1517 m. Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 dienos i\u0161vakar\u0117se iki tol niekam Europoje gerai ne\u017einomas vienuolis augustinas ir biblistikos profesorius Martynas Liuteris paskelb\u0117 sav\u0105sias 95 tezes. Jos pradedamos \u017eod\u017eiais: \u201eI\u0161 meil\u0117s tiesai ir noro j\u0105 i\u0161siai\u0161kinti \u0161ie toliau sura\u0161yti teiginiai bus aptariami Vitenberge vadovaujant garbingajam t\u0117vui Martynui Liuteriui, laisv\u0173j\u0173 men\u0173 ir \u0161ventosios teologijos magistrui, \u010dia paskirtam jos skleid\u0117ju. Tod\u0117l jis pra\u0161o, kad tie, kurie negali atvyk\u0119 su mumis \u017eod\u017eiu pasvarstyti, tai padaryt\u0173 lai\u0161kais.\u201c[1] Regis \u0161iomis tez\u0117mis gana mandagiai kvie\u010diama prad\u0117ti vie\u0161\u0105 (akademin\u0119) diskusij\u0105 pirmiausia d\u0117l tuo metu itin paplitusios prekybos indulgencijomis, kitaip tariant \u2013 b\u016btent d\u0117l teologijos sri\u010diai priskirt\u0173 klausim\u0173. Vis tik XVI a. prad\u017eios lotyni\u0161kojoje Europoje, kurios visuomen\u0117 veik\u0117 Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios organizuotame krik\u0161\u010dioni\u0173 pasaulyje, pokytis teologin\u0117je mintyje neretai rei\u0161k\u0117 ir pokyt\u012f socialin\u0117je ar politin\u0117je realyb\u0117je. Prasid\u0117jusi kaip grynai religinis s\u0105j\u016bdis Liuterio inspiruota voki\u0161koji Reformacija labai greitai per\u017eeng\u0117 tiek geografines, tiek ir teologines ribas. Neseniai atsiradusios spaudos pagalba protestanti\u0161ka mintis \u017eaibi\u0161kai sklido po vis\u0105 Europ\u0105 bei greta religini\u0173 inspiravo ir naujus socialinius, politinius bei kult\u016brinius procesus. Reformacijos banga neaplenk\u0117 ir Lietuvos, kur per santykinai trump\u0105 laik\u0105 istorijoje paliko ry\u0161kius p\u0117dsakus.[2]\n
Liuterio santykis su teise buvo gana komplikuotas. Prie\u0161ingai t\u0117vo norui Liuteris netapo teisininku \u2013 jis buvo teologas, daugiausia r\u016bpin\u0119sis \u0160ventojo Ra\u0161to ai\u0161kinimu bei tuomet\u0117s Ba\u017eny\u010dios praktikomis. Gretindamas teologij\u0105 ir teis\u0119, Liuteris tvirtino, jog \u201eteisininkai privalo pripa\u017einti teologijos vir\u0161enyb\u0119, arba patys turi kuo labiau nusileisti\u201c[3]. Ma\u017ea to, Liuteris negail\u0117jo spalving\u0173 epitet\u0173 teisininkams, besiki\u0161antiems \u012f tik\u0117jimo (taigi, teolog\u0173) reikalus. Anot jo, \u201eomnis jurista est aut nequista aut ignorista<\/em> \u2013 kiekvienas teisininkas arba kvailys, arba asilas, nieko nenutuoki\u0105s dievi\u0161kuose dalykuose\u201c, taip pat vadino teisininkus \u201easil\u0173 galvomis\u201c, \u201egyvat\u0117mis\u201c, \u201epiktais krik\u0161\u010dionimis\u201c, kurie tik \u201ekriuksi kaip kiaul\u0117\u201c, o teis\u0117s studijas \u2013 \u201ebe galo niekingu menu\u201c, \u201ene\u0161variu ir savanaudi\u0161ku dalyku\u201c, kurio \u201egalutinis tikslas yra pinigai\u201c.[4] Pagaliau, Liuteris niekada nek\u016br\u0117 ir nera\u0161\u0117 grie\u017etai teisini\u0173 (ar politini\u0173) traktat\u0173. Nepaisant to, teis\u0117s raid\u0105 tiriantys mokslininkai pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais vis garsiau kalba apie Liuterio minties \u012ftak\u0105 Europos teis\u0117s istorijai[5]. Tuo tarpu Liuterio inspiruota voki\u0161koji Reformacija \u012fvardijama kaip viena i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos raid\u0105 nul\u0117musi\u0173 revoliucij\u0173.[6]\n Liuterio minties palikimas itin gausus ir turtingas. Viena i\u0161 centrini\u0173 \u0161io palikimo dali\u0173 yra Liuterio suformuota dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcija, suteikusi prielaidas revizuoti to laikme\u010dio teisin\u0119 realyb\u0119. Neseniai pamin\u0117jus 502-uosius Reformacijos metus verta detaliau pa\u017evelgti \u012f \u0161ios koncepcijos ypatumus bei jos ind\u0117l\u012f Vakar\u0173 teisin\u0117s minties tradicijai.<\/p>\n Situacija iki Liuterio: dviej\u0173 kalavij\u0173 doktrina<\/strong><\/p>\n Po XI a. pab. \u2013 XII a. pr. vykusios Popie\u017ei\u0173 revoliucijos Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia pirm\u0105 kart\u0105 atsiribojo nuo pasaulietin\u0117s vald\u017eios \u012ftakos. Galutinai i\u0161siskyrus valstybei ir Ba\u017eny\u010diai \u2013 taigi, susiformavus dviem savaranki\u0161kiems teis\u0117s subjektams \u2013 nat\u016braliai i\u0161kilo ir j\u0173 tarpusavio teisinio santykio klausimas. Iki pat Martyno Liuterio dien\u0173 \u0161is klausimas kataliki\u0161kojoje Europos dalyje buvo sprend\u017eiamas vadovaujantis dviej\u0173 kalavij\u0173 doktrinos modeliu.<\/p>\n Pati dviej\u0173 kalavij\u0173 (arba dviej\u0173 vald\u017ei\u0173) doktrina konceptualiai buvo suformuota dar V a. pab. popie\u017eiaus Gelazijaus I, pabr\u0117\u017eiant, jog am\u017einuoju i\u0161ganymu turi r\u016bpintis Ba\u017eny\u010dia, o \u017eemi\u0161kieji interesai, taika ir tvarkos palaikymas yra valdovo sritis. Manyta, jog tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 institucij\u0173 turi vyrauti ne konkurencijos, o savitarpio pagalbos dvasia. Kiekviena i\u0161 j\u0173 privalanti gerbti kitos jurisdikcij\u0105. Visgi, iki pat XI a. antrojoje pus\u0117je prasid\u0117jusios Popie\u017ei\u0173 revoliucijos, karaliai dviej\u0173 kalavij\u0173 doktrin\u0105 interpretavo sau palankia linkme: es\u0105 abu kalavijai \u2013 ba\u017enytinis ir pasaulietinis \u2013 i\u0161 ties\u0173 priklaus\u0117 tik jiems. Tuo metu imperatorius ir karaliai skelb\u0117si esantys \u201eKristaus vietininkais\u201c \u017eem\u0117je (popie\u017eiams palikdami tik \u201e\u0161v. Petro vietininko\u201c titul\u0105), intensyviai dalyvavo Ba\u017eny\u010dios vidaus reikaluose, dvasininkijos formavime, skelb\u0117 tik\u0117jimo doktrinas bei sprend\u0117 kitus teologin\u0117s reik\u0161m\u0117s klausimus.<\/p>\n Popie\u017eiaus Grigalijaus VII prad\u0117ta Popie\u017ei\u0173 revoliucija \u0161i\u0105 situacij\u0105 pakeit\u0117 i\u0161 esm\u0117s ir dviej\u0173 kalavij\u0173 doktrina toliau buvo ai\u0161kinama stipr\u0117jan\u010dios Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios bei pontifikato galios augimo fone. Jau 1075 m. priimtuose Popie\u017eiaus \u012fsakuose (lot. Dictatus Papae<\/em>) popie\u017eius Grigalijus VII ne tik postulavo Ba\u017eny\u010dios savaranki\u0161kum\u0105 ir nepriklausomum\u0105 pasaulietin\u0117s vald\u017eios at\u017evilgiu, bet ir nurod\u0117, kad \u201evien tik popie\u017eiui visi kunigaik\u0161\u010diai privalo bu\u010diuoti kojas <…> tai jis [popie\u017eius \u2013 \u012fterpta autoriaus<\/em>] gali nu\u0161alinti imperatorius\u201c.[7] Kiek v\u0117liau, 1302 m. popie\u017eiaus Bonifaco VIII bul\u0117je Unam sanctam<\/em> su dar didesniu u\u017esidegimu buvo postuluojamas popie\u017ei\u0161kasis triumfalizmas ir atvirai skelbiamas Ba\u017eny\u010dios kalavijo primatas prie\u0161 pasaulietin\u0117s vald\u017eios kalavij\u0105. Imperatoriai buvo priversti gr\u0105\u017einti \u201eKristaus vietininko\u201c titul\u0105 popie\u017eiui.<\/p>\n Pertvarkyta Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia brand\u017eiaisiais viduram\u017eiais i\u0161kilo kaip stiprus, autonomi\u0161kas ir svarbiausia \u2013 teisinis darinys. H. Bermanas toki\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 pavadino \u201epirm\u0105ja modernia vakarieti\u0161ka valstybe\u201c.[8] Ji tur\u0117jo savus \u012fstatym\u0173 leidybos organus, grie\u017et\u0105 hierarchij\u0105, teism\u0173 sistem\u0105, mokes\u010dius ir atskir\u0105 jurisdikcij\u0105. Ji vadovavosi sava itin gerai i\u0161pl\u0117tota teisine sistema \u2013 nauj\u0105ja kanon\u0173 teise (lot. ius novum<\/em>). Gretinant su tuo metu veikusiomis pasaulietin\u0117mis teisin\u0117mis sistemomis, naujoji kanon\u0173 teis\u0117 pasi\u017eym\u0117jo i\u0161skirtiniais bruo\u017eais: ji buvo eksteritorin\u0117, tarpvalstybin\u0117 (kaip ir pati Ba\u017eny\u010dia), vienu metu ir luomin\u0117 (dvasininkijos at\u017evilgiu) ir tarpluomin\u0117 (vis\u0173 kit\u0173 \u017emoni\u0173 at\u017evilgiu).[9] Kiekvienas Vakar\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kojo pasaulio asmuo buvo pavaldus ne tik atitinkamoms pasaulietin\u0117ms teisin\u0117ms sistemoms (pvz., feodalinei teisei, dvar\u0173 teisei, karali\u0173 teisei ir kt.), bet ir kanon\u0173 teisei. Ma\u017ea to, pastaroji reguliavo itin plat\u0173 spektr\u0105 visuomenini\u0173 santyki\u0173. Kanon\u0173 teis\u0117 kuravo ne tik dvasin\u012f \u017emogaus gyvenim\u0105, bet ir tokius \u201e\u017eemi\u0161kus\u201c institutus kaip nuosavyb\u0117, santuoka, nusikaltimai ir deliktai, paveld\u0117jimas ar sutartys. Pasaulietin\u0117s teis\u0117s sistemos neretai tur\u0117jo \u201evytis\u201c universitetine disciplina tapusi\u0105 kanon\u0173 teis\u0119, kuri gana ilg\u0105 laik\u0105 buvo kokybi\u0161kai auk\u0161tesnio lygio u\u017e pirm\u0105sias. Tur\u0117dami galimyb\u0119 rinktis, pasaulie\u010diai neretai patys nuspr\u0119sdavo tarpusavio gin\u010dus spr\u0119sti ne pasaulietiniuose, o b\u016btent ba\u017enytiniuose teismuose.[10]\n Nors Ba\u017enytin\u0117 jurisdikcija d\u0117l savo universalumo nuolatos var\u017e\u0117si su pasaulietini\u0173 vald\u017ei\u0173 jurisdikcijomis, tiek Ba\u017eny\u010dia, tiek ir pasaulietin\u0117 vald\u017eia sunkiai gal\u0117jo i\u0161siversti viena be kitos. Popie\u017eiaus sutikimas ir palaiminimas tapo esmine s\u0105lyga pasaulie\u010di\u0173 valdov\u0173 kar\u016bnacijai bei valdymo legitimumui. Tuo tarpu prireikus \u012fgyvendinti ba\u017enytini\u0173 teism\u0173 sprendimus, \u012f pagalb\u0105 buvo pasitelkiama pasaulietin\u0117 vald\u017eia. Dviej\u0173 kalavij\u0173 koncepcija tapo abiems \u0161alims priimtinu kompromisu. Vis tik Ba\u017eny\u010dios kontrol\u0117je esantis kalavijas de facto<\/em> nebuvo tik<\/em> dvasinis \u2013 j\u012f kanon\u0173 teisei prival\u0117j\u0119 paklusti pasaulie\u010diai krik\u0161\u010dionys gal\u0117jo realiai pamatyti ir pajusti savo gyvenime (jau nekalbant apie tai, kad Ba\u017eny\u010dia tvirtino netiesiogiai valdanti bei pri\u017ei\u016brinti antr\u0105j\u012f, pasaulietin\u012f kalavij\u0105). Tok\u012f stiprios viduram\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dios santyk\u012f su pasaulietiniu kalaviju vaizd\u017eiai apib\u016bdino XX a. pr. brit\u0173 istorikas D\u017e. Figgisas: \u201eviduram\u017eiuose Ba\u017eny\u010dia nebuvo valstyb\u0117, ji buvo Valstyb\u0117; valstyb\u0117, tiksliau, civilin\u0117 vald\u017eia <…> buvo tik Ba\u017eny\u010dios policijos departamentas\u201c .[11]\n Liuterio dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcija<\/strong><\/p>\n Tvirt\u0105 teorin\u012f pagrind\u0105 voki\u0161kajai Reformacijai per\u017eengti teologijos ribas paklojo Martyno Liuterio mokymas apie dvi karalystes.[12] Kertiniai \u0161ios doktrinos ypatumai atsispindi jau ankstyvajame Liuterio k\u016brybiniame laikotarpyje para\u0161ytame traktatate \u201eApie pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, kiek privaloma jai paklusti\u201c (1523 m.).[13]\n Anot Liuterio, \u201eDievas \u012fsteig\u0117 dvi karalystes: dvasin\u0119<\/em>, kuri\u0105 sudaro \u0160ventosios Dvasios vienijami ir Kristaus valdomi krik\u0161\u010dionys ir dori \u017emon\u0117s, ir pasaulietin\u0119<\/em>, kuri ver\u010dia nekrik\u0161\u010dionis ir piktuosius saugoti i\u0161orin\u0119 taik\u0105 ir b\u016bti ramius, ar jie to nori, ar ne.\u201c[14] \u017dmon\u0117s \u201eapgyvendinami\u201c \u0161iose karalyst\u0117se atsi\u017evelgiant \u012f vienintel\u012f kriterij\u0173 \u2013 ar jie yra tikri krik\u0161\u010dionys<\/em>, ar ne. Tikraisiais krik\u0161\u010dionimis Martynas Liuteris \u012fvardija tuos, kurie s\u0105\u017einingai vadovaujasi vien \u0160ventuoju Ra\u0161tu (o ne ligtoline Ba\u017eny\u010dios tradicija), siekia nuteisinimo vien tyru savo tik\u0117jimu (o ne darbais, kad ir pa\u010diais geriausiais), kadangi i\u0161gelb\u0117jimo galima tik\u0117tis vien Dievo malon\u0117s, kuri yra dovanojama (o ne \u201eu\u017esidirbama\u201c savo nuopelnais) d\u0117ka. \u0160ios tez\u0117s iki \u0161iol atspindi tris liuteroni\u0161kuosius tik\u0117jimo imperatyvus: sola Scriptura, sola fide <\/em>ir sola gratia<\/em>. Visgi, \u201ekadangi tikin\u010di\u0173j\u0173 yra nedaug ir tik nedidel\u0117 dalis elgiasi krik\u0161\u010dioni\u0161kai, nesiprie\u0161ina blogiui ar net patys nedaro blogio, Dievas, greta krik\u0161\u010dionyb\u0117s bei savo karalyst\u0117s, \u012fsteig\u0117 jiems dar ir kit\u0105 vald\u017ei\u0105 ir atidav\u0117 juos kalavijo galiai, kad jie niekaip negal\u0117t\u0173 daryti savo piktybi\u0173, o jeigu ir daryt\u0173, tai ne be baim\u0117s, ne ramia ir laiminga \u0161irdimi.\u201c[15]\n Dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcija sudaryta i\u0161 gausyb\u0117s \u012fvairi\u0173 dichotomij\u0173. Visa realyb\u0117 ontologi\u0161kai suvokiama kaip esanti dvilyp\u0117 \u2013 dangi\u0161ka (dvasin\u0117, nemateriali ir am\u017eina) ir \u017eemi\u0161ka (materiali ir laikina). \u0160ios karalyst\u0117s valdomos ir dviej\u0173 skirting\u0173 re\u017eim\u0173. Dvasin\u0119 Dievo karalyst\u0119 tiesiogiai valdo pats Kristus, o \u0161i\u0105 karalyst\u0119 atstovaujantys visi tikri krik\u0161\u010dionys vadovaujasi Evangelija. \u017demi\u0161koji karalyst\u0117, tuo tarpu, nors taip pat \u012fsteigta Dievo, yra valdoma pasaulie\u010di\u0173 valdov\u0173 ir j\u0173 priimam\u0173 pasaulietini\u0173 \u012fstatym\u0173. Skiriasi ir \u0161i\u0173 karalys\u010di\u0173 tikslai: dvasin\u0117 Dievo karalyst\u0117 veda \u012f dor\u0105 ir i\u0161ganym\u0105 (nuteisinim\u0105), o \u017eemi\u0161koji karalyst\u0117 pirmiausia siekia palaikyti tvark\u0105 ir u\u017ekirti keli\u0105 piktiems darbams.<\/p>\n Tad nors Liuteris ir pabr\u0117\u017eia, jog \u201ekiekviena karalyst\u0117 turi tur\u0117ti savo \u012fstatymus ir savo teis\u0119, ir be \u012fstatym\u0173 negali gyvuoti jokia karalyst\u0117 bei vald\u017eia\u201c[16] \u2013 nesunku pasteb\u0117ti, kad abiej\u0173 \u0161i\u0173 Dievo \u012fsteigt\u0173 karalys\u010di\u0173 \u201ejurisdikcijos\u201c kardinaliai skirtingos.<\/p>\n Jei dvasin\u0117 Dievo karalyst\u0117 yra nematoma, jei ji t\u0117ra pa\u017eini vien tik\u0117jimu (Dievas atsiskleid\u017eia tiesiogiai per Biblij\u0105 ir krik\u0161\u010dionio s\u0105\u017ein\u0119) \u2013 ji negali vykdyti \u201ejurisdikcijos\u201c \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je. Ma\u017ea to, pa\u010di\u0105 dvasin\u0119 Dievo karalyst\u0119 sudaro ir vienija visi i\u0161 ties\u0173 tikintys krik\u0161\u010dionys, kurie Dievo akivaizdoje yra lyg\u016bs<\/em>. Taip Liuteris postuluoja kit\u0105 itin svarb\u0173 Reformacijos princip\u0105 \u2013 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 (t. y. ne vien dvasinink\u0173!) kunigyst\u0119. 1520 m. para\u0161ytame veikale \u201eApie krik\u0161\u010dionio laisv\u0119\u201c[17] jis ra\u0161o: \u201eTu pa\u00adklau\u00adsi: \u201cKoks ta\u00adda skir\u00adtu\u00admas ba\u017eny\u00ad\u010d\u00adio\u00adje tarp ku\u00adnig\u0173 ir pa\u00adsau\u00adlie\u00ad\u010di\u0173, jei\u00adgu vi\u00adsi yra ku\u00adni\u00adgai?\u201d At\u00adsa\u00adkau: \u201cNe\u00adtei\u00adsin\u00adga \u017eod\u017eius \u201cku\u00adni\u00adgas\u201d, \u201cdva\u00adsi\u00adnin\u00adkas\u201d ir pa\u00adna\u0161ius \u012f juos sie\u00adti ne su vi\u00adsais krik\u0161\u010dio\u00adni\u00admis, o tik su ne\u00addi\u00adde\u00adle gru\u00adpe \u017emo\u00adni\u0173, ku\u00adrie \u0161ian\u00addien va\u00addi\u00adna\u00admi dva\u00adsi\u00adniu luo\u00admu\u201d.[18] Tad batsiuvys, imperatorius ar net popie\u017eius \u2013 jie visi vienodai lyg\u016bs dvasin\u0117s karalyst\u0117s plotm\u0117je. Pastarosios kontekste Liuteris atmeta bet kokias hierarchijos aprai\u0161kas.<\/p>\n \u017demi\u0161kojoje karalyst\u0117je, tuo tarpu, postuluojamas pasaulietin\u0117s vald\u017eios poreikis. Tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 yra ma\u017euma ir atitinkamai Evangelija (kuria \u0161ie krik\u0161\u010dionys vadovaujasi ir kuri jiems yra pakankama) nebus veiksminga priemon\u0117 nekrik\u0161\u010dioni\u0161kosios daugumos taikiam sugyvenimui. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties tik pasaulietinis kalavijas gali garantuoti taik\u0173 \u012fvairi\u0173 gyventoj\u0173 bendrab\u016bv\u012f ir yra nepamainomai naudingas. Be to, pasaulietin\u0117 vald\u017eia ne tik u\u017etikrina taik\u0105 ir apsaug\u0105, bet tokiu savo elgesiu ugdo bei kreipia valdom\u0173j\u0173 elges\u012f \u012f ger\u0105 ir tarnauja Dievui. Anot Liuterio, \u201eb\u016bt\u0173 labai gerai ir labai reikalinga, kad visi valdovai b\u016bt\u0173 tikri geri krik\u0161\u010dionys, nes kalavijas ir vald\u017eia, kaip ypatingas tarnavimas Dievui, krik\u0161\u010dionims tinka labiau nei bet kam kitam pasaulyje.\u201c[19]\n Vienas centrini\u0173 klausim\u0173 dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcijoje yra krik\u0161\u010dionio vieta \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je. Liuteris pl\u0117tojo mint\u012f, jog kiekvienas krik\u0161\u010dionis iki savo mirties yra dvejopos prigimties: doras, teisingas ir tuo pat metu nuod\u0117mingas; k\u016bni\u0161kas ir dvasi\u0161kas; gyvenantis i\u0161orin\u012f ir vidin\u012f gyvenimus. \u0160iame kontekste akcentuojamas ir \u017emogi\u0161kosios prigimties paradoksas: viena vertus, krik\u0161\u010dionis yra niekam nepavaldus valdovas, kita vertus \u2013 jis yra vis\u0173 tarnas. Savaranki\u0161kas ir niekam nepavaldus jis yra savo tik\u0117jime \u2013 dvasin\u0117je karalyst\u0117je, kurioje neturi galios pasaulietinis \u012fstatymas. Ta\u010diau tuo pat metu tur\u0117damas \u201eantr\u0105j\u0105 pilietyb\u0119\u201c \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je, krik\u0161\u010dionis privalo joje gyventi ne sau, o savo artimui. Turint omenyje, kad \u201epasaulietin\u0117 vald\u017eia atne\u0161a pasauliui didel\u0119 ir reikaling\u0105 naud\u0105, padeda i\u0161saugoti taik\u0105, nubausti nuod\u0117m\u0119 ir sudrausti piktuosius, tai krik\u0161\u010dionis labai noriai pakl\u016bsta kalavijo vald\u017eiai<\/em>, moka mokes\u010dius, gerbia vyresnyb\u0119, tarnauja, padeda ir daro visk\u0105 k\u0105 gali, stiprindamas vald\u017ei\u0105, kad ji b\u016bt\u0173 veiksminga, kad j\u0105 visi gerbt\u0173 ir jos bijot\u0173<\/em>, nors jam pa\u010diam jos ir nereikia, nors ji jam ir nereikalinga, nes jis r\u016bpinasi tuo, kas kitiems naudinga ir gera <…>\u201c.[20] Krik\u0161\u010dionis klauso pasaulietinio \u012fstatymo ne d\u0117l to, jog baiminasi \u012fvairi\u0173 \u017eemi\u0161kojo kalavijo sankcij\u0173. Prie\u0161ingai, vadovaudamasis savo tik\u0117jimu jis yra pa\u0161auktas savaime daryti gera ir \u012fprastai padaro daug daugiau, nei i\u0161 jo reikalauja pasaulietinis \u012fstatymas.<\/p>\n Taigi, dvi karalyst\u0117s nors ir yra susijusios (abi \u012fsteigtos Dievo, jas jung\u0117 dualistin\u0117 krik\u0161\u010dionio prigimtis), ta\u010diau jokiu b\u016bdu n\u0117ra \u201epersidengian\u010dios\u201c. Kardinaliai skiriasi esmin\u0117s j\u0173 charakteristikos, valdymas bei tikslai. Jos nekonkuruoja tarpusavyje. Liuteris reziumuoja, jog \u201eabi \u0161ias karalystes reikia ai\u0161kiai skirti ir abiem leisti gyvuoti: vienai, kuri veda \u012f dor\u0105, ir kitai, kuri palaiko i\u0161orin\u0119 taik\u0105 ir u\u017ekerta keli\u0105 piktiems darbams; vienos i\u0161 j\u0173 pasauliui neu\u017etenka be kitos.\u201c[21]\n Ba\u017eny\u010dios vieta dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcijos r\u0117muose<\/strong><\/p>\n \u0160ios Liuterio mintys i\u0161 pagrind\u0173 keit\u0117 iki tol egzistavus\u012f sacerdotium<\/em> ir imperium<\/em> sri\u010di\u0173 balans\u0105, pagr\u012fst\u0105 viduram\u017ei\u0161ka dviej\u0173 kalavij\u0173 koncepcija.<\/p>\n Pirmiausia, dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 doktrinos fone Ba\u017eny\u010dios \u2013 kaip ry\u0161kaus korporacio teisinio darinio \u2013 vizijai papras\u010diausiai nebeliko vietos. Liuteriui Ba\u017eny\u010dia vis\u0173 pirma buvo neregima, nemateriali. Tai buvo vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 visuma. Ir nors \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je taip pat egzistuoja Ba\u017eny\u010dia (pirmosios, idealiosios \u201e\u0161e\u0161\u0117lis\u201c), kuri yra matoma, prieinama visiems (net ir netikintiems) \u2013 jos paskirtis t\u0117ra skleisti Dievo \u017eod\u012f ir u\u017esiimti liturgine veikla.<\/p>\n Antra, dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 doktrinoje nebeliko vietos ir Ba\u017eny\u010dios i\u0161pl\u0117totai bei susistemintai universaliai kanon\u0173 teisei. Pats Liuteris neveng\u0117 demonstruoti neigiamo savo nusistatymo kanon\u0173 teis\u0117s at\u017evilgiu. Kai 1520 m. bir\u017eel\u012f popie\u017eius Leonas X pri\u0117m\u0117 bul\u0119, kuria Liuteriui buvo grasinama ekskomunika, Liuteris savo koleg\u0173 bei Vitembergo universiteto student\u0173 akivaizdoje did\u017eiuliame lau\u017ee sudegino ne tik \u0161i\u0105 popie\u017eiaus bul\u0119, bet ir gausyb\u0119 kanon\u0173 teis\u0117s knyg\u0173.[22] Liuteris kategori\u0161kai neig\u0117 kanon\u0173 teis\u0117s legitimum\u0105: mat Dievas teis\u0117k\u016bros gali\u0105 suteik\u0117 pasaulietinei vald\u017eiai, o ne Ba\u017eny\u010diai ar popie\u017eiui. Pastarasis turi vadovautis \u0160ventuoju Ra\u0161tu, vesti \u017emonij\u0105 tik\u0117jimo ir s\u0105\u017ein\u0117s keliu, o ne uzurpuoti pasaulietin\u0117s vald\u017eios galias. Liuteriui buvo nepriimtina ir kanon\u0173 teis\u0117je \u012ftvirtinta hierarchin\u0117 ba\u017eny\u010dios strukt\u016bra bei privilegijuota dvasininkijos pad\u0117tis likusios visuomen\u0117s at\u017evilgiu. Tai prie\u0161taravo \u201ekiekvieno tikin\u010diojo kunigyst\u0117s\u201c ir vis\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 lygyb\u0117s Dievo akivaizdoje postulatams.[23]\n Tre\u010dia, dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcijos r\u0117muose dvasin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje i\u0161 principo negal\u0117jo b\u016bti joki\u0173 \u2013 net ir netiesiogini\u0173 \u2013 pasaulietinio kalavijo aprai\u0161k\u0173. \u201eKristus nene\u0161iojo kalavijo ir ne\u012fved\u0117 jo savo karalyst\u0117je, nes jis yra krik\u0161\u010dioni\u0173 karalius ir valdo be jokio \u012fstatymo, vien tik savo \u0160vent\u0105ja Dvasia. Nors jis ir patvirtina [pasaulietinio \u2013 \u012fterpta autoriaus<\/em>] kalavijo teis\u0119, pats jo nenaudoja, nes \u0161is netarnauja jo karalystei, kuriai priklauso vien tik dorieji.\u201c[24] Ba\u017eny\u010dios teis\u0117k\u016bra, jurisdikcija, naujoji kanon\u0173 teis\u0117 bei ba\u017enytini\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 vykdymas pasitelkiant pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105 atspind\u0117jo \u017eemi\u0161kojo kalavijo charakteristikas. Viso to reik\u0117jo atsisakyti.<\/p>\n Popie\u017ei\u0173 revoliucijos sukurta auk\u0161ta, tvirta, hierarchin\u0117, centralizuota ir ry\u0161kiai matoma Ba\u017eny\u010dia (modernios valstyb\u0117s provaizdis) dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 doktrinoje buvo \u201epaguldyta ant \u0161ono\u201c. Liuteris akcentavo visi\u0161kai prie\u0161ingas charakteristikas \u2013 neregimum\u0105, asmen\u012f ir tiesiogin\u012f (betarpi\u0161k\u0105) santyk\u012f su Dievu, hierarchijos ir teis\u0117s atsisakym\u0105. Ba\u017eny\u010dios kalavijas buvo suredukuotas iki grynai dvasinio lygments. \u017dvelgiant i\u0161 \u017eemi\u0161kosios karalyst\u0117s perspektyvos, Ba\u017eny\u010dia i\u0161 esm\u0117s tapo \u201enuginkluota\u201c.\u00a0<\/strong><\/p>\n Dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcijos \u012ftaka pasaulietin\u0117s teis\u0117s radai<\/strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n Dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 vaizdiniu paremtos Liuterio mintys tur\u0117jo \u012fvairiausi\u0173 teorini\u0173 bei praktini\u0173 implikacij\u0173 pasaulietin\u0117s teis\u0117s raidai. Tai gerai iliustruoja XVI a. antrojoje pus\u0117je (po Augsburgo taikos) liuteronyb\u0119 pri\u0117musi\u0173 teritorij\u0173 teisin\u0117se sistemose atsispind\u0117j\u0119 voki\u0161kosios Reformacijos idealai. Kelet\u0105 ry\u0161kesni\u0173 \u0161ios trasnformacijos aspekt\u0173 verta aptarti pla\u010diau.<\/p>\n Pirmiausia, Liuterio mintys apie dvi karalystes suteik\u0117 stipr\u0173 impuls\u0105 pasaulietin\u0117s vald\u017eios \u012ftakos augimui. Anks\u010diau dviej\u0173 kalavij\u0173 doktrinos r\u0117muose veikusi stipri Ba\u017eny\u010dia ir jos kanon\u0173 teis\u0117 buvo veiksmingas pasaulietini\u0173 vald\u017ei\u0173 atsvaras. Skirting\u0173 jurisdikcij\u0173 ir skirting\u0173 teisini\u0173 sistem\u0173 samb\u016bvis ir konkurencija toje pa\u010dioje visuomen\u0117je buvo, ko gero, b\u016bdingiausias Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos bruo\u017eas.[25] Neigdamas Ba\u017eny\u010dios jurisdikcijos galimum\u0105, Ba\u017eny\u010dios tarn\u0173 hierarchin\u0119 strukt\u016br\u0105 bei popie\u017eiaus primat\u0105 prie\u0161 pasaulie\u010dius valdovus, Liuteris griov\u0117 \u0161i\u0105 konkurencij\u0105. Anot Liuterio, Dievas \u201epatvirtina [\u017eemi\u0161kojo \u2013 \u012ftarpta autoriaus<\/em>] kalavijo teis\u0119.\u201c[26] Valdovas (net pats blogiausias) turi Dievo palaiminim\u0105 ir \u017emon\u0117s privalo visais atvejais jam nuolankiai paklusti. Tokie teiginiai grind\u0117 pasaulie\u010di\u0173 valdov\u0173 pretenzijas \u012f vald\u017ei\u0105, juolab, kad materialin\u012f impuls\u0105 \u0161i\u0173 pretenzij\u0173 realizavimui teik\u0117 liuteroni\u0161kose teritorijose prasid\u0117j\u0119s Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios turto sekuliarizavimo procesas.<\/p>\n Antra vertus, mokymas apie dvi karalystes br\u0117\u017e\u0117 naujas pasaulietin\u0117s vald\u017eios ribas. Ai\u0161kindamas, kiek apima pasaulietin\u0117 vald\u017eia, Martynas Liuteris nurodo, jog \u201epasaulietin\u0117 vald\u017eia turi \u012fstatymus, kurie neapr\u0117pia nieko daugiau, tik k\u016bn\u0105, turt\u0105 ir visk\u0105, kas \u017eem\u0117je yra i\u0161ori\u0161ka. Juk Dievas negali ir nenori niekam kitam leisti valdyti siel\u0173, i\u0161skyrus pat\u012f save.\u201c[27] Nors pasaulietinio kalavijo veiklos zona gal\u0117jo apimti anks\u010diau aptart\u0105 i\u0161orin\u0119 (t. y. \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je egzistuojan\u010di\u0105) Ba\u017eny\u010dios organizacij\u0105, ta\u010diau dvasiniuose (t. y. tik\u0117jimo) reikaluose \u017eemi\u0161kasis kalavijas netur\u0117jo galios. Tokiu b\u016bdu Liuteris (taip pat ir v\u0117lesni jo pasek\u0117jai) grie\u017etai pasisak\u0117 d\u0117l asmens tik\u0117jimo ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0117s. \u012egyvendindamas savo vali\u0105 valdovas buvo \u012fpareigotas gerbti individualias savo valdini\u0173 s\u0105\u017eines.<\/p>\n Be to, kalb\u0117damas apie \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 (vok. Obrigkeit<\/em>) ir jos kalavij\u0105, Liuteris tur\u0117jo omenyje ne tiek vienasmen\u012f valdov\u0105, kiek visus j\u012f supan\u010dius ir vie\u0161ajam interesui besidarbuojan\u010dius tarnautojus. Visi jie buvo \u012fpareigoti valdyti ne savavali\u0161kai, o vadovaudamiesi artimo meil\u0117s principu. Savo pavaldiniais besir\u016bpinan\u010di\u0105 vald\u017ei\u0105 Liuteris grind\u0117 Dievo \u012fsakymu gerbti savo t\u0117vus: \u201e\u0161itoks glob\u0117jas yra ir vald\u017eia. Imperatorius \u2013 tarsi vis\u0173 t\u0117v\u0173 glob\u0117jas\u201c.[28] Glob\u0117ji\u0161ko, savo tauta besir\u016bpinan\u010dios vald\u017eios pob\u016bd\u017eio akcentavimas br\u0117\u017e\u0117 ir tam tikras ribas, kurias per\u017eengus valdovui galima nepaklusti. Tiesa, Liuteris kalb\u0117jo i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173 (greta dangi\u0161kosios, gyvenan\u010di\u0173 ir \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je) perspektyvos, tad tikintiesiems (kurie \u012fprastai su u\u017esidegimu tarnauja ir pakl\u016bsta \u017eemi\u0161kosios karalyst\u0117s tvarkai) numat\u0117 vien pasyvi\u0105 galimyb\u0119 prie\u0161intis valdovui-tironui, t.y. nevykdant konkre\u010di\u0173 jo reikalavim\u0173, juos ignoruojant. Toks pasiprie\u0161inimas buvo suprantamas kaip nukreiptas ne prie\u0161 pa\u010di\u0105 valdovo institucij\u0105 per se<\/em>, o prie\u0161 konkret\u0173 \u0161\u0117tono aps\u0117st\u0105 valdov\u0105.[29]\n Pagaliau, visi\u0161k\u0105 valdovo laisv\u0119 \u201e\u0161vaistytis\u201c pasaulietiniu kalaviju ribojo ir \u0161i\u0173 Liuterio teorij\u0173 kontekste besiformuojanti politin\u0117 realyb\u0117. Pradedant XVI a. antr\u0105ja puse liuteronyb\u0119 pri\u0117musios imperijos kunigaik\u0161tyst\u0117s i\u0161 esm\u0117s tapo suvereniais teritoriniais dariniais. J\u0173 liuteroni\u0161kieji valdovai pripa\u017eino vienas kito teritorin\u0119 jurisdikcij\u0105 bei galimyb\u0119 nepriklausomai spr\u0119sti vidaus klausimus. Suvereni\u0173 ir vienas kito at\u017evilgiu lygi\u0173 (tarptautini\u0173 santyki\u0173 aspektu) teritorini\u0173 darini\u0173 koegzistavimas k\u016br\u0117 nauj\u0105 balans\u0105. Ma\u017ea to, Liuteris teig\u0117, ne tik valdov\u0105, bet ir j\u012f supan\u010dius tarnautojus darbui \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je taip pat paskyr\u0117 Dievas. Jie taip pat tur\u0117jo vadovautis krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105ja pareiga r\u016bpintis vie\u0161uoju g\u0117riu. Toks pagrindimas didino \u0161i\u0173 tarnautoj\u0173 atsakomyb\u0119 ir \u012fgalino juos elgtis santykinai nepriklausomai. Esant poreikiui, jie gal\u0117jo b\u016bti pakviesti tarnauti (arba net savo iniciatyva migruoti) pas kit\u0105 suveren\u0173 liuteron\u0105 valdov\u0105.[30] Taip liuteroni\u0161kosios Reformacijos kontekste buvo per\u017ei\u016br\u0117tas pasaulietinio valdovo gali\u0173 klausimas.<\/p>\n Liuterio id\u0117jos pagrind\u0117 ir kit\u0105 XVI a. voki\u0161kose protestanti\u0161kose teritorijose prasid\u0117jus\u012f svarb\u0173 proces\u0105 \u2013 teisini\u0173 institut\u0173 persiskirstym\u0105. Protestanti\u0161kose voki\u0161kose kunigaik\u0161tyst\u0117se bei laisvuose imperijos miestuose pasaulietin\u0117 vald\u017eia pri\u0117min\u0117jo aktus, kuriais reglamentavo anks\u010diau i\u0161skirtinai kanon\u0173 teisei ir Ba\u017eny\u010dios jurisdikcijai priskirtas sritis. \u0160itaip pasaulietin\u0117s institucijos savo \u017einiai per\u0117m\u0117, be kita ko, ba\u017enytin\u0119 liturgij\u0105 ir \u012fvairius Ba\u017eny\u010dios organizavimo klausimus, santuok\u0105 ir \u0161eimos teisinius santykius, \u0161vietimo sistem\u0105, labdaros organizavim\u0105, ligonini\u0173 veiklos organizavim\u0105 ir net \u012fvairius krik\u0161\u010dioni\u0161kosios moral\u0117s bei disciplinos serg\u0117jimo klausimus. Antai jau pasaulietin\u0117 (ne Ba\u017eny\u010dios) teis\u0117 draud\u0117 dirbti sekmadieniais, u\u017esi\u0117min\u0117ti raganavimu ar magija, melagingai prisiekti, smerk\u0117 \u0161vaist\u016bni\u0161k\u0105, audring\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, draud\u0117 \u201enenat\u016bralius\u201c seksualinius santykius, kovojo su girtuoklyst\u0117mis ir kitais nuod\u0117mingais veiksmais. U\u017e \u0161i\u0173 nuostat\u0173 pa\u017eeidim\u0105 gr\u0117s\u0117 pasaulietin\u0117s vald\u017eios numatytos administracinio ar baud\u017eiamojo pob\u016bd\u017eio sankcijos.[31]\n \u012edomu, jog prie toki\u0173 pasaulietini\u0173 teis\u0117s akt\u0173 rengimo tiesiogiai prisid\u0117jo ir pats Liuteris bei jo sek\u0117jai, o \u0161i\u0173 akt\u0173 nuostatos neretai b\u016bdavo perra\u0161omos tiesiog i\u0161 kanon\u0173 teis\u0117s \u0161altini\u0173. Visgi, per\u0117j\u0119 \u012f pasaulietin\u0119 srit\u012f \u0161ie teis\u0117s institutai buvo nuolatos pildomi ir tobulinami protestanti\u0161kosios teologijos \u0161viesoje. Pavyzd\u017eiui, \u201esekuliarizavus\u201c santuok\u0105, ji jau nebebuvo grind\u017eiama sakramentu. Liuteronams pabr\u0117\u017eus santuokos socialin\u0119 svarb\u0105 (\u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je), prasipl\u0117t\u0117 jos nutraukimo pagrind\u0173 ratas bei atsidaro didesn\u0117s galimyb\u0117s pasibaigus vienai santuokai susituokti v\u0117l[32]. Kitas iliustratyvus pavyzdys, susij\u0119 su \u0161vietimu. Liuteris \u012frodin\u0117jo, jog tinkamai Dievo \u017eod\u017eio sklaidai \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je (rengiant \u017emones tapti tik\u0117jimu gr\u012fstos dangi\u0161kosios karalyst\u0117s gyventojais) yra b\u016btinas \u0161vietimas, kuris yra \u201eantras pagal svarbum\u0105 po Ba\u017eny\u010dios\u201c.[33] Kone reik\u0161mingiausia liuteron\u0173 mintis buvo ta, jog kiekvienas tikintis asmuo privalo b\u016bti i\u0161silavin\u0119s bent tiek, kad gal\u0117t\u0173 kasdien skaityti Biblij\u0105 ir nuolat gilintis \u012f jos turin\u012f. Ma\u017ea to, anot Liuterio, i\u0161silavinimas buvo b\u016btina s\u0105lyga ir taikingam sugyvenimui \u017eemi\u0161kojoje karalyst\u0117je. Liuteris ir jo pasek\u0117jai patys nema\u017eai prisid\u0117jo prie nauj\u0173 mokymo program\u0173 rengimo, o pasaulietin\u0117s vald\u017eios aktais buvo steigiamas ir reglamentuojamas naujas mokykl\u0173 tinklas. \u0160iose mokyklose buvo mokama ne tik lotyn\u0173, bet ir gimt\u0105ja kalba.[34] \u0160\u012f proces\u0105 tiksliai apibendrino H. Bermanas: i\u0161 vienos pus\u0117s, tai buvo ba\u017enytini\u0173 teis\u0117s institut\u0173 sekuliarizavimas, i\u0161 kitos \u2013 pasaulietin\u0117s teis\u0117s sudvasinimas.[35]\n Liuterio dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 doktrina tur\u0117jo \u012ftakos ir kitiems svarbiems Europos teis\u0117s raidos procesams. Pakanka pamin\u0117ti vien tai, jog atsispirdami nuo Liuterio id\u0117j\u0173 jo pasek\u0117jai (tarp kuri\u0173 buvo teologas ir filosofas Pilypas Melanchtonas, \u017eym\u016bs teisininkai Johanas Oldendorpas, Johanas Apelis, Konradas Lagusas bei kiti gars\u016bs reformatoriai) suformavo kokybi\u0161kai nauj\u0105 liuteroni\u0161k\u0105 teis\u0117s filosofij\u0105 bei dav\u0117 prad\u017ei\u0105 naujam teis\u0117s mokslui. Pirmoji atmet\u0117 iki tol galiojusi\u0105 akvinieti\u0161k\u0105j\u0105 teis\u0117s samprat\u0105, skyr\u0117 teis\u0119 ir moral\u0119 (taip tiesdama keli\u0105 \u0161iuolaikiniam teisiniam pozityvizmui) ir tuo pa\u010diu postulavo individo s\u0105\u017ein\u0119, kaip b\u016btin\u0105j\u0105 s\u0105lyg\u0105 teisingam<\/em> teis\u0117s taikymui (taip praturtindama prigimtin\u0117s teis\u0117s mint\u012f). Antrasis pakeit\u0117 viduram\u017ei\u0161k\u0105 scholastin\u012f metod\u0105, akcentavo teis\u0117s sistemi\u0161kum\u0105, leido j\u0105 klasifikuoti \u012f \u012fvairias teis\u0117s \u0161akas, po\u0161akius ir institutus, analizuoti toki\u0173 atskir\u0173 dali\u0173 pana\u0161umus ir skirtumus. \u0160ie ir kiti nauji po\u017ei\u016briai \u012f teisinius rei\u0161kinius greitai rado savo viet\u0105 ne tik voki\u0161kose \u017eem\u0117se, bet ir u\u017e j\u0173 rib\u0173.<\/p>\n Dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 koncepcijos pavyzdys rodo, jog Liuteris ir jo id\u0117jos toli gra\u017eu nebuvo svetimi teis\u0117s pasauliui. Liuterio teologija nebuvo susijusi i\u0161skirtinai su dvasiniu individo gyvenimu. Ji nebuvo abejinga politikai ir teisei. Prie\u0161ingai, pamatin\u0117s \u0161ios teologijos kategorijos teik\u0117 prielaidas revizuoti gausyb\u0119 socialinio gyvenimo rei\u0161kini\u0173, tarp kuri\u0173 teis\u0117 nebuvo i\u0161imtimi. \u0160ia prasme liuteroni\u0161koji Reformacija rei\u0161k\u0117 ir Vakar\u0173 teisin\u0117s minties atnaujinim\u0105.<\/p>\n Tadas Luko\u0161ius yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros doktorantas<\/em><\/p>\n _______________<\/p>\n[1] LUTHER, M. 95 tez\u0117s. I\u0161 Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. Vilnius: Mintis, 1984, p. 292-293.<\/p>\n[2] Pakanka prisiminti kad ir pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 knyg\u0105 i\u0161leidus\u012f Martyn\u0105 Ma\u017evyd\u0105, Liuterio paskait\u0173 Vitenberge klausius\u012f Abraom\u0105 Kulviet\u012f (pristatom\u0105 kaip \u201edid\u017eiausi\u0105 to meto lietuv\u012f erudit\u0105\u201c ar \u201ebene pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 ra\u0161ytoj\u0105\u201c, Vilniuje \u012fsteigus\u012f auk\u0161tesni\u0105j\u0105 mokykl\u0105) ar Vitembergo universitete \u2013 Liuterio ir svarbiausio jo \u0161alininko Pilypo Melanchtono akivaizdoje \u2013 disertacij\u0105 apgynus\u012f Stanislov\u0105 Rapalion\u012f. \u017dygimanto Senojo i\u0161 Lietuvos priversti traukti Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapalionis Karaliau\u010diuje s\u0117kmingai suorganizavo nauj\u0105j\u012f Karaliau\u010diaus universitet\u0105. Pagaliau, kartu su \u012f kalvinizm\u0105 atsivertusiais pusbroliais Juoduoju ir Ruduoju Radvilomis Reformacija Lietuvos istorijoje pasirei\u0161k\u0117 ir politiniu aspektu. Nuostabu tai, jog \u0161ie (ir kiti) ry\u0161k\u016bs XVI a. reformatori\u0161kos minties p\u0117dsakai palikti istorijoje valstyb\u0117s, kurioje gana greitai nugal\u0117jo kontrreformacija. \u017dr., pavyzd\u017eiui, VENCLOVA, T. Lietuvos istorija visiems. I tomas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2018, p. 205-211.<\/p>\n[3] LUTHER, M. U\u017estal\u0117s pokalbiai. Vilnius: Alma littera, 2003, p. 215.<\/p>\n[4] \u017dr. Ibid<\/em>., p. 216-219.<\/p>\n[5] Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais \u012f teis\u0117s raidos tyrimus prad\u0117ta \u017evelgti ir tarpdisciplininiu \u201ebinokuliniu\u201c \u2013 apiman\u010diu teis\u0119 ir religij\u0105 \u2013 \u017evilgsniu. Tai leido ir gerokai \u012f\u017evalgiau vertinti protestanti\u0161k\u0173 id\u0117j\u0173 \u012ftak\u0105 teis\u0117s istorijai. Ko gero ry\u0161kiausias to pavyzdys yra JAV, Emory universitete 1982 m. prad\u0117ta d\u0117styti \u201eTeis\u0117s ir religijos\u201c programa, ilgainiui i\u0161augusi \u012f itin produktyv\u0173 Teis\u0117s ir religijos studij\u0173 centr\u0105, \u017er. http:\/\/cslr.law.emory.edu\/about\/index.html<\/a> (\u017ei\u016br\u0117ta 2019-10-31). Tais pa\u010diais metais prad\u0117tas leisti ir tarpdisciplininis mokslinis \u017eurnalas Journal of Law and Religion, \u017er. https:\/\/www.cambridge.org\/core\/journals\/journal-of-law-and-religion<\/a> (\u017ei\u016br\u0117ta 2019-10-31). Prie min\u0117tos programos ir mokslinio \u017eurnalo reik\u0161mingai prisid\u0117jo ir \u017eym\u016bs JAV teis\u0117s istorikai H. J. Bermanas ir J. Witte. \u0160i\u0173 mokslinink\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 \u012f\u017evalgomis daugiausia remiamasi ir \u0161iame straipsnyje.<\/p>\n[6] Likusios penkios did\u017eiosios revoliucijos, formavusios Vakar\u0173 teis\u0117s tradicij\u0105, anot H. Bermano, buvo XI a. pab. \u2013 XII a. pr. vykusi Popie\u017ei\u0173 revoliucija, XVII a. Anglijos revoliucija, XVIII a. pab. Amerikos bei Pranc\u016bzijos revoliucijos bei XX a. pr. Rusijos revoliucija. \u017dr. BERMAN, H. J. Teis\u0117 ir revoliucija: Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 37-38.<\/p>\n[7] \u017dr. Ibid<\/em>., p. 135.<\/p>\n[8] \u017dr. Ibid<\/em>., <\/em>p. <\/em>158.<\/em><\/p>\n[9] MACHOVENKO, J. Europos ius commune<\/em> Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s teisin\u0117je sistemoje. I\u0161 Europos S\u0105jungos teis\u0117s \u012ftaka Lietuvos teisinei sistemai: recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, p. 89-90.<\/p>\n[10] \u017dr. BERMAN, H. J. Teis\u0117 ir revoliucija: Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 298.<\/p>\n[11] FIGGIS, J. N. Studies of Political Thought from Gerson to Grotius: 1414-1625. 2nd edition. Cambridge: Cambridge University Press, 2011, p. 4.<\/p>\n[12] Pati dviej\u0173 karalys\u010di\u0173 doktrina arba teorija (vok. Zweireichelehre<\/em>) Liuterio darbuose niekada nebuvo i\u0161d\u0117styta nuosekliai, sistemi\u0161kai ir u\u017ebaigtai. Ji vienijo gausyb\u0119 Liuterio darb\u0173, para\u0161yt\u0173 laikotarpiu nuo 1515 iki 1545 m. Pats Liuteris \u0161i\u0173 savo min\u010di\u0173 niekados nevadino doktrina arba teorija \u2013 tai v\u0117lesni\u0173, jo p\u0117domis sekusi\u0173 bendra\u017eygi\u0173 suteiktas pavadinimas. \u017dr. WITTE, J. Jr. Law and Protestantism: The Legal Teachings of the Lutheran Reformation. Cambridge: Cambridge University Press, 2002, p. 89.<\/p>\n[13] LUTHER, M. Apie pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, kiek privaloma jai paklusti. I\u0161 Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. Vilnius: Mintis, 1984, p. 298-324.<\/p>\n[14] Ibid<\/em>., p. 304.<\/p>\n[15] Ibid.<\/em><\/p>\n[16] Ibid.<\/em>, p. 315.<\/p>\n[17] LUTHER, M. Apie krik\u0161\u010dionio laisv\u0119. \u017dr. http:\/\/www.liuteronai.lt\/Istorija-ir-teologija\/Martyno-Liuterio-rastai\/Apie-krikscionio-laisve<\/a> (\u017ei\u016br\u0117ta 2019-10-31).<\/p>\n[18] Ibid<\/em>.<\/p>\n[19] LUTHER, M. Apie pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, kiek privaloma jai paklusti. I\u0161 Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas<\/em>. Vilnius: Mintis, 1984, p. 311.<\/p>\n[20] Ibid<\/em>., p. 306-307.<\/p>\n[21] Ibid<\/em>., p. 305.<\/p>\n[22] \u017dr. WITTE, J. Jr. Law and Protestantism: The Legal Teachings of the Lutheran Reformation. Cambridge: Cambridge University Press, 2002, p. 53.<\/p>\n[23] Ibid<\/em>., p. 55-59.<\/p>\n[24] LUTHER, M. Apie pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, kiek privaloma jai paklusti. I\u0161 Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. Vilnius: Mintis, 1984, p. 306.<\/p>\n[25] BERMAN, H. J. Teis\u0117 ir revoliucija: Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999, p. 26.<\/p>\n[26] LUTHER, M. Apie pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105, kiek privaloma jai paklusti. I\u0161 Filosofijos istorijos chrestomatija. Renesansas. Vilnius: Mintis, 1984, p. 306.<\/p>\n[27] Ibid<\/em>., p. 315.<\/p>\n[28] LUTHER, M. U\u017estal\u0117s pokalbiai. Vilnius: Alma littera, 2003, p. 197.<\/p>\n[29] HATTENHAUER, H. Europos teis\u0117s istorija. I tomas. Vilnius: V\u012e Registr\u0173 centras, 2009, p. 520.<\/p>\n[30] BERMAN, H. J. Law and Revolution II. The Impact of the Protestant Reformations on the Western Legal Tradition. Cambridge, London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2003, p. 62-68.<\/p>\n[31] Ibid<\/em>., p. 64, 179.<\/p>\n[32] WITTE, J. Jr. Law and Protestantism: The Legal Teachings of the Lutheran Reformation. Cambridge: Cambridge University Press, 2002, p. 226-232.<\/p>\n[33]Ibid<\/em>., p. 265.<\/p>\n[34] Ibid<\/em>., p. 265-277.<\/p>\n[35] BERMAN, H. J. Law and Revolution II. The Impact of the Protestant Reformations on the Western Legal Tradition. Cambridge, London: The Belknap Press of Harvard University Press, 2003, p. 197.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 1517 m. Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 dienos i\u0161vakar\u0117se iki tol niekam Europoje gerai ne\u017einomas vienuolis augustinas ir biblistikos profesorius Martynas Liuteris paskelb\u0117 sav\u0105sias 95 tezes. Jos pradedamos \u017eod\u017eiais: \u201eI\u0161 meil\u0117s tiesai ir noro j\u0105 i\u0161siai\u0161kinti \u0161ie toliau sura\u0161yti teiginiai bus aptariami Vitenberge vadovaujant garbingajam t\u0117vui Martynui Liuteriui, laisv\u0173j\u0173 men\u0173 ir \u0161ventosios teologijos magistrui, \u010dia paskirtam jos skleid\u0117ju. …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18634,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1956,1955,582,1958],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18630"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18630"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18630\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18635,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18630\/revisions\/18635"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18634"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18630"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18630"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18630"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}