Reikia pasakyti, kad dabartin\u0117 situacija, susijusi su koronaviruso pandemijos suvaldymu, i\u0161k\u0117l\u0117 daug konstitucin\u0117s teis\u0117s klausim\u0173, kurie tur\u0117s b\u016bti vienaip ar kitaip atsakyti, vis\u0173 pirma, mokslin\u0117je literat\u016broje, o po to perkelti ir \u012f \u012fstatymus, nes jau dabar ai\u0161ku, kad dabartin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 reikia keisti. Taigi, visuomen\u0117je, \u017einiasklaidoje bei teisinink\u0173 bendruomen\u0117je gana intensyviai diskutuojama tokiais klausimais, kaip, pavyzd\u017eiui: ar \u0161iuo metu nereikia \u0161alyje \u012fvesti nepaprastosios pad\u0117ties; ar galima tuo pa\u010diu metu taikyti du i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisinius re\u017eimus; ar konstitucines \u017emogaus teises galima riboti vykdomosios vald\u017eios sprendimais; pagaliau, kokia yra konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 apimtis i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisinio re\u017eimo metu ir t.t.<\/p>\n
Taigi, \u0161iame trumpame tekste noriu ap\u017evelgti ir palyginti tris skirtingus i\u0161imtinius teisinius re\u017eimus: karantin\u0105, ekstremali\u0105 situacij\u0105 ir nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f (\u010dia nebus analizuojamas karo pad\u0117ties teisinis re\u017eimas). Kartu tai yra \u017evilgsnis \u012f m\u016bs\u0173 dabartin\u0119 teisin\u0119 situacij\u0105 (kurioje naudojame du re\u017eimus: karantin\u0105 ir ekstremali\u0105 situacij\u0105) su kai kuriais pasi\u016blymais, k\u0105 ateityje gal\u0117tume keisti. Beje, Lietuvos teisin\u0117je sistemoje n\u0117ra vieno termino, apiman\u010dio \u0161iuos teisnius re\u017eimus, kurie tam tikra prasme suspenduoja Konstitucijos taikym\u0105, tod\u0117l \u010dia vartosiu teis\u0117s filosofijoje nusistov\u0117jusio \u201ei\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties<\/em>\u201c ar \u201ei\u0161imtinio teisinio re\u017eimo<\/em>\u201c termin\u0105 pagal vokie\u010di\u0173 kalbos termino \u201eAusnahmezustand<\/em>\u201c (prie\u0161 \u0161imtmet\u012f i\u0161populiarinto Carlo Schmitto konstitucin\u0117je teorijoje) ir angl\u0173 kalbos termino \u201estate of exception<\/em>\u201c (i\u0161populiarinto \u0161iuolaikinio ital\u0173 filosofo Georgio Agambeno) lietuvi\u0161k\u0105 vertim\u0105.<\/p>\n Visgi paliekant atei\u010diai \u0161i\u0173 vis\u0173 klausim\u0173 detalesn\u012f tyrim\u0105, \u0161iuo metu nor\u0117\u010diau skaitytojams pateikti dvylika apibendrinan\u010di\u0173 teigini\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 parodyti kaip i\u0161 konstitucin\u0117s teis\u0117s galima vertinti dabartin\u012f Lietuvos i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisin\u012f re\u017eim\u0105. Taigi:<\/p>\n 1<\/strong>. I\u0161skirtiniais atvejais valstyb\u0117je gali b\u016bti \u012fvedami i\u0161imtiniai teisiniai re\u017eimai, kurie yra laikini ir j\u0173 metu gali b\u016bt\u0173 ribojamos kai kurios asmen\u0173 konstitucin\u0117s teis\u0117s, o vald\u017ei\u0173 padalijimo subalansavimas paprastai \u201cpasislenka\u201d vykdomosios vald\u017eios naudai.<\/p>\n 2<\/strong>. I\u0161 i\u0161imtini\u0173 teisini\u0173 re\u017eim\u0173 (kuriuos galima \u012fvesti visoje Lietuvos teritorijoje) Konstitucijoje tiesiogiai pamin\u0117ta tik nepaprastoji<\/em> (ir karo) pad\u0117tis<\/em>, ta\u010diau Konstitucijos 48 straipsnyje minimi valstyb\u0117je galintys kilti ypatingi atvejai, t.y. \u201cepidemijos\u201d ir \u201cstichin\u0117s nelaim\u0117s\u201c, kuri\u0173 metu pilie\u010diai gali b\u016bti \u012fpareigoti atlikti tam tikrus privalomus darbus, siekiant suvaldyti \u0161i\u0173 ypating\u0173 atvej\u0173 pasekmes. Tod\u0117l \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas Lietuvos teisin\u0117je sistemoje gali numatyti ir kitus i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisinius re\u017eimus, pvz., karantin\u0105<\/em>, siejant j\u012f su min\u0117tu epidemij\u0173 suvaldymu (kuris ir numatytas \u017dmoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatyme<\/em>) ir ekstremali\u0105 situacij\u0105<\/em>, siejant j\u0105 su min\u0117t\u0173 stichini\u0173 nelaimi\u0173 ir kit\u0173 ekstremali\u0173 situacij\u0173 suvaldymu, numatytu Civilin\u0117s saugos \u012fstatyme<\/em>.3<\/strong>. Nepaprastosios pad\u0117ties institutas Lietuvos Konstitucijoje \u012ftvirtintas XIII skirsnyje \u201eU\u017esienio politika ir valstyb\u0117s gynimas\u201c, jo \u012fvedimo pagrindai siejami su gr\u0117sme konstitucinei santvarkai ar visuomen\u0117s rim\u010diai, o \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 apimtis yra analogi\u0161ka tai, kuri numatyta karo pad\u0117ties \u012fvedimo metu (i\u0161skyrus t\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, kurios susijusios su visuotine mobilizacija, rinkim\u0173 teise ir karo (laiko) teism\u0173 veikimu). Visa tai leid\u017eia suprasti nepaprastosios pad\u0117ties institut\u0105 viet\u0105 Konstitucijoje.<\/p>\n 4<\/strong>. Kalbant apie i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties konkretaus teisinio re\u017eimo \u012fvedimo pagrindus (prie\u017eastis), reikia pasakyti, kad tai yra vertinamasis kriterijus arba diskrecija, priklausanti vykdomajai vald\u017eiai (nepaprastosios pad\u0117ties atveju \u2013 ir Seimui), ta\u010diau karantino <\/em>teisinio re\u017eimo \u012fvedimo pagrindai paprastai gal\u0117t\u0173 b\u016bti siejami su u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 epidemij\u0173 protr\u016bkiu, ekstremalios situacijos<\/em>, vis\u0173 pirma \u2013 su stichin\u0117mis nelaim\u0117mis, o nepaprastosios pad\u0117ties<\/em> \u2013 su perversmo organizavimu, terorizmo aktais, riau\u0161\u0117mis ir kitais dideliais visuomen\u0117s neramumais ar j\u0173 realia gr\u0117sme valstyb\u0117je.<\/p>\n 5<\/strong>. Lyginant visus tris i\u0161imtinius teisinius re\u017eimus pagal j\u0173 \u012fvedimo subjekt\u0105, gal\u0117tume pasteb\u0117ti, kad, jei pagal dabar galiojan\u010dius U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173<\/em> ir Civilin\u0117s saugos \u012fstatymus<\/em>, karantino ar ekstremalios situacijos teisinius re\u017eimus \u012fveda Vyriausyb\u0117, tai nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f pagal Konstitucij\u0105 gali \u012fvesti Seimas, o tarp Seimo sesij\u0173 \u2013 Respublikos Prezidentas.<\/p>\n 6<\/strong>. Jei vertintume \u0161iuos tris re\u017eimus pagal kiekvieno teisinio re\u017eimo valdymo pagrindin\u012f (svarbiausi\u0105) pareig\u016bn\u0105, tai karantino atveju tokio pareig\u016bno n\u0117ra, bet de facto<\/em> \u0161ias pareigas atlieka Sveikatos apsaugos ministras, ekstremalios situacijos re\u017eimo atveju \u2013 tai Operacij\u0173 vadovas, tuo tarpu nepaprastosios pad\u0117ties metu \u2013 Vyriausiasis komendantas.<\/p>\n 7<\/strong>. Pagal teisinio re\u017eimo laiko trukm\u0119 gal\u0117tume taip surikiuoti \u0161iuos tris teisinius re\u017eimus: karantino pradin\u0117 trukm\u0117 \u2013 trys m\u0117nesiai (po to galima prat\u0119sin\u0117ti po m\u0117nes\u012f), o valstyb\u0117s lygio ekstremalios situacijos trukm\u0117 \u012fstatyme n\u0117ra numatyta, tod\u0117l t\u0105 b\u016btina nustatyti. Tuo tarpu nepaprastosios pad\u0117ties trukm\u0117 numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje ir ji yra \u2013 iki \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173, ta\u010diau ji, be abejo, gal\u0117t\u0173 b\u016bti prat\u0119sta, jei Konstitucijoje numatytos gr\u0117sm\u0117s neb\u016bt\u0173 pasibaigusios.<\/p>\n 8<\/strong>. Manytina, kad karantino ir ekstremalios situacijos re\u017eim\u0173 metu vis\u0173 gyventoj\u0173 at\u017evilgiu gali b\u016bti \u012fvesti tik tokie konstitucini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai, kurie turi ai\u0161k\u0173 konstitucin\u012f pagrind\u0105 pa\u010dioje Konstitucijoje. Ai\u0161ku, nepaprastosios pad\u0117ties metu \u017emogaus teisi\u0173 ribojim\u0173 apimtis ir turinys pagal Konstitucij\u0105 gali b\u016bti pla\u010diausias ir apima net \u0161e\u0161ias konstitucines teises: teis\u0119 \u012f privatum\u0105 (22 str.), b\u016bsto nelie\u010diamum\u0105 (24 str.), \u012fsitikinim\u0173 ir informacijos teis\u0119 (25 str.), jud\u0117jimo laisv\u0119 (32 str.), vienijimosi \u012f partijas ir asociacijas teis\u0119 (35 str.) ir susirinkim\u0173 teis\u0119 (36 str.). Tai rei\u0161kia, kad karantino ar ekstremalios situacijos metu \u017emogaus teisi\u0173 ribojimai negali konkuruoti su \u010dia pamin\u0117ta \u017emogaus teisi\u0173 apimtimi<\/em> (pvz., paprastai negal\u0117t\u0173 apimti Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teis\u0117s ribojimo \u012f \u012fsitikinimus ir informacijos skleidim\u0105 ar asmens teis\u0117s \u012f susira\u0161in\u0117jimo ir kit\u0173 susi\u017einojimo priemoni\u0173 privatumo ribojimo, numatyto Konstitucijos 22 straipsnyje) bei turinio intensyvumo<\/em> (pvz., \u012f jud\u0117jimo laisv\u0117s ribojim\u0105 karantino ar ekstremalios situacijos metu negalima b\u016bt\u0173 \u012ftraukti komendanto valandos \u012fvedimo).<\/p>\n 9<\/strong>. I\u0161 nepaprastosios pad\u0117ties konstitucin\u0117s sampratos (pvz., \u0161io instituto reguliavimo Konstitucijos XIII skirsnyje) galima pasteb\u0117ti, jog visos nepaprastosios pad\u0117ties trukm\u0117s metu gali b\u016bti pasitelkiama Lietuvos kariuomen\u0117 (tai numatyta ir Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatyme<\/em>). Ta\u010diau manytina, kad karini\u0173 vienet\u0173 pasitelkimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti panaudojamas taip pat ir kit\u0173 dviej\u0173 teisini\u0173 re\u017eimu metu, pvz., siekiant suvaldyti epidemijos plitim\u0105 ar likviduoti stichin\u0117s nelaim\u0117s padarinius, ta\u010diau pastar\u0173j\u0173 re\u017eim\u0173 atveju kariuomen\u0117s paj\u0117g\u0173 panaudojimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119s tik su konkre\u010diais veiksmais, kuri\u0173 neb\u016bt\u0173 galima atlikti be kariuomen\u0117s. \u012edomumo d\u0117lei pasteb\u0117tina, jog pagal dabartin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, karantino re\u017eimas nenumato karini\u0173 dalini\u0173 pasitelkimo.<\/p>\n 10<\/strong>. Kadangi konstitucinis nepaprastosios pad\u0117ties teisinis re\u017eimas prakti\u0161kai nenumato joki\u0173 teisin\u0117s valstyb\u0117s principo ribojimo (i\u0161skyrus vykdomosios vald\u017eios sustipr\u0117jimo prezumpcijos) ir demokratijos principo ribojimo (i\u0161skyrus draudim\u0105 keisti Konstitucij\u0105 Seimui ir rink\u0117j\u0173 grupei), tod\u0117l rinkim\u0173 organizavimas ir teism\u0173 darbas negali b\u016bti ribojamas ne tik nepaprastosios pad\u0117ties metu, bet ypa\u010d \u2013 karantino ir ekstremalios pad\u0117ties metu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btina atitinkamai pakeisti Referendumo<\/em>, Pilie\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvos<\/em>, rinkim\u0173<\/em> ir kitus \u012fstatymus, reglamentuojan\u010dius tiesiogin\u0117s demokratijos form\u0173 u\u017etikrinim\u0105, o taip pat Seimo Statut\u0105<\/em> (\u012fskaitant parlamentin\u0117s kontrol\u0117s nuostatas) ir Teism\u0173 \u012fstatym\u0105<\/em>, u\u017etikrinant tinkam\u0105 min\u0117t\u0173 institucij\u0173 darb\u0105 i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisini\u0173 re\u017eim\u0173 metu.<\/p>\n 11<\/strong>. Tiek karantino, tiek ir ekstremalios situacijos re\u017eimas gali peraugti \u012f nepaprastosios pad\u0117ties teisin\u012f re\u017eim\u0105, jei Seimas ar Prezidentas nuspr\u0119st\u0173, kad epidemijos nesuvaldymas, stichin\u0117s nelaim\u0117s ar kiti ekstremal\u016bs \u012fvykiai s\u0105lygoja gr\u0117sm\u0119 visuomen\u0117s rim\u010diai visoje valstyb\u0117je. Ta\u010diau teisinio tikrumo ir saugumo principas reikalauja, kad tuo pa\u010diu metu valstyb\u0117je galiot\u0173 tik vienas i\u0161imtin\u0117s pad\u0117ties teisinis re\u017eimas. Kitaip tariant, pagal konstitucinius teisinio tikrumo ir saugumo principus, galiojant nepaprastosios pad\u0117ties teisiniam re\u017eimui, turi b\u016bti panaikintas karantino ar ekstremalios situacijos teisiniai re\u017eimai, jei kuris nors i\u0161 j\u0173 prie\u0161 tai valstyb\u0117je buvo \u012fvestas.<\/p>\n 12<\/strong>. Min\u0117tas teisinio tikrumo ir saugumo principas s\u0105lygoja ir tai, kad tuo pa\u010diu metu valstyb\u0117je negal\u0117t\u0173 galioti karantino ir ekstremalios situacijos teisiniai re\u017eimai. Prie\u0161ingu atveju pilie\u010diams b\u016bt\u0173 sunku \u017einoti savo teises, o Seimui, vykdan\u010diam Vyriausyb\u0117s parlamentin\u0119 kontrol\u0119, b\u016bt\u0173 sunku \u012fvertinti Vyriausyb\u0117s diskrecijos ribas. Be to, taip b\u016bt\u0173 i\u0161vengta galimyb\u0117s tam pa\u010diam asmeniui b\u016bti pagrindiniu pareig\u016bnu tiek pagal karantino, tiek ir pagal ekstremalios situacijos teisin\u012f re\u017eim\u0105. Beje, \u0161iuo metu galiojantis Civilin\u0117s saugos \u012fstatymas<\/em> nenumato galimyb\u0117s \u012fvesti valstyb\u0117je ekstremalios situacijos teisin\u012f re\u017eim\u0105 d\u0117l u\u017ekre\u010diamosios ligos epidemijos plitimo suvaldymo.<\/p>\n Taigi, kaip matome, \u010dia tolesnei moksliniai diskusijai pateikti tik keli apibendrinantys teiginiai, kurie, tikiuosi, paskatins sureaguoti ne tik konstitucin\u0117s teis\u0117s specialistus, bet ir platesn\u0117s teisinink\u0173 bendruomen\u0117s ir visuomen\u0117s atstovus.<\/p>\n Dr. Vaidotas Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Reikia pasakyti, kad dabartin\u0117 situacija, susijusi su koronaviruso pandemijos suvaldymu, i\u0161k\u0117l\u0117 daug konstitucin\u0117s teis\u0117s klausim\u0173, kurie tur\u0117s b\u016bti vienaip ar kitaip atsakyti, vis\u0173 pirma, mokslin\u0117je literat\u016broje, o po to perkelti ir \u012f \u012fstatymus, nes jau dabar ai\u0161ku, kad dabartin\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 reikia keisti. Taigi, visuomen\u0117je, \u017einiasklaidoje bei teisinink\u0173 bendruomen\u0117je gana intensyviai diskutuojama tokiais klausimais, kaip, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22751,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2167,2185,157,409,2138,2195,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22750"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22750"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22750\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22753,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22750\/revisions\/22753"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22751"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22750"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22750"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22750"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}