{"id":23207,"date":"2020-05-24T11:33:36","date_gmt":"2020-05-24T08:33:36","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=23207"},"modified":"2020-05-24T11:33:36","modified_gmt":"2020-05-24T08:33:36","slug":"g-valantiejus-es-bei-lietuvos-respublikos-prekybiniai-santykiai-su-indijos-respublika-ir-ju-teisinis-reguliavimas-ko-galime-tiketis-siandien-bei-artimiausioje-ateityje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/05\/24\/g-valantiejus-es-bei-lietuvos-respublikos-prekybiniai-santykiai-su-indijos-respublika-ir-ju-teisinis-reguliavimas-ko-galime-tiketis-siandien-bei-artimiausioje-ateityje\/","title":{"rendered":"G. Valantiejus. ES bei Lietuvos Respublikos prekybiniai santykiai su Indijos Respublika ir j\u0173 teisinis reguliavimas: ko galime tik\u0117tis \u0161iandien bei artimiausioje ateityje?"},"content":{"rendered":"

Pasaulyje tebesit\u0119siant Covid19<\/em> pandemijai ir vykstant jos sukeltiems socialiniams bei ekonominiams poky\u010diams, kei\u010diasi ir tarptautin\u0117s prekybos strukt\u016bra bei sistema, kinta tarptautin\u0117s preki\u0173 tiekimo grandin\u0117s. Akivaizdu, jog vis labiau tolstama nuo tradicinio, globalizacija bei Kinijos Liaudies Respublikos dominavimu prekybiniuose santykiuose pagr\u012fsto modelio [1] bei vis pla\u010diau akcentuojama diversifikuot\u0173, dvi\u0161ali\u0173 prekybini\u0173 santyki\u0173 svarba, ple\u010diant dvi\u0161ali\u0173 laisvosios prekybos sutar\u010di\u0173 tinkl\u0105, ie\u0161kant nauj\u0173 rink\u0173 preki\u0173 tiekimui, derantis d\u0117l speciali\u0173 j\u0173 importo bei eksporto s\u0105lyg\u0173, muit\u0173 tarif\u0173. Pastaruoju metu Europos S\u0105junga, vykdydama bendr\u0105j\u0105 prekybos politik\u0105, ypa\u010d daug d\u0117mesio skyr\u0117 prekybini\u0173 ry\u0161i\u0173 su Ryt\u0173 Azijos regiono \u0161alimis pl\u0117tojimui. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties pastaraisiais metais, pavyzd\u017eiui, buvo sudarytos laisvosios prekybos sutartys su Japonija (2019 m.), Vietnamu (2020 m.) [2]; [3].<\/p>\n

\u0160iame kontekste, ie\u0161kant ES ir kartu Lietuvos Respublikos verslo subjektams nauj\u0173 rink\u0173 ir ple\u010diant u\u017esienio prekyb\u0105 (eksport\u0105) itin svarbiais tampa prekybiniai santykiai su viena did\u017eiausi\u0173 Azijos regiono valstybi\u0173 – Indijos Respublika. Jie tampa itin svarb\u016bs siekiant diversifikuoti ekonomikos strukt\u016br\u0105 bei i\u0161vengti priklausomyb\u0117s nuo nestabili\u0173 esam\u0173 prekybos partneri\u0173 Ryt\u0173 \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Rusijos Federacijos, kuri pastaruoju metu nukent\u0117jo tiek nuo Covid19<\/em> pandemijos pasekmi\u0173, tiek nuo tarptautini\u0173 naftos produkt\u0173 kain\u0173 kritimo (defliacijos), ar Kinijos Liaudies Respublikos, kurios ekonomikos augim\u0105 neigiamai \u012ftakojo tebesit\u0119sianti pandemija. Nors \u0161iuo metu viena i\u0161 svarbiausi\u0173 u\u017esienio prekybos partneri\u0173 Azijos \u0161alyse Lietuvos Respublikai i\u0161lieka Kinijos Liaudies Respublika [4], ta\u010diau nauj\u0173 eksporto rink\u0173 paie\u0161ka pastaraisiais metais taip pat s\u0105lygojo prekybini\u0173 ry\u0161i\u0173 su Indijos Respublika stipr\u0117jim\u0105 [5].<\/p>\n

Aptariant ES (bei Lietuvos Respublikos kaip ES valstyb\u0117s nar\u0117s, kuri vykdo ES Bendr\u0105j\u0105 prekybos politik\u0105) prekybinius santykius, b\u016btina pasteb\u0117ti, jog aktualiu laikotarpiu vis daugiau d\u0117mesio skiriama j\u0173 pl\u0117trai. Pavyzd\u017eiui, dar 2019 m. spalio 28 d. Indijos Respublikos Ministras Pirmininkas\u00a0 Narendra Modi<\/em>, susitikime su ES Parlamento nariais, vie\u0161ai i\u0161rei\u0161k\u0117 pritarim\u0105 ES ir Indijos Respublikos deryb\u0173 d\u0117l laisvosios prekybos sutarties sudarymo (vykstan\u010di\u0173 dar nuo 2006 \u2013 2007 m.) atnaujinimui bei prat\u0119simui bei tokios sutarties sudarymui [6]. Taip pat ir pra\u0117jusiais, 2019 metais, buvo nuosekliai pl\u0117tojamas ir politinis bendradarbiavimas su Indijos Respublika ir Lietuvoje, pavyzd\u017eiui, inicijuojant pasi\u016blymus \u012fsteigti Indijos Respublikos ambasad\u0105 Lietuvoje, \u201estiprinti ekonomin\u012f bendradarbiavim\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkio, maisto perdirbimo, informacini\u0173 technologij\u0173 ir finansini\u0173 paslaug\u0173 sektoriuje\u201c [7]. Taigi, \u0161iame kontekste itin aktualu \u012fvertinti kaip vystosi Indijos Respublikos bei ES, ir kartu Lietuvos Respublikos, prekybini\u0173 santyki\u0173 teisinis reglamentavimas ir koki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 galima tik\u0117tis artimiausioje ateityje.<\/p>\n

ES bei Lietuvos Respublikos prekybini\u0173 santyki\u0173 su Indijos Respublika teisinio reguliavimo sistema ir principai<\/em><\/p>\n

B\u016btina pasteb\u0117ti, jog \u0161iuo metu ES ir Indijos Respublikos tarptautiniai prekybiniai santykiai ir ypa\u010d j\u0173 apmokestinimo muitais teisinis reguliavimas yra grind\u017eiamas bendrais Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) susitarim\u0173 principais, o speciali\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 d\u0117l lengvatini\u0173 prekybos s\u0105lyg\u0173 ir\/ar preferencini\u0173 (lengvatini\u0173 ar nulini\u0173) muit\u0173 taikymo n\u0117ra sudaryta. Kita vertus \u0161iuo metu ES viena\u0161ali\u0161kai, atskiroms i\u0161 Indijos Respublikos importuojamoms prek\u0117ms taiko muit\u0173 lengvatas pagal Bendr\u0173j\u0173 preferencij\u0173 sistem\u0105 [8]. Kartu b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, jog PPO teis\u0117s \u0161altiniai n\u0117ra vieninteliai pagrindiniai teisiniai dokumentai reguliuojantys dvi\u0161alius prekybinius bei muit\u0173 taikymo teisinius santykius. Bendrosios nuostatos d\u0117l ES ir Indijos Respublikos prekybini\u0173 santyki\u0173 yra aptartos abiej\u0173 \u0161ali\u0173 sudarytuose bei aptartuose strategin\u012f bendradarbiavim\u0105 apibr\u0117\u017eian\u010diuose teisiniuose dokumentuose, tokiuose kaip Komisijos komunikatas d\u0117l Indijos-ES strategin\u0117s partneryst\u0117s (2004 m.) [9], taip pat Bendras veiksm\u0173 planas (2005 m.) [10], kuriame i\u0161d\u0117styti tiek ES, tiek ir Indijos Respublikos \u012fsipareigojimai abipusi\u0161kai spr\u0119sti ir \u0161alinti esamas prekybos kli\u016btis ir padidinti dvi\u0161al\u0117s prekybos srautus.<\/p>\n

\u0160i\u0173 papildom\u0173 teisini\u0173 dokument\u0173 reik\u0161m\u0117 ES ir Indijos Respublikos prekybiniuose santykiuose vertintina kaip esmin\u0117, kadangi, kaip jau buvo min\u0117ta, ES ir Indijos Respublika vykdo derybas d\u0117l dvi\u0161al\u0117s laisvosios prekybos sutarties sudarymo, kurios prad\u0117tos dar iki tiriamojo laikotarpio prad\u017eios, o pastaruoju metu yra atnaujintos bei t\u0119siamos [11]. Galimo susitarimo principin\u0117s nuostatos buvo apibr\u0117\u017etos dar 2006 m. spalio m\u0117n. ES-Indijos auk\u0161to lygio prekybos grup\u0117s (angl. EU-India High Level Trade Group<\/em>) ataskaitoje. Joje numatyta sudarant sutart\u012f \u012ftraukti ne tik tokius klausimus kaip muitai, bet ir preki\u0173, paslaug\u0173 ir vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 proced\u016br\u0173 prieigos prie abiej\u0173 \u0161ali\u0173 rink\u0173, \u012fskaitant ir investicij\u0173 apsaug\u0105, prekybos s\u0105lygas apibr\u0117\u017eian\u010di\u0173 intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s ir konkurencijos taisykli\u0173 ir kit\u0173 nuostat\u0173, kurios u\u017etikrint\u0173 tvar\u0173 ekonomikos vystym\u0105si bei prekybos apim\u010di\u0173 augimo suderinamum\u0105 su aplinkosaugos standart\u0173 \u012fgyvendinimu, socialini\u0173 ir darbo teisi\u0173 u\u017etikrinimas [12]. Atitinkamai, 2007 m. ES ir Indijos Respublika prad\u0117jo iki \u0161iol tebesit\u0119sian\u010dias derybas d\u0117l laisvosios prekybos sutarties sudarymo, kurioje buvo siekiama nustatyti preferencin\u012f (lengvatin\u012f) tarptautin\u0117s prekybos re\u017eim\u0105 panaikinant did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f tarifini\u0173 (su muitais susijusi\u0173) prekybos apribojim\u0173 [8].<\/p>\n

Taigi, pritariant mokslin\u0117je literat\u016broje i\u0161sakomoms pozicijoms (pvz. Indijos Respublikos mokslininko S. Chakrabarti vertinimams) galima konstatuoti, jog Indijos Respublikos tarptautin\u0117s prekybos politika be daugia\u0161alio lygmens, pagr\u012fsto naryste PPO, tradici\u0161kai buvo orientuota \u012f dvi\u0161ali\u0173 tarptautini\u0173 prekybos santyki\u0173 pl\u0117tot\u0119 regioniniu (Piet\u0173 Azijos \u0161ali\u0173) lygmeniu (sudarytos laisvosios prekybos sutartys su Nepalu, Butanu, \u0160ri Lanka) [13]. Kita vertus, nuo XXI a. pirmojo de\u0161imtme\u010dio vidurio i\u0161ry\u0161k\u0117jo kiti Indijos tarptautin\u0117s prekybos prioritetai, \u012ftraukiant ne vien tik glaudesn\u012f regionin\u012f bendradarbiavim\u0105 (Piet\u0173 Azijos laisvosios prekybos zonos (angl. SAFTA; South Asia Free Trade Area<\/em>) apiman\u010dios Indij\u0105, Nepal\u0105, \u0160ri Lank\u0105, Banglade\u0161\u0105, Butan\u0105 ir Maldyvus, \u012fsteigimas nuo 2006 m.), bet ir dvi\u0161ali\u0173 tarptautin\u0117s prekybos ry\u0161i\u0173 su kitomis ekonominiu po\u017ei\u016briu itin svarbiomis prekybos partner\u0117mis (Kinija, JAV, ES) tolesn\u012f vystym\u0105[14].<\/p>\n

ES bei Indijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties sudarymo galimyb\u0117s, problemos ir perspektyvos<\/em><\/p>\n

Vertinat ES ir Indijos Respublikos deryb\u0173 d\u0117l dvi\u0161al\u0117s tarptautin\u0117s prekybos sutarties metu kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius, b\u016btina pabr\u0117\u017eti, jog \u0161iuo metu Indijos taikomos tarifin\u0117s prekybos reguliavimo priemon\u0117s vis dar yra kvalifikuojamos kaip esmin\u0117s (kliudan\u010dios laisvai tarptautinei prekybai), pavyzd\u017eiui, nustatytos sud\u0117tingos ir ilgai trunkan\u010dios muitin\u0117s proced\u016bros bei sud\u0117tinga muit\u0173 tarifo apskai\u010diavimo tvarka bei strukt\u016bra [15; 16]. Be to, \u0161i\u0173 prekybos kli\u016b\u010di\u0173 taikymo praktika skiriasi ir valstyb\u0117s viduje (d\u0117l federacinio valstyb\u0117s pob\u016bd\u017eio), pavyzd\u017eiui, skirtingose valstijose ar skirtinguose \u016bkio sektoriuose [16; 17]. Analogi\u0161kai yra keliami ir klausimai ar dalis Indijos taikom\u0173 prekybos kli\u016b\u010di\u0173 nepa\u017eeid\u017eia nacionalinio statuso re\u017eimo principo, \u012ftvirtinto PPO teis\u0117je (PPO susitarimuose)[16]. Tai, kad Indijos Respublikos nustatytas u\u017esienio prekybos re\u017eimas ir taikoma reguliavimo aplinka i\u0161lieka s\u0105lyginai ribojan\u010dio pob\u016bd\u017eio, pa\u017eymima ir kituose atliktuose tyrimuose, pavyzd\u017eiui, Pasaulio Banko studijose[18]. Europos Komisijos vertinimu[19], Indija patenka tarp keturi\u0173 pasaulio valstybi\u0173, kurios taiko did\u017eiausi\u0105 skai\u010di\u0173 nauj\u0173 u\u017esienio prekyb\u0105 ribojan\u010di\u0173 priemoni\u0173. Pastaruoju metu ji netgi padidino muitus daugeliui preki\u0173, \u012fskaitant informacini\u0173 technologij\u0173 sektoriaus produktus, plieno gaminius ir variklines transporto priemones. Pavyzd\u017eiui, informacini\u0173 technologij\u0173 sektoriaus produkt\u0173 grup\u0117je Indija taiko 10% dyd\u017eio muit\u0105 keturioms produkt\u0173 grup\u0117ms, argumentuodama tuo, kad jie nepatenka \u012f 1-ojo Informacini\u0173 technologij\u0173 susitarimo (angl. ITA1<\/em>) taikymo srit\u012f. ES Komisija nuolat k\u0117l\u0117 klausim\u0105 d\u0117l muit\u0173 taikymo informacini\u0173 technologij\u0173 produktams Indijoje, \u012ftraukiant \u012f \u0161io klausimo sprendim\u0105 sudaryt\u0105 speciali\u0105 ES ir Indijos darbo grup\u0119 ir Prekybos pakomitet\u012f, taip pat ES Atstovyb\u0117je Indijoje suburt\u0105 specialist\u0173 komand\u0105 prieigos prie rinkos klausimams nagrin\u0117ti ir prekybai informacini\u0173 technologij\u0173 produktais steb\u0117ti (\u012ftraukiant \u012f j\u0105 tiek ES valstybi\u0173 nari\u0173, tiek ir kit\u0173 suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 atstovus) [19]. Kiek tai susij\u0119 su prekybos plieno gaminiams ir j\u0173 apmokestinimu muitais, Indijos Respublika, bandydama suma\u017einti galim\u0105 neigiam\u0105 pasaulini\u0173 plieno gamybos paj\u0117gum\u0173 pertekliaus poveik\u012f nacionalinei ekonomikai, \u0161iems produktams tiriamu laikotarpiu (nuo 2010 m.) prad\u0117jo taikyti prekybos apsaugos muitus, siekian\u010dius 20%, taip pat padidino importo muitus atskiriems plieno produktams ir sugrie\u017etino privalomus sertifikavimo reikalavimus importuojamai produkcijai [20].<\/p>\n

Apibendrinant, galima konstatuoti, jog bendras Indijos Respublikos vidaus rinkos apsaugos nuo preki\u0173 importo lygis yra vertintinas kaip gana auk\u0161tas, o importo muit\u0173 tarifai pastaraisiais metais (ypa\u010d XXI a. pirmajame de\u0161imtmetyje) ma\u017e\u0117jo tik kai kuriuose sektoriuose [21]. Pavyzd\u017eiui, nuo \u012fstojimo \u012f PPO momento (1995 m.), vykdydama \u012fsipareigojimus pagal PPO taisykles, Indija pa\u0161alino visas kiekybines (netarifines) kli\u016btis \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 importui dar iki 2001 m. ir savo iniciatyva suma\u017eino importo muit\u0173 tarifus \u017eemiau reikiamo lygio atskiriems \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus produktams, tokiems kaip, pavyzd\u017eiui, valgomieji aliejai, ank\u0161tiniai augalai ir medviln\u0117 [21]. Kita vertus, pavyzd\u017eiui, ES taikomi muit\u0173 tarifai preki\u0173 (\u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173) importui i\u0161 Indijos Respublikos yra ma\u017eesni nei Indijos Respublikoje taikomi tarifai [17]. Auk\u0161\u010diausio lygmens tarifin\u0117 apsauga Indijoje vis dar yra taikoma \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijai ir gataviems maisto produktams, vis\u0173 pirma, g\u0117rimams, tabako gaminiams, cukrui, dar\u017eov\u0117ms, vaisiams ir rie\u0161utams [11]. Kaip pakankamai auk\u0161ti vertinami ir muit\u0173 tarifai automobiliams ir kitoms transporto priemon\u0117ms, kurie, atsi\u017evelgiant \u012f kai kuriais atvejais \u0161iai produkcijai papildomai taikomus antidempingo muitus, siekia net iki 100% ar daugiau) [20]. Konkre\u010diai, lyginant muit\u0173 tarif\u0173 normas, taikomas ES ir Indijos Respublikoje automobili\u0173 ir j\u0173 dali\u0173 importui galima pasteb\u0117ti, jog vidutinis Indijoje taikomas muit\u0173 tarifas dar 2004 m. siek\u0117 31,2% [20]. Prasid\u0117jus PPO Dohos deryb\u0173 raundui (2001 m.), buvo planuojama \u0161iuos tarifus suma\u017einti iki 14,4%, tuo tarpu derybose d\u0117l Indijos Respublikos ir ES laisvosios prekybos sutarties sudarymo (nuo 2006 m.) juos numatyta ma\u017einti dar 90-97%. Kita vertus, automobili\u0173 pramon\u0117s sektoriaus gaminiams taikom\u0173 muit\u0173 tarif\u0173 pob\u016bdis ES ir Indijoje \u0161iuo metu vertinamas kaip akivaizd\u017eiai asimetri\u0161kas, kadangi vidutinis ES taikomas muit\u0173 tarifas \u0161ioms prek\u0117ms yra tik 6,5%. Tuo tarpu Indijos taikomi tarifai \u0161ioms prek\u0117ms i\u0161lieka nedaug pakit\u0119 ir auk\u0161ti, nes kaip, jau buvo min\u0117ta, atskirais atvejais, \u012fvertinus siekiant apsaugoti nacionalin\u0119 automobili\u0173 pramon\u0119 papildomai taikomus prekybos apsaugos muitus, bendras muit\u0173 tarif\u0173 lygis siekia net apie 60-100% [17], o kai kuriais vertinimais – net daugiau kaip 100% [20].<\/p>\n

Be to, pasteb\u0117tina, jog didesnio prekybini\u0173 santyki\u0173 liberalizavimo progreso nebuvo pasiekta ir prekybos apsaugos priemoni\u0173 (antidempingo muit\u0173) taikymo srityje, ypa\u010d, vertinant paskutini\u0173j\u0173 tiriamo laikotarpio met\u0173 patirt\u012f. Pavyzd\u017eiui, jei ES nuo 1995 m. iki 2012 m. Indijos Respublikos at\u017evilgiu prad\u0117jo 50 antidempingo tyrim\u0173 (vidutini\u0161kai daugiau kaip po du tyrimus per metus), tai vien laikotarpiu nuo 2012 iki 2016 m. \u0161is ankstesnis skai\u010dius i\u0161augo iki 62 tyrim\u0173, t. y. vidutini\u0161kai buvo pradedama net po 4 tyrimus per metus) [22]. Taigi, akivaizdu, jog \u0161i naujausia tendencija ir vis da\u017enesnis prekybos apsaugos priemoni\u0173 taikymas (ir j\u0173 taikymo inicijavimas ES) artimiausioje ateityje gali sukelti ir nauj\u0173 prekybini\u0173 gin\u010d\u0173 (Indijos Respublikos iniciatyva) b\u016btent d\u0117l ES nustatom\u0173 antidempingo muit\u0173 teis\u0117tumo ir pagr\u012fstumo [23].<\/p>\n

ES bei Indijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties sudarymo planuojamos pasekm\u0117s <\/em><\/p>\n

Atitinkamai, apibendrinant auk\u0161\u010diau nurodytus \u0161altinius, galima konstatuoti, jog numatoma ES ir Indijos laisvosios prekybos sutartis tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti kur kas platesn\u012f prekybos prek\u0117mis ir paslaugomis liberalizavimo lygmen\u012f, nei tas, kuris \u0161iuo metu yra taikomas pagal PPO teis\u0119. Sutartyje numatoma pa\u0161alinti nuo 97 (detalaus muitin\u0117s proced\u016br\u0173 suderinimo atveju) iki 90 proc. (riboto muitin\u0117s proced\u016br\u0173 suderinimo atveju) \u0161iuo metu egzistuojan\u010di\u0173 prekybos prek\u0117mis ir paslaugomis kli\u016b\u010di\u0173, taikom\u0173 tiek Indijoje, tiek ir ES. Sutartyje numatoma taikyti laipsni\u0161k\u0105 muit\u0173 tarif\u0173 liberalizavimo model\u012f, kuris rei\u0161kia, jog iki sutarties sudarymo galiojusi\u0173 muit\u0173 tarif\u0173 suma\u017einimas (koregavimas) tur\u0117t\u0173 vykti nuosekliai, per septyneri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f nuo sutarties \u012fsigaliojimo, t. y. \u0161ie pakeitimai \u012fsigaliot\u0173 tik po tam tikro laiko tarpo \u00a0Be to, pagrindinius numatomus \u012fsipareigojimus d\u0117l muit\u0173 tarif\u0173 bei netarifini\u0173 prekybos kli\u016b\u010di\u0173 suma\u017einimo ar panaikinimo yra siekiama taikyti pramon\u0117s preki\u0173 ir perdirbt\u0173 bei neperdirbt\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio ir \u017euvininkyst\u0117s produkt\u0173 at\u017evilgiu. Esmin\u0117s prie\u017eastys, kurios lemia tok\u012f pasirinkt\u0105 muit\u0173 tarif\u0173 reguliavimo model\u012f yra susietos su galimu sutarties poveikio ypatumais, kuriuos lemia Indijos ekonominio i\u0161sivystymo lygis ir jos socialiniai bei aplinkosauginiai poreikiai. Vis tik, kaip jau buvo min\u0117ta, \u0161iuo metu derybos d\u0117l laisvosios prekybos sutarties sudarymo dar n\u0117ra baigtos ir viena i\u0161 kli\u016b\u010di\u0173 joms u\u017ebaigti yra pripa\u017e\u012fstami ne tik tarifinio (muit\u0173) reguliavimo ypatumai, bet ir grie\u017eta Indijos pozicija d\u0117l prekybos paslaugomis liberalizavimo [15]. Taigi esamoje situacijoje, deryb\u0173 s\u0117kming\u0105 pabaig\u0105 gal\u0117t\u0173 nulemti papildomos ES iniciatyvos, taikytinos Indijos at\u017evilgiu, suteikiant jai didesnes nuolaidas ar, prie\u0161ingai, reikalaujant ma\u017eiau nuolaid\u0173 i\u0161 Indijos pus\u0117s.<\/p>\n

Baigiamosios pastabos bei esamos situacijos teisinis vertinimas<\/em><\/p>\n

Vadinasi, nepaisant politini\u0173 deklaracij\u0173 apie stipr\u0117jant\u012f bendradarbiavim\u0105, \u0161iuo metu egzistuojantis ES ir Indijos Respublikos prekybini\u0173 santyki\u0173 ir j\u0173 teisinio reglamentavimo bei apmokestinimo muitais modelis vis tik kol kas yra vertintinas kaip pasi\u017eymintis gana auk\u0161tu mokestin\u0117s (tarifin\u0117s) apsaugos bei protekcionizmo lygiu, ypa\u010d Indijos Respublikos pus\u0117je. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, Lietuvos Respublikos\u00a0 verslo subjektams, eksportuojantiems prekes \u012f Indijos rink\u0105 ar planuojant \u0161iuos veiksmus b\u016btina objektyviai \u012fvertinti esam\u0105 mokestin\u0119 rizik\u0105 bei galimas prekybos kli\u016btis. Vertinant ES ir Indijos Respublikos laisvosios prekybos sutarties sudarymo perspektyvas, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f tai, jog \u0161ios sutarties sudarymo galimyb\u0117s kol kas i\u0161lieka daugiau deklaratyvaus pob\u016bd\u017eio, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f bendr\u0105 esam\u0105 deryb\u0173 trukm\u0119 (daugiau kaip dvylika met\u0173 nuo 2007 m.).<\/p>\n

Dr. Gediminas Valantiejus yra advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos \u201eILAW\u201c vyr. teisininkas, advokatas, bei\u00a0 Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei Mykolo Romerio teis\u0117s mokyklos Tarptautin\u0117s ir ES teis\u0117s instituto docentas. <\/em><\/p>\n

\u00a0<\/em><\/strong><\/p>\n

\u0160altiniai ir literat\u016bra <\/em><\/strong>\u00a0 \u00a0\u00a0<\/em><\/p>\n[1] Kenneth Rapoza, \u201eChina-led Globalization Is Coming To An End\u201c, Forbes<\/em>, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 gegu\u017e\u0117s 22 d., https:\/\/www.forbes.com\/sites\/kenrapoza\/2020\/05\/21\/face-it-china-led-globalization-is-over\/#571a9d5255aa;<\/u><\/p>\n[2] \u201eEU-Japan Economic Partnership Agreement\u201c, European Commission, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 gegu\u017e\u0117s 22 d., https:\/\/ec.europa.eu\/trade\/policy\/in-focus\/eu-japan-economic-partnership-agreement\/;<\/u><\/p>\n[3] Ha Hai Hoang, \u201eUnderstanding the EU\u2013Vietnam Free Trade Agreement\u201c, EASTASIAFORUM, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 gegu\u017e\u0117s 22 d.,\u00a0 https:\/\/www.eastasiaforum.org\/2020\/05\/21\/understanding-the-eu-vietnam-free-trade-agreement\/;<\/u><\/p>\n[4] Gediminas Valantiejus, \u201eProblems of Customs Legal Regulation in International Trade between the European Union, Russia and China: Analysis of Lithuanian Judicial Practice since 2010\u201c, Social Transformations in Contemporary Society: Annual Journal<\/em> 3 (2015): 81-98;<\/p>\n[5] Lietuvos eksporto pl\u0117tros 2014\u20132020 m. gair\u0117s (21.3 punktas) Indijos Respublik\u0105 priskiria \u201eprioritetini\u0173 eksporto rink\u0173\u201c grupei, \u017er. Lietuvos Respublikos \u016bkio ministro 2014 m. sausio 27 d. \u012fsakym\u0105 Nr.4-58 \u201eD\u0117l Lietuvos eksporto pl\u0117tros 2014-2020 m. gairi\u0173 patvirtinimo\u201c, TAR<\/em> 7782 (2015);<\/p>\n[6] \u201eNew Delhi keen for early conclusion of India-European Union free trade agreement\u201c, WION, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 gruod\u017eio 2 d., https:\/\/www.wionews.com\/india-news\/new-delhi-keen-for-early-conclusion-of-india-european-union-free-trade-agreement-258539;<\/u><\/p>\n[7] \u201eNaus\u0117da susitiko su Indijos viceprezidentu Naidu: pakviet\u0117 Indijos kompanijas investuoti Lietuvoje\u201c, LRT, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 gegu\u017e\u0117s 22 d., https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/lietuvoje\/2\/1088995\/nauseda-susitiko-su-indijos-vicepreziden tu-naidu-pakviete-indijos-kompanijas-investuoti-lietuvoje;<\/u><\/p>\n[8] \u201eTrade Policy>Countries and regions>India\u201c, European Commission, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 spalio 5 d., http:\/\/ec.europa.eu\/trade\/policy\/countries-and-regions\/countries\/india<\/u>;.<\/u><\/p>\n[9] An EU-India Strategic Partnership. SEC(2004) 768, Brussels, 16 June 2004, COM(2004) 43 final\u201c, European Commission, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 spalio 15 d.,\u00a0 https:\/\/eur-lex.europa.eu\/legal-content\/EN\/ALL\/?uri=celex%3A52004DC0430<\/u>;<\/p>\n[10] The India-EU Strategic Partnership: Joint Action Plan [2005]. 11984\/05 (Presse 223)\u201c, EU Council, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 spalio 15 d., http:\/\/www.consilium.europa.eu\/ueDocs\/cms_ Data\/docs\/pressData\/en\/er\/86130.pdf<\/u>;<\/p>\n[11] Gabriel Felbermayr, Devashish Mitra, Rahel Aichele and Jasmin Gr\u00f6schl, \u201eEurope and India: Relaunching a Troubled Trade Relationship\u201c, ifo Forschungsberichte<\/em> 80 (2016);<\/p>\n[12] \u201eEU-India Free Trade Agreement (FTA)\u201c, European Commission, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 sausio 16 d., http:\/\/ec.europa.eu\/trade\/policy\/policy-making\/analysis\/sustainability-impact-assessments\/assessments\/#study-7?<\/u>;<\/p>\n[13] Chaisse, J., Chakraborty, D., Nag., B. The Three-Pronged Strategy of India\u2018s Preferential Trade Policy. Connecticut Journal of International Law<\/em> 26 (2010-2011);<\/p>\n[13] Shantanu Chakrabarti, \u201eIndia\u2018s Regional Policy Making in Post Cold War Setting\u201c, Societal Studies<\/em> 4, 2 (2012);<\/p>\n[14] Nishith Desai, \u201eInternational Trade Law: The Indian Perspective\u201c, International Journal of Legal Information<\/em> 36 (2008);<\/p>\n[15] Rafael Leal-Arcas, International Trade and Investment Law<\/em> (Cheltenham, UK: Edward Elgar Publishing, 2011);<\/p>\n[16] Parthasarathi Shome, \u201eCustoms in international relations: the Indian context\u201c, World Customs Journal <\/em>7, 1 (2013);<\/p>\n[17] The Long Road Towards an EU-India Free Trade Agreement<\/em> (Brussels: European Parliament, 2013);<\/p>\n[18] \u201eEase of Doing Business Report\u201d, World Bank, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 lapkri\u010dio 5 d., http:\/\/www.doingbusiness.org\/~\/media\/GIAWB\/Doing%20Business\/Documents\/Annual-Reports\/English\/DB16-Full-Report.pdf<\/u>;<\/p>\n[19] Commission 2016 Report on Trade and Investment Barriers and Protectionist Trends\u201d, European Commission, \u017ei\u016br\u0117ta 2020 gegu\u017e\u0117s 21 d., http:\/\/trade.ec.europa.eu\/doclib\/docs\/2016\/june\/tradoc_154665.pdf<\/u>;<\/p>\n[20] Trade Sustainability Impact Assessment for the FTA between the EU and the Republic of India TRADE07\/C1\/C01 \u2013 Lot 1 Final Report<\/em> (Rotterdam: ECORYS Nederland BV, 2009);<\/p>\n[21] Maurice Landes, \u201eThe Elephant Is Jogging: New Pressures for Agricultural Reform in India\u201c, \u017ei\u016br\u0117ta 2019 spalio 5 d., https:\/\/www.ers.usda.gov\/amber-waves\/2004\/february\/the-elephant-is-jogging-new-pressures-for-agricultural-reform-in-india\/;<\/u><\/p>\n[22] \u201eStatistics on anti-dumping.\u00a0 Anti-dumping Initiations: Reporting Member vs Exporter\u00a0 01\/01\/1995 – 30\/06\/2016\u201c, World Trade Organization, \u017ei\u016br\u0117ta 2018 sausio 1 d., https:\/\/www.wto.org\/english\/tratop_e\/adp_e\/AD_InitiationsRepMemVsExp Cty.pdf;<\/u><\/p>\n[23] Geethanjali Nataraj, \u201eIndia-EU FTA: problems and future prospects\u201c, World Commerce Review<\/em> 3 (2015).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulyje tebesit\u0119siant Covid19 pandemijai ir vykstant jos sukeltiems socialiniams bei ekonominiams poky\u010diams, kei\u010diasi ir tarptautin\u0117s prekybos strukt\u016bra bei sistema, kinta tarptautin\u0117s preki\u0173 tiekimo grandin\u0117s. Akivaizdu, jog vis labiau tolstama nuo tradicinio, globalizacija bei Kinijos Liaudies Respublikos dominavimu prekybiniuose santykiuose pagr\u012fsto modelio [1] bei vis pla\u010diau akcentuojama diversifikuot\u0173, dvi\u0161ali\u0173 prekybini\u0173 santyki\u0173 svarba, ple\u010diant dvi\u0161ali\u0173 laisvosios prekybos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":23208,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[329,2277,661,2101,112,113],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23207"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23207"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23207\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23209,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23207\/revisions\/23209"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23208"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23207"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23207"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23207"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}