Nereta situacija praktikoje, kai darbuotoj\u0105 atleidus be teis\u0117to pagrindo ar pa\u017eeidus \u012fstatym\u0173 nustatyt\u0105 tvark\u0105, darbo gin\u010d\u0173 komisija priima sprendim\u0105 pripa\u017einti atleidim\u0105 i\u0161 darbo neteis\u0117tu. Darbdavys, nesutikdamas su tokiu darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu turi teis\u0119 per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo sprendimo pri\u0117mimo dienos pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f d\u0117l darbo gin\u010do i\u0161nagrin\u0117jimo teisme. Darbuotojas, tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010duose, skirtingai nei darbdavys, yra atleid\u017eiamas nuo \u017eyminio mokes\u010dio mok\u0117jimo. Kyla klausimas, kokio gi dyd\u017eio \u017eymin\u012f mokest\u012f privalo mok\u0117ti darbdavys?<\/p>\n
\u0160iuo metu susiklos\u010diusi praktika yra gerokai nutolusi nuo galiojan\u010dio teisinio reguliavimo. Darbdaviui gin\u010dijant neteis\u0117to atleidimo fakt\u0105 teisme, \u017eyminis mokestis da\u017eniausiai apskai\u010diuojamas ir mokamas nuo sum\u0173, kurios yra priteistos darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu. Atkreiptinas d\u0117mesys, kad tokia praktika neatitinka \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo valios. Vis\u0173 pirma, tod\u0117l, kad darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimas dar n\u0117ra \u012fsigalioj\u0119s. Sprendimas \u012fsigalioja tik tuo atveju, jei \u0161alys, per nustatyt\u0105 vieno m\u0117nesio termin\u0105 nesikreipia \u012f teism\u0105. Taigi, visais atvejais kuomet darbdavys kreipiasi \u012f teism\u0105, dar n\u0117ra ir galiojan\u010dios turtinio pob\u016bd\u017eio prievol\u0117s, nuo kurios b\u016bt\u0173 galima apskai\u010diuoti \u017eyminio mokes\u010dio dyd\u012f.<\/p>\n
Antra, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, darbo gin\u010d\u0173 komisijos priimtas sprendimas n\u0117ra laikomas apskundimo teismui objektu. Gin\u010das teisme laikomas inicijuotu i\u0161 naujo ir nagrin\u0117jamas pagal ie\u0161kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tod\u0117l, gin\u010do \u012fkainojim\u0105 lemia jo teisinis turinys ir sprendimo teisin\u0117s pasekm\u0117s, kurios, viena vertus, gali sukurti apskai\u010diuojamus turtinius padarinius, kita vertus, \u012fkainoti j\u0173 n\u0117ra galimyb\u0117s. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, \u017eyminis mokestis tur\u0117t\u0173 b\u016bti apskai\u010diuojamas remiantis tuo, kokio pob\u016bd\u017eio reikalavimus rei\u0161kia darbdavys \u2013 turtinio ar neturtinio pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n
Tre\u010dia, kadangi teismas nesivadovauja darbo gin\u010d\u0173 komisijos priimtu sprendimu, ne\u012fmanoma su\u017einoti ir tariamai patvirtinto darbuotojo reikalavimo vert\u0117s. Taigi, nors tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010dai tam tikra prasme ir susij\u0119 su turtu, vargu ar darbdavio reikalavim\u0105 b\u016bt\u0173 galima vertinti kaip turtinio pob\u016bd\u017eio reikalavim\u0105.<\/p>\n
Apibendrinant darytina i\u0161vada, kad, remiantis \u0161iandieniniu teisiniu reguliavimu, min\u0117tais atvejais, kuomet darbdavys nesutikdamas su darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu kreipiasi \u012f teism\u0105, jo reikalavimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojamas kaip neturtinis ir u\u017e j\u012f netur\u0117t\u0173 b\u016bti mokamas \u017eyminis mokestis, kuris \u0161iuo metu da\u017eniausiai apskai\u010diuojamas nuo ne\u012fsiteis\u0117jusiu darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu priteist\u0173 sum\u0173. Darbdavio pareiga mok\u0117ti \u017eymin\u012f mokest\u012f tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejama su teisme rei\u0161kiamais turtinio pob\u016bd\u017eio reikalavimais, pvz., kuomet darbdavys pra\u0161o teismo nustatyti, kad yra atsiskait\u0119s su darbuotoju, arba, kai pats darbdavys yra gin\u010do d\u0117l teis\u0117s iniciatorius ir jo reikalavimai yra nukreipti \u012f darbuotoj\u0105, rei\u0161kiant jam materialinio pob\u016bd\u017eio reikalavimus (pvz., atlyginti padaryt\u0105 \u017eal\u0105 ir pan.). Jei \u0161alia neturtinio pob\u016bd\u017eio reikalavimo rei\u0161kiamas ir turtinis reikalavimas, ta\u010diau n\u0117ra ai\u0161ki suma, reikalavimo suma ir \u017eyminis mokestis tur\u0117t\u0173 b\u016bti preliminariai susiejami su darbo gin\u010d\u0173 komisijos priteista suma ir nuo \u0161ios sumos apskai\u010diuojamas \u017eyminis mokestis. Tokiu atveju, i\u0161nagrin\u0117j\u0119s byl\u0105 teismas tur\u0117t\u0173 patikslinti reikalavimo sum\u0105 ir atitinkamai \u017eyminio mokes\u010dio permok\u0105 gr\u0105\u017einti arba nurodyti sum\u0105, kuri\u0105 gin\u010do \u0161alis turi primok\u0117ti.<\/p>\n
<\/p>\n
Egl\u0117 Bak\u0161yt\u0117 yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s klinikos konsultant\u0117, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto IV kurso student\u0117. <\/em><\/p>\n Autor\u0117 d\u0117koja Kauno apygardos teismo teis\u0117jui Mariui Bartninkui ir VU Teis\u0117s fakulteto profesoriui Tomui Davuliui u\u017e patarimus ir pagalb\u0105 ra\u0161ant komentar\u0105.\u00a0 \u00a0<\/em><\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nereta situacija praktikoje, kai darbuotoj\u0105 atleidus be teis\u0117to pagrindo ar pa\u017eeidus \u012fstatym\u0173 nustatyt\u0105 tvark\u0105, darbo gin\u010d\u0173 komisija priima sprendim\u0105 pripa\u017einti atleidim\u0105 i\u0161 darbo neteis\u0117tu. Darbdavys, nesutikdamas su tokiu darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu turi teis\u0119 per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo sprendimo pri\u0117mimo dienos pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f d\u0117l darbo gin\u010do i\u0161nagrin\u0117jimo teisme. Darbuotojas, tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010duose, skirtingai nei darbdavys, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20873,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[221,832,215,1026,2126],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20872"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20872"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20872\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20874,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20872\/revisions\/20874"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20873"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20872"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20872"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20872"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}