{"id":23008,"date":"2020-05-15T16:04:44","date_gmt":"2020-05-15T13:04:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=23008"},"modified":"2020-05-15T16:10:10","modified_gmt":"2020-05-15T13:10:10","slug":"prof-v-mizaras-kokias-teisines-problemas-atskleide-karantinas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/05\/15\/prof-v-mizaras-kokias-teisines-problemas-atskleide-karantinas\/","title":{"rendered":"Prof. V. Mizaras: kokias teisines problemas atskleid\u0117 karantinas?"},"content":{"rendered":"

\u0160alyje prasid\u0117jus karantinui, nenumatytam laikui buvo apribotos vis\u0173 Lietuvos ir kit\u0173 valstybi\u0173 gyventoj\u0173 galimyb\u0117s keliauti, gauti sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, u\u017esiimti verslu, dalyvauti susib\u016brimuose. Visa tai i\u0161k\u0117l\u0117 precedento neturin\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir teisei bei teisininkams. Apie karantino priemoni\u0173 proporcingumo problemas, galimus \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimus ir i\u0161moktas pamokas laidoje \u201eVU ekspertai padeda suprasti\u201c pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakulteto profesorius, \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo instituto tarybos pirmininkas, advokatas Vytautas Mizaras.<\/strong><\/p>\n

Teisin\u0117s problemos \u00a0<\/strong><\/p>\n

I\u0161\u0161\u016bki\u0173, su kuriais \u0161iandien susiduriame, n\u0117ra patyrusios jau kelios kartos. Tod\u0117l, pasak profesoriaus, nat\u016bralu, kad i\u0161skirtin\u0117mis aplinkyb\u0117mis reikia ie\u0161koti kitoki\u0173 sprendim\u0173, nei buvo taikomi \u012fprastu metu. Jau kyla konceptuali\u0173 ir fundamentali\u0173 klausim\u0173, kaip tur\u0117jo elgtis valstybi\u0173 vyriausyb\u0117s ir kitos vald\u017eios institucijos, kad nesustabdyt\u0173 \u012fprastos gyvenimo t\u0117km\u0117s. V\u0117liau toki\u0173 gin\u010d\u0173, tik\u0117tina, bus dar daugiau.<\/p>\n

\u201eVald\u017eios institucij\u0173 sprendimai paveik\u0117 \u012fvairias sritis, nuo \u0161eimos ir privataus gyvenimo iki komercini\u0173, verslo, sutartini\u0173 santyki\u0173 aspekt\u0173, taip pat kult\u016br\u0105, sportinink\u0173 ir kit\u0173 veikl\u0173 bei specialybi\u0173 atstov\u0173 interesus. Ypa\u010d daug gin\u010d\u0173 kyla \u016bkiniuose, komerciniuose reikaluose, taip pat ir papras\u010diausiuose buitiniuose santykiuose \u2013 d\u0117l smurto \u0161eimoje, kauki\u0173 ned\u0117v\u0117jimo. \u0160tai visas spektras klausim\u0173, o teisinink\u0173 k\u016brybin\u0117 u\u017eduotis yra naudojantis teisiniais instrumentais atrasti pa\u010dius geriausius sprendimus. Ar jie bus surasti, ateitis parodys\u201c, \u2013 sako profesorius.<\/p>\n

Prof. V. Mizaro nuomone, \u012fsiver\u017eimas \u012f \u012fvairias \u017emogaus teisi\u0173 sritis karantino metu yra akivaizdus tiek Lietuvoje, tiek Vakar\u0173 demokratijose: \u201ePa\u017evelg\u0119 \u012f Konstitucij\u0105 matytume ilg\u0105 apribot\u0173 teisi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, nuo pat 20 straipsnio, kuriame aptariama \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamyb\u0117, iki 51 straipsnio, o tarp \u0161i\u0173 straipsni\u0173 yra ir, pavyzd\u017eiui, teis\u0117 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 ir jo gerbim\u0105, teis\u0117 \u012f jud\u0117jimo laisv\u0119 ir kt. Taip pat buvo apribotos nuosavyb\u0117s, \u016bkin\u0117s veiklos, susirinkimo teis\u0117s. Dar svarbi teis\u0117 \u012f saugias darbo s\u0105lygas, mokym\u0105si. Visos jos fundamentalios, b\u016bdingos kiekvienai teisinei demokratinei valstybei.\u201c<\/p>\n

Profesoriaus teigimu, valstyb\u0117 nebuvo pasiruo\u0161usi tokiai krizei, tod\u0117l ypa\u010d karantino prad\u017eioje atlikti veiksmai pa\u017eeid\u0117 \u017emoni\u0173 teises: \u201ePirma, d\u0117l priverstinio izoliavimo gr\u012f\u017eus i\u0161 u\u017esienio. T\u0105 vertin\u010diau kaip \u017emogaus laisv\u0117s nelie\u010diamyb\u0117s pa\u017eeidim\u0105. Antra, tarkim, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas pri\u0117m\u0117 nuostat\u0105, kad gydytojas gali priverstinai hospitalizuoti pacient\u0105 vienam m\u0117nesiui. Vakar\u0173 Europoje n\u0117ra tokios nuostatos ir niekas nedr\u012fst\u0173 jos priimti. Taip pat m\u0117nes\u012f galiojo nuostata, kad draud\u017eiama atvykti u\u017esienio pilie\u010diui, kurio \u0161eimos nariai gyvena Lietuvoje. Tai buvo \u0161iurk\u0161tus \u0161eimos gyvenimo pa\u017eeidimas. Tokie ribojimai yra anekdotiniai, j\u0173 negalima teisi\u0161kai paai\u0161kinti.\u201c<\/p>\n

Karantino ribojim\u0173 proporcingumas <\/strong><\/p>\n

Profesoriaus teigimu, \u012f \u017emogaus teises gali b\u016bti \u012fsiskverbiama, ta\u010diau Vakar\u0173 visuomeni\u0173 susitarimai po Antrojo pasaulinio karo numato, kad turi b\u016bti grie\u017etai laikomasi tam tikr\u0173 s\u0105lyg\u0173, teis\u0117s gali b\u016bti ribojamos tik \u012fstatymu ir siekiant teis\u0117to tikslo. Negana to, ribojimai turi b\u016bti proporcingi tikslui pasiekti: \u201e\u0160iandien galima sutikti, kad tikslas u\u017ekirsti keli\u0105 u\u017ekre\u010diamos ligos plitimui yra labai auk\u0161tos vert\u0117s interesas ir vertyb\u0117, tod\u0117l preziumuotina, kad priemon\u0117s panaudojamos teis\u0117tam tikslui.\u201c<\/p>\n

Daugelyje valstybi\u0173, prof. V. Mizaro nuomone, ilgainiui bus diskutuojama ir gin\u010dijamasi d\u0117l to, ar nustatyti ribojimai buvo proporcingi ir tur\u0117jo \u012fstatymin\u012f pagrind\u0105: \u201eCivilin\u0117s saugos \u012fstatyme, kuriuo remiamasi paskelbiant ekstremali\u0105 pad\u0117t\u012f, nurodyta, kad pareigos \u017emon\u0117ms turi b\u016bti nustatomos taip, kad neb\u016bt\u0173 sutrikdytas \u012fprastas gyvenimo ritmas. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatyme karantinas apibr\u0117\u017etas kaip i\u0161imtin\u0117 pad\u0117tis, kai gali b\u016bti nustatoma specialios gyvenimo, darbo ir poilsio tvarkos s\u0105lygos. Nejau norite pasakyti, kad absoliut\u016bs draudimai u\u017esiimti kokia nors veikla yra speciali\u0173 s\u0105lyg\u0173 nustatymas? A\u0161 manau, kad paneigiama teis\u0117 kaip tokia.\u201c<\/p>\n

Vis d\u0117lto proporcingumas yra \u201elatentin\u0117\u201c, neap\u010diuopiama s\u0105voka, priklausanti nuo \u012fvairi\u0173 fakt\u0173 ir aplinkybi\u0173. \u201eViskas priklausyt\u0173 nuo to, kaip kiekvienas sugeb\u0117t\u0173 \u012ftikinti savo argumentais, ar konkretus ribojimas yra proporcingas, ar jo b\u016btinai reik\u0117jo ir ligos neb\u016bt\u0173 pavyk\u0119 pa\u017eaboti \u0161velnesn\u0117mis priemon\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, kai buvo prakti\u0161kai u\u017edrausta paslaug\u0173 sektoriaus veikla m\u016bs\u0173 ir kitose valstyb\u0117se. Tai yra pasik\u0117sinimas ne tik \u012f \u016bkin\u0119 veikl\u0105, bet ir \u012f pa\u010di\u0105 nuosavyb\u0119\u201c, \u2013 teigia profesorius ir priduria, kad jei kas nors nor\u0117t\u0173 kvestionuoti tam tikr\u0173 veiksm\u0173 teis\u0117tum\u0105, kilt\u0173 labai \u012fdomus fundamentalaus pob\u016bd\u017eio gin\u010das.<\/p>\n

\"\"
Vytautas Mizaras<\/figcaption><\/figure>\n

Gr\u0117sm\u0117s atei\u010diai<\/strong><\/p>\n

Prof. V. Mizaras primena, kad demokratin\u0117je valstyb\u0117je vald\u017eia vis dar yra \u017emoni\u0173 rankose ir tai, ar jai bus suteikta galimyb\u0117 savavaliauti, priklauso nuo m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173: \u201eTeis\u0117 \u012f protestus ir susirinkimus gal\u0117jo b\u016bti apribota tik paskelbus nepaprast\u0105j\u0105 ar karo pad\u0117t\u012f. N\u0117ra jokio \u012fstatyminio pagrindo riboti laisv\u0119 i\u0161reik\u0161ti nepasitenkinim\u0105. Man did\u017eiausia baim\u0117 kyla d\u0117l tokio masto \u017emoni\u0173 savisaugos instinkto. Mes taip i\u0161sigandome, i\u0161sislapst\u0117me ir su viskuo sutikome, man tai netik\u0117ta.\u201c<\/p>\n

Profesoriaus nuomone, savisauga yra nat\u016brali, bet verta kelti klausim\u0105, kas nutiks, jei sveikat\u0105, gyvyb\u0119 ir valstyb\u0117s finansin\u012f tvarum\u0105, nuo kurio priklauso jos likimas, i\u0161rikiuosime vienoje linijoje: \u201eTai tada mes irgi slapstysim\u0117s? A\u0161 manau, kad \u017emon\u0117s yra per daug \u012fbaiminti ar patys \u012fsibaimin\u0119, tuo gali pasinaudoti vald\u017eia, ypa\u010d jei ji m\u0117gsta draudimus, o akivaizdu, kad \u0161ita vald\u017eia m\u0117gsta. Tai rodo sprendim\u0173 pri\u0117mimas be visuotinio pasitarimo, kalb\u0117jimo maniera, policijos ir kra\u0161to apsaugos pareig\u016bn\u0173 pasitelkimas ir kiti bruo\u017eai.\u201c<\/p>\n

Svarbiausia, profesoriaus teigimu, kad baigiantis pandemijai bandytum\u0117me visomis j\u0117gomis sugr\u012f\u017eti \u012f laisv\u0105 gyvenim\u0105, d\u0117l kurio kovojome ir kur\u012f tur\u0117jome. \u201eA\u0161 manau, kad normalu laikytis tam tikro fizinio atstumo, higienos priemoni\u0173, bet gal to pakakt\u0173? Visi kiti siekiai sekti, rinkti jud\u0117jimo duomenis, riboti sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, neleisti matytis su \u0161eimos nariais kelt\u0173 didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 visuomenei ir liberalios demokratijos likimui\u201c, \u2013 teigia prof. V. Mizaras.<\/p>\n

Svarbiausios i\u0161vados<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia svarbu pasimokyti, kad valstybei b\u016btina tur\u0117ti rezerv\u0105: \u201eTiek Lietuva, tiek kitos pasaulio valstyb\u0117s ne\u012fvertino tokios situacijos galimybi\u0173. Vis\u0173 \u0161ali\u0173 sveikatos apsaugos sistema taip pat buvo nepasiruo\u0161usi, netur\u0117jo pakankamai instrument\u0173 kovoti su krize. Be to, vald\u017eios institucijos turi m\u0105styti strategi\u0161kai ir sprendimus priimti galvodamos apie ateit\u012f\u201c, \u2013 sako profesorius.<\/p>\n

Kitas svarbus aspektas \u2013 teisinink\u0173 ind\u0117lis. \u201eTeisininkai turi galvoti apie plan\u0105 B, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima \u012fgyvendinti, kai nebegal\u0117sime gyventi \u012fprasto gyvenimo. Pavyzd\u017eiui, jei netur\u0117tum\u0117me galimyb\u0117s sutar\u010di\u0173 pasira\u0161yti fizi\u0161kai, kad \u017emon\u0117s, notarai ir kiti subjektai gal\u0117t\u0173 tai padaryti naudodamiesi elektronin\u0117mis technologijomis. Be to, svarbu u\u017etikrinti, kad teism\u0173 darbas neb\u016bt\u0173 stabdomas, kaip yra dabar. Nes \u0161iuo metu jie tik teori\u0161kai gali naudoti technologijas, bet finansi\u0161kai daugeliu atvej\u0173 tam n\u0117ra galimybi\u0173. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad teis\u0117 konceptualiai neturi b\u016bti kei\u010diama. Ji n\u0117ra bloga. Bet mes turime galvoti apie plan\u0105 B, kad, esant reikalui, gal\u0117tume \u012fprastas veiklas visi\u0161kai pakeisti pasitelkdami kitokias, nei \u012fprastai, priemones, technologijas\u201c, \u2013 teigia advokatas ir pabr\u0117\u017eia, kad keistis turi tik elgesio \u201etechnika\u201c, o ne esminiai principai.<\/p>\n

Laidose \u201eVU ekspertai padeda suprasti\u201c Paulius Grit\u0117nas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais \u2013 savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti \u012f svarbiausius m\u016bs\u0173 keistos ir netik\u0117tos naujosios dabarties klausimus. Pokalbi\u0173 tikslas \u2013 tiesiogiai supa\u017eindinti \u017ei\u016brovus su mokslininkais ir j\u0173 darbu, padedan\u010diu suvaldyti, perprasti ir perm\u0105styti mus u\u017eklupusias krizes.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160alyje prasid\u0117jus karantinui, nenumatytam laikui buvo apribotos vis\u0173 Lietuvos ir kit\u0173 valstybi\u0173 gyventoj\u0173 galimyb\u0117s keliauti, gauti sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas, u\u017esiimti verslu, dalyvauti susib\u016brimuose. Visa tai i\u0161k\u0117l\u0117 precedento neturin\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir teisei bei teisininkams. Apie karantino priemoni\u0173 proporcingumo problemas, galimus \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimus ir i\u0161moktas pamokas laidoje \u201eVU ekspertai padeda suprasti\u201c pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":23009,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[2181,2185,2196,315,376,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23008"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23008"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23008\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23012,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23008\/revisions\/23012"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23008"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23008"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23008"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}