{"id":20281,"date":"2020-01-14T19:17:33","date_gmt":"2020-01-14T16:17:33","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=20281"},"modified":"2020-01-14T20:10:55","modified_gmt":"2020-01-14T17:10:55","slug":"v-mizaras-dvieju-vyru-buciniai-ir-lietuva-kodel-lietuva-pralaimejo-eztt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/01\/14\/v-mizaras-dvieju-vyru-buciniai-ir-lietuva-kodel-lietuva-pralaimejo-eztt\/","title":{"rendered":"V. Mizaras. Dviej\u0173 vyr\u0173 bu\u010diniai ir Lietuva: kod\u0117l Lietuva pralaim\u0117jo E\u017dTT"},"content":{"rendered":"

2020 m. sausio 14 d. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (toliau \u2013 Teismas arba E\u017dTT) pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 byloje Beizaras ir Levickas prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> (parei\u0161kimo nr. 41288\/15)<\/a>, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublika diskriminavo parei\u0161k\u0117jus d\u0117l j\u0173 seksualin\u0117s orientacijos, pa\u017eeid\u0117 dviej\u0173 jaun\u0173 vaikin\u0173 teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 (Konvencija 8 straipsnyje kartu su 14 straipsniu), o taip pat teis\u0119 \u012f veiksming\u0105 teisi\u0173 gynimo priemon\u0119 (Konvencijos 13 straipsnis). Teismas kiekvienam parei\u0161k\u0117jui priteis\u0117 po 5 000 EUR neturtin\u0117s \u017ealos ir 5 000 EUR bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173.<\/p>\n

\u0160is E\u017dTT sprendimas neabejotinai laikytinas istoriniu tiek LGBT \u017emoni\u0173 teis\u0117s \u012f privat\u0173 ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 bei kit\u0173 teisi\u0173 apsaugos nediskriminuojant j\u0173 d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos, tiek, apskritai, vis\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173 apsaugos nuo neapykantos kalb\u0173 bei nusikaltim\u0173.<\/p>\n

Taigi, kod\u0117l Lietuva pralaim\u0117jo Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme. Atsakymas i\u0161 karto gali b\u016bti pateikiamas toks: d\u0117l to, kad Lietuvos teis\u0117saugos institucijos diskriminavo homoseksualios orientacijos \u017emones ir vien d\u0117l to nesi\u0117m\u0117 j\u0173 teisi\u0173 gynimui veiksming\u0173 priemoni\u0173, ir, antra, valstyb\u0117s teis\u0117saugos institucijos kliov\u0117si didesn\u0117s visuomen\u0117s dalies vyraujan\u010diu nepakantumu LGBT bendruomenei ir pa\u010dius parei\u0161k\u0117jus, kaip LGBT visuomen\u0117s narius, laik\u0117 atsakingais u\u017e tai, kad j\u0173 at\u017evilgiu kiti asmenys skleid\u0117 neapykantos kalbas. O konkre\u010diau \u2013 toliau.<\/p>\n

Pirmiausiai, pamin\u0117siu bylai reik\u0161mingiausias faktines aplinkybes<\/strong>.<\/p>\n

Viskas prasid\u0117jo Lietuvoje dar 2014 m., kai du jauni vaikinai \u2013 Pijus ir Mantvydas \u2013 pasibu\u010diavo ir savo bu\u010din\u012f vie\u0161ai paskelb\u0117 vieno i\u0161 parei\u0161k\u0117j\u0173 Facebook paskyroje. \u0160i \u017einut\u0117 ir vaizdas susilauk\u0117 daugyb\u0117s komentar\u0173 (bylos duomenimis apie 800). Daugyb\u0117 i\u0161 komentar\u0173 savo turiniu buvo paniekos ir smurto i\u0161rei\u0161kimas LGBT bendruomen\u0117s, apskritai, arba t\u0173 konkre\u010di\u0173 jaunuoli\u0173 at\u017evilgiu. \u0160tai keletas komentar\u0173 pavyzd\u017ei\u0173: \u201eSudegint p…us”, “\u012e duj\u0173 kameras abu”, “G\u0117jai j\u016bs su…ti, jus naikinti n….”, “\u017eudyt!\u201c.<\/p>\n

2014 m. gruod\u017eio m\u0117n. bylos parei\u0161k\u0117jai asociacijai LGL pateik\u0117 pra\u0161ym\u0105, nor\u0117dami pateikti skund\u0105 prokurat\u016brai d\u0117l neapykantos kurstymo ir smurto prie\u0161 LGBT* asmenis apskritai ir ypa\u010d prie\u0161 parei\u0161k\u0117jus. Asociacija LGL parei\u0161k\u0117j\u0173 vardu Generaliniam prokurorui pateik\u0117 skund\u0105 d\u0117l vieno i\u0161 parei\u0161k\u0117jo Facebook paskyroje paskelbt\u0173 keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 komentar\u0173 turinio ir pra\u0161\u0117 prad\u0117ti ikiteismin\u012f tyrim\u0105 pagal Baud\u017eiamojo kodekso 170 straipsn\u012f (kartu ir Visuomen\u0117s informavimo \u012fstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkt\u0105). Skunde buvo nurodoma, kad paskleisti komentarai i\u0161rei\u0161kia paniek\u0105 ir paty\u010dias homoseksualios orientacijos asmenims ir skatina diskriminacij\u0105, neapykant\u0105 ir smurt\u0105 prie\u0161 juos.<\/p>\n

2014 m. gruod\u017eio 30 d. Klaip\u0117dos apylink\u0117s prokurat\u016bra pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 neprad\u0117ti ikiteisminio tyrimo d\u0117l min\u0117to skundo. Pasak prokurat\u016bros, pagal faktines aplinkybes nenustatyti BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyt\u0173 nusikaltim\u0173 nei objektyvios veikos, nei subjektyvios pus\u0117s elementai. Teis\u0117saugos institucija man\u0117, kad vertinant, ar komentarai yra baud\u017eiamojo pob\u016bd\u017eio, b\u016btina atsi\u017evelgti ne tik \u012f pa\u010dius komentarus, bet ir \u012f kontekst\u0105, kuriame komentarai para\u0161yti. Buvo manoma, kad komentar\u0173 negalima vertinti kaip visumos, nes juos ra\u0161\u0117 individualiai paskirti asmenys, ir, pasak prokurat\u016bros, akivaizdu, kad nebuvo jokio aktyvaus, sistemingo bandymo kurstyti neapykant\u0105 ar smurt\u0105 prie\u0161 asmenis, i\u0161siskirian\u010dius j\u0173 seksualine orientacija. Be to, atsi\u017evelgiant \u012f paskir\u0173 individuali\u0173 savaranki\u0161kai i\u0161reik\u0161t\u0173 nuomoni\u0173 sklaid\u0105, nenustatytinas ir subjektyvus min\u0117to nusikaltimo sud\u0117ties elementas\u00a0\u2013<\/span> tiesioginis ketinimas, t. y. kad individas nesiek\u0117 kurstyti neapykantos ar smurto prie\u0161 nestandartin\u0117s seksualin\u0117s orientacijos asmenis. Teis\u0117saugos institucija pripa\u017eino, kad komentar\u0173 skleid\u0117jai neeti\u0161kai ir amoraliai reagavo \u012f socialiniame tinkle pavie\u0161int\u0105 fotografij\u0105, bet, pasak j\u0173, tai n\u0117ra baud\u017eiamojo \u012fstatymo veikimo ribose.<\/p>\n

\u0160is Klaip\u0117dos apylink\u0117s prokurat\u016bros nutarimas buvo apsk\u0173stas Klaip\u0117dos miesto apylink\u0117s teismui. \u0160is teismas 2015 m. sausio m\u0117n. netenkino skundo ir paliko galioti prokurat\u016bros nutarim\u0105 neprad\u0117ti tyrimo. Teismas konstatavo, kad socialiniame tinkle paskelbta parei\u0161k\u0117jo nuotrauka su dviem besibu\u010diuojan\u010diais vyrais yra vie\u0161a, matoma ir prieinama ne tik jo pa\u017e\u012fstamiems ir draugams, bet ir visi\u0161kai nepa\u017e\u012fstamiems asmenims. Tod\u0117l, pasak teismo, asmuo, paskelbdamas dviej\u0173 besibu\u010diuojan\u010di\u0173 vyr\u0173 nuotrauk\u0105 vie\u0161oje erdv\u0117je, tur\u0117jo ir prival\u0117jo numatyti, kad ekscentri\u0161kas elgesys tikrai neprisideda prie asmen\u0173, turin\u010di\u0173 skirtingas nuomones visuomen\u0117je, socialin\u0117s sanglaudos ir tolerancijos skatinimo. Toliau teismas pl\u0117tojo, kad pasinaudodamas laisve reik\u0161ti savo \u012fsitikinimus ir skatinti tolerancij\u0105, parei\u0161k\u0117jas tur\u0117jo atsi\u017evelgti \u012f tai, kad laisv\u0117 neatsiejama nuo pareigos gerbti kit\u0173 asmen\u0173 po\u017ei\u016br\u012f ir tradicijas. Lietuvos Respublikos visuomen\u0117s dauguma labai vertina tradicines \u0161eimos vertybes. Pasak teismo, Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad \u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas, […] santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu. Taigi, atsi\u017evelgdamas \u012f Lietuvoje taikom\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 ir Konstitucijos saugomas vertybes, teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad baud\u017eiamasis tyrimas, kaip ultima ratio<\/em>, tur\u0117t\u0173 b\u016bti prad\u0117tas tik d\u0117l rimt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ir esant nusikalstamos veikos po\u017eymiams, kuri\u0173, remiantis vertinta informacija, n\u0117ra. Taigi, be kita ko, teismas i\u0161 esm\u0117s \u201eapkaltino\u201c pa\u010dius parei\u0161k\u0117jus, kad \u0161ie pavie\u0161ino j\u0173 bu\u010dinio nuotrauk\u0105 ir kad ne\u012fvertino, jog tai gali nepatikti kitiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

Klaip\u0117dos miesto apylink\u0117s teismo sprendimas buvo apsk\u0173stas Klaip\u0117dos apygardos teismui. \u0160is teismas 2015 m. vasario m\u0117n. pri\u0117m\u0117 galutin\u012f sprendim\u0105 \u2013 palikti galioti Klaip\u0117dos m. apylink\u0117s teismo sprendim\u0105 ir neprad\u0117ti ikiteisminio tyrimo. Apeliacin\u0117s instancijos teismas r\u0117m\u0117si i\u0161 esm\u0117s tokiais pa\u010diais argumentais, kaip ir skund\u017eiam\u0105 sprendim\u0105 pri\u0117m\u0119s teismas. Taigi, parei\u0161k\u0117j\u0173 teisi\u0173 gynyba Lietuvoje pagal vidaus teis\u0119 buvo i\u0161naudota ir liko tik vienintelis kelias toliau ginti teises supranacionaliniame teisme.<\/p>\n

E\u017dTT sprendimas ir jame i\u0161sakytos pozicijos<\/strong><\/p>\n

Taigi, kod\u0117l E\u017dTT nepritar\u0117 tokioms Lietuvos teis\u0117saugos institucij\u0173 sprendimams ir konstatavo dviej\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 kartu su draudimo nediskriminuoti \u017emoni\u0173 d\u0117l j\u0173 seksualin\u0117s orientacijos pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n

Pirmiausiai, E\u017dTT pakartojo ankstesn\u0117je savo praktikoje vyraujan\u010di\u0105 pozicij\u0105, kad demokratin\u0117s visuomen\u0117s bruo\u017eai yra, be kita ko, pliuralizmas, tolerancija ir pla\u010dios pa\u017ei\u016bros. Nepaisant to, kad kartais individual\u016bs interesai turi pasiduoti bendriems (grup\u0117s) interesams, demokratija nerei\u0161kia, kad visada turi vyrauti daugumos nuomon\u0117. Atvirk\u0161\u010diai, turi b\u016bti pasiekta pusiausvyra, u\u017etikrinanti teising\u0105 ir tinkam\u0105 elges\u012f su visuomen\u0117s ma\u017eum\u0173 grup\u0117mis, ir turi b\u016bti vengiama bet kokio piktnaud\u017eiavimo daugumos pad\u0117timi. Pliuralizmas ir demokratija grind\u017eiami tikru \u012fvairov\u0117s pripa\u017einimu ir pagarba. B\u016btent darni asmen\u0173 ir grupi\u0173, turin\u010di\u0173 skirting\u0105 tapatyb\u0119, s\u0105veika yra b\u016btina norint pasiekti socialin\u0119 sanglaud\u0105. Nors tai E\u017dTT praktikos pozicija, bet ji visi\u0161kai atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambul\u0117je numatyt\u0105 siek\u012f \u2013 siekti atviros, teisingos ir darnios visuomen\u0117s (Konstitucijos preambul\u0117s 7 pastr.). Valstyb\u0117s turi pozityvi\u0105 pareig\u0105 u\u017etikrinti veiksming\u0105 naudojim\u0105si \u017emogaus teis\u0117mis, ypa\u010d nepopuliarias nuomones ar po\u017ei\u016brius turin\u010di\u0173 bei ma\u017eumoms priklausan\u010di\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu, nes jie d\u0117l to labiau yra pa\u017eeid\u017eiami.<\/p>\n

Jau pakankamai ilg\u0105 laik\u0105 E\u017dTT praktikoje pripa\u017e\u012fstama, kad \u017emogaus seksualin\u0117 orientacija yra sud\u0117tin\u0117 privataus gyvenimo dalis. Valstyb\u0117s nar\u0117s turi pozityvi\u0105 pareig\u0105 gerbti \u017emogaus orum\u0105, jo dvasin\u012f ir psichologin\u012f integralum\u0105 pagal Konvencijos 8 straipsn\u012f. Nepaisant to, kad E\u017dTT pripa\u017eino, kad pasirenkant privataus gyvenimo apsaugos priemones valstyb\u0117s nar\u0117s turi nuo\u017ei\u016bros laisv\u0119, ta\u010diau pabr\u0117\u017e\u0117, kad pagrindin\u0117ms vertyb\u0117ms ir esminiams privataus gyvenimo aspekt\u0173 saugojimui turi b\u016bti veiksmingos baud\u017eiamosios teis\u0117s nuostatos, tarp j\u0173 ir baud\u017eiamojo tyrimo priemones.<\/p>\n

E\u017dTT dar kart\u0105 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad skirtingas \u017emoni\u0173 traktavimas, be kita ko, nevienodai u\u017etikrinant teisi\u0173 apsaug\u0105 ir gynybos priemones remiantis j\u0173 seksualine orientacija, yra nesuderinamas su Konvencijos suteikiamais teisi\u0173 apsaugos standartais ir \u010dia valstybi\u0173 nuo\u017ei\u016bros laisv\u0117 yra siauros apimties.<\/p>\n

D\u0117l provokuojamo elgesio<\/strong><\/p>\n

Min\u0117ta, Lietuvos teis\u0117saugos institucijos traktavo, kad besibu\u010diuojantys vaikinai paskelb\u0119 nuotrauk\u0105 socialiniame tinkle tur\u0117jo suvokti, kad tai gali sukelti kit\u0173 asmen\u0173 nepasitenkinim\u0105 ir patys lyg provokavo toki\u0105 reakcij\u0105. Kitaip tariant, galima suprasti, kad Lietuvos teis\u0117saugos institucijos laik\u0117, jog patys vaikinai ir kalti d\u0117l kit\u0173 skleid\u017eiamos neapykantos j\u0173 ir visos LGBT bendruomen\u0117s at\u017evilgiu.<\/p>\n

Neteisingiausia buvo, manytina, tai, kad teis\u0117saugos institucijos ai\u0161kiai i\u0161skyr\u0117 \u017emoni\u0173 seksualin\u0119 orientacij\u0105, kad b\u016btent d\u0117l to, kad vaikinai yra homoseksualios orientacijos, lyg tur\u0117jo susilaikyti nuo savo jausm\u0173 rai\u0161kos fotografijoje pavie\u0161inimo. Nes, supraskime, jeigu tai b\u016bt\u0173 ne dviej\u0173 vaikin\u0173, o vaikino ir merginos bu\u010dinio nuotrauka, atrodyt\u0173, kad tuomet prie\u0161 juos skleistina panieka jau b\u016bt\u0173 baustina.<\/p><\/blockquote>\n

Kaip galima nusp\u0117ti, E\u017dTT nesutiko su tokiu keistu traktavimu ir nurod\u0117, jog, nepaisant parei\u0161k\u0117j\u0173 tikslo sukelti visuomen\u0117s diskusij\u0105 patalpinant fotografijas internete, toks tikslas negal\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojamas kaip visuomen\u0119 provokuojantis, lemiantis visuomen\u0117s nesantaik\u0105 veiksnys. Veikiau prie\u0161ingai, fotografijos patalpinimas prisid\u0117jo prie visuotin\u0117s diskusijos, kuriai yra svarbu, kad \u012fvairios visuomen\u0117s grup\u0117s, \u012fskaitant seksualines ma\u017eumas, b\u016bt\u0173 i\u0161girstos. E\u017dTT konstatavo, kad Lietuvos nacionaliniai teismai, priimdami sprendimus parei\u0161k\u0117j\u0173 at\u017evilgiu, referavo \u012f j\u0173 seksualin\u0119 orientacij\u0105, kuri buvo vienas i\u0161 veiksni\u0173, l\u0117musi\u0173 parei\u0161k\u0117jams nepalankius \u0161i\u0173 teism\u0173 sprendimus. E\u017dTT padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad nacionaliniai teismai ne\u012fvertino visuomen\u0117s poky\u010di\u0173, susijusi\u0173 su \u0161eimos sampratos ir teis\u0117s \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 raida, d\u0117l kurios santykiai tarp homoseksuali\u0173 asmen\u0173 laikytini patenkan\u010diais \u012f \u201e\u0161eimos gyvenimo\u201c s\u0105vok\u0105, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f v\u0117liausi\u0105 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencij\u0105 d\u0117l konstitucin\u0117s \u0161eimos sampratos ai\u0161kinimo.<\/p>\n

D\u0117l komentar\u0173 paskelbimo laikymo nusikalstama veika <\/strong><\/p>\n

Tolerancija ir pagarba vis\u0173 \u017emoni\u0173 orumui yra demokratin\u0117s, pliuralistin\u0117s visuomen\u0117s pagrindai. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, b\u016btina sankcionuoti ar net u\u017ekirsti keli\u0105 neapykant\u0105 grind\u017eian\u010dioms i\u0161rai\u0161kos formoms, kurstan\u010dioms, skatinan\u010dioms ar pagrind\u017eian\u010dioms nepakantum\u0105. Tai taikoma ir neapykant\u0105 kurstan\u010dioms kalboms, skleid\u017eiamoms internete. Naudojimasis nuomon\u0117s skleidimo laisve derinamas kartu ir su atsakomybe u\u017e \u0161mei\u017eiki\u0161k\u0105 ar pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio neapykantos kalb\u0105. Kartais internetini\u0173 komentar\u0173 neteis\u0117tumas tam tikrais atvejais nereikalauja papildomos lingvistin\u0117s ar teisin\u0117s analiz\u0117s, jei j\u0173 turinys yra akivaizd\u017eiai neteis\u0117tas.<\/p>\n

Bendriausia prasme Teismas laik\u0117, kad akivaizdu, jog komentarai apie vien\u0105 i\u0161 parei\u0161k\u0117j\u0173 Facebook paskyroje paveik\u0117 parei\u0161k\u0117j\u0173 psichologin\u0119 savijaut\u0105 ir orum\u0105, tod\u0117l patenka \u012f j\u0173 privataus gyvenimo srit\u012f. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 LR Vyriausyb\u0117 irgi pripa\u017eino, kad \u0161ie komentarai buvo apgail\u0117tini d\u0117l \u012f\u017eeid\u017eian\u010dio ir vulgaraus turinio. Teismas traktavo, kad i\u0161puoliai prie\u0161 parei\u0161k\u0117jus buvo pasiek\u0119 tokio sunkumo laipsn\u012f, kokio reikia norint \u012fgyvendinti Konvencijos 8 straipsnio saugom\u0105 teis\u0119 \u012f privat\u0173 ir \u0161eimos gyvenim\u0105.<\/p>\n

E\u017dTT yra ne kart\u0105 savo praktikoje pabr\u0117\u017e\u0119s, kad neapykantos kalbos yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173, prie\u0161 k\u0105 yra nukreipta Konvencijos apsauga. Neapykantos kalbos ne tik pa\u017eeid\u017eia \u017emogaus psichologin\u012f ir moralin\u012f vientisum\u0105, bet ir sukuria bauginimo aplink\u0105, kuri pa\u017eeid\u017eia asmens savaranki\u0161kumo ir apsisprendimo teis\u0119. Teismo padaryti Lietuvos teis\u0117saugos institucij\u0173 sprendim\u0173 ir juose i\u0161sakyt\u0173 pozicij\u0173 vertinimai rodo, kad jis ai\u0161kiai laik\u0117, jog Lietuvos valstyb\u0117s institucij\u0173 veiksmai neatitinka neapykantos kalb\u0173 ir neapykantos nusikaltim\u0173, o taip pat nediskriminavimo d\u0117l seksualin\u0117s orientacijos praktikos.<\/p>\n

\u017dinia, kad neapykantos nusikaltimo prasme kurstymas neb\u016btinai turi reik\u0161ti raginim\u0105 atlikti smurt\u0105 ar kitas nusikalstamas veikas. Yra pripa\u017e\u012fstama, kad bauginimo \u017eod\u017eiais vienas i\u0161 tiksl\u0173 yra \u012fbauginti parei\u0161k\u0117jus, kad \u0161ie savo jausm\u0173 demonstravimu nedidint\u0173 savo, kaip nestandartin\u0117s seksualin\u0117s orientacijos asmen\u0173, matomumo, o kartu ir palaikymo LGBT bendruomenei. Konkre\u010di\u0173 gyventoj\u0173 grupi\u0173 agresyvus \u012f\u017eeidin\u0117jimas, pajuoka, \u0161mei\u017eimas vald\u017eios institucijoms yra pakankamas pagrindas kovoti su neapykantos kalba. \u0160tai E\u017dTT nagrin\u0117tose bylose neapykantos kalba buvo laikomi tokie, pavyzd\u017eiui, teiginiai, kaip kad paneigiantys holokaust\u0105, pagrind\u017eiantys nacistin\u0119 politik\u0105, siejantys visus musulmonus su sunkiu teroro aktu ar vaizduojantys \u017eydus kaip blogio \u0161altin\u012f, taip pat, kad homoseksualumas turi moraliai destruktyv\u0173 poveik\u012f visuomen\u0117s esmei, yra viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l paplito \u017dIV ir AIDS ir kt.<\/p>\n

E\u017dTT nuomone, komentarai, kurie buvo vie\u0161ai paskelbti parei\u0161k\u0117j\u0173 at\u017evilgiu, pakankamai tik\u0117tina, kurst\u0117 neapykant\u0105 seksualini\u0173 ma\u017eum\u0173 at\u017evilgiu, nes buvo nukreipti \u012f fizin\u0117s prievartos naudojim\u0105, nesvarbu, kad tokia prievarta fakti\u0161kai nebuvo panaudota ir nebuvo sisteminga, kadangi \u0161iuo klausimu Lietuvos teism\u0173 praktika n\u0117ra nuosekli. E\u017dTT padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad tuo atveju, jeigu nurodyti komentarai (prisiminkime, kad jie buvo apie \u017eudym\u0105, naikinim\u0105, paniekinim\u0105) neb\u016bt\u0173 laikomi neapykantos kurstymu, tai tada n\u0117ra ai\u0161ku, kokie komentarai tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi neapykantos kurstymu pagal Lietuvos teis\u0119 (juolab, kad pana\u0161\u016bs komentarai kitais atvejais, pavyzd\u017eiui, \u017eyd\u0173 at\u017evilgiu, laikomi neapykantos kurstymu). Kitas svarbus E\u017dTT argumentas \u2013 teismas nurod\u0117, kad internetas Lietuvoje yra rimta terp\u0117, kurioje yra kurstoma neapykanta prie\u0161 seksualines ma\u017eumas, tod\u0117l komentar\u0173 paskelbimas vien tik Facebook socialiniame tinkle yra pakankamas pagrindas konstatuoti pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n

Tod\u0117l E\u017dTT nustat\u0117, kad aptarti valstyb\u0117s institucij\u0173 veiksmai sudaro Konvencijos 14\u00a0straipsnio kartu su 8\u00a0straipsniu pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n

D\u0117l teis\u0117s \u012f veiksming\u0105 teisi\u0173 gynimo priemon\u0119 pa\u017eeidimo<\/strong><\/p>\n

Teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tokius svarbius aspektus, susijusius su veiksmingos teisin\u0117s gynybos prie\u0161 neapykantos kalbas ir nusikaltimus u\u017etikrinimu.<\/p>\n

Veiksmingo Konvencijos teisi\u0173 \u012fgyvendinimo reikalavimas apima ir 13 straipsnyje numatyt\u0105 veiksming\u0105 teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 buvim\u0105 (\u0161ioje vietoje galime prisiminti dar i\u0161 ankstyv\u0173 laik\u0173 teis\u0117je \u017einom\u0105 taisykl\u0119 \u2013 ten, kur yra teis\u0117, yra gynimo b\u016bdas (lot. ubi ius ibi remedium<\/em>)). Teismo praktikoje yra pabr\u0117\u017eta, kad Konvencijos 13 straipsnio prasme, veiksminga teisi\u0173 gynimo priemon\u0117 laikoma tik tokia, kai pasiekiamas konkretus teisi\u0173 gynimo rezultatas, bet ir pats veiksmingas tyrimas kaip toks. Veiksmingas tyrimas i\u0161 esm\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti toks, kad b\u016bt\u0173 galima nustatyti faktines bylos aplinkybes ir nustatyti bei nubausti atsakingus arba bent jau i\u0161tirti, ar jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti nubausti. Savo praktikoje Teismas jau yra pasisak\u0119s apie b\u016btiniausius standartus, u\u017etikrinan\u010dius tyrimo veiksmingum\u0105. Konkre\u010diai, Teismas yra pabr\u0117\u017e\u0119s valstyb\u0117s institucij\u0173 pareig\u0105 nuodugniai atlikti tyrim\u0105, siekiant rimtai i\u0161siai\u0161kinti, kas \u012fvyko, imtis vis\u0173 pagr\u012fst\u0173 priemoni\u0173, kad b\u016bt\u0173 surinkti su \u012fvykiu susij\u0119 \u012frodymai, o ne pasikliauti skubotomis ar nepagr\u012fstomis i\u0161vadomis.<\/p>\n

Aptariamoje byloje E\u017dTT konstatavo Konvencijos 13\u00a0straipsnio pa\u017eeidim\u0105, nes laik\u0117, kad parei\u0161k\u0117jai buvo diskriminuojami valstyb\u0117s institucij\u0173 ir tod\u0117l j\u0173 at\u017evilgiu buvo priimti sprendimai neginti j\u0173 galimai pa\u017eeist\u0173 teisi\u0173 ir neprad\u0117ti ikteisminio tyrimo d\u0117l neapykantos kurstymo. Teismas \u012fvertino, kad \u0161ioje byloje nagrin\u0117jami komentarai buvo itin \u0161iurk\u0161taus pob\u016bd\u017eio bei skatino fizin\u0119 prievart\u0105 prie\u0161 seksualines ma\u017eumas. Anot E\u017dTT, jeigu valstyb\u0117s institucijos netraktuos toki\u0173 galimai nusikalstam\u0173 veik\u0173 rimtai, tai gali paskatinti tolesn\u0119 neapykantos eskalacij\u0105 seksualini\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu ir tuomet j\u0173 teis\u0117s Lietuvoje efektyviai neb\u016bt\u0173 ginamos.<\/p>\n

Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad E\u017dTT savo sprendime akcentavo ir Lietuvos visuomen\u0117je vyraujant\u012f nepakantum\u0105 LGBT at\u017evilgiu. Teismas citavo 2012 m. Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 agent\u016bros internete paskelbto tyrimo \u201eLesbie\u010di\u0173, g\u0117j\u0173, biseksuali\u0173 ir transseksuali\u0173 asmen\u0173 diskriminacijos ir viktimizacijos apklausa Europos S\u0105jungoje\u201c rezultatus. Rezultatai rod\u0117, kad per pastaruosius dvylika m\u0117nesi\u0173 (iki apklausos) Lietuvoje 61% apklaust\u0173 LGBT respondent\u0173 jaut\u0117si diskriminuojami ar priekabiaujami d\u0117l savo seksualin\u0117s orientacijos – tai yra did\u017eiausias procentas ES, kur bendras vidurkis siek\u0117 47%. Be to, 27% respondent\u0173 i\u0161 Lietuvos jaut\u0117si diskriminuojami darbe per pastaruosius dvylika m\u0117nesi\u0173\u00a0\u2013<\/span> tai antras pagal dyd\u012f skai\u010dius ES, kur bendras vidurkis siek\u0117 19%. Vidutinis smurtini\u0173 incident\u0173 prie\u0161 LGBT \u017emones skai\u010dius Lietuvoje buvo 525 i\u0161 1000 respondent\u0173\u00a0\u2013<\/span> v\u0117lgi, tai yra did\u017eiausias procentas ES.<\/p>\n

2015 m. spalio 1 d. Europos Komisija (EK) paskelb\u0117 Eurobarometro tyrimo \u201eDiskriminacija ES 2015 m.\u201c rezultatus. Apklausoje, kuri vyko 2015 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. \u2013 bir\u017eelio 8 d., dalyvavo 27 718 respondent\u0173 i\u0161 Europos S\u0105jungos (\u012fskaitant 1 004 respondentus i\u0161 Lietuvos). Lietuvos respondentai nurod\u0117, kad labiausiai paplitusios diskriminacijos formos yra susijusios su seksualine orientacija (57 proc.), am\u017eius (50 proc.) ir lytin\u0117 tapatyb\u0117 (46 proc.).<\/p>\n

50% vis\u0173 respondent\u0173 i\u0161 Lietuvos teig\u0117, kad g\u0117jai, lesbiet\u0117s ir biseksual\u016bs \u017emon\u0117s neb\u016btinai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti tas pa\u010dias teises, kaip heteroseksual\u016bs \u017emon\u0117s (ES vidurkis buvo 23%). 71% tyrime dalyvavusi\u0173 lietuvi\u0173 nepritar\u0117 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuok\u0173 legalizavimui visoje Europoje (ES vidurkis buvo 33%). 59 proc. jaust\u0173si nepatogiai, jei LGBT asmuo u\u017eimt\u0173 auk\u0161\u010diausias i\u0161rinktas politines pareigas (ES vidurkis buvo 21 proc.); 44% lietuvi\u0173 jaust\u0173si nepatogiai, jei darbe tur\u0117t\u0173 LGBT asmen\u012f kaip vien\u0105 i\u0161 savo koleg\u0173 (ES vidurkis buvo 13%); 66% nepritar\u0117 seksualiniams santykiams tarp dviej\u0173 tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 (ES vidurkis buvo 27%); 47% lietuvi\u0173 nesutinka, kad ugdymo programoje ir med\u017eiagoje mokykloje tur\u0117t\u0173 b\u016bti informacijos apie seksualin\u0117s orientacijos \u012fvairov\u0119 (ES vidurkis buvo 27%).<\/p>\n

Kai \u017einomi tokie rei\u0161kiniai, valstyb\u0117s institucij\u0173 veiksmai, tiksliau neveikimas, atsisakymas prad\u0117ti tyrimus d\u0117l akivaizd\u017ei\u0173 neapykantos kalb\u0173 prie\u0161 nestandartin\u0117s seksualin\u0117s orientacijos asmenis, ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai atrodo keistai, o rim\u010diau tariant \u2013 ai\u0161ki nepagarba tam tikrai visuomen\u0117s daliai, \u017emon\u0117ms. D\u0117l to E\u017dTT sprendimas aptariamoje byloje yra istorinis \u2013 supranacionalinis teismas, skirtingai nuo valstyb\u0117s teis\u0117saugos institucij\u0173, ner\u016b\u0161iavo \u017emoni\u0173 pagal seksualin\u0119 orientacij\u0105, atvirk\u0161\u010diai, pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos teis\u0117s istorijoje pripa\u017eino, kad ir homoseksualios orientacijos \u017emon\u0117s vienodai turi b\u016bti gerbiami ir tur\u0117ti lygiai tokias pa\u010dias veiksmingas savo teisi\u0173 gynimo priemones. Labai norisi tik\u0117ti, kad tai paskatins ir valstyb\u0117s vald\u017eios institucijas, ir visuomen\u0119 ma\u017einti LGBT diskriminacij\u0105 bei nepakantum\u0105 jos at\u017evilgiu, o kartu, pad\u0117s toliau kurti atvir\u0105 bei darni\u0105 visuomen\u0119, k\u0105 \u012fpareigoja, min\u0117ta, Konstitucija.<\/p>\n

Vytautas Mizaras yra VU TF profesorius, advokat\u0173 kontoros Ellex Vali\u016bnas partneris, advokatas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2020 m. sausio 14 d. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (toliau \u2013 Teismas arba E\u017dTT) pri\u0117m\u0117 sprendim\u0105 byloje Beizaras ir Levickas prie\u0161 Lietuv\u0105 (parei\u0161kimo nr. 41288\/15), kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublika diskriminavo parei\u0161k\u0117jus d\u0117l j\u0173 seksualin\u0117s orientacijos, pa\u017eeid\u0117 dviej\u0173 jaun\u0173 vaikin\u0173 teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105 (Konvencija 8 straipsnyje kartu su 14 straipsniu), o …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":20282,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1338,163,536,2089,2088,376],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20281"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20281"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20281\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20288,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20281\/revisions\/20288"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}