{"id":20750,"date":"2020-02-04T08:02:40","date_gmt":"2020-02-04T05:02:40","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=20750"},"modified":"2020-02-03T20:12:57","modified_gmt":"2020-02-03T17:12:57","slug":"a-medeliene-quo-vadis-arba-mokestinio-teisingumo-paiesku-labirintai-po-2021-m","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/02\/04\/a-medeliene-quo-vadis-arba-mokestinio-teisingumo-paiesku-labirintai-po-2021-m\/","title":{"rendered":"A. Medelien\u0117. Quo vadis? Arba mokestinio teisingumo paie\u0161k\u0173 labirintai po 2021 m."},"content":{"rendered":"

Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo tvarka buvo nuolatini\u0173 diskusij\u0173 (su retais \u201cramyb\u0117s\u201d tarpais) objektas. Mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojas vs VMI (arba valstyb\u0117). 1998 m., kuriantis administraciniams (specializuotiems) teismams, buvo (ir teb\u0117ra) skelbiama, kad j\u0173 paskirtis \u2013 ginti asmens teises nuo neteis\u0117t\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 ir pareig\u016bn\u0173 veiksm\u0173 bei sprendim\u0173[1]<\/a>. Kadangi valstyb\u0117 priima sprendimus labai specializuotais klausimais, buvo nuspr\u0119sta sukurti ir specializuotas gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo neteismines institucijas. Tai atrod\u0117 logi\u0161ka ir racionalu.<\/p>\n

1998 m. pabaigoje \u012fkurta Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 komisija (MGK) s\u0117kmingai skyn\u0117si sau keli\u0105 ir ilgainiui d\u0117l savo profesionalumo ir neformalaus bei platesnio po\u017ei\u016brio \u012f specifin\u012f mokestin\u012f reguliavim\u0105 u\u017esitarnavo autoritet\u0105 tiek gin\u010do \u0161ali\u0173, tiek teism\u0173 akyse. MGK koncepcijos pagrindas \u2013 greitas, neformalus, nebrangus mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimas, vykdomas savo srities profesional\u0173. Tiesa, \u201ekriziniais\u201c 2009 m. tuometin\u0117 \u201cSaul\u0117lyd\u017eio\u201d komisija buvo pasiry\u017eusi MGK u\u017edaryti ar bent jau sujungti su tuometine Vyriausi\u0105ja administracini\u0173 gin\u010d\u0173 komisija[2]<\/a>, bet planai liko planais, o MGK liko dirbti.<\/p>\n

\u0160iandien matome kitokias tendencijas \u2013 \u00a0MGK pad\u0117t\u012f stiprinti. Ta\u010diau MGK (kartu su Lietuvos administracini\u0173 gin\u010d\u0173 komisija (LAGK), kurios pad\u0117ties d\u0117l temos specifikos ir apimties toliau neanalizuosime) stiprinimas susij\u0119s su daug platesnio masto reformomis. Seime \u012fregistruotu Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatymo (MA\u012e) pakeitimu Nr. CIP-4255 ir Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymo (ABT\u012e) pakeitimu Nr. XIP-4251 Teisingumo ministerija (TM) si\u016blo ne tik sustiprinti MGK pozicijas mokestiniuose gin\u010duose, bet ir apriboti mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 teis\u0119 \u012f v\u0117lesn\u0119 apeliacij\u0105 mokestiniuose gin\u010duose. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, kokias pasekmes gal\u0117t\u0173 sukelti si\u016blomi pakeitimai.<\/p>\n

Trumpai apie si\u016blom\u0173 pakeitim\u0173 \u012ftak\u0105 mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo proced\u016brai<\/strong><\/p>\n

Ikiteisminio gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo stadijoje numatomi trys pakeitimai.<\/p>\n

Pirma, <\/strong>, nuo 2021 m. mokestiniai gin\u010dai privalomai b\u016bt\u0173 nagrin\u0117jami ne Valstybin\u0117je mokes\u010di\u0173 inspekcijoje (VMI) (ar Muitin\u0117s departamente (MD)), o b\u016btent MGK. Iki \u0161iol MA\u012e numat\u0117, kad mokestiniams gin\u010dams privalomas ikiteisminis nagrin\u0117jimas, o po vietos mokes\u010di\u0173 administratoriaus sprendimo privaloma sk\u0173stis centriniam mokes\u010di\u0173 administratoriui. \u0160io etapo nelikt\u0173. Tai racionali iniciatyva, nes gin\u010do nagrin\u0117jimas VMI n\u0117ra pana\u0161us \u012f gin\u010do nagrin\u0117jim\u0105 apskritai. VMI nagrin\u0117jimas – tai tiesiog savo paties (ar strukt\u016brinio padalinio) pozicijos ir sprendimo administracin\u0117 per\u017ei\u016bra.<\/p>\n

Antra<\/strong>, MA\u012e b\u016bt\u0173 \u012ftvirtinta, kad MGK yra nepriklausoma institucija, ta\u010diau papildom\u0173 garantij\u0173 ir reikalavim\u0173 jos nariams nesi\u016bloma \u012ftvirtinti (i\u0161skyrus BK papildym\u0105, draud\u017eiant\u012f daryti jiems \u012ftak\u0105). Sutikime, kad vien deklaracija MA\u012e, jog MGK yra nepriklausoma (nekei\u010diant Komisijos nari\u0173 atrankos ir skyrimo proced\u016br\u0173, nenumatant kit\u0173 j\u0173 veiklos garantij\u0173), nei prid\u0117s, nei atims i\u0161 jos nepriklausomumo.<\/p>\n

Tre\u010dia<\/strong>, MGK \u012fgyt\u0173 teis\u0119 kreiptis \u012f LVAT d\u0117l normini\u0173 administracini\u0173 akt\u0173 teis\u0117tumo.<\/p>\n

Apibendrintai, id\u0117jos ikiteisminiam mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimui tobulinti tikrai progresyvios, racionalios, tik gal kiek nei\u0161grynintos, konkre\u010diais pasi\u016blymais nerealizuotos, tod\u0117l ir minimalios.<\/p>\n

Did\u017eiausias pokytis si\u016blomas teismin\u0117je mokestinio gin\u010do dalyje.<\/p>\n

Pirma<\/strong>, si\u016bloma riboti teis\u0119 teikti naujus \u012frodymus net pirmosios instancijos teismui. Toks ribojimas ai\u0161kinamas operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme siekiu.<\/p>\n

Antra<\/strong>, pirmosios instancijos teismui neb\u016bt\u0173 galima reik\u0161ti ir nauj\u0173 reikalavim\u0173 (siekiant s\u0105\u017einingo proceso), nebent jie neatsiejamai susij\u0119 su jau pareik\u0161tais. Be to, ra\u0161ytiniam procesui suteikiamas prioritetas prie\u0161 \u017eodin\u012f.<\/p>\n

Tre\u010dia<\/strong>, svarbiausias pokytis \u2013 ribota apeliacija bylose, kuriose gin\u010das i\u0161nagrin\u0117tas ir priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas , jeigu prie\u0161 tai buvo privalomas ikiteisminis nagrin\u0117jimas (taigi, visuose mokestiniuose gin\u010duose, nes juose MGK tur\u0117t\u0173 tapti privaloma gin\u010do nagrin\u0117jimo stadija). Numatomi trys galimi apeliacijos pagrindai: (1) jeigu gin\u010do klausimu yra suformuota ai\u0161ki ir nuosekli LVAT praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skund\u017eiam\u0105 sprendim\u0105; 2) jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teis\u0117s taikymo klaida; 3) jeigu b\u016btina u\u017etikrinti vienodos administracini\u0173 teism\u0173 praktikos formavim\u0105.<\/p>\n

Apibendrinant, pri\u0117mus pakeitimus, mokestiniai gin\u010dai dauguma atvej\u0173 b\u016bt\u0173 sutrumpinami\u00a0 dviem stadijomis (tai savaime n\u0117ra nei gerai, nei blogai). Galima d\u017eiaugtis, kad greitas teisingumas. Bet ar tikrai tai d\u017eiugins?<\/p>\n

Trumpai apie Konstitucij\u0105 ir asmens teis\u0119 \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105<\/strong><\/p>\n

Konstitucin\u0117 teis\u0117 \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 yra vienas i\u0161 teisin\u0117s valstyb\u0117s pamat\u0173. Konstitucinis Teismas (KT) savo praktikoje pripa\u017e\u012fsta, kad tokia teis\u0117 i\u0161 esm\u0117s reikalauja dviej\u0173 teismini\u0173 tos pa\u010dios bylos nagrin\u0117jimo etap\u0173: kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta galimyb\u0117 i\u0161taisyti galimas klaidas (pla\u010diau \u017er. KT 2019-03-01 nutarim\u0105). Taigi, ribojant teis\u0119 \u012f apeliacij\u0105, kartu ribojama asmens konstitucin\u0117 teis\u0117 kreiptis \u012f teism\u0105. Dar daugiau, teismai, vadovaujantis Konstitucija, tur\u0117t\u0173 b\u016bti steigiami \u012fstatymu ir tur\u0117t\u0173 priklausyti Lietuvos teism\u0173 sistemai (su visomis i\u0161 to i\u0161plaukian\u010diomis pasekm\u0117mis).<\/p>\n

TM, kuri inicijavo atitinkamus MA\u012e ir ABT\u012e pakeitimus, id\u0117ja ta, kad komisijos (MGK ir LAGK) yra labai pana\u0161ios \u012f teismus ir tod\u0117l jos gal\u0117t\u0173 tapti \u201epirmosios instancijos teismu\u201c, pirmosios instancijos teismas \u2013 \u201eapeliacin\u0117s instancijos teismu\u201c, o ribota apeliacija \u2013 \u201ekasacijos analogu\u201c. Taigi, TM nuomone, \u0161iais atvejais teismin\u0117 apeliacija n\u0117ra visais atvejais b\u016btina. Kaip ai\u0161kinamajame ra\u0161te teigia iniciatoriai, \u201esiekiant, kad tokie<\/em> (aut. past.: komisij\u0173 ikiteismine tvarka i\u0161nagrin\u0117ti) gin\u010dai b\u016bt\u0173 i\u0161nagrin\u0117ti grei\u010diau, efektyviau ir ma\u017eesn\u0117mis s\u0105naudomis, tuo pa\u010diu ma\u017einant administracini\u0173 teism\u0173 darbo kr\u016bv\u012f ir tokiu b\u016bdu sudarant prielaidas kitas teismuose esan\u010dias bylas nagrin\u0117ti grei\u010diau bei kokybi\u0161kiau, didesn\u012f d\u0117mes\u012f skirti sud\u0117tingoms byloms<\/em>\u201c.<\/p>\n

Ar tai suderinama su Konstitucija? Ar mokestiniai gin\u010dai su valstybe jos institucijose yra ta paprastesn\u0117 byl\u0173 kategorija, kuriai reik\u0117t\u0173 skirti ma\u017eiau d\u0117mesio? Seimo kanceliarijos teis\u0117s departamento nuomone, tai galimai prie\u0161tarauja teisin\u0117s valstyb\u0117s principui ir riboja asmen\u0173 konstitucines teises[3]<\/a>. Bet k\u0105 gi tai rei\u0161kia? O gal tikrai MGK gal\u0117t\u0173 b\u016bti prilyginama teismui? Ar jai suteiktos galios, reikalavimai ir garantijos b\u016bt\u0173 pakankamos tokiam prilyginimui?<\/p>\n

Tiksl\u0173 ir rezultat\u0173 vira\u017eai<\/strong><\/p>\n

Tai, kad MGK tampa privaloma mokestinius gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010dia institucija – \u00a0sveikintinas ir seniai si\u016blytas pokytis. \u0160i institucija yra kur kas labiau nepriklausoma, nei VMI ar MD, kai jos \u201enagrin\u0117ja mokestinius gin\u010dus\u201c. MGK dar 2010 m. \u012frod\u0117 Europai, kad ji veikia pana\u0161iai, kaip teismas. D\u0117l to buvo pripa\u017einta institucija, kuri prilyginama teismui siekiant kreiptis \u012f ESTT prejudicinio sprendimo (nors pana\u0161i ispani\u0161ka \u012fstaiga tokio pripa\u017einimo visai nesenai nesulauk\u0117, taigi, riba tikrai labai plonyt\u0117[4]<\/a>). Jau tada, beveik 10 met\u0173 iki minties \u012f MA\u012e \u012fra\u0161yti, kad MGK yra \u201enepriklausoma\u201c, ji buvo pripa\u017einta nepriklausoma ESTT. I\u0161 esm\u0117s, \u0161is de facto <\/em>ar de jure<\/em> pripa\u017einimas leid\u017eia MGK nei daugiau, nei ma\u017eiau, o tik<\/strong> kreiptis \u012f ESTT pa\u010diai ir i\u0161siai\u0161kinti ES teis\u0117s ai\u0161kinimo klausimus (kuo ji s\u0117kmingai keliskart pasinaudojo). Ta\u010diau ar tai paverst\u0173 MGK teismu ir Lietuvos teisin\u0117je sistemoje? Paanalizuokime, kelis teismui b\u016bdingus po\u017eymius, svarbius efektyviam asmen\u0173 teisi\u0173 gynimui, kaip to reikalauja Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencija (E\u017dTK) ir Konstitucija.<\/p>\n

MGK nariais gali b\u016bti paskirti tiek teisininkai, tiek ekonomistai. Tokie i\u0161silavinimo reikalavimai MA\u012e lieka. MGK nariai priimami ir skiriami vykdomosios vald\u017eios pusiau reglamentuota proced\u016bra: pagal ka\u017ekoki\u0105 tvark\u0105 su jais pasikalba neai\u0161ku i\u0161 ko sudaryta komisija ir nusprend\u017eia vadovaudamasi ne\u017einia kokiais kriterijais[5]<\/a>. Tiesa, LAGK nariams kartu teikiamas \u012fstatymo pakeitimo projektas numato am\u017eiaus cenz\u0105, atitinkant\u012f teis\u0117jams taikom\u0105 cenz\u0105 (65 metai), o MGK nariams \u2013 ne.<\/p>\n

Toks gana nema\u017eas skirtumas tarp MGK nariams ir teis\u0117jams keliam\u0173 reikalavim\u0173 kelia klausimus d\u0117l j\u0173 profesin\u0117s kompetencijos ir nepriklausomumo. Nereikia b\u016bti dideliu konstitucin\u0117s teis\u0117s specialistu, kad pasteb\u0117tum, jog MGK nari\u0173 nepriklausomumo negina nei Konstitucija, nei pats MA\u012e. Si\u016blomos BK pataisos, kuriose numatyta baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 u\u017e trukdym\u0105 nepriklausomos ikiteismin\u0117s institucijos nariui atlikti su bylos nagrin\u0117jimu susijusias pareigas n\u0117ra pakankama MGK nari\u0173 veiklos nepriklausomumo garantija. MGK nariai nesaistomi priesaikos (tiesa, tur\u0117t\u0173 b\u016bti nepriekai\u0161tingos reputacijos), jie neturi imuniteto nuo valstyb\u0117s institucij\u0173 persekiojimo. Komisijos nariai gali b\u016bti atleid\u017eiami i\u0161 pareig\u0173, jeigu \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeid\u017eia darbo pareigas, ko iki \u0161iol niekad ne\u012fvyko, ta\u010diau pagrindas, sutikime, \u201eguminis\u201c.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau svarbu ir tai, kaip MGK dirba ir ar mokestinio gin\u010do nagrin\u0117jimo proceso MGK metu u\u017etikrinamos visos vis\u0173 asmen\u0173 konstitucin\u0117s teis\u0117s, ko reikalaujama i\u0161 teismo proceso.<\/p>\n

Pirma,<\/strong> MGK net ir pri\u0117mus pakeitimus, tur\u0117t\u0173 taikyti teis\u0117s akt\u0105, nors ir galvot\u0173, kad jis prie\u0161tarauja Konstitucijai. Ji neturi ir netur\u0117t\u0173 teis\u0117s inicijuoti bylos KT d\u0117l teis\u0117s akto konstitucingumo. Keista, nes pataisomis si\u016bloma leisti jai paklausti LVAT d\u0117l administracinio norminio akto teis\u0117tumo. Prie\u017eastis paprasta \u2013 MGK n\u0117ra ir netapt\u0173 teismu nacionalin\u0117s teis\u0117s po\u017ei\u016briu (kad ir k\u0105 sako ESTT, Konstitucija ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eia, kas gali inicijuoti konstitucingumo byl\u0105 KT). \u0160iuo aspektu \u012fdomu, ar, pvz., pra\u0161ymas kreiptis \u012f KT, pateiktas pirmosios instancijos teismui byloje, kur yra priimtas MGK sprendimas, pagal nauj\u0105j\u012f reguliavim\u0105 b\u016bt\u0173 naujas pra\u0161ymas gin\u010de, ar susij\u0119s su reikalavimu panaikinti apskai\u010diuotus mokes\u010dius?<\/p>\n

Antra,<\/strong> MGK negali ir negal\u0117t\u0173 apklausti liudytoj\u0173, kuri\u0173 parodymai yra viena i\u0161 \u012frodin\u0117jimo priemoni\u0173 pagal ABT\u012e. Tokiu b\u016bdu asmeniui ribojama teis\u0117 remtis liudytoj\u0173 parodymais, kaip savo pozicij\u0105 pagrind\u017eian\u010diu \u012frodymu. Tuo tarpu VMI pla\u010diai naudoja \u0161i\u0105 \u012frodin\u0117jimo priemon\u0119, kuri, nesuteikus teis\u0117s asmens pasikviesti ir apklausti, tampa vertinga VMI pozicijos privilegija. Proceso teis\u0117s ar \u017emogaus teisi\u0173 ekspertai gal\u0117t\u0173 pakomentuoti, kiek toks ribojimas \u012ftakoja teis\u0119 \u012f teising\u0105 teism\u0105 (ar MGK stadijoje \u0161i teis\u0117 neturi b\u016bti garantuota?).<\/p>\n

Tre\u010dia<\/strong>, MGK neturi galimybi\u0173 \u012ftraukti \u012f bylos nagrin\u0117jim\u0105 tre\u010diuosius suinteresuotus asmenis (o teis\u0117jas privalo, nustat\u0119s, kad tokie egzistuoja). Tokiu atveju tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 teis\u0117ti interesai MGK stadijoje neginami: nors MGK sprendimas gal\u0117t\u0173 \u012ftakoti ir j\u0173 teises ir pareigas (pavyzd\u017eiui, mokest\u012f i\u0161skai\u010diuojantys asmenys arba gyventojai, kurie neretai dalinasi viena mokestine prievole), jie negali pasisakyti bylos nagrin\u0117jimo metu, negali apsk\u0173sti MGK sprendimo (nes nedalyvauja procese), negali ir inicijuoti proceso atnaujinimo (nors pasisakymas d\u0117l ne\u012ftraukt\u0173 \u012f proces\u0105 asmen\u0173, kuriems sprendimas gali tur\u0117ti \u012ftakos, pagal ABT\u012e yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, pagrindas atnaujinti proces\u0105 ir panaikinti teismo sprendim\u0105). Taigi, tretieji asmenys, kai jau j\u0173 teis\u0117ms ir pareigoms \u012ftak\u0105 sprendimas padarys, gal\u0117s bandyti j\u012f nugin\u010dyti toje pa\u010dioje MGK, visi\u0161kai naujame atskirame procese, nepaisant to, kad ji jau kart\u0105 pasisakiusi d\u0117l tos pa\u010dios mokestin\u0117s prievol\u0117s, t\u0173 pa\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 ir teis\u0117s norm\u0173.<\/p>\n

Ketvirta<\/strong>, nors akcentuojama, kad MGK procesas nekainuoja ir yra paprastesnis, ta\u010diau paradoksalu, bet MGK bylin\u0117tis gali b\u016bti brangiau, nei teisme, nes bylai pasibaigus MGK, niekas nekompensuos mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojo bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173. Jeigu mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojas laim\u0117t\u0173 byl\u0105 MGK ir VMI sk\u0173sti nepalankaus sprendimo negal\u0117t\u0173 (nes gin\u010das vyko d\u0117l fakto klausim\u0173), nes jos teis\u0119 riboja \u012fstatymas, tai bylin\u0117jimosi i\u0161laidos taip ir lieka neteisingai apmokestinto asmens asmeniniu reikalu ir ka\u0161tais.<\/p>\n

\u012edomi, nors ir ne itin reik\u0161minga smulkmena: lieka neai\u0161ku, kod\u0117l pirmosios instancijos teismo sprendimui apsk\u0173sti gali b\u016bti skirta 30 dien\u0173, o MGK sprendimui paliekamos tos pa\u010dios 20 dien\u0173? Jeigu jau TM nor\u0117t\u0173 MGK priartinti prie pirmosios instancijos teismo, matyt, logi\u0161ka b\u016bt\u0173 suvienodinti ir toki\u0105 detal\u0119 kaip skundo pateikimo terminas.<\/p>\n

Taigi, kyla nat\u016bralus klausimas, ar reguliavimo poky\u010di\u0173 autoriai siek\u0117 sustiprinti MGK kaip mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo proceso dalyv\u0119, maksimaliai j\u0105 priartinant prie pirmosios instancijos teismo, apgalvodami ir \u012fvertindami visas tokio jos naujos jos statuso detales ir ypatumus, ar tiesiog mechani\u0161kai sutrumpinti teismin\u012f mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jim\u0105 viena stadija? O gal ne patys mokestiniai gin\u010dai labiausiai kli\u016bva TM, nes, sutikime, jie da\u017eniausiai ir yra sud\u0117tingi klausimai (bylos), kuriems kaip tik siekiama atlaisvinti daugiau teismo d\u0117mesio. Taigi, akivaizdu, kad sisteminiam po\u017ei\u016briui \u012fgyvendinti b\u016bt\u0173 reikalinga platesn\u0117 viso proceso analiz\u0117 ir tobulinimas.<\/p><\/blockquote>\n

Ribota apeliacija. K\u0105 tai rei\u0161kia?<\/strong><\/p>\n

Si\u016blomi ribotos apeliacijos pagrindai i\u0161ties labai riboti: arba teism\u0173 praktikos n\u0117ra ir reikia j\u0105 suformuoti, arba yra ir nuo jos nukrypo pirmosios instancijos teismas, arba padaryta \u201eakivaizdi teis\u0117s taikymo klaida\u201c, kas ji beb\u016bt\u0173. Pa\u017evelkime \u012f \u0161iuos pagrindus per mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo praktik\u0105, kuri\u0105 pagal ABT\u012e tur\u0117t\u0173 formuoti LVAT. Kiek LVAT sprendim\u0173 yra jau susiformavusi vieninga praktika? O kiek kart\u0173 LVAT savo praktik\u0105 jau yra keit\u0119s arba tiesiog taik\u0119s t\u0105, kuri ne pagal taikom\u0105 norm\u0105, o aplinkyb\u0117ms tinkamesn\u0117? Si\u016blomam reguliavimui \u012fsigaliojus, LVAT per\u017ei\u016br\u0117ti ir keisti ar sukalibruoti \u201ejau suformuotos\u201c savo paties praktikos gali tiesiog netur\u0117ti progos, nes vien\u0105kart j\u0105 suformavus, apeliacija tapt\u0173 nebegalima. Paradoksas, sutikime.<\/p>\n

\u012edomu ir tai, kad apeliacinio skundo priimtinumo klausimas \u2013 trij\u0173 teis\u0117j\u0173 kolegijos rankose (ir niekas negali jos sprendimo apsk\u0173sti). Vienas apeliacijos pagrind\u0173 \u2013 \u201eakivaizdi teis\u0117s taikymo klaida\u201c. Ar trij\u0173 ties\u0117j\u0173 kolegija, spr\u0119sdama apeliacinio skundo pri\u0117mimo klausim\u0105, i\u0161nagrin\u0117t\u0173 ir gin\u010d\u0105 i\u0161 esm\u0117s? Nes tik tada galima b\u016bt\u0173 nustatyti, ar toje konkre\u010dioje situacijoje i\u0161 ties\u0173 padaryta teis\u0117s taikymo klaid\u0173. Tiesa, bet kokios klaidos nebus pagrindas priimti apeliacin\u012f skund\u0105 \u2013 klaida tur\u0117t\u0173 b\u016bti akivaizdi (kad nagrin\u0117ti nereik\u0117t\u0173, matyt). O kas jeigu klaida yra, asmen\u0173 teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 pa\u017eeistos, bet klaida \u201ene akivaizdi\u201c? Ar toks sprendimas likt\u0173 teisingumo \u012fvykdymu? Taigi, klausim\u0173 daugiau nei atsakym\u0173. O pagrindas grei\u010diausiai beveik ne\u012fgyvendinamas, nes pirmosios instancijos (apygardos!) teisme dirbantys teis\u0117jai tikrai pakankamai profesional\u016bs ir, matyt, akivaizd\u017ei\u0173 teis\u0117s taikymo klaid\u0173 nelabai daro.<\/p>\n

Gr\u012f\u017ekime prie to, ko siekta. TM teigia, kad si\u016blomais pakeitimais siekiama greitesnio teismo proceso, nes ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodoma, kad administracini\u0173 teism\u0173 darb\u0105 apsunkina didelis byl\u0173 skai\u010dius, kuriose keliamas \u017ealos atlyginimo klausimas d\u0117l netinkam\u0173 \u012fkalinimo s\u0105lyg\u0173. Iniciatoriai baiminasi, kad d\u0117l LVAT kr\u016bvi\u0173 i\u0161ilg\u0117j\u0119s teismo procesas gali b\u016bti pagrindu konstatuoti E\u017dTK pa\u017eeidimus ir reikalauti \u017ealos i\u0161 valstyb\u0117s (grei\u010diausiai, d\u0117l proceso trukm\u0117s). Pasteb\u0117ta, kad gerai su darbu tvarkosi ikiteismin\u0117s institucijos ir d\u0117l to nuspr\u0119sta padidinti kr\u016bv\u012f joms, taip suma\u017einant j\u012f LVAT. Na, \u0161iek tiek ir VAAT, nes nebereik\u0117t\u0173 analizuoti nauj\u0173 \u012frodym\u0173 ir reikalavim\u0173, galb\u016bt daugiau parei\u0161k\u0117j\u0173 neprie\u0161taraus ra\u0161ytiniam nagrin\u0117jimui. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad nedegan\u010dios automobilio salono lemput\u0117s problem\u0105 si\u016bloma spr\u0119sti priekini\u0173 \u017eibint\u0173 s\u0105skaita: i\u0161 ten i\u0161imsim, \u010dia \u012fd\u0117sim ir va\u017eiuojam toliau. Vakare per r\u016bk\u0105.<\/p>\n

Kaip tai paveikia mokestinius gin\u010dus? Stebint dabartines tendencijas, akivaizdu, kad apribojus apeliacij\u0105, did\u017eioji dauguma mokestini\u0173 byl\u0173 baigsis taip ir nesuformavus praktikos (pirmosios instancijos teismo sprendimu). MGK, nors ir turinti teismo bruo\u017e\u0173 ir profesionali, bet, deja, nei dabar, nei \u012fdiegus tai, kas si\u016bloma, pilnaver\u010diu teismu netapt\u0173, neb\u016bt\u0173 paj\u0117gi u\u017etikrinti vis\u0173 proceso \u0161ali\u0173 teisi\u0173 ir garantij\u0173. Pagal tai, kaip proces\u0105 si\u016bloma sud\u0117lioti nuo 2021 met\u0173 (jeigu Seimas palaimins), ji lieka puiki ikiteismin\u0117 specializuota institucija, kuri, kaip ir buvo siekta j\u0105 \u012fkuriant, ir greitai, ir ma\u017eiau formaliai, ir profesionaliai nagrin\u0117ja specifin\u0119 vien\u0105 administracini\u0173 gin\u010d\u0173 r\u016b\u0161\u012f \u2013 mokestinius gin\u010dus, i\u0161grynindama ir palengvindama proces\u0105 (t.\u00a0y. ma\u017eindama kr\u016bv\u012f) teismams, jeigu jis toliau t\u0119siamas. Tod\u0117l kyla konceptualus klausimas \u2013 ar verta j\u0105 daryti pana\u0161ia \u012f teism\u0105, o galb\u016bt jos vieta ir funkcija yra tokia, kokios ir reikia?<\/p>\n

Be to, jeigu jau mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojas pasiry\u017e\u0119s savo teises ir pozicij\u0105 ginti iki pabaigos, tai, apeliacijos ribojimo atveju, jis tur\u0117s labai rimt\u0105 pagrind\u0105 savo gin\u010d\u0105 perkelti Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismui (E\u017dTT) vien d\u0117l to, kad taip ir netur\u0117jo teis\u0117s \u012f teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105 (E\u017dTK 6 str.).<\/p>\n

Vietoje i\u0161vad\u0173<\/strong><\/p>\n

Mokestin\u0117se bylose neabejotinai svarbus teisinis tikrumas ir ai\u0161kumas. Tod\u0117l vienoda ir nuosekli teism\u0173 praktika tokio pob\u016bd\u017eio bylose \u2013 vienas i\u0161 teis\u0117s norm\u0173 turinio ai\u0161kinimo \u0161altini\u0173, o ir pa\u010di\u0173 gin\u010d\u0173 prevencijos priemoni\u0173. Jos kokyb\u0117s reik\u0161m\u0117, matyt, negin\u010dytina. Atsi\u017evelgiant \u012f TM projekt\u0173 ai\u0161kinamajame ra\u0161te i\u0161d\u0117stytus administracini\u0173 teism\u0173 veikloje kylan\u010dius i\u0161\u0161\u016bkius ir \u012f tai, kad ikiteismin\u0117je stadijoje panaikinus vien\u0105 instancij\u0105 (skundo nagrin\u0117jim\u0105 centriniame mokes\u010di\u0173 administratoriuje), mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo proced\u016bra sutrump\u0117s, galb\u016bt b\u016bt\u0173 galima \u0161\u012f si\u016blom\u0105 pokyt\u012f palaikyti ir i\u0161naudoti.<\/p>\n

Siekiant didinti teis\u0117s akt\u0173 teisminio ai\u0161kinimo kokyb\u0119, praktikos ai\u0161kum\u0105 ir nuoseklum\u0105, galb\u016bt svarstytina kita alternatyva \u2013 kasacija administracin\u0117se bylose. Ir tai visai ne netik\u0117ta nauja id\u0117ja, tokios diskusijos yra vykusios anks\u010diau, bet jos nurimo be rezultato. I\u0161ties, sud\u0117tingais tarpdisciplininiais klausimais vien tik mokes\u010di\u0173 teis\u0117s norm\u0173 taikymas gali sukelti gana keistas ir nenusp\u0117jamas pasekmes civilini\u0173 sutar\u010di\u0173 vykdymui, darbo teisiniams santykiams ar baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s atsiradimui. Tai kod\u0117l gi v\u0117l neapsvarstyti galimyb\u0117s bendrais pagrindais \u012ftvirtinti kasacij\u0105 administracin\u0117se bylose?<\/p>\n

Suprantama, kad TM keliama sud\u0117tinga u\u017eduotis sureguliuoti skund\u0173 sraut\u0105 administraciniuose teismuose, d\u0117l vien\u0173 kategorij\u0173 byl\u0173 nepelnytai \u201enenuskriaud\u017eiant\u201c kit\u0173, kurios i\u0161 esm\u0117s smarkiai neapkrauna teism\u0173 darbu. Tod\u0117l tokia u\u017eduotis gali b\u016bti \u012fgyvendinama konsultuojantis ne tik su teismais, bet ir su kitais visuomen\u0117s nariais, atliekant LVAT praktikos tyrimus \u012fvairiais aspektais ir pasi\u016blant sprendim\u0105, kuris spr\u0119s visas problemas, o ne tok\u012f, kuris, spr\u0119sdamas vienas problemas, kitas sukurs. Labai nesinor\u0117t\u0173, kad Lietuva nuskamb\u0117t\u0173 kaip neu\u017etikrinanti efektyvios teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 E\u017dTT sprendimuose. Tuo tarpu, vieninga ir nuosekli mokestini\u0173 byl\u0173 praktika (kuri\u0105 gal\u0117t\u0173 u\u017etikrinti kasacija), kaip tik ir gal\u0117t\u0173 nuimti kr\u016bv\u012f nuo administracini\u0173 teism\u0173 mokestin\u0117se bylose, nes sud\u0117ting\u0173 problemini\u0173 situacij\u0173 ai\u0161kinimas ir norm\u0173 joms taikymas b\u016bt\u0173 ai\u0161kesnis. Tod\u0117l, nors kasacijos \u012fvedimas ir gal\u0117t\u0173 pareikalauti papildom\u0173 resurs\u0173 prad\u017eioje, ilgainiui tokia investicija gal\u0117t\u0173 atsipirkti keleriopai.<\/p>\n

Dr. Aist\u0117 Medelien\u0117 yra advokat\u0117, advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos WALLESS Burgien\u0117, Re\u010di\u016bnas ir partneriai partner\u0117<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n

[1]<\/a> https:\/\/www.lvat.lt\/data\/public\/uploads\/2018\/01\/lvat_metinis_pranesimas_2004.pdf<\/a><\/p>\n

[2]<\/a> http:\/\/lrv.lt\/lt\/naujienos\/saulelydzio-reformos-gincu-ir-losimu-komisijose<\/a><\/p>\n

[3]<\/a> https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAK\/523e8d20219b11eab86ff95170e24944?jfwid=wugr55200<\/a><\/p>\n

[4]<\/a> \u017dr. ESTT 2020-01-21 sprendim\u0105 byloje C-274\/14.<\/p>\n

[5]<\/a> Pla\u010diau \u017er. Vyriausyb\u0117s 2019 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 153 patvirtint\u0105 apra\u0161\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo tvarka buvo nuolatini\u0173 diskusij\u0173 (su retais \u201cramyb\u0117s\u201d tarpais) objektas. Mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojas vs VMI (arba valstyb\u0117). 1998 m., kuriantis administraciniams (specializuotiems) teismams, buvo (ir teb\u0117ra) skelbiama, kad j\u0173 paskirtis \u2013 ginti asmens teises nuo neteis\u0117t\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 ir pareig\u016bn\u0173 veiksm\u0173 bei sprendim\u0173[1]. Kadangi valstyb\u0117 priima sprendimus labai specializuotais klausimais, buvo nuspr\u0119sta sukurti ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":20751,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2116,917,2115,274,275],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20750"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20750"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20750\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20752,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20750\/revisions\/20752"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20751"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20750"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20750"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20750"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}