{"id":18717,"date":"2019-11-08T12:17:30","date_gmt":"2019-11-08T09:17:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=18717"},"modified":"2019-11-09T00:40:14","modified_gmt":"2019-11-08T21:40:14","slug":"lyciu-lygybe-lietuvos-darbo-rinkoje-vis-dar-ne-realybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/11\/08\/lyciu-lygybe-lietuvos-darbo-rinkoje-vis-dar-ne-realybe\/","title":{"rendered":"Ly\u010di\u0173 lygyb\u0117 Lietuvos darbo rinkoje \u2013 vis dar ne realyb\u0117?"},"content":{"rendered":"

Paskutiniais metais ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s klausimui yra skiriamas ypatingas d\u0117mesys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstyb\u0117se. 2017 metais \u012fsigaliojusiame Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatyta prievol\u0117 \u012fgyvendinti ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s princip\u0105 l\u0117m\u0117 poky\u010dius darbo santykiuose. Apie pastebimus \u0161io principo \u012fgyvendinimo privalumus ir tr\u016bkumus bei ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s tendencijas diskutuota Lietuvos nacionalin\u0117s grup\u0117s ELSA Lietuva Vilniaus filialo organizuotoje konferencijoje \u201eLy\u010di\u0173 lygyb\u0117 darbo rinkoje: siekiamyb\u0117 ar realyb\u0117?\u201c.
\n<\/strong>
\nRenginyje \u012f\u017evalgomis dalinosi Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Europos ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s instituto tyrim\u0173 programos koordinator\u0117 dr. Jolanta Reingard\u0117 ir \u201eSwedbank\u201d valdybos pirminink\u0117 Dovil\u0117 Grigien\u0117. Diskusijos metu dalyviai pri\u0117jo i\u0161vados, kad Lietuvoje lygios teis\u0117s skirtingoms lytims vis dar labiau yra siekiamyb\u0117, nei realyb\u0117.<\/p>\n

Dr. Jolanta Reingard\u0117 pristat\u0117 2017 met\u0173 ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s indeks\u0105. Lietuva yra 28 vietoje i\u0161 vis\u0173 ES valstybi\u0173. \u201eNuo 2005 met\u0173 mes ne tik nepajud\u0117jome \u012f priek\u012f, bet ir esame vienintel\u0117 \u0161alis, kuri tolsta nuo kit\u0173 ES valstybi\u0173\u201d, \u2013 teigia J. Reingard\u0117. \u017demiausias rezultatas, 32,5 i\u0161 100, yra galios indekse, kuris numato, kiek moter\u0173 yra vald\u017eioje (parlamente, vyriausyb\u0117je ir keliose socialin\u0117se srityse), kai ES vidurkis \u2013 51,9. Vos 13 proc. verslo \u012fmoni\u0173 valdyb\u0173 nari\u0173 sudaro moterys.<\/p>\n

Tomas Davulis pasakojo apie Vakar\u0173 Europoje matyt\u0105 plakat\u0105, kuris skelb\u0117: \u201eGerbiami t\u0117veliai, \u012f mokykl\u0105 einant berniukams, duokite jiems daugiau pinig\u0173, nei mergait\u0117ms\u201d. \u0160is nevyriausybin\u0117s organizacijos plakatas es\u0105 skirtas atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vaik\u0173 laukia tokia gyvenimo realyb\u0117 \u2013 moterys u\u017edirbs \u017eymiai ma\u017eiau, nei vyrai. \u201eTai mus skatina susim\u0105styti, ar profesiniame gyvenime elgiam\u0117s su darbuotojais teisingai. \u012esiviazduokime praktin\u0119 situacij\u0105. \u012e t\u0105 pa\u010di\u0105 pozicij\u0105 kandidatuoja analogi\u0161k\u0105 i\u0161silavinim\u0105 ir patirt\u012f turintis vaikinas ir mergina. Vaikinai da\u017eniau yra link\u0119 pra\u0161yti didesnio darbo u\u017emokes\u010dio, taigi vaikinas pra\u0161o 2000, o mergina \u2013 1500 eur. atlyginimo. Pasamd\u017eius juos abu, darbdaviai mato kaip leistin\u0105 dalyk\u0105 mok\u0117ti jiems tiek, kiek \u0161ie papra\u0161\u0117, taigi vyrui daugiau, nes jis papra\u0161\u0117 daugiau. Ta\u010diau, jei auka pra\u0161o jai smogti, negalima to daryti, nes vis tiek gresia administracin\u0117 atsakomyb\u0117. Taigi taip elgtis yra nes\u0105\u017eininga darbuotoj\u0173 at\u017evilgiu\u201d,\u2013 pasakoja profesorius.<\/p>\n

\u201eLietuva taip pat pirmauja pagal darbo mok\u0117jim\u0173 sistem\u0173 lankstum\u0105. Darbuotojai da\u017enai yra palikti ne\u017einioje, nes n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 apmok\u0117jimo sistem\u0173 ir gauna tok\u012f atlyg\u012f, kokio darbdavys mano, kad \u0161is yra vertas. Apmok\u0117jimo sistema Lietuvoje tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kesn\u0117, skaidresn\u0117\u201d,\u2013 teigia T. Davulis. Pasak jo, Lietuvoje nuo 1999 m., kai \u012fsigaliojo LR moter\u0173 ir vyr\u0173 lygi\u0173 galimybi\u0173 \u012fstatymas, nebuvo nei vienos bylos d\u0117l nevienodo atlygio skirtingoms lytims. Ta\u010diau, jo teigimu, problemos slypi ne vien darbo u\u017emokestyje: \u201eKod\u0117l mes moteris kartais i\u0161stumiame i\u0161 darbo rinkos? Kod\u0117l Lietuvoje yra ilgiausios ir dosniausios vaiko prie\u017ei\u016bros atostogos?\u201d<\/p>\n

Tomas Davulis i\u0161k\u0117l\u0117 klausim\u0105, ar gal\u0117t\u0173 darboviet\u0117se b\u016bti ne tik duomen\u0173 apsaugos pareig\u016bnai, bet ir lygi\u0173 galimybi\u0173 apsaugos pareig\u016bnai. \u0160ie u\u017etikrint\u0173, kad lokal\u016bs teis\u0117s aktai yra veikiantys ir nepa\u017eeid\u017eiantys \u017emogaus teisi\u0173, taip pat spr\u0119st\u0173 konkre\u010dius i\u0161kilusius gin\u010dus, per\u017ei\u016br\u0117t\u0173 \u012ftartinus atvejus.<\/p>\n

Pasak Dovil\u0117s Grigien\u0117s, tai nespr\u0119st\u0173 esmini\u0173 problem\u0173, nes priemoni\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti imamasi valstyb\u0117s lygmeniu, pavyzd\u017eiui, \u012fsteigiant lygi\u0173 galimybi\u0173 ministro institut\u0105. \u201eVisos didel\u0117s \u012fmon\u0117s turi atlygio politik\u0105. 2015 m. mes banke suskirst\u0117me darbus \u012f tam tikras kategorijas, siekdami t\u0105 skirtum\u0105 panaikinti. Band\u0117me objektyviai \u012fvertinti situacij\u0105, darbuotoj\u0173 darbo patirties, i\u0161silavinimo kriterijus. Identifikavome, jog atlyginim\u0173 skirtumas yra ma\u017edaug 5 proc. \u0160i\u0105 problem\u0105 stengiam\u0117s spr\u0119sti iki \u0161iol\u201d.<\/p>\n

Pasak D. Grigien\u0117s, labai tr\u016bksta iniciatyvos i\u0161 auk\u0161\u010diausi\u0173 pareig\u016bn\u0173, kurie savo retorika da\u017enai pabr\u0117\u017eia, jog lygi\u0173 galimybi\u0173 skirtingoms lytims klausimas n\u0117ra prioritetas. Ta\u010diau b\u016bnina savo teises ginti ir patiems: \u201eKoj\u0105 ki\u0161a nedr\u0105sa, nesuvokimas savo teisi\u0173 ir j\u0173 atstovavimo, turime kiekvienas \u017ei\u016br\u0117ti sav\u0119s ir reikalauti \u012fmon\u0117je lygios politikos, klausti, ar mokate man atlyginim\u0105, kuris yra lygus? Kol tai nebus norma, nematysime poky\u010di\u0173 visuomen\u0117je.\u201d<\/p>\n

Pasak Jolantos Reingard\u0117s, bandant u\u017etikrinti lygyb\u0119 reikia atsakyti \u012f labai daug sud\u0117ting\u0173 klausim\u0173. Pavyzd\u017eiui, kas yra vienodos vert\u0117s darbas? \u201eU\u017esienyje da\u017enai lyginamos slaugytojos ir policininkai. Nors darbai atrodo labai skirtingi, manoma, kad jie gali b\u016bti laikomi vienodos vert\u0117s, kadangi \u0161i\u0173 specialybi\u0173 atstovai dirba ilgas darbo valandas ir pavojingomis s\u0105lygomis. Kod\u0117l informacini\u0173 technologij\u0173 specialistai u\u017edirba tiek daug, nors i\u0161vis nedirba su \u017emon\u0117mis?,\u201d\u2013 klausia J. Reingard\u0117. Pasak jos, da\u017eniausiai problemos kyla ne \u012fmoni\u0173 viduje, bet atspindi vis\u0105 sektori\u0173.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

J. Reingard\u0117 \u012fvertino ir nelygias teises darboviet\u0117je uniform\u0173 klausimu: \u201eKod\u0117l vyrai kaip uniform\u0105 ne\u0161ioja kelnes, o moterys \u2013 sijon\u0105? Tai yra vadinama seksizmu. B\u016bti gra\u017eiam yra daiktui keliami reikalavimai, ne \u017emogui.\u201d<\/p>\n

Konferencijoje buvo i\u0161keltas ir kvot\u0173 klausimas. J. Reingard\u0117, sak\u0117 \u012f\u017evelgianti tiek privalum\u0173, tiek tr\u016bkum\u0173 tokiame \u012fstatyme. \u201eTa\u010diau mes paskai\u010diavome, kad kol visuomen\u0117 pati susivoks, praeis 200 met\u0173. Tod\u0117l a\u0161 sakau taip tokiam \u012fstatymui, nes sprendimo reikia\u201d. Jai pritar\u0117 ir D. Grigien\u0117: \u201e Vienoje konferencijoje sutikau Islandijos kandidat\u0119 \u012f prezidentus. Ji pasak\u0117, kad Islandijoje kvotos priimtos supratus, kad per ilgai nevyksta jokie poky\u010diai. O pri\u0117mus kvotas, \u0161alis netrukus padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u0161uol\u012f \u0161ioje srityje\u201d.<\/p>\n

D. Grigien\u0117 sako da\u017enai girdinti, kad kvalifikuot\u0173 moter\u0173 u\u017eimti auk\u0161tas pozicijas tiesiog n\u0117ra. Ta\u010diau, pasak jos, j\u0173 n\u0117ra, nes niekas j\u0173 neruo\u0161ia: \u201eTurb\u016bt darbdaviui naudingesnis atrodys vyras, kuris niekada n\u0117ra i\u0161\u0117j\u0119s motinyst\u0117s atostog\u0173, nei moteris, kuri augindama vaikus nedirbo ketverius metus\u201d. Pasak jos, d\u0117l stereotip\u0173 ir aukl\u0117jimo moterys apskritai ma\u017eiau pasitiki savimi. Jos sutinka dirbti u\u017e ma\u017eesn\u012f atlyg\u012f, re\u010diau inicijuoja pokalb\u012f d\u0117l algos k\u0117limo, da\u017eniau susiduria su stereotipais.<\/p>\n

Konferencijos dalyviai sutar\u0117, kad lygi\u0173 galimybi\u0173 srityje Lietuvai dar yra daug kur tobul\u0117ti. Kad \u012fvykt\u0173 real\u016bs poky\u010diai, pasak J. Reingard\u0117s, reikia konkre\u010di\u0173 \u017eingsni\u0173 i\u0161 vald\u017eios pus\u0117s. D. Grigien\u0117 teigia, kad, kol \u012fmoni\u0173 valdybose ir auk\u0161\u010diausiose pareigose nematys bent 40 proc. moter\u0173, tol nemanys, kad lygyb\u0117 reali. T. Davulis pataria susid\u016brus su nelygybe imtis iniciatyvos ir priemoni\u0173, netyl\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Paskutiniais metais ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s klausimui yra skiriamas ypatingas d\u0117mesys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstyb\u0117se. 2017 metais \u012fsigaliojusiame Lietuvos Respublikos Darbo kodekse numatyta prievol\u0117 \u012fgyvendinti ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s princip\u0105 l\u0117m\u0117 poky\u010dius darbo santykiuose. Apie pastebimus \u0161io principo \u012fgyvendinimo privalumus ir tr\u016bkumus bei ly\u010di\u0173 lygyb\u0117s tendencijas diskutuota Lietuvos nacionalin\u0117s grup\u0117s ELSA Lietuva Vilniaus filialo organizuotoje konferencijoje \u201eLy\u010di\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18719,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,28,116],"tags":[215,269,479,1149,377,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18717"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18717"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18717\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18734,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18717\/revisions\/18734"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18719"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18717"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18717"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18717"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}