{"id":1945,"date":"2018-04-13T17:34:49","date_gmt":"2018-04-13T14:34:49","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=1945"},"modified":"2021-11-30T09:55:32","modified_gmt":"2021-11-30T06:55:32","slug":"technologiju-pazanga-peilis-intelektinei-nuosavybei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/04\/13\/technologiju-pazanga-peilis-intelektinei-nuosavybei\/","title":{"rendered":"Technologij\u0173 pa\u017eanga \u2013 peilis intelektinei nuosavybei?"},"content":{"rendered":"

K\u0105 rei\u0161kia autorini\u0173 k\u016brini\u0173 apsauga XXI am\u017eiuje? Kaip u\u017etikrinti jos saugum\u0105 ir nuo ko? \u0160ie klausimai aptarti intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s problemoms nagrin\u0117ti skirtame renginyje \u201eBaltic Intellectual Property Summit 2018\u201d. Jame siekta teis\u0117s profesionalus i\u0161samiau supa\u017eindinti su patent\u0173, autori\u0173 teisi\u0173 ir prek\u0117s \u017eenkl\u0173 aktualijomis. Temas pristat\u0117 ir apie intelektinei nuosavybei i\u0161kylan\u010dias gr\u0117smes diskutavo specialistai i\u0161 Lietuvos ir u\u017esienio.<\/strong><\/p>\n

Interneto svetaini\u0173 blokavimo i\u0161\u0161\u016bkiai<\/strong><\/p>\n

Konferencija prad\u0117ta nagrin\u0117jant nelegalaus turinio svetaini\u0173 blokavim\u0105. Pasak Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiojo teisingumo teismo teis\u0117jo Sir Richard Arnold, kol kas tai efektyviausias b\u016bdas intelektin\u0117s nuosavyb\u0117s teis\u0117ms i\u0161saugoti. \u0160is \u012frankis naudojamas visoje Europoje, nors b\u016bdai tam bei panaudojimas skirtingose \u0161alyse kol kas n\u0117ra vienodas. Tai priemon\u0117, kuria interneto tiek\u0117jas yra \u012fpareigotas u\u017eblokuoti autori\u0173 teises pa\u017eeid\u017eian\u010dias svetaines. \u0160i praktika naudojama tiek riboti prieigai prie nelegali\u0173 film\u0173 ir muzikos, tiek tiesiogin\u0117ms transliacijoms. Pavyzd\u017eiui, tiklalapi\u0173 blokavimo realiu laiku technologija leid\u017eia nelegaliai futbolo var\u017eybas transliuojan\u010di\u0105 svetain\u0119 u\u017eblokuoti b\u016btent rungtyni\u0173 rodymo metu.<\/p>\n

\u0160i priemon\u0117 vertinama kontraversi\u0161kai, kadangi gali b\u016bti interpretuojama kaip informacijos laisv\u0117s ribojimas. Taip pat manoma, jog blokavimas neefektyvus d\u0117l internete sklandan\u010dios med\u017eiagos, kaip tokius draudimus apeiti. Kyla gr\u0117sm\u0117, jog u\u017eblokavus vienas svetaines, atsiranda analogi\u0161kos. Ta\u010diau, pasak teisininko Andriaus I\u0161kausko, duomen\u0173 apsaugos srityje \u0161i priemon\u0117 efektyvi. Daugiausiai tinklalapi\u0173 Europoje blokuoja Portugalija bei Italija. J\u0173 skai\u010dius siekia ma\u017edaug t\u016bkstant\u012f. Jungtin\u0117je karalyst\u0117je toki\u0173 tinklalapi\u0173 beveik du \u0161imtai. JAV atlikto tyrimo duomenimis, Portugalijoje apsilankym\u0173 nelegal\u0173 turin\u012f teikian\u010diose svetain\u0117se naudojant blokavimo metod\u0105 suma\u017e\u0117jo 75 proc., Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je \u2013 23 proc.<\/p>\n

Garsiausias svetaini\u0173 blokavimo atvejis Lietuvoje \u2013 tinklalapio \u201eLinkomanija\u201d. Ie\u0161kin\u012f pateik\u0117 Lietuvos autori\u0173 teisi\u0173 gynimo asociacija (LATGA), kuri teismo pra\u0161\u0117 \u012fpareigoti ry\u0161io tiek\u0117jus blokuoti autori\u0173 teises pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0105 svetain\u0119. \u0160i byla baig\u0117si sprendimu, jog savo pa\u010di\u0173 technin\u0117mis priemon\u0117mis interneto tiek\u0117jas prival\u0117jo pa\u0161alinti prieig\u0105 prie \u0161ios svetain\u0117s ie\u0161kovo s\u0105skaita. Lietuvoje taip pat blokuojami nelegal\u016bs lo\u0161imo internetiniai puslapiai.<\/p>\n

Interneto \u201eledkalnio\u201d problemos<\/strong><\/p>\n

Danijos teisininkas Erlen Westergaard pristat\u0117 dar vien\u0105 prieig\u0105 prie nelegalaus turinio internete \u2013 tamsiojo (dark net) ir giliojo (deep net) interneto. Manoma, kad tradicin\u0117s interneto nar\u0161ykl\u0117s sudaro vos 1 proc. visos interneto informacijos. Min\u0117tos platformos sukurtos JAV ir skirtos slaptai susisiekti agentams bei kariuomenei. Ta\u010diau \u0161iandien \u0161ios interneto plotm\u0117s prieinamos kiekvienam, geban\u010diam gerai naudotis kompiuteriu. Pagrindin\u0117 \u0161i\u0173 platform\u0173 mintis \u2013 neribota informacijos, preki\u0173 laisv\u0117.<\/p>\n

Tamsiajame internete prakti\u0161kai ne\u012fmanoma atsekti interneto naudotojo. Juo paprastai naudojasi nelegalias prekes bei paslaugas teikiantys ir norintys \u012fsigyti asmenys, taip pat norintys nemokamai naudotis autori\u0173 teisi\u0173 saugomais produktais \u2013 filmais, knygomis, muzika, prabangos prek\u0117mis. Be to, \u010dia vyksta prekyba konfidencialia \u012fmoni\u0173 ar organizacij\u0173 informacija. Tamsiajame internete prakti\u0161kai viskas yra nemokama, ta\u010diau tinklalapi\u0173 valdytojus galima paremti kriptovaliuta, kuri dar pasunkina originalaus IP adreso atsekim\u0105. \u0160iais laikais tokius pa\u017eeidimus stengiamasi kontroliuoti nagrin\u0117jant interneto turin\u012f ir ie\u0161kant komunikacijos sprag\u0173. Pavyzd\u017eiui, kai interneto naudotojas \u012fkelia nuotraukas, kuriose matoma j\u0173 fotografavimo vieta.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Naujov\u0117s Lietuvoje ir Europoje <\/strong><\/p>\n

Valstybinio patent\u0173 biuro direktoriaus Ar\u016bno \u017delvio teigimu, Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos bei Skandinavijos valstyb\u0117mis, u\u017epildoma itin daug preki\u0173 \u017eenkl\u0173 parai\u0161k\u0173. Lietuva jau kelet\u0105 met\u0173 lenkia tokias \u0161alis kaip \u0160vedija, Danija, o daugiau parai\u0161k\u0173 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 u\u017epildo tik Norvegijos ir Islandijos gyventojai. Daugiau nei 70 proc. pra\u0161ym\u0173 pildoma internetu.<\/p>\n

2019 m. \u012fsigalios ES preki\u0173 \u017eenkl\u0173 reforma, atne\u0161ianti pakeitimus \u0161ioje srityje. Jos tikslas \u2013 sukurti modernesn\u0119 ir verslui patrauklesn\u0119 prek\u0117s \u017eenkl\u0173 registravimo sistem\u0105. Vienas svarbiausi\u0173 pakeitim\u0173 \u2013 prek\u0117s \u017eenklas neb\u016btinai tur\u0117s b\u016bti grafinis. Juo gal\u0117s tapti ne tik vaizdo \u012fra\u0161as, bet ir holograma, judesio \u017eenklas, garsas. Taip pat \u012fsigalios garantini\u0173 ir sertifikavimo \u017eenkl\u0173 apsauga. Tai preki\u0173 charakteristikos, pagal kurias galima atskirti b\u016btent tam tikr\u0105 prek\u0117s \u017eenkl\u0105. Tokiomis savyb\u0117mis taps specifinis ra\u0161tas, \u017eenklas ar spalva. Be to, reglamentu sugrie\u017etinamas preki\u0173, pa\u017eym\u0117tu ES \u012fregistruotu prek\u0117s \u017eenklu, \u012fve\u017eimas i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173. \u017denklo savininkas tam tikrais atvejais gal\u0117s u\u017edrausti j\u0173 \u012fve\u017eim\u0105 \u012f \u0161al\u012f. Be \u0161i\u0173 pakeitim\u0173 bus vykdomi ir kiti reik\u0161mingi projektai visuomen\u0117s \u0161vietimo ir teisi\u0173 gynimo srityse, kuriant bei palaikant tiek preki\u0173 \u017eenkl\u0173 paie\u0161kos, tiek administravimo sistem\u0105.<\/p>\n

Belgijos Apeliacinio teismo teis\u0117jas Samuel Granata primin\u0117, kad kol kas veiklos neprad\u0117j\u0119s Vieningas patent\u0173 teismas nagrin\u0117s gin\u010dus, susijusius su ES patentais. Tokie gin\u010dai iki \u0161iol nagrin\u0117ti nacionaliniuose teismuose. J\u012f sudarys pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir kanceliarija. \u0160i institucija visoje Europoje tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti efektyvesn\u012f patent\u0173 \u012fgijim\u0105, \u012fne\u0161ti teisinio ai\u0161kumo, sustiprinti Europos tarpvalstybin\u012f ir i\u0161orin\u012f konkurencingum\u0105. Lietuva \u0161\u012f teism\u0105 ratifikavo 2017 m. liepos 1 d. Kol kas laukiama kit\u0173 valstybi\u0173 ratifikavimo.<\/p>\n