i\u0161kreipti konkurencij\u0105 konkre\u010dioje rinkoje ar toki\u0105 konkurencij\u0105 jau i\u0161kreip\u0117. Tuo tarpu karteliu atveju, kurie paprastai vien d\u0117l savo pob\u016bd\u017eio (kain\u0173 derinimo tarp konkurent\u0173 ir t.t.) yra pakankamai \u017ealingi konkurencijai ir galima preziumuoti, kad j\u0173 galimo poveikio tyrimas yra nereikalingas. Ta\u010diau kaip b\u016bt\u0173 galima preziumuoti, kad kelios \u012fmon\u0117s atsako solidariai u\u017e piktnaud\u017eiavim\u0105 savo rinkos dalyse (duopolijos ar pana\u0161us keli\u0173 \u012fmoni\u0173 variantas)? Naujausiame i\u0161samiame tyrime apie piktnaud\u017eiavim\u0105 dominuojan\u010dia pad\u0117timi ES konkurencijos teis\u0117je dominuojan\u010dios \u012fmon\u0117s solidarios atsakomyb\u0117s u\u017e baudos sumok\u0117jim\u0105 p\u0117dsak\u0173 nerasta (\u017er. <em>Jorge Marcos Ramos. Firm Dominance in EU Competition Law: The Competitive Process and the Origins of Market Power. Wolters Kluwer, 2020<\/em>).<\/p>\n<blockquote><p>Dar labiau nepriimtina i\u0161pl\u0117sti solidari\u0105 atsakomyb\u0119 kitiems pa\u017eeidimams, vis\u0173 pirm\u0105 &#8211; \u012fmoni\u0173 koncentracijos taisykli\u0173 pa\u017eeidimams, nes iki koncentracijos n\u0117ra jokios lemiamos kontrol\u0117s ar \u012ftakos tarp koncentracijoje\u00a0 dalyvaujan\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173. U\u017e neprane\u0161t\u0105, bet jau vykdom\u0105 koncentracij\u0105, ir be si\u016blom\u0173 pakeitim\u0173 pagal galiojan\u010di\u0105 konkurencijos teis\u0119 yra baud\u017eiamos \u012fmon\u0117s, kurios tur\u0117jo apie planuojam\u0105 koncentracij\u0105 (susijungim\u0105) prane\u0161ti Konkurencijos tarybai ar Europos Komisijai.<\/p><\/blockquote>\n<ul>\n<li><strong>Kas solidariai atsako u\u017e konkurencijos teis\u0117s pa\u017eeidimus. <\/strong><\/li>\n<\/ul>\n<p>Pagal bendr\u0105 taisykl\u0119 patronuojan\u010dioji \u012fmon\u0117 atsako u\u017e patronuojamosios \u012fmon\u0117s dalyvavim\u0105 kartelyje, kai patronuojan\u010diajai \u012fmonei priklauso visas arba beveik visas patronuojamosios \u012fmon\u0117s kapitalas. Toks kapitalo tur\u0117jimas ir valdymas\u00a0 leid\u017eia patronuojan\u010diajai \u012fmonei daryti lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 kontroliuojamai \u012fmonei. Tuo tarpu esant paprastam kitos \u012fmon\u0117s kapitalo daugumos paketui j\u012f valdanti \u012fmon\u0117 gali netur\u0117ti reikalingos bals\u0173 daugumos, kai skiriami patronuojamos bendrov\u0117s valdybos ar steb\u0117toj\u0173 tarybos nariai, generalinis direktorius, priimami kiti svarbiausi \u0161ios bendrov\u0117s veiklai sprendimai, taip pat ir jos neteis\u0117ti sprendimai. ES Bendrasis Teismas 2018 m. liepos 12 d. sprendime byloje <em>T\u2011419\/14, Prysmian SpA ir Prysmian Cavi e Sistemi Srl prie\u0161 Europos Komisij\u0105<\/em>\u00a0(50-52 p.)\u00a0 pa\u017eym\u0117jo, kad jei patronuojan\u010diajai bendrovei priklauso labai didel\u0117 kapitalo dalis ir d\u0117l to &#8211; visos balsavimo teis\u0117s, susietos su jos dukterin\u0117s bendrov\u0117s akcijomis, \u0161ios patronuojan\u010diosios bendrov\u0117s situacija yra analogi\u0161ka vienintelio tos dukterin\u0117s bendrov\u0117s savininko situacijai, tod\u0117l patronuojan\u010dioji bendrov\u0117 gali lemti ekonomin\u0119 ir komercin\u0119 dukterin\u0117s bendrov\u0117s strategij\u0105. Faktin\u0117s lemiamos \u012ftakos prezumpcija grind\u017eiama prielaida, jog tai, kad patronuojan\u010dioji bendrov\u0117 turi vis\u0105 ar beveik vis\u0105 savo dukterin\u0117s bendrov\u0117s kapital\u0105, galima be papildom\u0173 \u012frodym\u0173 daryti i\u0161vad\u0105, jog \u0161i patronuojan\u010dioji bendrov\u0117, netur\u0117dama reikalo atsi\u017evelgti \u012f kit\u0173 akcinink\u0173 interesus, turi gali\u0105 daryti lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 min\u0117tai dukterinei bendrovei priimant strateginius ar kasdieninio valdymo sprendimus, o \u0161i d\u0117l savo elgesio rinkoje sprend\u017eia ne savaranki\u0161kai, bet atsi\u017evelgdama \u012f \u0161ios patronuojan\u010diosios bendrov\u0117s norus. Tai, kas pasakyta, visi\u0161kai galima taikyti tuo atveju, kai patronuojan\u010dioji bendrov\u0117 gali tur\u0117ti visas balsavimo teises, susietas su jos dukterin\u0117s bendrov\u0117s akcijomis, nes ta patronuojan\u010dioji bendrov\u0117 turi galimyb\u0119 visi\u0161kai kontroliuoti dukterin\u0117s bendrov\u0117s elges\u012f, o tretieji asmenys, vis\u0173 pirma kiti akcininkai, i\u0161 principo negali tam prie\u0161tarauti. \u017dinoma, negalima atmesti to, kad tam tikrais atvejais smulkieji akcininkai, neturintys balsavimo teisi\u0173, susiet\u0173 su dukterin\u0117s bendrov\u0117s akcijomis, tokios dukterin\u0117s bendrov\u0117s at\u017evilgiu gali tur\u0117ti tam tikr\u0173 teisi\u0173, kurios prireikus taip pat leid\u017eia daryti \u012ftak\u0105 tos dukterin\u0117s bendrov\u0117s elgesiui. Vis d\u0117lto tokiomis i\u0161imtin\u0117mis aplinkyb\u0117mis patronuojan\u010dioji bendrov\u0117 gali nesunkai paneigti faktin\u0117s lemiamos \u012ftakos prezumpcij\u0105, pateikdama \u012frodym\u0173, patvirtinan\u010di\u0173, kad ji nelemia atitinkamos dukterin\u0117s bendrov\u0117s komercin\u0117s politikos rinkoje. Tam nereikia kurti speciali\u0173 \u012fstatymo norm\u0173.<\/p>\n<p>Konkurencijos tarybos nuoroda \u012f 2002 m. kovo 20 d. Bendrojo Teismo sprendim\u0105 byloje <em>Nr. T-9\/99, HFB ir kiti prie\u0161 Europos Komisij\u0105<\/em> nieko nekei\u010dia. HFB bylos fabula yra specifin\u0117: vienas fizinis asmuo buvo daugelio \u012fmoni\u0173, dalyvavusi\u0173 kartelyje, kapitalo savininku (i\u0161 prad\u017ei\u0173 viso, v\u0117liau per 90 proc.), o 10 proc. kapitalo perleido savo \u017emonai. \u0160is asmuo d\u0117l savo ekonomin\u0117s veiklos pagal SESV 101 (EBS 85) straipsn\u012f pats gal\u0117jo b\u016bti laikomas \u201e\u012fmone\u201c, nors byloje net ir tai nebuvo esminis elementas. Formaliu teisiniu po\u017ei\u016briu HFB savininko kontroliuojam\u0173 patronuojam\u0173 \u012fmoni\u0173 pa\u017eeid\u0117j\u0173 grup\u0117je b\u016bt\u0173 sunku rasti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra \u201epatronuojan\u010dioji \u012fmon\u0117\u201c, atsakinga u\u017e \u201epatronuojam\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173\u201c veiksmus. HFB bylos aplinkyb\u0117s rodo, kad pagrindinis savininkas, savoti\u0161kas \u201epatronas\u201c, gal\u0117jo daryti ir dar\u0117 lemiam\u0105 \u012ftak\u0105 jo valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 dalyvavimui kartelyje, tod\u0117l visos \u012fmon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fpareigotos solidariai mok\u0117ti baudas (ar vis\u0173 baud\u0173 bendr\u0105 sum\u0105).<\/p>\n<p>Naujas Konkurencijos \u012fstatymo pakeitimo projektas turi remtis Direktyvos preambul\u0117je nurodytu bendru ir ai\u0161kiu principu, \u201ekad patronuojan\u010dioji \u012fmon\u0117 yra atsakinga u\u017e vienos i\u0161 jos patronuojam\u0173j\u0173 \u012fmoni\u0173 elges\u012f, kai patronuojan\u010dioji \u012fmon\u0117 ir jos patronuojamoji \u012fmon\u0117 sudaro vien\u0105 ekonomin\u012f vienet\u0105, ir skirti jai baudas\u201c, o ne \u012fvesti taip vadinam\u0173 \u201eseserini\u0173 \u012fmoni\u0173\u201c solidari\u0105 atsakomyb\u0119. Nei Seimo ekonomikos komitete Konkurencijos tarybos pamin\u0117tas izoliuotas EB Pirmos instancijos teismo sprendimas byloje <em>T-9\/99, HFB ir kiti prie\u0161 Europos Komisij\u0105<\/em>, nei v\u0117lesnis ESTT sprendimas\u00a0 byloje <em>C-407\/08 P, Knauf Gips KG<\/em>, neleid\u017eia kurti \u012fstatymo norm\u0173, numatan\u010di\u0173 neai\u0161ki\u0105 \u201eseserini\u0173 \u012fmoni\u0173\u201c solidari\u0105 atsakomyb\u0119 (pastarojoje byloje Knauf \u0161eimos nariai kontroliavo 22 Knauf grup\u0117s \u012fmones).<\/p>\n<p>\u201eSeserin\u0117s \u012fmon\u0117s\u201c s\u0105voka teisine prasme yra neapibr\u0117\u017eta, neai\u0161ki ir perteklin\u0117. ESTT tik \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 28 dien\u0105 gavo prejudicin\u012f paklausim\u0105 ir u\u017eved\u0117 nauj\u0105 byl\u0105 <em>C-882\/19<\/em>, kurioje tur\u0117s spr\u0119sti, ar i\u0161 viso galima pana\u0161i\u0173 \u012fmoni\u0173 solidari atsakomyb\u0117:<\/p>\n<p>\u201eAr ekonominio vieneto s\u0105voka turi b\u016bti i\u0161ple\u010diama atsi\u017evelgiant \u012f ry\u0161ius grup\u0117s viduje, atsi\u017evelgiant tik \u012f kontrol\u0117s veiksnius, ar taip pat galima remtis kitais kriterijais, \u012fskaitant tuo, kad patronuojamajai bendrovei pa\u017eeidimai gal\u0117jo b\u016bti naudingi?\u201c<\/p>\n<p>Belieka priminti, kad Direktyva 2019\/1 turi b\u016bti perkelta \u012f Lietuvos teis\u0119 iki 2021 m. vasario 4 d., tod\u0117l Konkurencijos taryba dar tur\u0117t\u0173 per\u017ei\u016br\u0117ti savo inicijuot\u0105 projekt\u0105. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priims naujus Konkurencijos \u012fstatymo pakeitimus ir papildymus, teismai bus u\u017ekrauti prejudiciniais pra\u0161ymais kreiptis \u012f Europos S\u0105jungos Teisingumo Teism\u0105, kad jis i\u0161ai\u0161kint\u0173, ar naujos Lietuvos teis\u0117s normos atitinka ES teis\u0119. Konkurencijos tarybos teiginys, kad Direktyva (ES) 2019\/1 yra minimalaus harmonizavimo direktyva d\u0117l SESV 101 ir 102 straipsni\u0173 taikymo ES valstyb\u0117se nar\u0117se, yra abejotinas. Vienas pagrindini\u0173 ir tiesiogiai taikom\u0173 ES konkurencijos teis\u0117s \u0161altini\u0173 \u2013 Reglamentas (EB) 1\/2003 \u2013 \u012fsakmiai reikalauja, kad \u201esiekiant \u012fdiegti sistem\u0105, kuri u\u017etikrint\u0173 nei\u0161kraipyt\u0105 konkurencij\u0105 bendrojoje rinkoje, Sutarties 81 ir 82 (dabar \u2013 101 ir 102) straipsniai Bendrijoje turi b\u016bti taikomi veiksmingai ir vienodai.\u201c<\/p>\n<p><em>Prof. habil. dr. Vilenas Vadapalas yra advokatas,\u00a0EUROLEX advokat\u0173 profesin\u0117 bendrija, buv\u0119s Europos S\u0105jungos Bendrojo Teismo teis\u0117jas<\/em><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Solidarios atsakomyb\u0117s pagrindai Solidari atsakomyb\u0117 konkurencijos teis\u0117je pastaruoju metu tampa vis aktualesn\u0117. Kapitalo koncentracijos ir laisvo jud\u0117jimo laikais teisi\u0161kai neapibr\u0117\u017eta solidari investuotojo atsakomyb\u0117 gali reik\u0161ti, kad jis visa apimtimi atsakys u\u017e \u012fmon\u0117s, \u012f kuri\u0105 u\u017esienyje jis investavo didel\u012f kapital\u0105, antikonkurencinius veiksmus net tada, kai jis \u0161iems veiksmams netur\u0117jo jokios \u012ftakos, apie juos ne\u017einojo ir negal\u0117jo &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":23459,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2298,109,563,267,2297,2259],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23458"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23458"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23458\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23537,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23458\/revisions\/23537"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23459"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23458"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23458"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23458"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}