{"id":22597,"date":"2020-04-23T22:08:12","date_gmt":"2020-04-23T19:08:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=22597"},"modified":"2020-04-23T22:12:39","modified_gmt":"2020-04-23T19:12:39","slug":"estt-homofobiniai-pareiskimai-reiskia-diskriminacija-uzimtumo-ir-profesineje-srityje-kai-juos-padaro-asmuo-kuris-turi-lemiamos-itakos-darbdavio-idarbinimo-politikai-arba-gali-buti-suvokiamas-kaip-t","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/04\/23\/estt-homofobiniai-pareiskimai-reiskia-diskriminacija-uzimtumo-ir-profesineje-srityje-kai-juos-padaro-asmuo-kuris-turi-lemiamos-itakos-darbdavio-idarbinimo-politikai-arba-gali-buti-suvokiamas-kaip-t\/","title":{"rendered":"ESTT: homofobiniai parei\u0161kimai rei\u0161kia diskriminacij\u0105 u\u017eimtumo ir profesin\u0117je srityje, kai juos padaro asmuo, kuris turi lemiamos \u012ftakos darbdavio \u012fdarbinimo politikai arba gali b\u016bti suvokiamas kaip turintis tokios \u012ftakos"},"content":{"rendered":"<p>2020 m. baland\u017eio 23 d. priimtame sprendime Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C-507\/18) ES Teisingumo Teismas (ESTT) nusprend\u0117, kad per garso ar vaizdo priemon\u0117mis transliuojam\u0105 laid\u0105 asmens padaryti parei\u0161kimai, kad jis niekada ne\u012fdarbint\u0173 tam tikros seksualin\u0117s orientacijos asmen\u0173 ir nenor\u0117t\u0173 su jais kartu dirbti\u00a0 savo \u012fmon\u0117je, patenka \u012f Direktyvos 2000\/78 (Kovos su diskriminacija direktyva), konkre\u010diai \u2013 \u012f s\u0105vokos \u201e\u012fsidarbin[imo] &lt;&#8230;&gt; ar darbo s\u0105lyg[os]\u201c, kaip ji suprantama pagal \u0161ios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkt\u0105, materialin\u0119 taikymo srit\u012f; taip yra net jeigu nebuvo vykdoma ar planuojama jokia \u012fdarbinimo proced\u016bra, ta\u010diau su s\u0105lyga, kad ry\u0161ys tarp \u0161i\u0173 parei\u0161kim\u0173 ir \u012fsidarbinimo ar darbo toje \u012fmon\u0117je s\u0105lyg\u0173 n\u0117ra hipotetinis.<\/p>\n<p>Nagrin\u0117tu atveju advokatas, kalb\u0117damas per radijo laid\u0105 parei\u0161k\u0117, kad ne\u012fdarbint\u0173 homoseksuali\u0173 asmen\u0173 ir nenor\u0117t\u0173 su jais kartu dirbti savo kontoroje. Manydama, kad jo parei\u0161kimai laikytini d\u0117l darbuotoj\u0173 seksualin\u0117s orientacijos diskriminuojan\u010diu elgesiu, advokat\u0173 asociacija, teisme ginanti lesbie\u010di\u0173, g\u0117j\u0173, biseksual\u0173, transeksual\u0173 ir interseksual\u0173 teises (LGBTI), parei\u0161k\u0117 ie\u0161kin\u012f teisme d\u0117l \u017ealos atlyginimo. Kadangi ie\u0161kinys buvo patenkintas pirmojoje instancijoje, be to, sprendim\u0105 patvirtino apeliacin\u0117s instancijos teismas, advokatas d\u0117l pastarojo teismo sprendimo pateik\u0117 kasacin\u012f skund\u0105 Corte suprema di cassazione (Kasacinis teismas, Italija). Tada \u0161is teismas kreip\u0117si \u012f Teisingumo Teism\u0105 su pra\u0161ymu priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105, be kita ko, pra\u0161ydamas i\u0161ai\u0161kinti s\u0105vok\u0105 \u201e\u012fsidarbin[imo] &lt;&#8230;&gt; ar darbo s\u0105lyg[os]\u201c, kaip ji suprantama pagal Kovos su diskriminacija direktyv\u0105.<\/p>\n<p>Primin\u0119s, kad \u0161i s\u0105voka turi b\u016bti ai\u0161kinama savaranki\u0161kai ir vienodai ir negali b\u016bti ai\u0161kinama siaurai, Teisingumo Teismas \u0161i\u0105 s\u0105vok\u0105 i\u0161ai\u0161kino remdamasis savo Sprendimu Asocia\u021bia Accept.\u00a0Teisingumo Teismas, be kita ko, pabr\u0117\u017e\u0117, kad parei\u0161kimai, kurie leid\u017eia suprasti apie egzistuojan\u010di\u0105 homofobin\u0119 \u012fdarbinimo politik\u0105, patenka \u012f s\u0105vok\u0105 \u201e\u012fsidarbin[imo] &lt;&#8230;&gt; ar darbo s\u0105lyg[os]\u201c, net jeigu juos padar\u0117 asmuo, kuris teisi\u0161kai neturi \u012fgaliojim\u0173 \u012fdarbinti, jeigu tarp \u0161i\u0173 parei\u0161kim\u0173 ir darbdavio \u012fdarbinimo politikos yra nehipotetinis ry\u0161ys.<\/p>\n<p>Ar toks ry\u0161is egzistuoja, turi \u012fvertinti nacionaliniai teismai, atsi\u017evelgdami \u012f visas su tais parei\u0161kimais susijusias aplinkybes. \u0160iuo klausimu ypa\u010d svarb\u016bs parei\u0161kimus padariusio asmens statusas ir tai, ar juos jis padar\u0117 remdamasis tuo statusu; i\u0161 to turi b\u016bti matyti, kad jis pats turi lemiamos \u012ftakos darbdavio \u012fdarbinimo politikai ar gali b\u016bti suvokiamas kaip turintis tokios \u012ftakos. Nacionaliniai teismai taip pat turi atsi\u017evelgti \u012f atitinkam\u0173 parei\u0161kim\u0173 pob\u016bd\u012f ir turin\u012f, taip pat \u012f aplinkybes, kuriomis \u0161ie parei\u0161kimai buvo padaryti, ypa\u010d \u012f tai, ar jie buvo vie\u0161i, ar privat\u016bs.<\/p>\n<p>Teisingumo Teismo teigimu, tai, kad toks s\u0105vokos \u201e\u012fsidarbin[imo] &lt;&#8230;&gt; ar darbo s\u0105lyg[os]\u201c\u00a0ai\u0161kinimas galb\u016bt gali lemti savirai\u0161kos laisv\u0117s \u012fgyvendinimo apribojim\u0105, nepaneigia \u0161io ai\u0161kinimo.\u00a0\u0160iuo klausimu Teisingumo Teismas primin\u0117, kad savirai\u0161kos laisv\u0117 n\u0117ra absoliuti teis\u0117 ir gali b\u016bti\u00a0nustatyti jos \u012fgyvendinimo apribojimai, jeigu jie numatyti \u012fstatymo ir nekei\u010dia \u0161ios teis\u0117s esm\u0117s, taip\u00a0pat atitinka proporcingumo princip\u0105. Pagal \u0161\u012f princip\u0105 reikalaujama patikrinti, ar \u0161ie apribojimai yra\u00a0b\u016btini ir tikrai atitinka S\u0105jungos pripa\u017eintus bendrojo intereso tikslus arba reikalingi kit\u0173 asmen\u0173\u00a0teis\u0117ms ir laisv\u0117ms apsaugoti.<\/p>\n<p>Nagrin\u0117tu atveju \u0161ios s\u0105lygos yra \u012fvykdytos, nes apribojimai\u00a0tiesiogiai i\u0161plaukia i\u0161 Kovos su diskriminacija direktyvos ir taikomi tik siekiant \u012fgyvendinti jos tikslus,\u00a0t. y. u\u017etikrinti vienodo po\u017ei\u016brio princip\u0105 u\u017eimtumo ir profesin\u0117je srityje bei pasiekti auk\u0161t\u0105 u\u017eimtumo\u00a0ir socialin\u0117s apsaugos lyg\u012f. Be to, ki\u0161imasis \u012f savirai\u0161kos laisv\u0117s \u012fgyvendinim\u0105 nevir\u0161ija to, kas\u00a0b\u016btina min\u0117tos direktyvos tikslams pasiekti, u\u017edraud\u017eiant tik parei\u0161kimus, kurie yra diskriminacija\u00a0u\u017eimtumo ar profesin\u0117je srityje. I\u0161 Kovos su diskriminacija direktyvos kylantys apribojimai taip pat\u00a0yra b\u016btini siekiant u\u017etikrinti asmen\u0173, kuriems taikoma \u0161i direktyva, teises u\u017eimtumo ir profesin\u0117je\u00a0srityje. I\u0161 ties\u0173 pati \u0161ia direktyva suteikiamos apsaugos u\u017eimtumo ir profesin\u0117je srityje esm\u0117 gal\u0117t\u0173\u00a0tapti tik iliuzija, jei parei\u0161kimai, patenkantys \u012f s\u0105vok\u0105 \u201e\u012fsidarbin[imo] &lt;&#8230;&gt; ar darbo s\u0105lygos\u201c, kaip tai\u00a0suprantama pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 direktyv\u0105, nepatekt\u0173 \u012f jos taikymo srit\u012f vien d\u0117l to, kad buvo padaryti per\u00a0pramogin\u0119 garso ar vaizdo priemon\u0117mis transliuojam\u0105 laid\u0105, arba d\u0117l to, kad jais i\u0161rei\u0161kiama\u00a0asmenin\u0117 autoriaus nuomon\u0117.<\/p>\n<p>Galiausiai Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad Kovos su diskriminacija direktyva nedraud\u017eia\u00a0Italijos teis\u0117s norm\u0173, pagal kurias advokat\u0173 asociacijai, kurios \u012fstatuose \u012ftvirtintas tikslas \u2013 ginti, be\u00a0kita ko, tam tikros seksualin\u0117s orientacijos asmen\u0173 teises teisme ir remti tokios kategorijos asmen\u0173\u00a0kult\u016br\u0105 ir teisi\u0173 paisym\u0105, neatsi\u017evelgiant \u012f aplinkyb\u0119, kad galb\u016bt tai yra pelno siekianti asociacija,\u00a0d\u0117l to tikslo automati\u0161kai pripa\u017e\u012fstama teis\u0117 inicijuoti teismo proces\u0105 \u0161ioje direktyvoje nustatyt\u0173\u00a0\u012fsipareigojim\u0173 vykdymui u\u017etikrinti ir prireikus gauti \u017ealos atlyginim\u0105, kai susiklosto aplinkyb\u0117s,\u00a0galin\u010dios reik\u0161ti min\u0117tos kategorijos asmen\u0173 diskriminacij\u0105, kaip tai suprantama pagal min\u0117t\u0105\u00a0direktyv\u0105, ir kai ne\u012fmanoma nustatyti konkretaus nukent\u0117jusiojo.<\/p>\n<p>\u0160iuo klausimu Teisingumo Teismas nurod\u0117, kad nors pagal direktyv\u0105 nereikalaujama pripa\u017einti\u00a0toki\u0105 teis\u0119 asociacijai, kaip antai aptariamai pagrindin\u0117je byloje, kai n\u0117ra nustatytas konkretus\u00a0nukent\u0117jusysis, ji numato galimyb\u0119 valstyb\u0117ms nar\u0117ms priimti arba toliau taikyti nuostatas, kurios\u00a0yra palankesn\u0117s vienodo po\u017ei\u016brio principo apsaugai, nei numatytos \u0161ioje direktyvoje. Tod\u0117l taip\u00a0pasirinkusios valstyb\u0117s nar\u0117s turi nuspr\u0119sti, kokiomis s\u0105lygomis tokia asociacija gali inicijuoti\u00a0teismo proces\u0105, siekdama, kad b\u016bt\u0173 konstatuotas diskriminacijos buvimas ir u\u017e j\u0105 b\u016bt\u0173 nubausta.\u00a0Jos, be kita ko, turi nustatyti, ar asociacijos tikslas siekti pelno ar jo nesiekti turi tur\u0117ti \u012ftakos\u00a0vertinant jos teis\u0119 pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f \u0161iuo klausimu, ir patikslinti tokio ie\u0161kinio apimt\u012f, ypa\u010d sankcijas,\u00a0kurios gali b\u016bti skiriamos i\u0161nagrin\u0117jus t\u0105 ie\u0161kin\u012f; pagal kovos su diskriminacija direktyvos\u00a017 straipsn\u012f tokios sankcijos turi b\u016bti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios, \u012fskaitant atvejus,\u00a0kai n\u0117ra nustatytas konkretus nukent\u0117jusysis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2020 m. baland\u017eio 23 d. priimtame sprendime Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (C-507\/18) ES Teisingumo Teismas (ESTT) nusprend\u0117, kad per garso ar vaizdo priemon\u0117mis transliuojam\u0105 laid\u0105 asmens padaryti parei\u0161kimai, kad jis niekada ne\u012fdarbint\u0173 tam tikros seksualin\u0117s orientacijos asmen\u0173 ir nenor\u0117t\u0173 su jais kartu dirbti\u00a0 savo \u012fmon\u0117je, patenka \u012f Direktyvos 2000\/78 (Kovos su diskriminacija direktyva), &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":22598,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[429,1338,108,2236,2237,397,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22597"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22597"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22597\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22601,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22597\/revisions\/22601"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22598"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22597"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22597"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22597"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}