Konstitucinis Teismas \u0161iandien priimtu nutarimu pripa\u017eino, kad U\u017eimtumo \u012fstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. bir\u017eelio 6 d., 2017 m. gruod\u017eio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja auk\u0161tojoje mokykloje pagal nuolatin\u0117s formos studij\u0173 programas, prie\u0161taravo (prie\u0161tarauja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai \u201eKiekvienas \u017emogus <…> turi teis\u0119 <…> gauti <…> socialin\u0119 apsaug\u0105 nedarbo atveju\u201c, 52 straipsnio nuostatai \u201eValstyb\u0117 laiduoja pilie\u010di\u0173 teis\u0119 gauti <…> socialin\u0119 param\u0105 nedarbo <…> atvejais\u201c, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Konstitucinis Teismas taip pat pripa\u017eino, jog min\u0117toms Konstitucijos 48, 52 straipsni\u0173 nuostatoms ir konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui prie\u0161tarauja ir U\u017eimtumo \u012fstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas (2017 m. bir\u017eelio 6 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti auk\u0161tojoje mokykloje pagal nuolatin\u0117s formos studij\u0173 programas.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad pagal Konstitucij\u0105 negali b\u016bti nesuteiktas ar panaikintas bedarbio statusas ir neskiriamas ar nutrauktas nedarbo socialinio draudimo i\u0161mokos mok\u0117jimas asmeniui vien d\u0117l to, kad jis studijuoja ar prad\u0117jo studijuoti auk\u0161tojoje mokykloje pagal nuolatin\u0117s formos studij\u0173 programas, jeigu jis atitinka kitas U\u017eimtumo \u012fstatymo nustatytas s\u0105lygas, be kita ko (ir pirmiausia), b\u016bti darbingo am\u017eiaus galin\u010diu dirbti asmeniu, netur\u0117ti darbo ir jo aktyviai ie\u0161koti.<\/p>\n
Vertindamas gin\u010dyt\u0173 U\u017eimtumo \u012fstatymo nuostat\u0173 atitikt\u012f Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Konstitucij\u0105, be kita ko, jos 52 straipsnio nuostat\u0105, kad valstyb\u0117 laiduoja asmen\u0173 teis\u0119 gauti socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi diskrecij\u0105 pasirinkti ir \u012fstatymuose nustatyti \u0161ios socialin\u0117s paramos model\u012f, be kita ko, jos teikimo pagrindus ir s\u0105lygas. Pasirink\u0119s nedarbo socialiniu draudimu grind\u017eiam\u0105 model\u012f, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas privalo u\u017etikrinti, kad konstitucin\u0117 teis\u0117 \u012f socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju, \u012ftvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnyje, b\u016bt\u0173 veiksmingai u\u017etikrinta prisid\u0117jusiems \u012fstatymo nustatytu mastu prie \u0161io socialinio draudimo asmenims, kai jie netenka darbo, bet aktyviai jo ie\u0161ko ir d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negali rasti. Konstitucinis Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad i\u0161 Konstitucijos, be kita ko, jos 48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio, kyla reikalavimas \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui sureguliuoti socialin\u0117s paramos nedarbo atveju teikim\u0105 tokiu b\u016bdu, kad netek\u0119s darbo asmuo negal\u0117t\u0173 kliautis tik valstyb\u0117s laiduojama socialine parama, bet b\u016bt\u0173 sudarytos prielaidos ir paskatos jam aktyviai ie\u0161koti darbo, kartu valstybei prisidedant prie \u017emogaus orum\u0105 atitinkan\u010di\u0173 jo ir jo \u0161eimos gyvenimo s\u0105lyg\u0173 u\u017etikrinimo. \u012estatymu reguliuojant socialin\u0117s paramos nedarbo atveju teikim\u0105 turi b\u016bti paisoma, be kita ko, konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo suponuojam\u0173 reikalavim\u0173; tai, be kita ko, rei\u0161kia, kad negalima nustatyti konstituci\u0161kai nepagr\u012fst\u0173 s\u0105lyg\u0173 konstitucinei teisei \u012f socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju \u012fgyvendinti,\u00a0 kurios sudaryt\u0173 prielaidas atsirasti situacijai, kai netek\u0119s darbo, bet aktyviai jo ie\u0161kantis ir d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negalintis rasti asmuo negaut\u0173 atitinkamos socialin\u0117s paramos.<\/p>\n
Tod\u0117l, kaip pa\u017eym\u0117jo Konstitucinis Teismas, konstituci\u0161kai nepagr\u012fsta b\u016bt\u0173 tokia s\u0105lyga, kai netek\u0119s darbo asmuo, \u012fgyvendindamas konstitucin\u0119 teis\u0119 \u012f auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105 ir kartu siekdamas pasinaudoti konstitucine teise \u012f socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju, b\u016bt\u0173 priverstas rinktis tam tikr\u0105 studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje form\u0105, nors pasirink\u0119s ir kit\u0105 studij\u0173 form\u0105 jis gal\u0117t\u0173 suderinti studijas su profesiniu ir (ar) kitu u\u017eimtumu.<\/p>\n
Konstitucinis Teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad U\u017eimtumo \u012fstatymo 22\u00a0straipsnio 1 dalies 5 punkte, \u0161io \u012fstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punkte, Nedarbo socialinio draudimo \u012fstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas asmenims, studijuojantiems pagal nuolatin\u0117s formos studij\u0173 programas, ir asmenims, studijuojantiems pagal i\u0161t\u0119stin\u0117s formos studij\u0173 programas, kiek tai susij\u0119 su bedarbio statuso \u012fgijimu bei jo i\u0161laikymu ir teise \u012f nedarbo draudimo i\u0161mok\u0105. Pagal min\u0117t\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 vien nuolatin\u0117s studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje formos pasirinkimas lemia tai, kad darbo netek\u0119s asmuo, atitinkantis kitas \u012fstatyme nustatytas s\u0105lygas (be kita ko, yra darbingo am\u017eiaus, gali dirbti ir aktyviai ie\u0161ko darbo), negali \u012fgyti bedarbio statuso ir teis\u0117s gauti nedarbo draudimo i\u0161mok\u0105 arba tok\u012f status\u0105 turi prarasti, kartu nutraukiant jam paskirtos ir (ar) mokamos nedarbo draudimo i\u0161mokos mok\u0117jim\u0105. Tokios pasekm\u0117s netekusiam darbo asmeniui pagal gin\u010dyt\u0105 ir su juo susijus\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 atsiranda vien d\u0117l to, kad jis pasirinko studijuoti pagal nuolatin\u0117s studij\u0173 formos programas, nepaisant to, kad asmuo, be kita ko, savaranki\u0161kai ir naudodamasis teritorin\u0117s darbo bir\u017eos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ie\u0161ko darbo, kaip \u012fstatyme reikalaujama, kad \u012fgyt\u0173 bedarbio status\u0105, taip pat nepaisant to, kad asmeniui n\u0117ra si\u016blomas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemon\u0117s, kaip \u012fstatyme reikalaujama, kad atsirast\u0173 teis\u0117 \u012f nedarbo draudimo i\u0161mok\u0105, ir kad toks asmuo atitinka \u012fstatymo nustatyt\u0105 teis\u0117s \u012f nedarbo draudimo i\u0161mok\u0105 s\u0105lyg\u0105 tur\u0117ti ne ma\u017eesn\u012f kaip 12 m\u0117nesi\u0173 nedarbo socialinio draudimo sta\u017e\u0105 per paskutinius 30 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n
Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal Mokslo ir studij\u0173 \u012fstatymo 53 straipsn\u012f studijos auk\u0161tosiose mokyklose gali b\u016bti dviej\u0173 form\u0173 (nuolatin\u0117s ir i\u0161t\u0119stin\u0117s), ta\u010diau baigus skirting\u0173 form\u0173 studijas \u012fgytas i\u0161silavinimas yra lygiavertis; pagal Mokslo ir studij\u0173 \u012fstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkt\u0105 teis\u0117 studijuoti pagal individual\u0173 studij\u0173 plan\u0105 suteikiama visiems studentams, t. y. nepaisant j\u0173 pasirinktos studij\u0173 formos. Taigi, nors \u012fstatyme nustatytos skirtingos studij\u0173 formos, n\u0117ra pagrindo teigti, kad j\u0173 teisinis reguliavimas nesudaro prielaid\u0173 derinti bet kurios formos studijas su profesiniu ir (ar) kitu u\u017eimtumu.<\/p>\n
Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad gin\u010dytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai netek\u0119s darbo, bet aktyviai jo ie\u0161kantis ir d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negalintis rasti asmuo, \u012fstatymo nustatytu mastu prisid\u0117j\u0119s prie socialinio draudimo, negauna atitinkamos socialin\u0117s paramos.<\/p>\n
Tod\u0117l Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo U\u017eimtumo \u012fstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir \u0161io \u012fstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punkte \u012ftvirtintu \u00a0teisiniu reguliavimu, pagal kur\u012f bedarbio statuso \u012fgijim\u0105 ir panaikinim\u0105, taigi ir teis\u0117s \u012f nedarbo draudimo i\u0161mok\u0105 atsiradim\u0105 ir jos netekim\u0105, lemia vien studij\u0173 auk\u0161tojoje mokykloje formos pasirinkimas, nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad kiekvienas asmuo turi teis\u0119 gauti socialin\u0119 apsaug\u0105 nedarbo atveju, 52 straipsnio nuostatos, kad valstyb\u0117 laiduoja asmen\u0173 teis\u0119 gauti socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju, taip pat i\u0161 konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kylan\u010dio reikalavimo nenustatyti konstituci\u0161kai nepagr\u012fst\u0173 s\u0105lyg\u0173 konstitucinei teisei \u012f socialin\u0119 param\u0105 nedarbo atveju \u012fgyvendinti.<\/p>\n
Tai konstatav\u0119s, Konstitucinis Teismas toliau netyr\u0117, ar gin\u010dytos U\u017eimtumo \u012fstatymo nuostatos neprie\u0161tarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai\u00a0 \u201eAuk\u0161tasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno \u017emogaus sugeb\u0117jimus\u201c.<\/p>\n
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Konstitucinis Teismas \u0161iandien priimtu nutarimu pripa\u017eino, kad U\u017eimtumo \u012fstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. bir\u017eelio 6 d., 2017 m. gruod\u017eio 21 d. redakcijos) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja auk\u0161tojoje mokykloje pagal nuolatin\u0117s formos studij\u0173 programas, prie\u0161taravo (prie\u0161tarauja) Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai \u201eKiekvienas \u017emogus <…> turi …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18511,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[590,439,1949],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18506"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18506"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18506\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18509,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18506\/revisions\/18509"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18511"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18506"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18506"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18506"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}