{"id":20889,"date":"2020-02-10T15:38:18","date_gmt":"2020-02-10T12:38:18","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=20889"},"modified":"2020-02-10T15:38:18","modified_gmt":"2020-02-10T12:38:18","slug":"g-sakalauskas-reakcijoje-i-pavojingiausia-europos-salimi-apskelbta-lietuva-fox-kanale-tikrosios-sios-salies-problemos-kaip-ant-delno","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/02\/10\/g-sakalauskas-reakcijoje-i-pavojingiausia-europos-salimi-apskelbta-lietuva-fox-kanale-tikrosios-sios-salies-problemos-kaip-ant-delno\/","title":{"rendered":"G. Sakalauskas. Reakcijoje \u012f pavojingiausia Europos \u0161alimi apskelbt\u0105 Lietuv\u0105 FOX kanale \u2013 tikrosios \u0161ios \u0161alies problemos kaip ant delno"},"content":{"rendered":"<p>Tai, kad Lietuvoje registruot\u0173 nu\u017eudym\u0173 skai\u010dius yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje (kartu su Latvija), o Vilniuje j\u0173 registruojama daugiausiai i\u0161 vis\u0173 ES sostini\u0173 (kartu su Ryga) yra \u017einoma seniai. Kolegos kriminologai VU Filosofijos fakultete prie\u0161 metus para\u0161\u0117 apie tai i\u0161sami\u0105 monografij\u0105 \u2013 galima visk\u0105 perskaityti. Oficialus Europos S\u0105jungos statistikos portalas Eurostat kasmet skelbia santykin\u012f registruot\u0173 nu\u017eudym\u0173 skai\u010di\u0173 \u0161alyse nar\u0117se ir j\u0173 sostin\u0117se\u00a0\u2013 kasmet Lietuvoje ir Vilniuje \u0161ie skai\u010diai yra did\u017eiausi, konkuruoja tik Latvija ir Ryga, nieko naujo. Be to, ir Lietuvos \u017einiasklaidoje \u0161i \u017einia n\u0117ra nauja \u2013 prie\u0161 beveik 8 metus vienas internetinis portalas publikavo straipsn\u012f skambiu pavadinimu \u201eVilnius \u2013 pavojingiausia ES sostin\u0117\u201c. Taigi kyla klausimas, apie k\u0105 yra \u0161i reakcija \u012f \u201eFox News\u201c paskelbt\u0105 i\u0161 esm\u0117s teising\u0105, nors ir i\u0161trauk\u0105 i\u0161 konteksto, ir ne nauj\u0105 informacij\u0105?<\/p>\n<p>Pirmiausia, \u0161i reakcija yra apie tai, kad mums i\u0161 ties\u0173 ner\u016bpi tie ma\u017edaug 120\u2013140 Lietuvoje per metus nu\u017eudom\u0173 asmen\u0173, keli \u0161imtai u\u017e tai \u012fkalinam\u0173 asmen\u0173, laikom\u0173 pasibais\u0117tinomis s\u0105lygomis, ner\u016bpi auk\u0173 ir kaltinink\u0173 artimieji, \u017ealos atlyginimo, susitaikymo ir kiti pana\u0161\u016bs klausimai, mums tik r\u016bpi, <strong>k\u0105 apie mus pagalvos u\u017esienie\u010diai?<\/strong><\/p>\n<p>Dar tokiais atvejais labai svarbu <strong>rasti kaltus<\/strong>. \u017dinoma, nu\u017eudym\u0173, kaip ir kit\u0173 nusikaltim\u0173 atvejais, pirmoje kalt\u0173j\u0173 eil\u0117je i\u0161rikiuojama policija, nors ji su nu\u017eudym\u0173 skai\u010diumi turi tiek pat bendro, kiek ir, pavyzd\u017eiui, medikai, teikiantys medicinin\u0119 pagalb\u0105. Tam tikr\u0105 \u012ftak\u0105 nu\u017eudym\u0173 skai\u010diui gali daryti ilgalaik\u0117 protinga socialin\u0117 ir sveikatos apsaugos politika, grie\u017eta ginkl\u0173 kontrol\u0117, gera \u0161vietimo sistema, ta\u010diau ir \u0161iomis priemon\u0117mis greitai pakeisti ilgamet\u0117s istorijos t\u0117km\u0117je susiformavusius \u017emoni\u0173 tarpusavio santykius, po\u017ei\u016brius, elgsen\u0105, agresijos apimtis, bendravimo kult\u016br\u0105 yra ne\u012fmanoma. Policija \u012f visa tai gali tik reaguoti, o jai keliami nepagr\u012fsti l\u016bkes\u010diai veda prie dar daugiau gali\u0173 reikalavimo, dar grie\u017etesni\u0173 priemoni\u0173, dar daugiau kontrol\u0117s. Situacijos tai nepagerina, ta\u010diau kaip volu perva\u017eiuojama per pavienius \u012f kontrol\u0117s tinkl\u0105 pakliuvusius asmenis. Akivaizd\u017eiai matyti, kad su represin\u0117mis priemon\u0117mis kai kuriose srityse lazda Lietuvoje jau yra perlenkiama, prisidengiant \u201egeresn\u0117s visuomen\u0117s\u201c k\u016brimo idealais. Tai, kad nu\u017eudym\u0173 skai\u010dius n\u0117ra nacionalinis klausimas, gerai parodo kit\u0173 \u0161alia esan\u010di\u0173 \u0161ali\u0173, turin\u010di\u0173 didel\u012f nu\u017eudym\u0173 skai\u010di\u0173, bendryst\u0117 \u2013 Rusija, Ukraina, Latvija, Baltarusija, Estija&#8230;<\/p>\n<p>Taip pat m\u016bsuose \u012fprasta reakcija tokiais atvejais \u2013 <strong>abejoti statistika arba j\u0105 neigti<\/strong>. Ar tai b\u016bt\u0173 skurdo, ar socialin\u0117s nelygyb\u0117s rodikliai, smurto prie\u0161 moteris ar vaikus duomenys, korupcijos apimtys, alkoholio suvartojimas ar sergamumas, socialin\u0117ms reikm\u0117ms skiriami BVP procentai&#8230; \u017dinoma, kad statistik\u0105 svarbu mok\u0117ti interpretuoti, ta\u010diau i\u0161ankstin\u0117 abejon\u0117 bet kokiais statistiniais duomenimis yra papras\u010diausias i\u0161sisukin\u0117jimas. Juolab \u2013 tarptautini\u0173 organizacij\u0173 turima statistika \u2013 i\u0161 kur jos j\u0105 gavo? Nors bet kas, dirbantis su \u0161alies skai\u010diais \u017eino, kad nei Jungtin\u0117s Tautos, nei Erostat\u2018as patys nerenka jokios statistikos\u00a0\u2013 j\u0105 surenka ir pateikia konkreti valstyb\u0117. Beje, \u0161is nepasitik\u0117jimas statistika taip pat grei\u010diausiai stipriai susij\u0119s su visa dar labai netolima praeitimi, kai buvo ai\u0161ku, kad skai\u010diai ir gyvenimo realyb\u0117 yra visi\u0161kai skirtingi dalykai.<\/p>\n<p>Galiausiai, <strong>saugumas yra labai subjektyvi s\u0105voka<\/strong>. Ta\u010diau ne registruot\u0173 nu\u017eudym\u0173 ar vis\u0173 registruot\u0173 nusikaltim\u0173 skai\u010dius pirmiausia parodo \u0161alies saugum\u0105 ar pavojingum\u0105. \u017dinoma, kad Europa yra vienas saugiausi\u0173 pasaulio region\u0173, o Lietuva yra viena saugiausi\u0173 joje. Bet ir \u010dia ma\u017edaug 30 proc. moter\u0173 ir 50 proc. vaik\u0173 patiria smurt\u0105, 10 proc. suaugusi\u0173 gyventoj\u0173 per pastaruosius metus yra dav\u0119 ky\u0161\u012f, o nevalytos atliekos keliolika met\u0173 tiesiog leid\u017eiamos \u012f upes, niekam per daug sau nesukant d\u0117l to galvos. Bet \u0161tai Lietuvos \u012fvaizd\u017eio k\u016br\u0117jai susir\u016bpino, kad d\u0117l paskleistos informacijos gali nukent\u0117ti turizmas ir investicijos Lietuvoje. Taigi gr\u012f\u017etam prie to, nuo ko prad\u0117jom \u2013 svarbiausia kaip atrodau, o ne kas esu? Esu buv\u0119s vir\u0161 40 pasaulio \u0161ali\u0173 \u2013 n\u0117 kart\u0105 net \u012f galv\u0105 neat\u0117jo mintis pasidom\u0117ti, kiek joje registruota nu\u017eudym\u0173, nors \u017einau, kur lengvai toki\u0105 statistik\u0105 rasti. Ir tikrai labai nusteb\u010diau, jei investicijos \u0161alyje ar miestuose b\u016bt\u0173 daromos vien tik pasiskai\u010dius televizijos \u201eFox News\u201c portal\u0105. Nei to portalo skaitytojai \u017eino, kur ta Lietuva yra, nei tuo labiau gal\u0117s i\u0161vardinti jos miestus, nei ketina ten va\u017eiuoti. Juolab, kad kit\u0105 dien\u0105 jau buvo kitos \u201e\u017einios\u201c su kitomis \u201e-iausiomis\u201c \u0161alimis ir \u201e-iausiais\u201c miestais. Taigi \u0161i \u201eFox News\u201c paskleista \u017einia yra ne apie juos, ji pirmiausia yra apie mus \u2013 kod\u0117l mes taip \u012f j\u0105 reaguojame?<\/p>\n<p><em>Gintautas Sakalauskas yra\u00a0VU Teis\u0117s fakulteto docentas, Lietuvos kriminolog\u0173 asociacijos pirmininkas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tai, kad Lietuvoje registruot\u0173 nu\u017eudym\u0173 skai\u010dius yra vienas did\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje (kartu su Latvija), o Vilniuje j\u0173 registruojama daugiausiai i\u0161 vis\u0173 ES sostini\u0173 (kartu su Ryga) yra \u017einoma seniai. Kolegos kriminologai VU Filosofijos fakultete prie\u0161 metus para\u0161\u0117 apie tai i\u0161sami\u0105 monografij\u0105 \u2013 galima visk\u0105 perskaityti. Oficialus Europos S\u0105jungos statistikos portalas Eurostat kasmet skelbia santykin\u012f registruot\u0173 &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":20890,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[329,1313,200,2127],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20889"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20889"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20889\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20891,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20889\/revisions\/20891"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20890"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20889"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20889"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20889"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}