Seime 2019-10-11 buvo \u012fregistruotas (reg. Nr. XIIIP-3948) visi\u0161kai naujo ir Lietuvoje nenaudoto tipo mokes\u010dio \u012fstatymo projektas \u2013 Lietuvos respublikos rinkos dalyvi\u0173 mokes\u010dio \u012fstatymo projektas (toliau \u2013 Projektas). Kaip nurodoma Projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te, pagrindinis projekto tikslas yra fiskalinis \u2013 Projektu siekiama sudaryti s\u0105lygas padidinti finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 \u012fna\u0161\u0105 u\u017etikrinant valstyb\u0117s biud\u017eeto pajamas, reikalingas vie\u0161osioms paslaugoms finansuoti ir valstyb\u0117 \u012fsipareigojimams vykdyti. Ai\u0161kinamajame ra\u0161te taip pat pa\u017eymima, kad finansin\u0117s paslaugos n\u0117ra apmokestinamos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010diu, o finansines paslaugas teikiantiems subjektas sudaryta galimyb\u0117 pasirinkti mok\u0117ti nuo finansini\u0173 paslaug\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokest\u012f yra ribota. Taip pat ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodoma, kad \u0161iuo metu bankams ir kredito \u012fstaigoms taikomos bendrosios pelno apmokestinimo taisykl\u0117s n\u0117ra pakankamai efektyvios (pakankamos) d\u0117l pelno mokes\u010dio mok\u0117jimo taisykli\u0173, sudaran\u010di\u0173 galimyb\u0119 apmokestinam\u0105sias pajamas suma\u017einti leid\u017eiam\u0173 atskaitym\u0173, \u012f kuriuos patenka ir specialieji atid\u0117jiniai abejotiniems aktyvams padengti, suma. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kaip nurodoma ai\u0161kinamajame ra\u0161te, Projektu si\u016bloma nustatyti nauj\u0105 special\u0173 mokest\u012f, kur\u012f mok\u0117t\u0173 tik kredito \u012fstaigos ir nustatyt\u0105 reguliuojam\u0105 skolinimo veikl\u0105 vykdantys subjektai. Kredito \u012fstaig\u0173 ir nustatyt\u0105 reguliuojam\u0105 skolinimo veikl\u0105 vykdan\u010di\u0173 subjekt\u0173 apmokestinimas naujuoju mokes\u010diu didint\u0173 \u012fplaukas \u012f valstyb\u0117s biud\u017eet\u0105, kurios reikalingos vie\u0161osioms paslaugoms finansuoti ir valstyb\u0117s \u012fsipareigojimams didinti. Taigi, kaip matyti i\u0161 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodyt\u0173 Projekto tiksl\u0173, pagrindinis (ir vienintelis) naujo mokes\u010dio tikslas yra fiskalinis, t. y. valstyb\u0117s biud\u017eeto pajam\u0173 didinimas.<\/p>\n
Vertinant pat\u012f \u012fstatymo projekt\u0105, pirmiausia atkreiptinas d\u0117mesys \u012f pasirinkt\u0105 mokes\u010dio pavadinim\u0105. Nors naujai si\u016blomas mokestis Projekte pavadintas finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 mokes\u010diu, ta\u010diau i\u0161 Projekte pateikto mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 s\u0105ra\u0161o matyti, kad i\u0161 esm\u0117s naujas mokestis yra taikomas tik pakankamai siaurai finans\u0173 sektoriaus dalyvi\u0173 grupei \u2013 Lietuvoje registruotiems bankams, u\u017esienio bank\u0173 filialams, kredito unijoms, vartojimo kredito ir kredito dav\u0117jams. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manytina, kad pasirinktas mokes\u010dio pavadinimas yra netikslus ir klaidinantis, nepagr\u012fstai sudarantis \u012fsp\u016bd\u012f, kad mokestis gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas visam finans\u0173 sektoriui.<\/p>\n
Vertinant Projekte nurodyt\u0105 mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 pasteb\u0117tina, kad visus \u012f mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftrauktus finans\u0173 rinkos dalyvius vienija teis\u0117 skolinti vartotojams, t. y. teis\u0117 teikti su paskolas, nesusijusias su verslo ar profesin\u0117mis reikm\u0117mis. Grei\u010diausiai d\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u012f mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 patenka ne visi skolinimo veikl\u0105 vykdantys subjektai \u2013 pavyzd\u017eiui, \u012f s\u0105ra\u0161\u0105 n\u0117ra \u012ftraukti faktoringo, lizingo paslaug\u0173 teik\u0117jai, sutelktinio finansavimo platformos, \u012fvair\u016bs investiciniai fondai, vykdantys analogi\u0161k\u0105 skolinimo veikl\u0105.<\/p>\n
Atliekant gilesn\u0119 Projekte pateikiamo mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 s\u0105ra\u0161o analiz\u0119, b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad vadovaujantis Projekto nuostatomis naujasis mokestis negal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas Europos S\u0105jungoje licencijuotiems bankams, veikiantiems Lietuvoje ne\u012fsteigus filialo, t. y. bankams, veikiantiems pagal Bank\u0173 \u012fstatymo 20 str. nuostatas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties galima konstatuoti tam tikr\u0105 diskriminacin\u012f naujojo mokes\u010dio aspekt\u0105 \u2013 Europos S\u0105jungos \u0161alyse licencijuotiems bankams ir kredito \u012fstaigoms, ne\u012fsisteigusioms Lietuvoje, sudaromos palankesn\u0117s veiklos ir paslaug\u0173 teikimo s\u0105lygos, negu t\u0105 pa\u010di\u0105 veikl\u0105 vykdantiems subjektams, kurie yra \u012fsisteig\u0119 Lietuvoje arba veikla vykdo \u012fsisteig\u0119 filial\u0105. Vienintelis \u012fsisteigusio ir ne\u012fsisteigusio toki\u0105 pa\u010di\u0105 veikl\u0105 vykdan\u010dio subjekto apmokestinimo kriterijus \u0161iuo atveju yra b\u016btent \u012fsisteigimas Lietuvoje (teritorinis \u012fsisteigimo kriterijus), tod\u0117l \u0161iuo atveju mokestis tur\u0117t\u0173 b\u016bti papildomai vertinamas per \u012fsisteigimo laisv\u0117s prizm\u0119 \u2013 manytina, kad Projekto 3 str. nuostatos, kurios nustato nevienodas apmokestinimo s\u0105lygas asmenims, priklausomai nuo j\u0173 \u012fsisteigimo vietos, gal\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017eintas kaip nesuderinamas su Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos Veikimo 49 str., nuostatomis, kurios draud\u017eia bet kokius \u012fsisteigimo laisv\u0117s ribojimus.<\/p>\n
Vadovaujantis Projekto nuostatomis, naujo mokes\u010dio baz\u0117 skiriasi priklausomai nuo mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojo kategorijos. Projektas nustato skirting\u0105 apmokestinimo baz\u0119 kredito \u012fstaigoms, vartojimo kredito dav\u0117jams ir kredito dav\u0117jams. Kredito \u012fstaig\u0173 mokes\u010dio baz\u0117 yra vidutinis metinis kredito \u012fstaigos turtas, skai\u010diuojamas kaip pra\u0117jusi\u0173 kalendorini\u0173 met\u0173 keturi\u0173 ketvir\u010di\u0173 pabaigos turto vert\u0117s paprastasis vidurkis, vir\u0161ijantis 300 mln. EUR. \u0160iuo atveju \u012f turto vert\u0119 ne\u012ftraukiama:<\/p>\n
Vertinant analizuojam\u0105 nuostat\u0105 teisin\u0117s technikos prasme, sunkiai paai\u0161kinama, k\u0105 rei\u0161kia \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo nuostata, kad \u012f mokes\u010dio baz\u0119 n\u0117ra \u012ftraukiamas \u201eskolinimas valstybei\u201c<\/em>. \u0160iuo atveju pati s\u0105voka \u201eskolinimas valstybei\u201c<\/em>, skirtingai nei kitos Projekto nurodytos neapmokestinamo turto kategorijos, n\u0117ra turtas. Abejoni\u0173 kyla d\u0117l to, kad n\u0117ra ai\u0161ku, kokia veikla yra laikoma skolinimu valstybei Projekto prasme. Nesuprantama, ar skolinimas valstybei apima tik skolinim\u0105 Lietuvos Respublikai (kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s skolos \u012fstatyme), ar ir apima skolinim\u0105 savivaldyb\u0117ms, valstyb\u0117s institucijoms ir \u012fstaigoms (visam vie\u0161ajam sektoriui, kaip kad tai yra numatyta pavyzd\u017eiui Rumunijoje). \u0160iuo atveju taip pat yra neai\u0161ku, ar skolinimas valstybei apima skolinim\u0105 kitoms Europos S\u0105jungos ir (ar) ne Europos S\u0105jungos (pavyzd\u017eiui Europos Ekonomin\u0117s Erdv\u0117s) valstyb\u0117ms. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties si\u016blytina i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ti ir tikslinti Projekte pateikt\u0105 kredito \u012fstaig\u0173 mokes\u010dio baz\u0117 nustatan\u010di\u0105 teis\u0117s norm\u0105, ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eiant atvejus ir turto kategorijas, kurios n\u0117ra \u012ftraukiamos \u012f kredito \u012fstaig\u0173 apmokestinam\u0105j\u0105 baz\u0119.<\/p>\n B\u016btina tikslinti arba ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti ir kitas su kredito \u012fstaig\u0173 mokestin\u0117s baz\u0117s skai\u010diavimo i\u0161imtimis susijusias s\u0105vokas. Pavyzd\u017eiui, kas yra laikoma kredito \u012fstaigos nuosavomis l\u0117\u0161omis, ar \u012f nuosav\u0173 l\u0117\u0161\u0173 s\u0105vok\u0105 patenka nuosavas kapitalas, kas yra laikoma grynaisiais pinigais (pavyzd\u017eiui Rumunijoje, grynieji pinigai n\u0117ra traukiami \u012f apmokestinam\u0105j\u0105 baz\u0119 su s\u0105lyga, kad jie yra b\u016btini kredito \u012fstaigos veiklai), l\u0117\u0161omis centriniame banke (kuriame?) ir pana\u0161iai.<\/p>\n Papildomai pasteb\u0117tina, kad Projekte pateiktas kredito \u012fstaig\u0173 mokes\u010dio baz\u0117s apibr\u0117\u017eimas yra kokybi\u0161kai naujas Lietuvos mokes\u010di\u0173 sistemoje ir nesiejamas nei su preki\u0173 ir paslaug\u0173 verte, nei su pajamomis \u2013 mokes\u010dio baz\u0117 yra siejama su specifinius kriterijus atitinkan\u010diu kredito \u012fstaig\u0173 turtu. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties manytina, kad papildomai \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui ir mokes\u010di\u0173 administratoriui teks sukurti kokybi\u0161kai naujas apmokestinamosios baz\u0117s skai\u010diavimo ir kontrol\u0117s proced\u016bras, o tam neabejotinai reik\u0117s skirti papildom\u0173 administracini\u0173 resurs\u0173. Projektu \u0161i\u0105 problem\u0105 si\u016bloma spr\u0119sti tiesiog pavedant Valstybinei mokes\u010di\u0173 inspekcijai prie Finans\u0173 ministerijos nustatyti mokes\u010dio deklaracijos form\u0105, jos u\u017epildymo tvark\u0105, kartu su deklaracija reikalaujamus pateikti kitus duomenis, ta\u010diau \u0161iuo atveju reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f tai, kad kredito \u012fstaig\u0173 kapitalo strukt\u016bra yra gana specifin\u0117 ir n\u0117ra pana\u0161i \u012f ne finans\u0173 \u012fstaig\u0173 kapitalo strukt\u016br\u0105, kadangi tai susij\u0119 su finans\u0173 prie\u017ei\u016bros institucij\u0173 nustatomais reikalavimais kredito \u012fstaig\u0173 veiklai. \u0160iuo atveju b\u016btent finans\u0173 prie\u017ei\u016bros institucijos turi daugiausia reikiam\u0173 duomen\u0173 ir pakankamai patirties, siekiant tinkamai \u012fvertinti kredito \u012fstaig\u0173 kapitalo atitikt\u012f \u012fvairiems su kredito \u012fstaig\u0173 veikla susijusiems reikalavimams. Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcija prie Finans\u0173 ministerijos neturi pakankamai kompetencijos, patirties ir duomen\u0173 kredito \u012fstaig\u0173 kapitalo strukt\u016bros vertinimui ir (ar) patikrinimui atlikti, tod\u0117l \u0161iuo atveju b\u016btina arba svarstyti klausim\u0105 apie mokes\u010dio administravimo perdavim\u0105 finans\u0173 prie\u017ei\u016bros institucijai (Lietuvos atveju \u2013 Lietuvos bankui), arba i\u0161 esm\u0117s stiprinti Valstybin\u0117 mokes\u010di\u0173 inspekcijos prie Finans\u0173 ministerijos kompetencijas kuriant specializuot\u0105, kredito \u012fstaig\u0173 prie\u017ei\u016bros funkcijoms atlikti skirt\u0105 padalin\u012f, kas, neabejotinai, reikalaus papildomai resurs\u0173 tinkamam naujo mokes\u010dio administravimui u\u017etikrinti.<\/p>\n Vertinant kredito \u012fstaig\u0173 mokes\u010dio baz\u0119 nustatan\u010di\u0105 teis\u0117s norm\u0105 prudencin\u0117s politikos ir reguliacine prasm\u0117mis, matyti, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas \u012f mokestin\u0119 baz\u0119 ne\u012ftraukdamas l\u0117\u0161\u0173, laikom\u0173 centriniame banke, gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 ir nuosav\u0173 l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 esm\u0117s siek\u0117 atleisti saugesnes ir ma\u017eesn\u0119 sistemin\u0119 rizik\u0105 kelian\u010dias turto grupes nuo apmokestinimo, tokiu atveju skatinant kredito \u012fstaigas nema\u017einti centriniame banke laikom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 sum\u0173, taip pat gryn\u0173j\u0173 pinig\u0173 kiekio, kuris gali b\u016bti siejamas ir su galimybe toliau teikti gyventoj\u0173 fizinio aptarnavimo banko skyriuose paslaugas, taip pat paskatinti nuosav\u0173 (ne skolint\u0173) l\u0117\u0161\u0173 naudojim\u0105 \u012fstaig\u0173 veiklos vykdymui. Tokios iniciatyvos, be abejo, bendrai yra siejamos su finansinio stabilumo didinimu ir yra vertintinos teigiamai. Pana\u0161ios nuostatos d\u0117l mokes\u010dio stabiliu laikomam finans\u0173 \u012fstaig\u0173 turtui netaikymo (eliminavimo i\u0161 mokestin\u0117s baz\u0117s), taikomos ir Lenkijoje, Vengrijoje, pana\u0161\u016bs pakeitimai planuojami Rumunijoje.<\/p>\n Vartojimo kredito dav\u0117jams ir kredito dav\u0117jams nustatyta mokestin\u012f baz\u0117 yra i\u0161 esm\u0117s beveik identi\u0161ka \u2013 mokestis skai\u010diuojamas nuo vidutin\u0117s metin\u0117s likusios gr\u0105\u017einti i\u0161mok\u0117t\u0173 vartojimo kredit\u0173 sumos (arba kredito dav\u0117j\u0173 atveju likusios gr\u0105\u017einti i\u0161mok\u0117t\u0173, su nekilnojamuoju turtu susijusi\u0173, kredit\u0173 sumos), skai\u010diuojamos kaip pra\u0117jusi\u0173 kalendorini\u0173 met\u0173 keturi\u0173 ketvir\u010di\u0173 pabaigos likusi\u0173 gr\u0105\u017einti skol\u0173 sumos paprastasis vidurkis, vir\u0161ijantis 300 mln. Tiek vartojimo kredito dav\u0117jams, tiek kredito dav\u0117jams taikoma mokes\u010dio baz\u0117, skirtingai nei kredito \u012fstaig\u0173 at\u017evilgiu, n\u0117ra siejama su veikloje naudojamo turto (kapitalo) strukt\u016bra. Toks \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo pasirinkimas gali b\u016bti ai\u0161kinamas per tai, kad kredito dav\u0117jai ir vartojimo kredito dav\u0117jai n\u0117ra kredito \u012fstaigos ir nedalyvauja ind\u0117li\u0173 draudimo programoje, tod\u0117l n\u0117ra tikslo \u0161i\u0173 subjekt\u0173 apmokestinimo sieti su papildomais reguliaciniais ar prudenciniais tikslais, skirtingai nei kredito \u012fstaig\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n Projektas nustato visoms mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 kategorijoms vienod\u0105 0,03 proc. m\u0117nesin\u012f mokes\u010dio tarif\u0105, kas i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia, kad mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 apmokestinamajam turtui bus taikomas bendras metinis 0,36 proc. mokes\u010dio tarifas. Lyginant su pana\u0161iais mokes\u010diais Rumunijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje, Lietuvoje taikomas mokes\u010dio tarifas i\u0161 esm\u0117s yra pats ma\u017eiausias.<\/p>\n Projekte yra nustatyti ir atvejai, kai nuo mokes\u010dio mok\u0117jimo atleid\u017eiama \u2013 visi atleidimo nuo mokes\u010dio atvejai i\u0161 esm\u0117s yra susij\u0119 su speciali\u0173j\u0173 veiklos pertvarkymo, gaivinimo priemoni\u0173, taip pat veiklos apribojimo (moratoriumo) taikymu (kredito \u012fstaig\u0173 atveju), bankroto, restrukt\u016brizavimo proced\u016br\u0173 taikymu.<\/p>\n Nors, kaip nurodoma Projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te, mokes\u010diu siekiama tik fiskalini\u0173 tiksl\u0173, neabejotinai naujas mokestis, kaip ir bet koks apmokestinimo pokytis, tur\u0117s ir reguliacin\u012f poveik\u012f finans\u0173 sektoriui. Vertinant bendrai Projektu si\u016blom\u0105 apmokestinimo iniciatyv\u0105 ir galim\u0105 jos reguliacin\u012f poveik\u012f, pasteb\u0117tina, kad, atmetus galimas gr\u0117smes d\u0117l mokes\u010dio prie\u0161taravimo Europos S\u0105jungos teisei, naujas mokestis gali tur\u0117ti stipr\u0173 reguliacin\u012f poveik\u012f esamai konkurencinei aplinkai \u2013 Europos S\u0105jungoje licencijuotiems bankams, ne\u012fsisteigusiems Lietuvoje, gali tapti patraukliau vykdyti veikl\u0105 Lietuvoje, ypa\u010d, jeigu ir toliau i\u0161liks finansini\u0173 paslaug\u0173 kainos did\u0117jimo tendencija.<\/p>\n Taip pat naujai si\u016blomas mokestis, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f nustatyt\u0105 300 mln. EUR vir\u0161ijan\u010di\u0105 turto apmokestinimo rib\u0105, veikt\u0173 kaip tam tikras stabdymo mechanizmas, nukreiptas tiek \u012f did\u017ei\u0173j\u0173 u\u017esienio bank\u0173 veiklos ribojim\u0105 ir esamos konkurencin\u0117s pad\u0117ties pabloginim\u0105, tiek \u012f esam\u0173 stipri\u0173 lietuvi\u0161ko kapitalo bank\u0173 tolimesnio augimo ribojim\u0105. Tuo pat metu mokestis veikt\u0173 kaip smulki\u0173 ir veikl\u0105 pradedan\u010di\u0173 kredito \u012fstaig\u0173 augim\u0105 skatinantis veiksnys, leid\u017eiantis smulkioms kredito \u012fstaigoms ir kitiems finansini\u0173 paslaug\u0173 teik\u0117jams \u012fgyti tam tikr\u0105 apmokestinimu pagr\u012fst\u0105 prana\u0161um\u0105 prie\u0161 stambesnius rinkos \u017eaid\u0117jus. \u0160iuo atveju konkurencin\u0117s aplinkos stiprinimas mokes\u010di\u0173 teis\u0117s normomis yra sveikintinas ir moksli\u0161kai pagr\u012fstas \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo siekis, nors ir toks tikslas n\u0117ra nurodomas ai\u0161kinamajame ra\u0161te. Mokslin\u0117s analiz\u0117s rezultatai \u012frodo, kad stiprus finans\u0173 sektoriaus reguliavimas daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 konkurencinei aplinkai ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 konkurencingumo augimas finans\u0173 sektoriuje yra siejamas su neigiamu poveikiu finans\u0173 sektoriaus stabilumui[1]<\/a>. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui ir prie\u017ei\u016bros institucijoms siekiant kaip \u012fmanoma grie\u017etesnio finans\u0173 sektoriaus reguliavimo, nat\u016braliai susidaro tam tikra konkurencin\u0117 disproporcija, kas galioja ne tik ma\u017eoms, bet ir labai didel\u0117ms rinkoms[2]<\/a>. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties papildom\u0173 mokes\u010di\u0173, toki\u0173 kaip si\u016blomo finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 mokestis, \u012fvedimas gali b\u016bti ne tik pateisinama, bet kartais net ir b\u016btina priemon\u0117 i\u0161taisyti d\u0117l padid\u0117jusio reguliavimo susidariusi\u0105 konkurencin\u0119 disproporcij\u0105, ta\u010diau \u0161iuo atveju netur\u0117t\u0173 b\u016bti pamir\u0161tama, kad tokia intervencija, jeigu ji \u012fgyvendinama netinkamai, gali tur\u0117ti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 finans\u0173 sektoriaus stabilumui.<\/p>\n Analizuojamo mokes\u010dio atveju, tokia neigiama \u012ftaka gali pasireik\u0161ti per tai, kad d\u0117l vien teritoriniu kriterijumi pagr\u012fsto apmokestinimo dalis Lietuvoje \u012fsisteigusi\u0173 ar veikl\u0105 per filial\u0105 vykdan\u010di\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 gali persitvarkyti ir veikl\u0105 vykdyti ne\u012fsiteigusios Lietuvoje, kas i\u0161 esm\u0117s apribot\u0173 ar apskritai panaikint\u0173 galimyb\u0119 Lietuvos bankui vykdyti toki\u0173 \u012fstaig\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Dar daugiau, ribojant stipri\u0173 ir stambi\u0173 kredito \u012fstaig\u0173 veikl\u0105, gali susidaryti tokia situacij\u0105, kad i\u0161augs silpnesni\u0173 ir ma\u017eesn\u012f stabilum\u0105 garantuojan\u010di\u0173 rinkos dalyvi\u0173 svoris ir \u012ftak\u0105 finans\u0173 sektoriui, kas finansinio stabilumo tikslu gal\u0117t\u0173 b\u016bti vertintina neigiamai d\u0117l did\u0117jan\u010dios institucin\u0117s rizikos. I\u0161 kitos pus\u0117s, toks \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo tikslas gali b\u016bti pagr\u012fstas siekiu spr\u0119sti li\u016bdnai pagars\u0117jusi\u0105 ir pla\u010diai pasaulyje paplitusi\u0105 \u201etoo big to fail<\/em>\u201c problem\u0105 bei u\u017ekirsti keli\u0105 per dideli\u0173 finans\u0173 \u012fstaig\u0173 atsiradimui ir (ar) tolimesniam augimui, siekiant u\u017etikrinti, kad j\u0173 galimas \u017elugimas v\u0117liau netapt\u0173 nepakeliama na\u0161ta valstyb\u0117s ekonomikai.<\/p>\n D\u0117l auk\u0161\u010diau nurodyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra b\u016btina \u012fvertinti galim\u0105 reguliacin\u012f mokes\u010dio poveik\u012f tiek finansiniam stabilumui, tiek konkurencinei aplinkai, o tam yra b\u016btinas glaudus \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ir finans\u0173 prie\u017ei\u016bros institucijos bendradarbiavimas, nors \u0161iuo atveju \u0161ioms institucijoms nat\u016braliai b\u016bdinga \u012fstatyminiu reguliavimu pagr\u012fsta tiksl\u0173 konfrontacija. Prie\u017ei\u016bros institucijai yra pavesta finans\u0173 sektoriaus stabilumo kontrol\u0117, kai tuo tarpu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas yra atsakingas ne tik u\u017e finans\u0173 sektoriaus stabilumo u\u017etikrinim\u0105, bet ir u\u017e konkurencin\u0117s aplinkos i\u0161saugojim\u0105 ir s\u0105\u017einingos konkurencijos skatinim\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties finans\u0173 sektoriaus reguliuotojui be jokios abejon\u0117s yra priimtinesn\u0117 didesnio stabilumo situacija neatsi\u017evelgiant \u012f galim\u0105 konkurencijos suma\u017e\u0117jim\u0105, kai tuo tarpu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tur\u0117t\u0173 siekti tiek s\u0105\u017einingos konkurencijos ir finansinio stabilumo balanso i\u0161saugojimo.<\/p>\n Vertinant Projektu si\u016blom\u0105 nauj\u0105 mokest\u012f per fiskalin\u0119 prizm\u0119, manytina, kad turto mokes\u010diai bendruoju atveju n\u0117ra laikytini pa\u010diais efektyviausiais fiskalinio apmokestinimo \u012frankiais, nors, vertinant konkre\u010diai finans\u0173 sektoriaus apmokestinimo efektyvum\u0105, turto mokes\u010diai yra laikytini efektyvesniais u\u017e tradicini\u0173 pajam\u0173 ar pelno mokes\u010di\u0173 taikym\u0105[3]<\/a>.<\/p>\n Lyginant nauj\u0105 mokest\u012f su pana\u0161iais \u0161iuo metu taikomais mokes\u010diais Lenkijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje, pasteb\u0117tina, kad mokestis yra pana\u0161iausias \u012f lenki\u0161k\u0105 pana\u0161aus mokes\u010dio versij\u0105, kur yra taikomas 0,036 proc. m\u0117nesinis tarifas kredito \u012fstaigoms ir vartojimo kredit\u0173 dav\u0117jams. Tiesa, Lenkijoje mokestis taikomas ir draudimo bendrov\u0117ms, t. y. \u017eenkliai platesniam mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 ratui (tod\u0117l mokestis tokiu atveju gal\u0117t\u0173 b\u016bti vadinamas finans\u0173 sektoriaus mokes\u010diu). Pasteb\u0117tina, kad neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kad Lenkijos finans\u0173 rinka yra nepalyginamai didesn\u0117 nei Lietuvos, vartojimo kredit\u0173 teik\u0117jams nustatyta mokes\u010dio baz\u0117 yra platesn\u0117 nei Lietuvoje \u2013 apmokestinamas vartojimo kredit\u0173 teik\u0117j\u0173 turtas, vir\u0161ijantis 200 mln. Lenkijos zlot\u0173, kai tuo tarp\u0173 Lietuvoje mokestis taikomas tik turtui, vir\u0161ijan\u010diam 300 mln. EUR \u2013 tokio dyd\u017eio vartojimo kredit\u0173 teik\u0117j\u0173 Lietuvoje papras\u010diausiai n\u0117ra ir grei\u010diausiai artimiausiu laiku ir nebus[4]<\/a>. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties Projekto 4 str. 2 ir 3 dalys, nustatan\u010dios mokes\u010dio baz\u0119 vartojimo kredit\u0173 teik\u0117jams ir kredit\u0173 dav\u0117jams gali b\u016bti vertintos kaip mirusios arba deklaratyvios teis\u0117s normos. Vertinant Lenkijos pavyzd\u012f ir Lenkijoje taikom\u0105 mokest\u012f, \u0161iuo atveju n\u0117ra pakankamai ai\u0161k\u016bs Projekto reng\u0117j\u0173 argumentai, d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nuspr\u0119sta Lietuvoje mokes\u010dio netaikyti draudimo bendrov\u0117ms. Jeigu, kaip nurodoma ai\u0161kinamajame ra\u0161te, mokestis tikrai yra pagr\u012fstas tik fiskaliniais tikslais, tai tokiu atveju n\u0117ra argument\u0173, kod\u0117l kredito \u012fstaigos tur\u0117t\u0173 b\u016bti apmokestinamos labiau, negu draudimo bendrov\u0117s, kadangi tiek draudimo, tiek kredito \u012fstaig\u0173 sektoriai naudojasi tomis pa\u010diomis su ma\u017eesne konkurencija susijusiomis privilegijomis.<\/p>\n Vertinant Lenkijos atvej\u012f, matyti, kad Lenkijos finans\u0173 sektoriaus turtas 2018 m. pabaigoje siek\u0117 beveik 443 milijardus eur\u0173, bank\u0173 ir draudimo bendrovi\u0173 mokestis biud\u017eetui atne\u0161\u0117 papildomai 0,88 milijardo eur\u0173 pajam\u0173. Palyginimui Lietuvoje bank\u0173 turtas, remiantis Lietuvos banko informacija, 2018 m. pabaigoje siek\u0117 28,6 milijardo eur\u0173. Vertinant Lenkijos pavyzd\u012f taip pat pasteb\u0117tina, kad neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kad Lenkijoje mokestis taip pat yra taikomas tik Lenkijoje registruotoms ar filial\u0105 turin\u010dioms kredito \u012fstaigoms, mokes\u010dio surinkimas nuo 2016 m. prad\u017eios, kada mokestis buvo \u012fvestas, iki 2018 m. ne\u017eymiai augo. Tiesa, mokes\u010dio augimas 2018 m. \u017eenkliai sul\u0117t\u0117jo ir atsiliko nuo bank\u0173 sektoriaus augimo, kas gali rodyti, kad \u017eenkliai i\u0161augo rinkos dalis, kuri\u0105 sudaro mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojai, kuri\u0173 veikla nepatenka \u012f mokestin\u0119 baz\u0119, t. y. arba i\u0161sipl\u0117t\u0117 smulkioms kredito \u012fstaigoms ir draudimo bendrov\u0117ms tenkanti rinkos dalis, arba veikl\u0105 intensyviau \u0117m\u0117 vykdyti Lenkijoje neregistruotos kredito \u012fstaigos. Taigi mokes\u010dio \u012fvedimas Lenkijoje neigiamos \u012ftakos finans\u0173 sektoriaus augimui nepadar\u0117, ry\u0161ki\u0173 ir mokes\u010dio atsiradimui prie\u0161taraujan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173 taip pat n\u0117ra \u012fvyk\u0119.<\/p>\n D\u0117l auk\u0161\u010diau nurodyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 manytina, kad pati naujo finans\u0173 sektoriaus dalyviams skirto mokes\u010dio iniciatyva, kaip id\u0117ja, tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertintina teigiamai, ta\u010diau naujo mokes\u010dio \u012fstatymo tekstas ir apmokestinimo principai reikalauja nuosekli\u0173 korekcij\u0173, taip pat prie\u0161 \u012fvedant nauj\u0105 mokest\u012f yra b\u016btina atlikti galim\u0105 tokio mokes\u010dio reguliacinio poveikio vertinim\u0105, siekiant \u012fsitikinti, kad naujo mokes\u010dio \u012fvedimas be planuojamo fiskalinio efekto nesukelt\u0173 nepageidaujamo neigiamo efekto.<\/p>\n Dr. Povilas Gruodis yra advokatas, VU TF Vie\u0161osios teis\u0117s katedros lektorius \u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Seime 2019-10-11 buvo \u012fregistruotas (reg. Nr. XIIIP-3948) visi\u0161kai naujo ir Lietuvoje nenaudoto tipo mokes\u010dio \u012fstatymo projektas \u2013 Lietuvos respublikos rinkos dalyvi\u0173 mokes\u010dio \u012fstatymo projektas (toliau \u2013 Projektas). Kaip nurodoma Projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te, pagrindinis projekto tikslas yra fiskalinis \u2013 Projektu siekiama sudaryti s\u0105lygas padidinti finans\u0173 rinkos dalyvi\u0173 \u012fna\u0161\u0105 u\u017etikrinant valstyb\u0117s biud\u017eeto pajamas, reikalingas vie\u0161osioms paslaugoms finansuoti …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18126,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[805,729,298,1374,1921],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18123"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18123"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18123\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18385,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18123\/revisions\/18385"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18126"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n