{"id":18592,"date":"2019-11-05T09:00:17","date_gmt":"2019-11-05T06:00:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=18592"},"modified":"2019-11-05T09:04:48","modified_gmt":"2019-11-05T06:04:48","slug":"p-jurcys-ko-verti-jusu-asmeniniai-duomenys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/11\/05\/p-jurcys-ko-verti-jusu-asmeniniai-duomenys\/","title":{"rendered":"P. Jur\u010dys. Ko verti J\u016bs\u0173 asmeniniai duomenys?"},"content":{"rendered":"

Duomenys apie vartotojus did\u017eiosioms technologij\u0173 bendrov\u0117ms yra vienas i\u0161 pa\u010di\u0173 vertingiausi\u0173 i\u0161tekli\u0173. Neretai vartotoj\u0173 asmeniniai duomenys ir su vartotoj\u0173 elgesiu susijusi informacija tapatinami su nafta, deimantais ar interneto gyvybi\u0161kas funkcijas palaikan\u010diomis kraujagysl\u0117mis.<\/p>\n

Niekam n\u0117ra paslaptis, kad tokie interneto mil\u017einai kaip Google, Facebook ir Amazon \u017eino beveik visk\u0105 kiekvien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173. \u0160i\u0173 interneto paslaugas teikian\u010di\u0173 bendrovi\u0173 verslo modeliai yra pagr\u012fsti turima informacija apie t\u0173 bendrovi\u0173 paslaugomis besinaudojan\u010dius vartotojus ( vardai, pavard\u0117s, socialinio draudimo ir mok\u0117jimo korteli\u0173 numeriai, asmens buvimo vieta, m\u0117giamiausios svetain\u0117s internete, informacija apie pirkinius internetin\u0117se parduotuv\u0117se ir i\u0161 m\u016bs\u0173 elgsenos internete nustatomi kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 pom\u0117giai ir t.t.).<\/p>\n

Vis d\u0117lto, skaitmeniniame am\u017eiuje informacija yra pasiskirs\u010diusi netolygiai: i\u0161skyrus tris min\u0117tus technologij\u0173 mil\u017einus, kitoms paslaugas teikian\u010dioms bendrov\u0117ms informacij\u0105 apie vartotojus gauti yra \u017eymiai sunkiau. Be to, Bendrajame duomen\u0173 apsaugos reglamente \u012ftvirtintas duomen\u0173 kiekio ma\u017einimo principas rei\u0161kia, kad \u012fmon\u0117s turi kaupti tik tiek priva\u010di\u0173 asmen\u0173 duomen\u0173, kiek b\u016btina paslaugoms teikti.<\/p>\n

Ko verti J\u016bs\u0173 asmeniniai duomenys technologij\u0173 bendrov\u0117ms?<\/h5>\n

Informacija apie vartotojus interneto paslaug\u0173 bendrov\u0117ms yra itin vertinga. Pavyzd\u017eiui, internetin\u0117s parduotuv\u0117s administratoriui svarbu \u017einoti, ar vartotojas yra vyras as moteris, koks yra konkretaus vartotojo am\u017eius, ir kiek tas konkretus pirk\u0117jas paprastai i\u0161leid\u017eia konkre\u010dioms prek\u0117ms. Tokia informacija interneto parduotuvei suteikia galimyb\u0119 ,,personalizuoti\u201d prekes ir paslaugas ir si\u016blyti prekes, kurias tos internetin\u0117s parduotuv\u0117s lankytojas labiausiai nor\u0117t\u0173 \u012fsigyti.<\/p>\n

Toki\u0105 informacij\u0105 apie vartotojus galima \u012fsigyti duomen\u0173 rinkose (angl. data markets<\/em>). Vis d\u0117lto, iki \u0161iol n\u0117ra tiksliai apskai\u010diuota, koks yra pasaulin\u0117s duomen\u0173 rinkos dydis. Silicio Sl\u0117nyje paprastai kalbama, jog internetu paslaugas teikian\u010dios bendrov\u0117s kiekvienais metais i\u0161leid\u017eia \u0161imtus milijon\u0173 doleri\u0173 tam, kad i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 asmen\u0173 (,,duomen\u0173 brokeri\u0173\u201d) gal\u0117t\u0173 \u012fsigyti informacij\u0105 apie vartotojus. Konkre\u010dios informacijos apie vartotojus kain\u0105 lemia tos informacijos specifika (pvz., demografin\u0117 informacija, finansiniai rodikliai, tam tikras elgesys, pvz., kiek sekund\u017ei\u0173 \u017emogus \u017ei\u016bri reklam\u0105 ir pan.).<\/p>\n

Kaip min\u0117ta auk\u0161\u010diau, Facebook bendrov\u0117 yra viena i\u0161 trij\u0173 mil\u017ein\u0173, turin\u010di\u0173 nepaprastai daug asmenini\u0173 duomen\u0173 apie priva\u010dius asmenis. Be to, Facebook taip pat yra \u017einoma ir kaip daugiausiai pelno i\u0161 vartotoj\u0173 asmenin\u0117s informacijos pardavim\u0173 gaunanti bendrov\u0117. Tiksliau tariant, pagal vie\u0161ai prieinamas finansines Facebook ataskaitas atlikti skai\u010diavimai rodo<\/a>, kad informacija apie kiekvien\u0105 Facebook vartotoj\u0105 Facebook bendrovei duoda 2 JAV doleri\u0173 per m\u0117nes\u012f peln\u0105. Kitokio pob\u016bd\u017eio informacija apie konkret\u0173 asmen\u0173 (pvz., am\u017eius, lytis, geografin\u0117 lokacija) duomen\u0173 rinkose yra verta labai nedaug – 0.0005 JAV dolerio per m\u0117nes\u012f (t.y., tokia informacija apie de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 vartotoj\u0173 vidutini\u0161kai b\u016bt\u0173 verta apie 5 JAV dolerius).<\/p>\n

Kitas galimas rodiklis apie tai, kiek asmenin\u0117 informacija yra verta bendrov\u0117ms, gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 valstybi\u0173 institucij\u0173 sprendimai d\u0117l asmens duomen\u0173 apsaug\u0105 reglamentuojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pa\u017eeidim\u0173. 2019 m. viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 sankcij\u0173 buvo skirta JAV, kur Federalin\u0117 prekybos komisija (angl. Federal Trade Commission)<\/em> skyr\u0117 525 mln. JAV doleri\u0173 baud\u0105 bendrovei Equifax u\u017e 2017 m. \u012fvykus\u012f duomen\u0173 apsaugos pa\u017eeidim\u0105, kurio metu programi\u0161iai pasisavino 147 mln. JAV pilie\u010di\u0173 itin svarbius duomenis (vardus, pavardes, socialinio draudimo duomenis, adresus ir gimimo datas). Tiesa, reikia pa\u017eym\u0117ti, kad 525 mln. JAV doleri\u0173 sankcijos dydis buvo nustatytas po daugiau nei metus trukusi\u0173 deryb\u0173 tarp Equifax ir Federalin\u0117s prekybos komisijos. \u0160io spendimo pasekoje kiekvienas JAV pilietis, kurio duomenys buvo nutekinti i\u0161 Equifax, turi teis\u0119 reikalauti 125 JAV doleri\u0173 i\u0161mokos<\/a>.<\/p>\n

Laikra\u0161tis Financial Times <\/em>prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 buvo pareng\u0119s interaktyvi\u0105 skai\u010diuokl\u0119<\/a>, kuri gali suteikti \u0161iek tiek daugiau ai\u0161kumo apie tai, kiek duomen\u0173 brokeriui gal\u0117t\u0173 b\u016bti verti kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 asmeniniai duomenys. \u0160i skai\u010diuokl\u0117 suteikia galimyb\u0119 geriau suprasti, kokius duomenis apie kiekvien\u0105 asmen\u012f renka internetini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jai: pvz., kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 demografin\u0117 informacija, duomenys apie \u0161eim\u0105, finansin\u0119 ir sveikatos b\u016bkl\u0119, atlikt\u0173 finansini\u0173 sandori\u0173 istorija, su kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 atvaizdu susijusi informacija ir t.t. Vis d\u0117lto, min\u0117toje FT skai\u010diuokl\u0117je neparodomi t\u016bkstan\u010diai kit\u0173 kriterij\u0173, kuriuos duomen\u0173 brokeriai kaupia apie kiekvien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173. (Nenustebkite, jei pamatysite, kad J\u016bs\u0173 duomenys verti ma\u017eiau nei vien\u0105 JAV doler\u012f).<\/p>\n

\"\"<\/h6>\n
Kaip apskai\u010diuoti konkretaus objekto vert\u0119 savininkui?<\/h5>\n

Keli prie\u0161 tai min\u0117ti pavyzd\u017eiai iliustruoja, jog skaitmenin\u0117je erdv\u0117je paslaugas teikian\u010dioms bendrov\u0117ms did\u017eiausi\u0105 vert\u0119 turi tik didel\u0117s apimties – t.y., agreguota, – informacija apie paslaug\u0173 vartotojus. Detalizuota informacija apie pavienius asmenis didel\u0117ms skaitmenines paslaugas teikian\u010dioms bendrov\u0117ms yra prakti\u0161kai bevert\u0117. Nepaisant to, m\u016bs\u0173 asmenin\u0117 informacija gali b\u016bti nepaprastai vertinga ir svarbi kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173. Ypa\u010d, jei tokie asmeniniai duomenys susij\u0119 su m\u016bs\u0173 finansais, demografiniais duomenimis, socialinio draudimo paslaugomis ar kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 sveikata.<\/p>\n

Taigi, kyla klausimas – ar \u012fmanoma apskai\u010diuoti materiali\u0105 asmenini\u0173 duomen\u0173 vert\u0119 kiekvienam individui? Ekonomikos, \u017emoni\u0173 elgsenos ir sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesus tyrin\u0117jan\u010di\u0173 mokslinink\u0173 darbuose galima rasti kelet\u0105 metod\u0173, kurie padeda \u012fvertinti kaip \u017emon\u0117s vertina tam tikr\u0105 daikt\u0105 ar materiali\u0105 vertyb\u0119. Pats populiariausias metodas reikalauja atsakyti \u012f du klausimus:<\/p>\n

    \n
  1. Kiek \u017emogus yra pasiry\u017e\u0119s sumok\u0117ti, kad \u012fgyt\u0173 tam tikr\u0105 daikt\u0105 ar objekt\u0105 (toliau – ,,noras sumok\u0117ti\u201d, angl. willingness to pay<\/em>), ir<\/li>\n
  2. Kiek \u017emogus siekia gauti u\u017e tam tikr\u0105 jau turim\u0105 daikt\u0105 ar objekt\u0105 (toliau – ,,noras gauti\u201d, angl. willingness to accept<\/em>).<\/li>\n<\/ol>\n

    Pirmas pavyzdys: kavos puodeliai<\/em>. Ko gero pats papras\u010diausias pavyzdys apie nor\u0105 sumok\u0117ti ir nor\u0105 gauti yra susij\u0119s su kavos puodeliais. Viename mokslinink\u0173 atliktame tyrime<\/a> tyrimo dalyviams buvo duotas \u0161e\u0161is JAV dolerius kainuojantis kavos puodelis; po to, puodel\u012f gavusiems tyrimo dalyviams buvo pasi\u016blyta parduoti arba i\u0161keisti tuos turimus puodelius \u012f pana\u0161i\u0105 vert\u0119 turin\u010dius daiktus (pvz., parkerius). Tyrimo metu paai\u0161k\u0117jo, kad po to, kai tyrimo dalyviai suvok\u0117, kad puodelis priklauso jiems, j\u0173 noras parduoti ar i\u0161keisti t\u0105 puodel\u012f \u012fgavo dvigubai didesn\u0119 vert\u0119 nei tol, kol jie dar nesuvok\u0117, kad puodelis priklauso jiems. Kitaip tariant, noro gauti (atlyg\u012f ar kompensacij\u0105 u\u017e turim\u0105 turt\u0105) santykis su noru sumok\u0117ti (u\u017e kito asmens turim\u0105 turt\u0105) buvo 2:1.<\/p>\n

    Antras pavyzdys: var\u017eyb\u0173 bilietai<\/em>. Kitas, \u0161iek tiek sud\u0117tingesnis pavyzdys, yra apie renginius, \u012f kuriuos visi bilietai yra i\u0161parduoti. Tarkime, kad nusipirkote biliet\u0105 \u012f krep\u0161inio var\u017eyb\u0173 finalinio ketverto turnyr\u0105 u\u017e 200 eur\u0173. Viena i\u0161 finalinio ketverto kovose dalyvaujan\u010di\u0173 komand\u0173 yra J\u016bs\u0173 favorit\u0117, ir J\u016bs buvote pasiry\u017e\u0119 sumok\u0117ti net 500 eur\u0173 u\u017e biliet\u0105. Taip pat tarkime, kad J\u016bs visai netik\u0117tai su\u017einojote, kad kiti krep\u0161inio fanai u\u017e galimyb\u0119 pamatyti finalinio ketverto turnyr\u0105 yra pasiry\u017e\u0119 suploti 3,000 eur\u0173. Ar sutiktum\u0117te parduoti savo biliet\u0105? Ko gero, kad ne. Vienas empirinis elgsenos ekonomikos mokslinink\u0173 atliktas tyrimas<\/a> parod\u0117, jog tokiais atvejais \u017emon\u0117s sutikt\u0173 parduoti biliet\u0105 u\u017e keturiolik\u0105 kart\u0173 didesn\u0119 kain\u0105 (t.y., noro gauti [kompensacij\u0105 u\u017e turim\u0105 biliet\u0105 \u012f finalinio ketverto var\u017eybas] santykis u\u017e nor\u0105 sumok\u0117ti yra 14:1).<\/p>\n

    Perspektyvos teorija ir jos \u012ftaka suvokimui apie asmeninius duomenis<\/h5>\n

    Min\u0117ti du pavyzd\u017eiai suteikia nema\u017eai peno pamastymams apie tai, kaip \u017emon\u0117s suvokia skirting\u0173 daikt\u0173 ir turto vert\u0119. Pirmiausia, noras \u012fsigyti ar parduoti priklauso nuo to, ar \u017emogus fizi\u0161kai turi (nuosavyb\u0117s teis\u0119 \u012f) tam tikr\u0105 daikt\u0105 ar turt\u0105 ar ne. Biliet\u0173 \u012f var\u017eybas atveju, sprendim\u0105 parduoti turim\u0105 biliet\u0105 \u012ftakoja nepatogumas ir net sielvartas, kur\u012f biliet\u0105 turintis asmuo patirt\u0173 parduodamas t\u0105 biliet\u0105. Jei \u017emogus bilieto \u012f var\u017eybas neturi, bet labai nor\u0117t\u0173 tok\u012f biliet\u0105 \u012fsigyti, tuomet sprendim\u0105 nusipirkti biliet\u0105 \u012ftakoja \u012fsivaizduojamas malonumas, kur\u012f \u017emogus tikisi patirti s\u0117dint trib\u016bnose.<\/p>\n

    Tokia situacija socialiniuose moksluose vadinama perspektyvos teorija (angl. prospect theory<\/em>). Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 perspektyvos teorijos teigini\u0173 – tai, jog \u017emon\u0117s yra labiau link\u0119 likti tokioje pad\u0117tyje, kurioje jie yra. Prakti\u0161kai, tai rei\u0161kia, jog mes pas\u0105mon\u0117je esame \u012fsitikin\u0119, jog mums geriau neprarasti turim\u0173 daikt\u0173 ar turto. Toks noras i\u0161saugoti esam\u0105 status quo<\/em> yra tiesiogin\u0117 siekio i\u0161vengti nuostoli\u0173 pasekm\u0117.<\/p>\n

    Antra, perpektyvos teorija leid\u017eia geriau suprasti, kad skirtumai tarp noro sumok\u0117ti siekiant gauti tam tikr\u0105 objekt\u0105 (pvz., kavos puoduk\u0105 ar biliet\u0105 \u012f m\u0117gstamo artisto rengin\u012f) n\u0117ra tolyg\u016bs kompensacijai, kuri\u0105 \u017emogus siekia u\u017e nuosavo daikto netekim\u0105. Taip yra d\u0117l to, jog \u017emon\u0117s paprastai siekia i\u0161saugoti esam\u0105 situacij\u0105 ir taip pat d\u0117l to, jog turimo daikto netekimas yra \u017eymiai skausmingesnis nei lygiaver\u010dio daikto \u012fsigijimas.<\/p>\n

    Tre\u010dia, noras sumok\u0117ti ir noras gauti leid\u017eia geriau paai\u0161kinti skirtum\u0105 tarp dviej\u0173 turto kategorij\u0173: turto, kuris naudojamas mainams (pvz., santaupos sezoniniams batams), ir turto, kuris naudojamas vartojimo reikm\u0117ms (pvz., bilietai \u012f renginius). Be to, noras sumok\u0117ti ir noras \u012fsigyti i\u0161ry\u0161kina tai, jog \u017emon\u0117s gali priskirti skirting\u0105 vert\u0119 identi\u0161kiems daiktams\/turtui.<\/p>\n

    Asmens duomen\u0173 vert\u0117s nustatymas: Naujausias mokslinis tyrimas<\/h5>\n

    T\u0105 pa\u010di\u0105 nor\u0117jimo mok\u0117ti-nor\u0117jimo gauti metodik\u0105 galima pritaikyti siekiant nustatyti, koki\u0105 vert\u0119 \u017emon\u0117s priskiria savo asmeniniams duomenims bei privatumui. 2019 m. vasar\u0105 Harvardo mokslininkai Cassas Sunsteinas ir Angela Vinegar publikavo straipsn\u012f<\/a>, kuriame pateik\u0117 savo empirinio tyrimo rezultatus. Vinegar\/Sunsteino tyrimas buvo paremtas apklausa, kurioje dalyvavo 2,416 respondentai. Apklausos tikslas – i\u0161siai\u0161kinti, kaip Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose gyventojai vertina savo asmeninius duomenis ir asmenini\u0173 duomen\u0173 privatum\u0105.<\/p>\n

    Pirma \u012f\u017evalga buvo gan\u0117tinai ai\u0161ki: paprastai, \u017emon\u0117s yra link\u0119 sumok\u0117ti tik labai nedidel\u0119 sum\u0105 u\u017e savo asmenini\u0173 duomen\u0173 ir privatumo apsaugojim\u0105 (5 JAV dolerius per m\u0117nes\u012f), ta\u010diau reikalaut\u0173 \u017eymiai didesn\u0117s kompensacijos – 80 JAV doleri\u0173 – u\u017e privatumo atsisakym\u0105. Be to, tyrimo autoriai respondentams u\u017edav\u0117 skirtingus klausimus nor\u0117dami i\u0161siai\u0161kinti nuomoni\u0173 skirtumus atsi\u017evelgiant \u012f tai, apie kokius duomenis eina kalba (pvz., demografiniai duomenys, asmeniniai duomenys, ar duomenys apie sveikatos b\u016bkl\u0119). Respondent\u0173 taip pat buvo klausiama, kokios konkre\u010dios sumos jie nor\u0117t\u0173 kaip kompensacijos u\u017e asmenini\u0173 duomen\u0173 atskleidim\u0105.<\/p>\n

    \u017demiau esan\u010dioje lentel\u0117je pateikiami \u0161io tyrimo rezultatai:\"\"<\/p>\n

    Reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, jog Vinegar\/Sunsteino tyrime 63 respondentai savo asmenini\u0173 duomen\u0173 vert\u0119 \u012fvertino itin didel\u0117mis sumomis – daugiau nei 25,000 JAV doleri\u0173 per m\u0117nes\u012f. 28 respondentai nurod\u0117, jog u\u017e savo asmenini\u0173 duomen\u0173 atskleidim\u0105 jie reikalaut\u0173 daugiau nei milijono JAV doleri\u0173 per m\u0117nes\u012f kompensacijos; trys respondentai nurod\u0117, jog jie b\u016bt\u0173 link\u0119 mok\u0117ti daugiau nei vien\u0105 milijon\u0105 JAV doleri\u0173 per m\u0117nes\u012f u\u017e savo duomen\u0173 privatumo apsaugojim\u0105. Vis d\u0117lto, tyrimo autoriai Vinegar ir Sunsteinas \u0161iuos drasti\u0161kus atsakymus \u201csuapvalino\u201d iki 25,000 JAV doleri\u0173, mat vadovaujantis \u012fvairiais ekonominiais rodikliais (pvz., atsi\u017evelgiant \u012f vidutines gyventoj\u0173 pajamas) tikrov\u0117je beveik ne\u012fmanoma situacija, jog \u017emon\u0117s gal\u0117t\u0173 ir nor\u0117t\u0173 mok\u0117ti didesnes nei 25,000 JAV doleri\u0173 sumas per m\u0117nes\u012f u\u017e savo duomen\u0173 apsaugojim\u0105.<\/p>\n

    Tur\u0117jimo efekto \u012ftaka asmenini\u0173 duomen\u0173 privatumui<\/h5>\n

    Vinegar\/Sunsteino studijoje paai\u0161k\u0117jo, jog \u017emoni\u0173 supratimas apie asmenini\u0173 duomen\u0173 privatum\u0105 yra i\u0161skirtinio pob\u016bd\u017eio, nes santykis tarp noro gauti kompensacij\u0105 u\u017e duomen\u0173 privatumo atskleidim\u0105 (angl. willingness to accept<\/em>) ir noro mok\u0117ti u\u017e duomen\u0173 apsaugojim\u0105 (angl. willingness to pay<\/em>) yra 16:1. Vinegar ir Sunsteinas nurodo, jog tokio didelio santykio empriniuose tyrimuose dar nebuvo aptikta. Iki \u0161iol mokslininkai buvo aptik\u0119 10:1 santyk\u012f tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, ar nykstan\u010di\u0173 gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 apsauga.<\/p>\n

    Elgsenos ekonomikos mokslinink\u0173 darbuose apra\u0161yti tyrim\u0173 rezultatai, jog \u017emon\u0117s yra labiau link\u0119 siekti i\u0161saugoti turimus daiktus ar objektus nei \u012fsigyti tokius pa\u010dius naujus daiktus, kuri\u0173 jie dar neturi, dar yra vadinamas tur\u0117jomi efektu<\/em> (angl. endowment effect<\/em>). Tur\u0117jimo efekto s\u0105vok\u0105 pirmasis sugalvojo<\/a> Nobelio premijos laureatas Ri\u010dardas Taleris, kuris 1980 metais publikuotame moksliniame straipsnyje nurod\u0117, kad situacijose, kuomet \u017emon\u0117s turi pasirinkti tarp esamos pad\u0117ties i\u0161saugojimo ir prisitaikymo prie tam tikro alternatyvios situacijos, \u017emon\u0117s visgi pirmenyb\u0119 teikia ma\u017eiau rizikingam sprendimui pasilikti toje pa\u010dioje situacijoje. Patys papras\u010diausi tur\u0117jimo efekto pavyzd\u017eiai – jau nagrin\u0117tos situacijos su kavos puodeliais ir var\u017eyb\u0173 bilietais.<\/p>\n

    Kitas Nobelio premijos laureatas Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman<\/em>) kart\u0105 yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, jog ,,m\u016bs\u0173 vengimas parduoti ar atsisakyti turim\u0173 objekt\u0173 ar teisi\u0173 pastebimai did\u0117ja kuomet mums tekt\u0173 susij\u0119s su galima atsakomybe u\u017e baisias pasekmes.\u201d \u0160is Kanemano pasteb\u0117jimas atrodo itin reik\u0161mingas duomen\u0173 apsaugos srityje: asmenini\u0173 duomen\u0173 praradimas gali b\u016bti itin \u017ealingas. Vinegar\/Sunstein darbe toks 16:1 santykis apib\u016bdinamas kaip ,,super-tur\u0117jimo efektas\u201d (angl. super-endowment effect<\/em>).<\/p>\n

    Viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Vinegar\/Sunsteino tyrimo respondentai yra pasiry\u017e\u0119 mok\u0117ti vos 5 JAV dolerius u\u017e duomen\u0173 apsaug\u0105 gali b\u016bti pagr\u012fstas respondent\u0173 \u012fsitikinimu, jog jie jau ,,turi\u201d tuos savo asmeninius duomenis. Na o viena i\u0161 galim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l kompensacija u\u017e prieig\u0105 prie respondent\u0173 asmenini\u0173 duomen\u0173 yra 16 kart\u0173 didesn\u0117 gali b\u016bti tai, jog \u017emon\u0117s savo asmeninius duomenis itin vertina ir brangina. Be to, jau pati mintis, kad ka\u017ekas gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti prieig\u0105 prie m\u016bs\u0173 asmenini\u0173 duomen\u0173, yra nepaprastai \u012f\u017eeid\u017eianti ir kelia pasipiktinim\u0105. Tai turb\u016bt padeda geriau suprasti, kod\u0117l siekiamos kompensacijos u\u017e prieig\u0105 prie priva\u010di\u0173 duomen\u0173 suma yra tokia didel\u0117.<\/p>\n

    Kitas galimas faktorius, \u012f kur\u012f b\u016btina atsi\u017evelgti, yra \u017emoni\u0173 geb\u0117jimas suprasti, kokius duomenis apie juos yra renka interneto paslaug\u0173 teik\u0117jai. Ne\u017einodami, kokius duomenis apie mus renka, vargu ar galime tiksliai \u012fvertinti, ko i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra verti tie duomenys apie mus. Be to, neretai teigiama, kad \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visai nevertina savo asmenini\u0173 duomen\u0173 apsaugos ar asmeninio privatumo. Gali b\u016bti nurodoma, jog tai patvirtina ir 5 JAV doleri\u0173 suma, kuri\u0105 Vinegar\/Sunsteino studijos respondentai nurod\u0117 kaip sum\u0105, kuri\u0105 jie b\u016bt\u0173 pasiry\u017e\u0119 sumok\u0117ti u\u017e duomen\u0173 apsaugojim\u0105.<\/p>\n

    \u017dvelgiant i\u0161 elgsenos ekonomikos perspektyvos, galima b\u016bt\u0173 nurodyti du papildomus argumentus, kurie padeda geriau suprasti \u0161i\u0105 paradigm\u0105. Pirma, \u017emon\u0117s paprastai jau\u010diasi pernelyg optimisti\u0161kai ir tikisi, kad j\u0173 asmeniniais duomenimis nebus piktnaud\u017eiaujama. Antra, kalbant apie pasirinkim\u0105 tarp atsisakymo teisi\u0173 \u012f duomen\u0173 apsaug\u0105 ir privatum\u0105, \u017emon\u0117s gali b\u016bti papras\u010diausiai nepaj\u0117gti \u012fvertinti ilgalaik\u0117s rizikos, susijusios su duomen\u0173 apsaugos nebuvimu ar netekimu (angl. present bias<\/em>).<\/p>\n

    \u017dvilgsnis \u012f ateit\u012f<\/h5>\n

    Did\u0117jantis visuomen\u0117s, skirting\u0173 valstybi\u0173 \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0173 ir verslo d\u0117mesys \u012f asmenini\u0173 duomen\u0173 svarb\u0105 ir naudojim\u0105 yra susij\u0119s su trimis reik\u0161mingais ir tarpusavyje susijusiais poky\u010diais socialin\u0117se, ekonomin\u0117se ir technologin\u0117se plotm\u0117se, kurie pama\u017eu \u012fgauna pagreit\u012f ir per ateinan\u010dius kelet\u0105 met\u0173 \u017eymiai \u012ftakos apsikeitim\u0105 informacija ir i\u0161tekliais.<\/p>\n

    (i) Sparti technologij\u0173 pa\u017eanga leid\u017eia tik\u0117tis, kad laikui b\u0117gant nusistov\u0117s bendri technologiniai standartai, kurie palengvins galimyb\u0119 paslaug\u0173 vartotojams parsisi\u0173sti interneto tarpinink\u0173 sukauptus asmeninius duomenis apie vartotojus. Be to, pama\u017eu atsiras technologij\u0173, kurios pad\u0117s asmenims lengviau suprasti, kokia asmenin\u0117 informacija apie kiekvien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173 yra prieinama internete, ir kaip ta informacija yra naudojama.<\/p>\n

    (ii) Besivystant technologijoms, atsiras nauj\u0173 verslo modeli\u0173, kuri\u0173 pagrindas – tiesiogiai i\u0161 kiekvieno vartotojo (o ne i\u0161 duomen\u0173 brokeri\u0173) gaunami duomenys apie vartotoj\u0173 profilius (mokumas, pirkim\u0173 istorija, vartotoji\u0161ki l\u016bkes\u010diai ir t.t.). Tokie \u012f vartotojus orientuoti duomen\u0173 naudojimo modeliai (angl. user-centric data models<\/em>) bus pagr\u012fsti kiekvieno i\u0161 vartotoj\u0173 i\u0161 anksto ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tu sutikimu naudoti tuos asmeninius duomenis konkre\u010diai apibr\u0117\u017etiems tikslams.<\/p>\n

    (iii) I\u0161 esm\u0117s pakis b\u016bdai kaip preki\u0173 ir paslaug\u0173 tiek\u0117jai konkuruos tarpusavyje: kadangi informacija bus gaunama tiesiogiai i\u0161 preki\u0173 ar paslaug\u0173 vartotoj\u0173, konkurencija tarp bendrovi\u0173 taps vis labiau personalizuota. Tur\u0117dami tiesiogiai i\u0161 vartotoj\u0173 gaut\u0105 informacij\u0105 apie vartotoj\u0173 profilius bei l\u016bkes\u010dius, preki\u0173 ir paslaug\u0173 teik\u0117jai sieks si\u016bkyti kuo labiau vartotoj\u0173 interesus atitinkan\u010dius pasi\u016blymus.<\/p>\n

    Teisinio reglamentavimo kontekste \u0161ie socialiniai, technologiniai ir ekonominiai poky\u010diai reik\u0161 jog teks i\u0161 naujo \u012fvertinti, kaip taikyti nusistov\u0117jusias teisines kategorijas (pvz., sutikimas naudoti asmeninius duomenis). Tradicini\u0173 teisini\u0173 kategorij\u0173 ir doktrin\u0173 taikym\u0105 taip pat pakoreguos nauji algoritmais valdom\u0173 platform\u0173 bei dirbtinio intelekto panaudojimo b\u016bdai. Asmens duomen\u0173 srityje kiekvienas individas \u012fgis galimyb\u0119 patvirtinti duomen\u0173 apie juos tikrum\u0105; be to, atsiradus technologijoms, kurios leis kiekvienam tur\u0117ti asmenini\u0173 duomen\u0173 naudojimo santykiuose su tre\u010diaisiais asmenimis kontrol\u0119, taip pat galima tik\u0117tis, kad kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 tur\u0117s savo skaitmenin\u012f atstov\u0105 (angl. digital assistant<\/em>), kurie sudarys sandorius m\u016bs\u0173 vardu.<\/p>\n

     <\/p>\n

    Paulius Jur\u010dys yra teis\u0117s moksl\u0173 daktaras ir Harvardo teis\u0117s mokyklos CopyrightX<\/a> kurso apie autori\u0173 teis\u0119 vienas i\u0161 organizatori\u0173.<\/em><\/p>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Duomenys apie vartotojus did\u017eiosioms technologij\u0173 bendrov\u0117ms yra vienas i\u0161 pa\u010di\u0173 vertingiausi\u0173 i\u0161tekli\u0173. Neretai vartotoj\u0173 asmeniniai duomenys ir su vartotoj\u0173 elgesiu susijusi informacija tapatinami su nafta, deimantais ar interneto gyvybi\u0161kas funkcijas palaikan\u010diomis kraujagysl\u0117mis. Niekam n\u0117ra paslaptis, kad tokie interneto mil\u017einai kaip Google, Facebook ir Amazon \u017eino beveik visk\u0105 kiekvien\u0105 i\u0161 m\u016bs\u0173. \u0160i\u0173 interneto paslaugas teikian\u010di\u0173 bendrovi\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18601,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1953,1952,265],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18592"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18592"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18592\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18602,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18592\/revisions\/18602"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18601"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}