Pastarosiomis savait\u0117mis ir m\u0117nesiais (2020 m. sausio pabaigoje), sulauk\u0117me net keli\u0173 nacionalini\u0173 mokestinius gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010di\u0173 institucij\u0173 (Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 komisijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) kreipim\u0173si \u012f Europos S\u0105jungos Teisingumo Teism\u0105 (ESTT) su pra\u0161ymu priimti prejudicinius sprendimus mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bylose d\u0117l muit\u0173 apskai\u010diavimo [1][2]. Atitinkamai, \u0161ios nacionalin\u0117s praktikos tendencijos taip virto gana pla\u010diai diskutuojama ir aktualia tema [3]. \u012evertinus \u0161ias aplinkybes, tikslinga pla\u010diau aptarti esam\u0105 situacij\u0105 d\u0117l nacionalini\u0173 mokestinius gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010di\u0173 institucij\u0173 kreipim\u0173si \u012f ESTT muit\u0173 bylose ir jos raidos tendencijas, kurias taip pat pastaruoju metu teko nagrin\u0117ti ir atliktose mokslin\u0117se studijose bei straipsniuose [4].<\/p>\n
B\u016btina pasteb\u0117ti, jog iki \u0161iol, spr\u0119sdami mokestinius gin\u010dus, kuriuose kildavo klausimai d\u0117l ES mokes\u010di\u0173 teis\u0117s norm\u0173, apibr\u0117\u017et\u0173 ES direktyvose, taikymo ir ai\u0161kinimo, nacionaliniai teismai gana aktyviai naudojosi teise kreiptis \u012f ESTT su klausimais d\u0117l ES teis\u0117s akt\u0173 ai\u0161kinimo. \u0160i tendencija ypa\u010d buvo pastebim\u0105 d\u0117l ES teis\u0117s aktais derinam\u0173 (harmonizuojam\u0173) netiesiogini\u0173 mokes\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, PVM ar akciz\u0173, kuri\u0173 taikymas ES valstyb\u0117se nar\u0117se yra reguliuojamas ES direktyvomis (\u017er. pvz. bylas \u00a0C-126\/14, UAB \u201eSveda\u201c prie\u0161 Valstybin\u0119 mokes\u010di\u0173 inspekcij\u0105 prie Lietuvos Respublikos finans\u0173 ministerijos<\/em>; \u00a0C-638\/17, UAB \u201eSkonis ir kvapas\u201c prie\u0161 Valstybin\u0119 mokes\u010di\u0173 inspekcij\u0105 prie Lietuvos Respublikos finans\u0173 ministerijos<\/em> ir kt.).<\/p>\n Kita vertus, tokio aktyvumo nebuvo stebima muit\u0173 klausim\u0173 srityje bei mokestiniuose gin\u010duose d\u0117l muit\u0173, kurie ES yra suderinti bei harmonizuoti (ES valstyb\u0117se nar\u0117se taikomas ES bendrasis muit\u0173 tarifas), taip pat yra reguliuojami ES reglamentais (S\u0105jungos muitin\u0117s kodeksu, Kombinuot\u0105ja nomenklat\u016bra ir kt.), kuriuos b\u016btina taikyti tiesiogiai. Atitinkamai, preziumuotina, jog toks taikymas gal\u0117t\u0173 sukelti daugiau klausim\u0173, nes teismams ir kitoms institucijoms b\u016btina tiesiogiai (patiems) ai\u0161kinti bei atskleisti j\u0173 turin\u012f. Ta\u010diau reali situacija Lietuvoje yra visai kita nei daugelyje kit\u0173 ES valstybi\u0173, tame tarpe ir kaimynin\u0117se \u0161alyse (Baltijos valstyb\u0117se). Pavyzd\u017eiui, per laikotarp\u012f nuo 2010 m. iki 2019 m. Latvijos Respublikos nacionaliniai teismai bylose d\u0117l muit\u0173 kreip\u0117si \u012f ESTT net 11 kart\u0173 \u2013 ESTT bylose C-382\/09, C-558\/11, C-233\/15, C-547\/13, C-199\/09 (d\u0117l preki\u0173 tarifinio klasifikavimo), C-571\/12, C-286\/15,\u00a0 C-154\/16 (d\u0117l muitin\u0117s proced\u016br\u0173), C-46\/16, C-430\/14 (d\u0117l preki\u0173 muitinio \u012fvertinimo) ir C-47\/16 (d\u0117l preki\u0173 muitin\u0117s kilm\u0117s nustatymo). Be to, teikdami kreipimusis \u012f ESTT d\u0117l muit\u0173 buvo aktyv\u016bs ir kit\u0173 nauj\u0173j\u0173, kartu su Lietuvos Respublika ar net v\u0117liau \u012f ES \u012fstojusi\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 teismai [5]. Taip pat tradici\u0161kai da\u017enai \u012f ESTT pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f kreipdavosi ir Vokietijos Federacin\u0117s Respublikos, Nyderland\u0173 Karalyst\u0117s bei Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teismai [6].<\/p>\n Lietuvos Respublikos praktika \u0161ioje srityje i\u0161lieka gana prie\u0161taringa, nes nacionaliniai teismai iki \u0161i\u0173 met\u0173 bylose d\u0117l muit\u0173 klausim\u0173 \u012f ESTT nuo \u012fstojimo \u012f ES momento 2004 m. iki 2020 m. i\u0161 esm\u0117s n\u0117 karto nesikreip\u0117. Tai galima paai\u0161kinti keliomis aplinkyb\u0117mis, vis\u0173 pirma tuo, jog, kaip pastebi jau min\u0117ti autoriai (M. Bobek, K. Beal), kit\u0173 valstybi\u0173 praktikoje itin da\u017enai buvo kreipiamasi \u012f ESTT b\u016btent d\u0117l prekybos apsaugos muitus (antidempingo muitus) nustatan\u010di\u0173 ES reglament\u0173 galiojimo. Kita vertus, Lietuvoje tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010dai paprastai da\u017eniausiai vyko ne d\u0117l pa\u010di\u0173 antidempingo muitus nustatan\u010di\u0173 reglament\u0173 teis\u0117tumo, bet d\u0117l faktini\u0173 aplinkybi\u0173, nuo kuri\u0173 priklauso muito dydis, pavyzd\u017eiui, kokia valstyb\u0117 b\u016bt\u0173 laikoma preki\u0173 kilm\u0117s \u0161alimi [7]. Tarp \u0161i\u0173 gin\u010d\u0173 neabejotinai buvo ir atvej\u0173, kuomet nacionalini\u0173 teism\u0173 buvo pra\u0161oma kreiptis \u012f ESTT (\u017er. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-261-146\/2014 ir A-261-144\/2014) arba a priori<\/em> buvo keliamas klausimas d\u0117l paties antidempingo muit\u0173 skai\u010diavimo teis\u0117tumo (negin\u010dijant faktini\u0173 muito apskai\u010diavimo aplinkybi\u0173) \u2013 \u017er. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracin\u0119 byl\u0105 Nr. A-444-2863\/2011. Pasteb\u0117tina, jog iki \u0161i\u0173, 2020 met\u0173, nacionaliniai teismai taip pat n\u0117 karto nesikreip\u0117 \u012f ESTT bylose d\u0117l preki\u0173 tarifinio klasifikavimo ir ES KN ai\u0161kinimo, nors b\u016btent vieningas preki\u0173 tarifinis klasifikavimas ir yra ES bendrojo muit\u0173 tarifo taikymo teisinis pagrindas \u00a0[8]. Tokia nacionalin\u0117 praktika \u0161ioje srityje taip pat gana skiriasi nuo praktikos kitose ES valstyb\u0117se nar\u0117se, inter alia<\/em> \u012fstojusiose \u012f ES vienu metu, kartu su Lietuvos Respublika, pavyzd\u017eiui, Latvijos Respublikoje, kur nacionaliniai teismai da\u017enai inicijuodavo kreipimusis \u012f TT \u012fvairiais KN ai\u0161kinimo klausimais, \u017er. pvz. bylas C-382\/09, Stils Met SIA v. Valsts iegmumu dienests<\/em>; C-558\/11, SIA Kurcums Metal v. Valsts ie\u0146\u0113mumu dienests<\/em>). Pana\u0161ios tendencijos identifikuotinos analizuojant ir kit\u0173 nauj\u0173j\u0173 ES valstybi\u0173 nari\u0173, pavyzd\u017eiui, Rumunijos Respublikos, teism\u0173 praktik\u0105 [9].<\/p>\n Akcentuotina, jog Lietuvoje pastar\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f (2010 \u2013 2019 m.) i\u0161 esm\u0117s buvo kreiptasi \u012f ESTT tik vienoje byloje, bent i\u0161 dalies susijusioje su muitais ir kitais importo mokes\u010diais \u2013 importo PVM, akcizais, t. y. byloje C-250\/11, AB \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c v. Vilniaus teritorin\u0117 muitin\u0117 ir Muitin\u0117s departament\u0105 prie Lietuvos Respublikos finans\u0173 ministerijos<\/em>. \u0160ioje byloje i\u0161 esm\u0117s buvo sprend\u017eiami tik bendro pob\u016bd\u017eio mokestiniai klausimai d\u0117l importo mokes\u010di\u0173 lengvat\u0173 ai\u0161kinimo. I\u0161nagrin\u0117toje byloje ESTT i\u0161 esm\u0117s laik\u0117si pozicijos, jog ES mokes\u010di\u0173 teis\u0117s aktai (nagrin\u0117jamu atveju importo PVM ir muit\u0173 srityje), nustatantys mokes\u010di\u0173 lengvatas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kinami tokiu b\u016bdu, jog neb\u016bt\u0173 nepagr\u012fstai i\u0161ple\u010diamas lengvat\u0173 taikymas papildomiems mokes\u010di\u0173 objektams, kuri\u0173 apmokestinimas neatitikt\u0173 S\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 leid\u0117jo ketinim\u0173 (tiksl\u0173). Taigi, \u0161iuo atveju ESTT \u012f\u017evelg\u0117 galimyb\u0119 spr\u0119sti tokius mokes\u010di\u0173 (inter alia<\/em> muit\u0173) teisinio reguliavimo neai\u0161kumus (neapibr\u0117\u017etumus) ne papras\u010diausiai kvestionuojant atitinkam\u0173 ES teis\u0117s akt\u0173 galiojim\u0105, bet, tiesiog draud\u017eiant ai\u0161kinti juos ekspliciti\u0161kai, kuomet esant abejonei ar atitinkamam mokes\u010dio objektui gali b\u016bti taikoma mokestin\u0117 lengvata privalo b\u016bti vadovaujamasi pa\u017eodiniu aktualios ES teis\u0117s akto versijos ai\u0161kinimu, \u012fvertinant ir jos pri\u0117mimo teleologinius aspektus.<\/p>\n \u012evertinus tai, kas i\u0161d\u0117styta, galima konstatuoti, jog tok\u012f epizodi\u0161k\u0105 nacionalini\u0173 teism\u0173 (Lietuvos Respublikoje) ir ESTT bendradarbiavim\u0105 bylose d\u0117l muit\u0173 gal\u0117jo (ir iki \u0161iol gali) s\u0105lygoti tiek nacionalinio teisinio reguliavimo tr\u016bkumai, tiek ir bendrosios tarpinstitucinio bendradarbiavimo teisin\u0117s kult\u016bros problemos [10] ar netgi nepakankamas teisinink\u0173 bendruomen\u0117s susipa\u017einimas su specifin\u0117mis teisinio reguliavimo sritimis. Tai patvirtint\u0173 ta aplinkyb\u0117, jog, remiantis autoriaus atliktais tyrimais, daugelyje mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 byl\u0173, kuriose buvo teikiami pra\u0161ymai kreiptis \u012f ESTT, atmetant \u0161ios pra\u0161ymus i\u0161 esm\u0117s buvo nesiremiama aktualia ESTT praktika muit\u0173 klausimais, apsiribojant nuorodomis \u012f kit\u0173 kategorij\u0173 ESTT bylas arba apskritai nepateikiant joki\u0173 nuorod\u0173 \u012f ESTT praktik\u0105 [7]. Tod\u0117l, nors \u0161i\u0105 situacij\u0105 kei\u010dia \u0161iandienin\u0117 praktika [1]; [2], galime akcentuoti, jog i\u0161lieka tam tikros sistemin\u0117s teism\u0173 (nacionalini\u0173 bei ESTT) bendradarbiavimo problemos mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bylose, ypa\u010d bylose d\u0117l muit\u0173. Autoriaus vertinimu, b\u016btina u\u017etikrinti tinkam\u0105 ESTT ir nacionalini\u0173 teism\u0173 bendradarbiavim\u0105 \u0161ioje srityje, aktyviau derinti nacionalini\u0173 teism\u0173 praktik\u0105 su ESTT formuojama jurisprudencija, vis\u0173 pirma, aktyviau taikant pra\u0161ymo d\u0117l prejudicinio sprendimo pri\u0117mimo proced\u016br\u0105. Juk, kaip pastebi ir ES teis\u0117s doktrinos atstovai, pavyzd\u017eiui, prof. dr. E. Jara\u0161i\u016bnas, b\u016btent aktyvus nacionalini\u0173 teism\u0173 ir TT bendradarbiavimas yra viena i\u0161 pagrindini\u0173\u00a0 ES ir nacionalin\u0117s teis\u0117s funkcionavimo darnumo prielaid\u0173 [11].<\/p>\n Autoriaus nuomone, viena i\u0161 toki\u0173 form\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 pl\u0117toti \u0161\u012f bendradarbiavim\u0105, yra ir teis\u0117s normini\u0173 akt\u0173 tobulinimas. Kaip jau buvo min\u0117ta, Lietuvos Respublikoje nebuvo identifikuota atvej\u0173, kai vykstant gin\u010dui d\u0117l apskai\u010diuot\u0173 muit\u0173 ir parei\u0161k\u0117jui keliant klausim\u0105 d\u0117l ES teis\u0117s akt\u0173 (antidempingo muitus nustatan\u010di\u0173 reglament\u0173) galiojimo bei j\u0173 ai\u0161kinimo, nacionaliniai teismai b\u016bt\u0173 kreip\u0119si \u012f ESTT, tod\u0117l galima konstatuoti, jog praktiniu po\u017ei\u016briu galimybe kreiptis \u012f ESTT yra naudojamasi ir tokia galimyb\u0117 u\u017etikrinama ne visose ESTT jurisprudencijoje pripa\u017e\u012fstamose teisin\u0117se situacijose, pavyzd\u017eiui, gin\u010dijant reglament\u0173 muit\u0173 klausimais galiojim\u0105. Pana\u0161ias nacionalin\u0117s praktikos tendencijas kitose gin\u010d\u0173 kategorijose Lietuvos Respublikoje yra identifikav\u0119 ir kiti autoriai [12]. Lietuvos Respublikos administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymas [13], nacionalini\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 pareig\u0105 kreiptis \u012f ESTT kilusio gin\u010do d\u0117l ES akto galiojimo atveju apibr\u0117\u017eia labai abstrak\u010diai. Pavyzd\u017eiui, Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog \u201e\u012fstatym\u0173 nustatytais atvejais<\/em> (i\u0161skirta autoriaus \u2013 aut. p.<\/em>) teismas kreipiasi \u012f kompetenting\u0105 Europos S\u0105jungos teismin\u0119 institucij\u0105 pra\u0161ydamas prejudicinio sprendimo d\u0117l Europos S\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 ai\u0161kinimo ar galiojimo <\/em>(i\u0161skirta autoriaus \u2013 aut. p.<\/em>)\u201c. \u0160iuo atveju, nors \u012fstatyme ir yra nurodoma, kad gin\u010do, kuriame keliamas klausimas d\u0117l ES teis\u0117s akto galiojimo, egzistavimas sudaro bendr\u0105sias teisines prielaidas nacionaliniam teismui kreiptis \u012f ESTT, \u012fstatyme (tiek min\u0117tame 4 str. 3 d., tiek ir kitose \u012fstatymo nuostatose, pavyzd\u017eiui, 100 str. 1 d. 9 p.) nepatikslinta, kaip reik\u0117t\u0173 suprasti s\u0105vok\u0105 \u201e\u012fstatym\u0173 nustatytais atvejais\u201c ir ar tai apima visas teisines situacijas, kai kilusiame gin\u010de keliamas klausimas d\u0117l ES akto galiojimo. Be to, joki\u0173 nuostat\u0173 \u0161iuo klausimu apskritai n\u0117ra \u012ftvirtinta Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatyme, kuris taip pat reglamentuoja ikiteismin\u0119 mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 (\u012fskaitant gin\u010dus d\u0117l muitin\u0117s administruojam\u0173 muit\u0173 ir kit\u0173 mokes\u010di\u0173) nagrin\u0117jimo tvark\u0105 Lietuvos Respublikoje (\u017er. \u0161io \u012fstatymo 144-145 str.). Tai ypa\u010d svarbu \u012fvertinus aplinkyb\u0119, jog \u0161iuos gin\u010dus nagrin\u0117janti ikiteismin\u0117 institucija \u2013 Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s \u2013 ES teis\u0117s taikymo ir ai\u0161kinimo aspektu taip pat pripa\u017e\u012fstama ir \u201enacionaliniu teismu\u201c, \u012fgaliotu ESTT teikti pra\u0161ymus d\u0117l prejudicinio sprendimo pri\u0117mimo (byla C-385\/09, Nidera Handelscompagnie v. Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcija prie Lietuvos Respublikos finans\u0173 ministerijos<\/em>).<\/p>\n Tod\u0117l, atsi\u017evelgiant \u012f ESTT formuojam\u0105 praktik\u0105 byloje C-533\/10, CIVAD<\/em>, b\u016bt\u0173 tikslinga Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymo 4 straipsnio 3 dal\u012f patikslinti \u012ftvirtinant nuostat\u0105, jog \u201e\u012fstatym\u0173 nustatytais atvejais, \u012fskaitant atvejus, kai kilusiame gin\u010de remiamasi atitinkamo ES reglamento, kur\u012f taikant gal\u0117jo b\u016bti pakenkta parei\u0161k\u0117jui, neteis\u0117tumu <\/em>(papildomai \u012fra\u0161yta ir i\u0161skirta autoriaus \u2013 aut. p.<\/em>), teismas kreipiasi \u012f kompetenting\u0105 Europos S\u0105jungos teismin\u0119 institucij\u0105 pra\u0161ydamas prejudicinio sprendimo d\u0117l Europos S\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 ai\u0161kinimo ar galiojimo\u201c. Analogi\u0161ko pob\u016bd\u017eio nuostata tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012ftvirtinta ir Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatymo 155 straipsnyje, papildant j\u012f 7 dalimi ir apibr\u0117\u017eiant identi\u0161kus Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 komisijos \u012fgaliojimus.<\/p>\n Manytina, jog \u0161ie pakeitimai b\u016bt\u0173 svarb\u016bs ne tik u\u017etikrinant tinkam\u0105 ES muit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 taikym\u0105 Lietuvos Respublikoje, bet ir kit\u0173 ES institucij\u0173 priimam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 teis\u0117tumo kontrol\u0117s sistemos veiksmingum\u0105, ypa\u010d \u012fvertinus esam\u0105 situacij\u0105, kai prejudicinio sprendimo d\u0117l ES teis\u0117s akto galiojimo proced\u016bra Lietuvoje i\u0161 esm\u0117s praktiniu lygiu yra taikoma labai ribotai, o nacionalini\u0173 teism\u0173 ir ESTT bendradarbiavimas kol kas n\u0117ra intensyvus bei efektyvus.<\/p>\n <\/p>\n Dr. Gediminas Valantiejus yra APB \u201eILAW\u201c vyr. teisininkas, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto bei Mykolo Romerio teis\u0117s mokyklos tarptautin\u0117s ir ES teis\u0117s instituto docentas <\/em><\/p>\n \u00a0<\/u><\/p>\n _________________<\/p>\n[1] \u201eLVAT nutar\u0117 kreiptis \u012f Teisingumo Teism\u0105 d\u0117l prejudicinio sprendimo muit\u0173 byloje\u201c, Teise.Pro<\/a><\/p>\n[2] \u201eAgrokoncernas\u201c: gin\u010de d\u0117l muit\u0173 u\u017e tr\u0105\u0161as laukiama ES Teisingumo Teismo sprendimo\u201c, DELFI<\/a>;<\/u><\/p>\n[3] Eligijus Vinckus, \u201eApie \u201eAgrokoncerno\u201c gin\u010d\u0105 d\u0117l muit\u0173: teis\u0117s aktai muitinei nesuteikia i\u0161skirtin\u0117s kompetencijos\u201c<\/a><\/p>\n[4] Gediminas Valantiejus ir Katuoka, Saulius, \u201eUniformity of Application of the EU Customs Law: Problematic Aspects in the Baltic States\u201c, Economics and Culture 16, 2 (2019): 21-38;<\/p>\n[5] Michal Bobek et al., Central European Judges Under the European Influence \u2013 the Transformative Power of EU Revisited<\/em> (Oxford and Portland, Oregon: Hart Publishing, 2015),<\/p>\n[6] Beal, QC. Kieron, \u201eUbi Ius, Ibi Remedium: Do the Union Courts have the \u201cLatin for Judging\u201d, Judicial Review<\/em> 20, 3 (2015): 115-140.<\/p>\n[7] Valantiejus, Gediminas. Muit\u0173 teisinio reguliavimo ypatumai tarptautin\u0117je prekyboje tarp Europos S\u0105jungos ir Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos Federacijos bei Indijos Respublikos<\/em>. Daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, 2019.<\/p>\n[8] Timothy Lyons, EU Customs Law<\/em> (Oxford: Oxford University Press, 2018).<\/p>\n[9] Gabriela A. Oanta, \u201eThe Arrival of Romanian Cases before the Court of Justice of the European Union\u201c, Conferin\u0163a Interna\u0163ional\u0103 de Drept, Rolul Europei Intr-o Societate Polarizata<\/em>, 2014: 61-76.<\/p>\n[11] Egidijus Jara\u0161i\u016bnas, \u201e\u017dvilgsnis \u012f teism\u0173 bendradarbiavimo problemas Europos S\u0105jungos ir nacionalini\u0173 teisini\u0173 sistem\u0173 s\u0105veikos kontekste\u201c, i\u0161 Transnacionalin\u0117s teisin\u0117s sistemos \u2013 santykio ir s\u0105veikos problemos<\/em>, Saulius Katuoka (atsak. red.) (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014), 45-74.<\/p>\n[12] Tamavi\u010di\u016bt\u0117, Vitalija. \u201ePrejudicinis sprendimas d\u0117l Europos S\u0105jungos teis\u0117s akto galiojimo<\/em>\u201d. Daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, 2012.<\/p>\n[13] Lietuvos Respublikos administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymas, Valstyb\u0117s \u017einios<\/em> 63, 2243 (2004).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastarosiomis savait\u0117mis ir m\u0117nesiais (2020 m. sausio pabaigoje), sulauk\u0117me net keli\u0173 nacionalini\u0173 mokestinius gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010di\u0173 institucij\u0173 (Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 komisijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) kreipim\u0173si \u012f Europos S\u0105jungos Teisingumo Teism\u0105 (ESTT) su pra\u0161ymu priimti prejudicinius sprendimus mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 bylose d\u0117l muit\u0173 apskai\u010diavimo [1][2]. Atitinkamai, \u0161ios nacionalin\u0117s praktikos tendencijos taip virto gana pla\u010diai diskutuojama ir aktualia tema …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20993,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[168,109,438,2115,274,2101,1542],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20992"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20992"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20992\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20995,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20992\/revisions\/20995"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20993"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20992"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20992"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20992"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}