{"id":23111,"date":"2020-05-20T10:12:17","date_gmt":"2020-05-20T07:12:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=23111"},"modified":"2020-05-20T10:17:27","modified_gmt":"2020-05-20T07:17:27","slug":"e-sileikis-teisejos-kvazi-paaukstinimo-suspendavimas-ankstesnes-padeties-atsikurimo-klaidos-aspektai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/05\/20\/e-sileikis-teisejos-kvazi-paaukstinimo-suspendavimas-ankstesnes-padeties-atsikurimo-klaidos-aspektai\/","title":{"rendered":"E. \u0160ileikis. Teis\u0117jos kvazi paauk\u0161tinimo suspendavimas: ankstesn\u0117s pad\u0117ties atsik\u016brimo \u201eklaidos\u201c aspektai"},"content":{"rendered":"

Lietuvos teis\u0117j\u0173 profesin\u0117s karjeros vingi\u0173 inspiruojam\u0105 politin\u012f teisin\u012f diskurs\u0105, kuris da\u017enai vyksta u\u017ekulisiuose, gana retai taip supurto ir \u012fkaitina tokie vie\u0161i individual\u016bs parei\u0161kimai, kaip internetiniame \u017eini\u0173 portale Delfi.lt 2020 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. paskelbta<\/a> BNS kalbinto Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevi\u010diaus kategori\u0161ka ir kriti\u0161ka nuomon\u0117. Jos esminis aspektas\u00a0 \u2013 \u012f\u017evalga, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiame Teisme (toliau \u2013 LAT) pasirei\u0161kiantis \u0161io teismo teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s iki 2020 m. baland\u017eio 22 d. eit\u0173 LAT civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 faktinis atsik\u016brimas, nulemtas laikinos \u0161io teismo vadovyb\u0117s ar teis\u0117j\u0173 \u201ekolektyvo\u201c pozicijos ir grind\u017eiamas Konstitucinio Teismo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. sprendimo priimti tirti Seimo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. nutarime suformuluot\u0105 pra\u0161ym\u0105 i\u0161tirti \u0161ios teis\u0117jos atleidimo i\u0161 min\u0117t\u0173 pareig\u0173 atitikt\u012f Konstitucijai, yra klaida<\/em><\/strong>.<\/p>\n

Klaida ar ne klaida kasacin\u0117s instancijos teismo vadovyb\u0117s lygmenyje \u2013 jautrus ir pernelyg u\u017ea\u0161trintas\u00a0 priekai\u0161tas, kurio ar kito pana\u0161aus aspekto eskalavimas b\u016bdingas min\u0117to gerbiamo aktyvaus kolegos savitai retorikai, argumentavimo stiliui ar brai\u017eui. Toks klaidos klausimas ir priekai\u0161tas vyresn\u0117s ar nejaunesn\u0117s kartos teisininkams gali kelti prie\u0161taringus prisiminimus, t. y. \u201easocijuotis\u201c su teis\u0117s studij\u0173 metais analizuotu tuometin\u0117s ideologijos klasik\u0173 veikalu apie vaiki\u0161k\u0105 kairumo klaid\u0105 komunizme[1]<\/strong><\/a><\/em>…<\/p>\n

Prie\u0161 pradedant analizuoti teisin\u0117s klaidos \u012f\u017evalg\u0105, svarbu sukonkretinti, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje\u00a0 (\u201eD\u0117l teis\u0117j\u0173 […] paauk\u0161tinimo […] pataria […]) atsispindi i\u0161 esm\u0117s \u201esavaranki\u0161kas\u201c teis\u0117jo paauk\u0161tinimo<\/em> konstitucinis institutas, kuris iki \u0161iol Konstitucinio Teismo doktrinoje ir Seimo teis\u0117k\u016broje (Teism\u0173 \u012fstatyme) tapatinamas ar \u201esuliejamas\u201c su teis\u0117jo perk\u0117limo<\/em> (i\u0161rinkimo, paskyrimo) \u012f kitas (auk\u0161tesnes<\/em>) pareigas institutu, taikomu atleid\u017eiant teis\u0117j\u0105 i\u0161 \u017eemesni\u0173<\/em> teis\u0117jo pareig\u0173 pagal Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkt\u0105 tam, kad jis gal\u0117t\u0173 eiti auk\u0161tesnes <\/em>teis\u0117jo pareigas. \u0160iame kontekste vienas keis\u010diausi\u0173 ir problemati\u0161kiausi\u0173 teis\u0117jo profesin\u0117s karjeros nesklandum\u0173 per pastaruosius 30 met\u0173 \u2013 LAT teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s, kuri\u0105 Seimas 2017 m. lapkrit\u012f paskyr\u0117 5 metus pirmininkauti \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui, m\u012fslingas \u201eanti-karjeros\u201c b\u016bvis (stovis) nuo: a) 2020 m. baland\u017eio 22 d., kai oficialiai paskelbtas ir \u012fsigaliojo Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848<\/a> d\u0117l jos atleidimo i\u0161 min\u0117to byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 tam, kad ji pagal Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekrete Nr. 1K-164<\/a> \u00a0suformuluot\u0105 teikim\u0105 b\u016bt\u0173 paskirta to teismo pirmininke, nors tokiam paskyrimui pritr\u016bko Seimo nari\u0173 bals\u0173, tad, u\u017euot pagal teikim\u0105 kilusi karjeros laiptais auk\u0161tyn, apgauta teis\u0117ja buvo priversta tarsi \u017eengti laiptel\u012f \u017eemyn iki \u201eeilin\u0117s\u201c LAT teis\u0117jos pareig\u0173<\/a>; \u00a0b) Seimo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. nutarimo Nr. XIII-2893<\/a> kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l dviej\u0173 teis\u0117k\u016bros dalyk\u0173 konstitucin\u0117s patikros, t. y. min\u0117to Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekreto ir Seimo 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijai; c) Konstitucinio Teismo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. sprendimo Nr. KT89-S84\/2020<\/a>, kai priimtas min\u0117tas Seimo kreipimasis.<\/p>\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti ir patikslinti, kad Seimas, kuris 2020 m. baland\u017eio 21 d. nutarimu atleido min\u0117t\u0105 LAT teis\u0117j\u0105 S. Rud\u0117nait\u0119 i\u0161 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173, tuo i\u0161 esm\u0117s pa\u017eemino j\u0105 <\/em>pareigose<\/a> be jokio drausminio nusi\u017eengimo ar teis\u0117jo vardo diskreditavimo ir tai atspind\u0117jusio Respublikos Prezidento negatyvaus \u201ebaudiminio\u201c teikimo. U\u017euot i\u0161tais\u0119s toki\u0105 parlamentini\u0173 veiksm\u0173 (slapto balsavimo) sukelt\u0105 \u201eklaid\u0105\u201c, Seimas viso labo tuo (bei dar kitkuo) suabejojo ir 2020 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. nutarimu kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 ne tik d\u0117l to 2020 m. baland\u017eio 21 d.\u00a0 nutarimo, bet ir jo inicijavimo Respublikos Prezidento dekretu atitikties Konstitucijai.<\/p>\n

Toks Seimo kreipimasis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dal\u012f \u201esustabdo […] akto galiojim\u0105\u201c, taigi suspenduoja<\/em><\/strong> negatyv\u0173 Seimo nutarim\u0105 atleisti S. Rud\u0117dain\u0119 i\u0161 LAT skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 ir tai paskatinus\u012f (pozityviu tikslu) Respublikos Prezidento teikim\u0105 (dekret\u0105). Konstituci\u0161kai gin\u010dijamo ir tiriamo teis\u0117s akto \u201egaliojimo sustabdymas\u201c \u2013 tai i\u0161 esm\u0117s tokio akto norminio potencialo<\/em> ar kitaip pasirei\u0161kian\u010dio efekto \u012f\u0161aldymas<\/em> ar kitaip apib\u016bdinamas to akto sukeltos (nulemtos) teisin\u0117s pad\u0117ties moratoriumas<\/em>.<\/p>\n

Gerbiam\u0105 koleg\u0105 Vytaut\u0105 Sinkevi\u010di\u0173 galima suprasti ir pateisinti tuo aspektu, kad Lietuvos teis\u0117je (Konstitucijoje, Konstitucinio Teismo \u012fstatyme, Teism\u0173 \u012fstatyme, kodeksuose) pagal vadinam\u0105j\u012f austri\u0161k\u0105 model\u012f<\/em> n\u0117ra<\/em><\/strong> reglamentuota, kad: a) Konstituciniam Teismui nutarimu pripa\u017einus Seimo ar Vyriausyb\u0117s priimto akto nuostat\u0173 prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai, savaime atsikuria<\/em> (\u201eatsistato\u201c) iki t\u0173 nuostat\u0173 \u012fsigaliojimo buvusi teisin\u0117 pad\u0117tis (pagal iki tol galiojusias kitokias atitinkam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 nuostatas); b) Seimui ir Respublikos Prezidentui tinkamai suabejojus d\u0117l atitinkamo teis\u0117s akto atitikties Konstitucijai, (ir Konstituciniam Teismui pri\u0117mus \u0161i\u0173 institucij\u0173 kreipim\u0105si) savaime atsikuria<\/em> ankstesn\u0117 teisin\u0117 pad\u0117tis, buvusi iki abejotin\u0173 teis\u0117s\u00a0 akt\u0173 \u012fsigaliojimo.<\/p>\n

Tod\u0117l, kaip teisingai ir \u012ftikinamai teigia V. Sinkevi\u010dius, Seimui praeityje (2003 m.) tinkamai suabejojus, ar Konstitucijai neprie\u0161tarauja Respublikos Prezidento Rolando Pakso dekretas suteikti Lietuvos pilietyb\u0119 u\u017e nuopelnus Jurijui Borisovui, toks asmuo savaime neprarado jam abejotinai suteiktos Lietuvos pilietyb\u0117s tol, kol toks praradimas, kaip individualaus skund\u017eiamo akto prie\u0161taravimo Konstitucijai padarinys,\u00a0 nebuvo nustatytas\u00a0 Konstitucinio Teismo nutarime.<\/p>\n

Papildomai der\u0117t\u0173 pateikti tok\u012f pavyzd\u012f: Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 tinkamai suabejojus skubos tvarka priimtu ir deramai nesuderintu Vyriausyb\u0117s nutarimu panaikinti vadinam\u0105sias kurort\u0173 apsaugos zonas (i\u0161p\u016bsto skandalo Druskininkuose kontekste) tokios \u201ezonos\u201c ir jas anks\u010diau nusta\u010diusio teisinio reglamentavimo nuostatos i\u0161syk savaime neatsik\u016br\u0117.<\/p>\n

\u017dinoma, jei teis\u0117s aktas, kuriuo tinkamai suabejoja Seimas ar Respublikos Prezidentas, nustato unikalias taisykles, pvz., i\u0161skirtinius laikinus<\/em> asmens teisi\u0173 ir laisvi\u0173\u00a0 ribojimus, tai tokio akto teisin\u0117s galios sustabdymas suponuoja, kad de facto<\/em> atsikurt\u0173 ankstesn\u0117 teisin\u0117 pad\u0117tis, kadangi asmenims nelikt\u0173 kli\u016bties i\u0161syk pasinaudoti tomis teis\u0117mis ir laisv\u0117mis, kurios iki tol laikinai buvo ribojamos gin\u010dijamu aktu. Antai Respublikos Prezidentas i\u0161 esm\u0117s gal\u0117jo paraly\u017eiuoti (blokuoti) vis\u0105 karantino re\u017eim\u0105, jei b\u016bt\u0173 kreip\u0119sis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 d\u0117l Vyriausyb\u0117s 2020 m. kovo 14 d. nutarimu nuo 2020 m. kovo 16 d. \u012fvestos karantino pad\u0117ties<\/a>.<\/p>\n

Beje, Lietuvos teis\u0117je taip pat n\u0117ra vienareik\u0161miai nustatyto reglamentavimo pagal vadinam\u0105j\u012f voki\u0161k\u0105 model\u012f<\/em>, kad Konstituciniam Teismui nutarimu pripa\u017einus tirto teis\u0117s akto prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai paprastai visose situacijose tame nutarime turi b\u016bti sukonkretinti padariniai praeities ir ateities aspektu, \u012fskaitant galimyb\u0119 traktuoti antikonstitucin\u012f akt\u0105 niekiniu<\/em> nuo pat pri\u0117mimo (\u012fsigaliojimo) momento.<\/p>\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti, kad Vytautas Sinkevi\u010dius, matyt, b\u016bt\u0173 visi\u0161kai teisus ar bent labiau \u012ftikinamas, jei LAT teis\u0117jos S. Rud\u0117nait\u0117s \u012fgaliojim\u0173 pirmininkauti LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui faktinis atsik\u016brimas, kur\u012f pripa\u017e\u012fsta \u0161io teismo vadovyb\u0117 ir teis\u0117j\u0173 \u201ekolektyvas\u201c, kartu b\u016bt\u0173 traktuojamas kaip jos anks\u010diau vykdyto laikino pirmininkavimo visam LAT atsik\u016brimas netgi tokioje situacijoje, kai po 2020 m. baland\u017eio 21\u201322 d. naujai susidariusiuose santykiuose veik\u0119s LAT Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas A. Gutauskas, pasak \u017einiasklaidos prane\u0161im\u0173, formaliai prad\u0117jo pirmininkauti \u00a0LAT (\u201eAuk\u0161\u010diausiajam Teismui laikinai vadovauja A. Gutauskas\u201c<\/a>) ir (svarbiausia) galb\u016bt atliko tai patvirtinan\u010dius realius<\/em> veiksmus, tuo tinkamai atspind\u0117damas, kad po S. Rud\u0117nait\u0117s atleidimo i\u0161 min\u0117t\u0173 teismo skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173, kuri\u0173 pagrindu ji, kaip turinti didesn\u012f teis\u0117jos sta\u017e\u0105, laikinai vadovavo LAT, jau susidar\u0117 kiti pirmininkavimo visam LAT santykiai ir tod\u0117l savaime negali atsikurti ankstesn\u0117 pirmininkavimo visam teismui pad\u0117tis vien tod\u0117l, kad atsikuria ankstesnio pirmininkavimo \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui pad\u0117tis.<\/p>\n

Ta\u010diau galima nesutikti su min\u0117tu kolega ir jo \u012f\u017evelgt\u0105 klaid\u0105<\/em> vertinti kriti\u0161kai. Gaut\u0173si, kad klaidos neb\u016bt\u0173 ir triumfuot\u0173 \u00a0\u201eobjektyvi tiesa\u201c, jei kelias savaites ar m\u0117nes\u012f tvyrot\u0173 visi\u0161ka teisin\u0117 ne\u017einia d\u0117l to, kas pirmininkauja LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui (pvz., formaliai tvirtina ar kitaip sudaro teis\u0117j\u0173 kolegijas atitinkamoms byloms) po to, kai Seimas slaptame balsavime pagal Respublikos Prezidento teikim\u0105 skirti S. Rud\u0117nait\u0119 LAT pirmininke, sugeb\u0117jo generuoti pakankamai Seimo nari\u0173 bals\u0173 tik tam, kad ji b\u016bt\u0173 atleista i\u0161 min\u0117to teismo skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 es\u0105 jos pa\u010dios interes\u0173 labui (d\u0117l tolimesn\u0117s karjeros, i\u0161 esm\u0117s paauk\u0161tinimo<\/em>), bet, deja, ne tam, kad ji b\u016bt\u0173 paskirta nuolatine to teismo pirmininke, nors tik tam buvo skirtas Respublikos Prezidento teikimas d\u0117l min\u0117to jos atleidimo i\u0161 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173.<\/p>\n

Pagal teis\u0117s darnos<\/em> vizij\u0105 ir subtilias \u012ftampas sudaran\u010di\u0173 vertybi\u0173 proporcingo derinimo (balansavimo) imperatyv\u0105, matyt, pakankamai akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje nuo 2005 m. pernelyg sureik\u0161minama Seimo akt\u0173 neprie\u0161taravimo Konstitucijai prezumpcija<\/em>, kuri gali b\u016bti paneigta tik Konstitucinio Teismo nutarimu, konstatuojant prie\u0161taravimo Konstitucijai fakt\u0105, konstitucinis principas ar idealas negali b\u016bti svarbesnis nei suinteresuot\u0173 asmen\u0173 ir visos visuomen\u0117s teisinis tikrumas ir saugumas, ai\u0161kaus ir veiksmingo pirmininkavimo kasacin\u0117s instancijos teismo, formuojan\u010dio teism\u0173 praktik\u0105, Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui b\u016btinyb\u0117 (neatid\u0117liotinas poreikis).<\/p>\n

Tod\u0117l klaidos, kuri\u0105 es\u0105 padar\u0117 LAT vadovyb\u0117 (ar teis\u0117j\u0173 \u201ekolektyvas\u201c, dviej\u0173 LAT skyri\u0173 pirmininkai) paskelbusi LAT teis\u0117jos S. Rud\u0117nait\u0117s anks\u010diau iki 2020 m. baland\u017eio 22 d. (imtinai) eit\u0173 \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 atsik\u016brim\u0105, \u012f\u017evalga min\u0117toje Vytauto Sinkevi\u010diaus nuomon\u0117je gali b\u016bti vertinama kaip neproporcingai kategori\u0161ka, pernelyg formali. Es\u0105 konstitucinis formalumas, kad po teis\u0117jos atleidimo i\u0161 LAT skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 susidariusi pad\u0117tis turi b\u016bti \u012f\u0161aldyta<\/em> iki Konstitucinio Teismo nutarimo, turi didesn\u0119 svarb\u0105 (sudaro didesn\u0119 vertyb\u0119), nei teisinis ai\u0161kumas ir suinteresuot\u0173 asmen\u0173 teisinis tikrumas bei pasitik\u0117jimas valstybe ir jos teise.<\/p>\n

Antraip min\u0117ta prezumpcija ir jos sureik\u0161minimas pagal specifin\u012f pilietyb\u0117s Jurijui Borisovui suteikimo suspendavimo pavyzd\u012f lemia, kad nuo 2020 m. baland\u017eio 22 d. ir ypa\u010d gegu\u017e\u0117s 13 d. kelias savaites ar m\u0117nes\u012f LAT tvyrot\u0173 visi\u0161ka destruktyvi ne\u017einia, kas ir kuo remiantis eina (neina) \u0161io teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininko pareigas ir tuo remiantis teis\u0117tai atlieka objektyviai b\u016btinus veiksmus, kuri\u0173 negali atlikti kompiuteris<\/em> (robotas), kuris pagal savo dirbtin\u012f intelekt\u0105<\/em><\/strong>\u00a0 atrenka LAT teis\u0117jus atitinkamoms civilin\u0117ms byloms nagrin\u0117ti tose situacijose, kai automati\u0161kai atrinktas teis\u0117jas rimtai suserga, yra ar bus i\u0161 anksto numatytoje komandiruot\u0117je, yra ie\u0161kovo ar atsakovo artimas giminaitis ir pan.<\/p>\n

Akivaizdu, kad parlamentinis atleidimo veiksmas <\/em>atsiskyr\u0117 nuo paskyrimo veiksmo<\/em> ir tapo savaranki\u0161kas bei absoliu\u010diai stokojantis legitimacijos, t. y. i\u0161kreip\u0117 pirmin\u0119 t\u0173 dviej\u0173 susijusi\u0173 veiksm\u0173 inciatyv\u0105 (Respublikos Prezidento teikim\u0105). K\u0105 i\u0161 esm\u0117s gali fundamentaliai \u012frodin\u0117ti atleidimo teis\u0117tumo ar jo abejoni\u0173 \u0161alininkai ir atradin\u0117ti teismai, jei parlamentinis teis\u0117jos atleidimo veiksmas<\/em> negal\u0117jo b\u016bti (bet, deja, pagal slapto balsavimo rezultatus pasidar\u0117) savaranki\u0161kas ir atsietas nuo paskyrimo veiksmo <\/em>(absurdi\u0161kai tapo susietas su nepaskyrimo veiksmu<\/em>), nes jis tur\u0117jo viso labo \u201eaptarnauti\u201c (u\u017etikrinti) paskyrimo veiksm\u0105<\/em>?<\/p>\n

Jei fiktyvus sandoris yra niekinis <\/em>ir tokia taisykl\u0117 atspindi universali\u0105 \u0161imtamet\u0117s civilin\u0117s teis\u0117s raidoje seniai \u012fsitvirtinusi\u0105 principin\u0119 vertybin\u0119 \u012f\u017evalg\u0105, tai kod\u0117l akivaizd\u017eiai fiktyvus LAT teis\u0117jos anti-karjeros variantas, kai pagal Respublikos Prezidento teikt\u0105 jos paauk\u0161tinim\u0105<\/em> susiklost\u0117 jos pa\u017eeminimas pareigose, n\u0117ra konstituci\u0161kai niekinis <\/em>(\u201eu\u017e teisinio m\u0105stymo rib\u0173\u201c)?<\/p>\n

Kod\u0117l storose kelis kartus perleistose kone Talmudo dyd\u017eio knygose sunkiai \u012fsitenkanti Konstitucinio Teismo doktrina, kuri tradici\u0161kai \u201epristatoma\u201c ir tarsi primetama kiekvienam naujam \u0161io teismo teis\u0117jui, kaip jau skurta<\/em> ir tik taikytina<\/em>, nuo 2005 m. absoliutina vis\u0173 (bet koki\u0173<\/em>) Seimo priimt\u0173 teis\u0117s\u00a0 akt\u0173 atitikties Konstitucijai prezumpcij\u0105<\/em> (tol kol ji n\u0117ra paneigta Konstitucinio Teismo nutarimu) ir nesuponuoja, kad tam tikri Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausyb\u0117s priimti aktai, kuriais akivaizd\u017eiai i\u0161kreipiamas j\u0173 pri\u0117mimo konstitucinis pagrindas ir tikslas (paskirtis) arba atitinkamas konstitucinis \u012fgaliojimas (kompetencija), gali ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti visuotinai laikomi kaip konstituci\u0161kai niekiniai<\/em> tuo aspektu, kad j\u0173 laikytis n\u0117ra privaloma (net draud\u017eiama) dar iki Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame formaliai nustatomas t\u0173 akt\u0173 prie\u0161taravimas Konstitucijai?<\/p>\n

\u017dinoma, galima mesti kritikos akmen\u0117l\u012f \u012f \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autoriaus profesin\u0117s veiklos \u201edar\u017e\u0105\u201c tuo aspektu, kad jis, b\u016bdamas Konstitucinio Teismo teis\u0117jas, jo atskirosiose<\/em> nuomon\u0117se nesuk\u016br\u0117 ir nepagrind\u0117 alternatyvios doktrinos<\/em> apie min\u0117tos prezumpcijos i\u0161lygos b\u016btinum\u0105. Ta\u010diau kritikuojant der\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f ma\u017eai kam \u017einoma aplinkyb\u0119, kad autorius, b\u016bdamas teis\u0117jas, si\u016bl\u0117 koreguoti t\u0105 prezumpcij\u0105, ta\u010diau tik viena teis\u0117ja i\u0161syk sutiko, kad ta i\u0161lyga b\u016bt\u0173 daroma j\u0105 susiejant \u00a0su akivaizdaus<\/em> Konstitucijos pa\u017eeidimo (konstitucini\u0173 reikalavim\u0173 nepaisymo) situacija, o teis\u0117j\u0173 dauguma nusprend\u0117 patikslinti tik tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo galia gali b\u016bti nukreipta \u012f praeit\u012f iki pat antikonstitucinio akto pri\u0117mimo momento, jei tuo aktu sukelta gr\u0117sm\u0117 pamatin\u0117ms konstitucin\u0117ms vertyb\u0117ms (pvz., valstyb\u0117s nepriklausomybei ar \u017emogaus teis\u0117ms).<\/p>\n

Kol Konstitucinis Teismas i\u0161nagrin\u0117s Seimo kreipim\u0105si, teb\u016bnie formaliai galioja Seimui abejoni\u0173 suk\u0117lusio jo paties priimto min\u0117to nutarimo d\u0117l nelogi\u0161ko Sigitos Rud\u0117nait\u0117s pa\u017eeminimo pareigose<\/em> atitikties Konstitucijai prezumpcija<\/em>, ta\u010diau ji negali b\u016bti svarbesn\u0117 ar fundamentalesn\u0117, nei teisinio ai\u0161kumo ir suinteresuotos visuomen\u0117s teisinio tikrumo (saugumo) b\u016btinyb\u0117 (neatid\u0117liotinas poreikis) b\u016btent konkretaus LAT teis\u0117jo \u012fgaliojim\u0173 pirmininkauti LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriui aspektu.<\/p>\n

\u0160iame kontekste papildom\u0105 problematik\u0105 suponuoja Teism\u0173 \u012fstatymas, kuriuo pasinaudojo Seimas, pagr\u012fsdamas 2020 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. nutarime suformuluot\u0105 kreipim\u0105si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 tuo aspektu, kad \u00a0Teism\u0173 \u012fstatyme nustatyti LAT skyriaus pirmininko pirmalaikio<\/em> atleidimo (nepasibaigus 5 met\u0173 pirmininkavimo trukmei) pagrindai neapima atleidimo d\u0117l to, kad pirmininko pareigas \u0117j\u0119s teis\u0117jas pagal Respublikos Prezidento teikim\u0105 bus ar buvo paskirtas \u0161io teismo pirmininku. Tod\u0117l Teism\u0173 \u012fstatymui ir kartu Konstitucijai es\u0105 prie\u0161tarauja Respublikos Prezidento dekretas si\u016blyti Seimui pirma laiko atleisti LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0119 S. Rud\u0117nait\u0119 tam, kad ji b\u016bt\u0173 paskirta nuolatine \u0161io teismo pirmininke nesant tam b\u016btino \u201e\u012fstatyminio\u201c pagrindo. Toks ir kitoks pana\u0161us argumentavimas yra k\u016brybingai ir \u012f\u017evalgiai sukonstruotas tame Seimo nutarime, ta\u010diau ka\u017ekod\u0117l nesusietas su \u012f\u017evalga, kad pats Teism\u0173 \u012fstatymas galimai prie\u0161tarauja Konstitucijai tiek, kiek jame nustatytas LAT skyriaus pirmininko pirmalaikio atleidimo i\u0161 pareig\u0173 pagrind\u0173 (keli\u0173 punkt\u0173) s\u0105ra\u0161as neapima min\u0117to karjeros (paauk\u0161tinimo) atvejo.<\/p>\n

I\u0160VADOS<\/strong><\/p>\n

    \n
  1. Kriti\u0161kai galima vertinti tai, kad Konstitucinio Teismo doktrinoje ir jos nulemtoje Seimo teis\u0117k\u016broje (Teism\u0173 \u012fstatyme) n\u0117ra tinkamai i\u0161grynintas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje (\u201eD\u0117l teis\u0117j\u0173 […] paauk\u0161tinimo […] pataria […]) atsispindintis \u201esavaranki\u0161kas\u201c teis\u0117jo paauk\u0161tinimo<\/em> konstitucinis institutas. Jis iki \u0161iol tapatinamas ar \u201esuliejamas\u201c su teis\u0117jo perk\u0117limo<\/em> (i\u0161rinkimo, paskyrimo) \u012f kitas (auk\u0161tesnes) pareigas institutu, taikomu atleid\u017eiant teis\u0117j\u0105 i\u0161 \u017eemesni\u0173 teis\u0117jo pareig\u0173 pagal Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkt\u0105 tam, kad jis gal\u0117t\u0173 eiti auk\u0161tesnes teis\u0117jo pareigas.<\/li>\n
  2. Respublikos Prezidento 2019 m. gruod\u017eio 16 d. dekrete suformuluoto teikimo Seimui esm\u0117 \u2013 LAT teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s paauk\u0161tinimas<\/em>, bet ne \u0161iaip perk\u0117limas \u012f kitas (auk\u0161tesnes) pareigas. Valstyb\u0117s vadovo inicijuotos LAT teis\u0117jos Sigitos Rud\u0117nait\u0117s karjeros tame teisme netik\u0117tas politi\u0161kai nulemtas regresas \u2013 tai ne tiek nepavykusio jos \u201eperk\u0117limo\u201c \u012f kitas (auk\u0161tesnes) pareigas situacija, kiek diametraliai prie\u0161ingai \u012fgyvendinto jos paauk\u0161tinimo<\/em> tame teisme nelogi\u0161kumo problema. Jei Respublikos Prezidento dekrete ir Seimo nutarime, kuriame numatytas (bet, deja, ne\u012fgyvendintas) LAT teis\u0117jos S. Rud\u0117nait\u0117s skyrimas \u0161io teismo pirmininke (apimant tam b\u016btin\u0105 \u0161ios teis\u0117jos atleidim\u0105 i\u0161 to teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173), b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai pabr\u0117\u017eiamas \u0161ios teis\u0117jos paauk\u0161tinimas<\/em>, nereik\u0117t\u0173 pernelyg detaliai gin\u010dytis ir \u012frodin\u0117ti, kad Seimas negal\u0117jo pagal slapto Seimo nari\u0173 balsavimo rezultatus sukurti teisin\u0117s situacijos, kai min\u0117ta teis\u0117ja buvo ne paauk\u0161tinta, bet pa\u017eeminta<\/em> pareigose, nes prarado teismo skyriaus pirminink\u0117s post\u0105, negavusi nuolatinio teismo pirminink\u0117s posto.<\/li>\n
  3. Seimas gal\u0117jo ir gali atmesti Respublikos Prezidento si\u016blom\u0105 LAT teis\u0117jos ir Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s S. Rud\u0117nait\u0117s skyrim\u0105 LAT pirmininke, ta\u010diau teis\u0117jos S. Rud\u0117nait\u0117s pa\u017eeminimas pareigose nebuvo inicijuotas Respublikos Prezidento dekretu ir negal\u0117jo tapti Seimo pos\u0117dyje vykusio Seimo nari\u0173 slapto balsavimo teisiniu padariniu (rezultatu). Toks \u0161alutinis ar \u201eantraeilis\u201c vieno i\u0161 dviej\u0173 parlamentini\u0173 veiksm\u0173 (dviej\u0173 balsavim\u0173) teisinis padarinys (rezultatas), esant pagrindiniam ar \u201ecentriniam\u201c tos pa\u010dios teis\u0117jos nepaskyrimo LAT pirmininke padariniui (rezultatui), yra akivaizd\u017eiai niekinis<\/em><\/strong> nuo pat jo paai\u0161k\u0117jimo (juo labiau formalizavimo, \u017einant kit\u0105 min\u0117t\u0105 pagrindin\u012f ar \u201ecentrin\u012f\u201c padarin\u012f, rezultat\u0105) momento, kadangi radikaliai i\u0161kreipia ir paneigia tokiam rezultatui b\u016btinos teisin\u0117s prielaidos esm\u0119 (min\u0117to teikimo pretekst\u0105, tiksl\u0105).<\/li>\n
  4. N\u0117ra ir negali b\u016bti esminio skirtumo tarp civilin\u0117je teis\u0117je nurodyt\u0173 fiktyvi\u0173<\/em> niekini\u0173<\/em> sandori\u0173 ir konstitucin\u0117je teis\u0117je nenumatyto netoleruojamo Respublikos Prezidento teikime atsispindin\u010dio teis\u0117jo paauk\u0161tinimo<\/em> paskirt\u012f i\u0161kreipian\u010dio ir paneigian\u010dio Seimo nutarimo t\u0105 Respublikos Prezidento teikim\u0105 \u012fgyvendinti absoliu\u010diai prie\u0161ingu teis\u0117jo pa\u017eeminimo<\/em> pareigose b\u016bdu.<\/li>\n
  5. Neatid\u0117liotinai tur\u0117t\u0173 b\u016bti pl\u0117tojama nauja Seimo ar Vyriausyb\u0117s niekini\u0173<\/em> akt\u0173 oficiali doktrina, tiksliau Konstitucinio Teismo 2005 m. sukurtos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausyb\u0117s priimt\u0173 akt\u0173 atitikties Konstitucijai prezumpcijos<\/em> doktrinos korekcija. Negelbsti kita oficiali doktrina, kad: a) n\u0117ra absoliutus Konstitucinio Teismo nutarimo galios nukreipimas tik \u012f ateit\u012f; b) Konstitucinis Teismas gali nutarime nustatyti, kad Seimo ar Vyriausyb\u0117s priimtas aktas, kuriuo pa\u017eeid\u017eiamos pamatin\u0117s konstitucin\u0117s vertyb\u0117s (nepriklausomyb\u0117, \u017emogaus teis\u0117s) negalioja nuo jo pri\u0117mimo. Tokia doktrina n\u0117ra pakankamai tinkama priemon\u0117 veiksmingai u\u017etikrinti visuomen\u0117s ir suinteresuot\u0173 asmen\u0173 teisin\u012f ai\u0161kum\u0105 ir tikrum\u0105 (saugum\u0105), pasitik\u0117jim\u0105 valstybe ir jos teise keli\u0173 savai\u010di\u0173 ar m\u0117nesio laikotarpiu, kai pagal Seimo ar Respublikos Prezidento tinkam\u0105 kreipim\u0105si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 stabdomas abejoni\u0173 kelian\u010dio Seimo ar Vyriausyb\u0117s priimto teis\u0117s akto galiojimas, ta\u010diau, pagal prof. Vytaut\u0105 Sinkevi\u010di\u0173 ir galb\u016bt kai kuriuos kitus esamus ar buvusius Konstitucinio Teismo teis\u0117jus, gali b\u016bti traktuojama, kad toks galios sustabdymas savaime neatkuria ankstesn\u0117s teisin\u0117s situacijos, net jei jos negatyvus pakeitimas LAT teis\u0117jos S. Rud\u0117nait\u0117s atveju be tam b\u016btino kitokio Respublikos Prezidento teikimo, Lietuvos teis\u0117j\u0173 ir kit\u0173 teisinink\u0173 daugumos nuomone, vertintinas kaip absurdi\u0161kas proced\u016briniu aspektu<\/em> ir savaime antikonstitucinis<\/em>.<\/li>\n
  6. Teis\u0117jo paauk\u0161tinimas \u2013 atskiras ir id\u0117ji\u0161kai \u201esavaranki\u0161kas\u201c konstitucinis institutas, kuris turi b\u016bti \u012f\u017evelgiamas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje (\u201eD\u0117l teis\u0117j\u0173 […] paauk\u0161tinimo […] pataria […]) ir privalo b\u016bti tinkamai atspind\u0117tas bei i\u0161pl\u0117totas Teism\u0173 \u012fstatyme taip, kad: a) neapimt\u0173 teis\u0117jo perk\u0117limo<\/em> \u012f kit\u0105 tos pa\u010dios instancijos teism\u0105 arba \u017eemesn\u0117s instancijos teism\u0105; b) apimt\u0173 tik teis\u0117jo skyrim\u0105 auk\u0161tesn\u0117s instancijos teismo teis\u0117ju arba skyrim\u0105 \u012f auk\u0161tesnes pareigas tame pa\u010diame teisme (skyriaus pirmininko pareigas, teismo pirmininko pareigas).<\/li>\n
  7. Seimo 2020 m. gegu\u017e\u0117s 7 d. nutarime suformuluotame kreipim\u0119si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 nurodytas, bet ka\u017ekod\u0117l negin\u010dijamas Teism\u0173 \u012fstatymas, kuriame papunk\u010diui<\/em> nustatytas teisinis reglamentavimas ekspliciti\u0161kai<\/em> neapima LAT skyriaus pirmininko pirmalaikio<\/em> atleidimo (nepasibaigus 5 met\u0173 pirmininkavimo trukmei) d\u0117l jo b\u016bsimo ar jau \u012fvykusio paskyrimo \u0161io teismo pirmininku, galimai prie\u0161tarauja Konstitucijai ir, jei taip, negali b\u016bti pagrindu pagal t\u0105 Seimo kreipim\u0105si vertinti, kad tokiam detaliam reglamentavimui prie\u0161taravo ai\u0161kaus \u201e\u012fstatyminio\u201c pagrindo stokojantis Respublikos Prezidento dekretas si\u016blyti Seimui pirma laiko atleisti LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0119 tam, kad ji b\u016bt\u0173 paskirta nuolatine \u0161io teismo pirmininke.<\/li>\n<\/ol>\n

    Egidijus \u0160ileikis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesorius <\/em><\/p>\n

     <\/p>\n

    [1]<\/a> Daugiau \u017er., pvz.: https:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/aktualu\/pasaulis\/ziuganovas-ragina-laikytis-lenino-principu-vidaus-politikoje-57-17281<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Lietuvos teis\u0117j\u0173 profesin\u0117s karjeros vingi\u0173 inspiruojam\u0105 politin\u012f teisin\u012f diskurs\u0105, kuris da\u017enai vyksta u\u017ekulisiuose, gana retai taip supurto ir \u012fkaitina tokie vie\u0161i individual\u016bs parei\u0161kimai, kaip internetiniame \u017eini\u0173 portale Delfi.lt 2020 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. paskelbta BNS kalbinto Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Vytauto Sinkevi\u010diaus kategori\u0161ka ir kriti\u0161ka nuomon\u0117. Jos esminis aspektas\u00a0 \u2013 \u012f\u017evalga, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiame Teisme …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":23116,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1204,97,2273,2274,462],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23111"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23111"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23111\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23114,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23111\/revisions\/23114"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23116"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}