{"id":22779,"date":"2020-05-03T14:34:33","date_gmt":"2020-05-03T11:34:33","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=22779"},"modified":"2020-05-03T14:37:57","modified_gmt":"2020-05-03T11:37:57","slug":"pilnameciu-vaiku-pareiga-islaikyti-savo-tevus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/05\/03\/pilnameciu-vaiku-pareiga-islaikyti-savo-tevus\/","title":{"rendered":"Pilname\u010di\u0173 vaik\u0173 pareiga i\u0161laikyti savo t\u0117vus"},"content":{"rendered":"<p>Lietuvos Respublikos Konstitucijoje \u0161eima apib\u016bdinama kaip visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas. \u0160ioje auk\u0161\u010diausioje teis\u0117je \u012ftvirtinta tiek konstitucin\u0117 t\u0117v\u0173 pareiga aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis, i\u0161tikimais pilie\u010diais bei iki pilnametyst\u0117s juos i\u0161laikyti, tiek konstitucin\u0117 vaik\u0173 pareiga gerbti t\u0117vus, globoti juos senatv\u0117je ir tausoti j\u0173 palikim\u0105. Visiems \u017einoma, jog t\u0117vai privalo i\u0161laikyti savo nepilname\u010dius, o tam tikrais atvejais ir pilname\u010dius (iki 24 met\u0173) vaikus, ta\u010diau Civiliniame kodekse \u012ftvirtinta ir ma\u017eiau \u017einoma pilname\u010di\u0173 vaik\u0173 pareiga i\u0161laikyti t\u0117vus.<\/p>\n<p>Pilname\u010di\u0173 vaik\u0173 pareiga i\u0161laikyti savo t\u0117vus rei\u0161kia paramos, reikalingos b\u016btin\u0173j\u0173 poreiki\u0173 tenkinimui, t\u0117vams mok\u0117jim\u0105. Tai yra vaik\u0173 prievol\u0117 pasir\u016bpinti savo t\u0117vais bei jiems pad\u0117ti teikiant deram\u0105 i\u0161laikym\u0105. I\u0161laikymas yra asmeninio pob\u016bd\u017eio prievol\u0117, kas suponuoja, kad jos perleisti vykdyti kitiems asmenims negalima.<\/p>\n<p>Parama (i\u0161laikymas) yra mokama \u0161ali\u0173 susitarimu ar teismo sprendimu kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f skiriant tam tikr\u0105 pinigin\u0119 sum\u0105. Kuomet asmenys \u0161ios pareigos neatlieka savo noru bendru sutarimu, vykdoma mediacija, kuria siekiama su mediatoriaus pagalba deryb\u0173 keliu pasiekti kompromis\u0105. Tai yra nemokama gin\u010d\u0173 sprendimo proced\u016bra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda gin\u010do \u0161alims taikiai spr\u0119sti kilus\u012f gin\u010d\u0105. Tik mediacijai nepasisekus, teis\u0117 \u012f i\u0161laikym\u0105 gali b\u016bti \u012fgyvendinama teismine tvarka. Tiek Civiliniame kodekse, tiek teism\u0173 praktikoje t\u0117v\u0173 teis\u0117 \u012f i\u0161laikym\u0105 yra siejama su dviem s\u0105lygom \u2013 nedarbingumu (tai yra kai asmuo yra senatv\u0117s pensininkas ar ne\u012fgalusis) ir i\u0161laikymo reikalingumu, apie kur\u012f sprend\u017eiama atsi\u017evelgiant \u012f i\u0161laikymo pra\u0161an\u010dio asmens pajamas, turtin\u0119 pad\u0117t\u012f, poreikius ir kitas faktines aplinkybes.<\/p>\n<p>I\u0161laikymo dyd\u012f b\u016btina pagr\u012fsti, negalima reikalauti i\u0161laikymo i\u0161 vaiko nepateikus joki\u0173 \u012frodym\u0173 apie i\u0161leid\u017eiamas pinigines l\u0117\u0161as. Reikalinga pateikti i\u0161laidas gydymuisi, vaistams, vitaminams, higienos priemon\u0117ms, buitin\u0117ms priemon\u0117ms ir kitiems poreikiams tenkinti &#8211; tai yra parodyti realias sumas, kurios yra skiriamos min\u0117toms reikm\u0117ms. Priteisiant i\u0161laikym\u0105 yra atsi\u017evelgiama ir \u012f pilname\u010di\u0173 vaik\u0173 turtin\u0119 pad\u0117t\u012f. Svarbu pamin\u0117ti, jog pagal Civilinio kodekso 3.207 straipsn\u012f, jeigu pilname\u010diai vaikai nesir\u016bpina savo nedarbingais t\u0117vais, teismas pagal t\u0117v\u0173 ie\u0161kin\u012f gali i\u0161 vaik\u0173 priteisti ne tik i\u0161laikym\u0105, bet ir papildomas i\u0161laidas, t\u0117v\u0173 tur\u0117tas d\u0117l sunkios j\u0173 ligos, su\u017ealojimo ar jiems b\u016btinos prie\u017ei\u016bros, kuri\u0105 atlygintinai atliko pa\u0161aliniai asmenys.<\/p>\n<p>Visgi i\u0161laikymas t\u0117vams gali b\u016bti priteistas ne visais atvejais \u2013 teismas gali atleisti pilname\u010dius vaikus nuo pareigos i\u0161laikyti savo nedarbingus t\u0117vus, jeigu nustato, kad t\u0117vai veng\u0117 atlikti savo pareigas nepilname\u010diams vaikams ar jeigu vaikai buvo atskirti nuo savo t\u0117v\u0173 d\u0117l pa\u010di\u0173 t\u0117v\u0173 kalt\u0117s (Civilinio kodekso 3.206 straipsnis). Kitaip tariant, pareiga i\u0161laikyti savo t\u0117vus n\u0117ra absoliuti, teismas visuomet atsi\u017evelgia \u012f tai, kaip patys t\u0117vai vykd\u0117 savo pareigas vaikams, kaip jais r\u016bpinosi, pri\u017ei\u016br\u0117jo ir kita. Kiekvien\u0105 kart\u0105 priteisiant i\u0161laikym\u0105 teismas individualiai \u012fvertina visas aktualias aplinkybes.<\/p>\n<p>Taigi, norint prisiteisti i\u0161laikym\u0105 i\u0161 savo pilname\u010di\u0173 vaik\u0173 pirmasis b\u016btinas \u017eingsnis yra mediacija, o tik jai nepavykus galima kreiptis \u012f teism\u0105 su ie\u0161kiniu ir klausim\u0105 spr\u0119sti teismine tvarka. Toks ie\u0161kinys nebus apmokestinamas \u017eyminiu mokes\u010diu (suma, kuri\u0105 turi sumok\u0117ti asmuo, kad b\u016bt\u0173 prad\u0117tas teismo procesas), jis turi b\u016bti pateiktas apylink\u0117s teismui pagal ie\u0161kovo (asmens, kuris teikia ie\u0161kin\u012f, t.y. vaik\u0173 t\u0117vo, motinos) gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105.<\/p>\n<p><em>Tekst\u0105 pareng\u0117 Goda Rum\u0161evi\u010di\u016bt\u0117, Vilniaus universiteto Teis\u0117s klinikos konsultant\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos Respublikos Konstitucijoje \u0161eima apib\u016bdinama kaip visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas. \u0160ioje auk\u0161\u010diausioje teis\u0117je \u012ftvirtinta tiek konstitucin\u0117 t\u0117v\u0173 pareiga aukl\u0117ti savo vaikus dorais \u017emon\u0117mis, i\u0161tikimais pilie\u010diais bei iki pilnametyst\u0117s juos i\u0161laikyti, tiek konstitucin\u0117 vaik\u0173 pareiga gerbti t\u0117vus, globoti juos senatv\u0117je ir tausoti j\u0173 palikim\u0105. Visiems \u017einoma, jog t\u0117vai privalo i\u0161laikyti savo nepilname\u010dius, o tam tikrais atvejais &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22780,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,28],"tags":[86,2251,2250,1803],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22779"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22779"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22779\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22782,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22779\/revisions\/22782"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22780"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22779"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22779"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22779"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}