{"id":18023,"date":"2019-10-14T15:45:34","date_gmt":"2019-10-14T12:45:34","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=18023"},"modified":"2019-10-14T17:52:31","modified_gmt":"2019-10-14T14:52:31","slug":"18023","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/10\/14\/18023\/","title":{"rendered":"E. Jakubauskas. Teisinis \u201eunboxingas\u201c: CPK VII dalis. Galb\u016bt at\u0117jo laikas reformai?"},"content":{"rendered":"

Tarptautin\u0119 Lietuvos teism\u0173 jurisdikcij\u0105 reglamentuojan\u010dios nacionalin\u0117s proceso teis\u0117s normos i\u0161d\u0117stytos Civilinio proceso kodekso (toliau \u2013 CPK, Kodeksas, proceso \u012fstatymas) VII dalyje (780\u2013819 straipsniai). \u0160i Kodekso dalis nebuvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo bandymas reglamentuoti tarptautin\u012f civilin\u012f proces\u0105 \u2013 pirmosios Lietuvos dvi\u0161al\u0117s (ir tri\u0161al\u0117) teisin\u0117s pagalbos sutartys, reglamentuojan\u010dios, inter alia<\/em>, tarptautin\u0117s jurisdikcijos klausimus, su kitomis valstyb\u0117mis buvo suderintos ir pasira\u0161ytos pra\u0117jus vos keleriems metams nuo Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo (1992\u00a0m. su Latvija ir Estija, Baltarusija, Rusija; 1993\u00a0m. su Lenkija, Moldova, Ukraina). \u0160ios sutartys \u2013 be galo kuklios ir archaji\u0161kos, i\u0161 \u0161iandienin\u0117s teisin\u0117s sistemos poreiki\u0173 perspektyvos jau reikalaujan\u010dios modernizavimo. Ta\u010diau nesinori j\u0173 labai kritikuoti \u2013 vis d\u0117lto \u0161ie dokumentai pasira\u0161yti pa\u010dioje Nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje, jas sudariusioms valstyb\u0117ms pereinant nuo planin\u0117s prie rinkos ekonomikos, dar nevisi\u0161kai \u012fsivaizduojant, kokie bus visuomen\u0117s ir tarptautinio verslo poreikiai ateityje.<\/p>\n

Tuo tarpu naujasis CPK buvo priimtas 2002 metais, nuo pirm\u0173j\u0173 teisin\u0117s pagalbos sutar\u010di\u0173 pasira\u0161ymo pra\u0117jus de\u0161imtme\u010diui. Tokio laikotarpio pakanka tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 veikimo privalumams bei tr\u016bkumams identifikuoti ir Kodekse panaudoti labiausiai praktikoje pasiteisinusius sprendimus, be kita ko, papildant juos progresyviomis nuostatomis i\u0161 tuo metu dar ra\u0161alu kvep\u0117jusio Reglamento Nr. 44\/2001. Taigi, laiko buvo pakankamai, patirties semtis taip pat tur\u0117ta i\u0161 ko. Rezultatas \u2013 CPK VII dalis \u2013 jeigu ne teisin\u0117s minties \u0161edevras, tur\u0117jo b\u016bti bent jau solidus ir prakti\u0161kas teisinis instrumentas. Bet ar tikrai?<\/p>\n

Atlikime CPK VII dalies teisin\u012f \u201eunboxing\u0105\u201c. Jo metu neanalizuosiu aptariamo teisinio reguliavimo detaliai, tik trumpai ap\u017evelgsiu, kaip Kodekso VII dalis reguliuoja tokius i\u0161 pirmo \u017evilgsnio neprobleminius tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s klausimus kaip bendroji jurisdikcija, specialioji jurisdikcija, jurisdikciniai susitarimai, taip pat pateiksiu bendr\u0173 pasteb\u0117jim\u0173 d\u0117l dokumente naudojam\u0173 teisini\u0173 konstrukcij\u0173 ir naudojimo patogumo.<\/p>\n

CPK VII dal\u012f pradeda 780 straipsnis, nurodantis, kad \u201e\u0161io Kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautin\u0117 sutartis, kurios dalyv\u0117 yra Lietuvos Respublika, atitinkam\u0173 santyki\u0173 nereglamentuoja kitaip\u201c. \u0160ios eilut\u0117s skaitytojui nat\u016braliai sukelia klausim\u0105: o kaipgi yra su Europos S\u0105jungos teis\u0117s aktais? D\u0117l \u0161io klausimo tenka atsiversti Lietuvos Respublikos konstitucin\u012f akt\u0105 d\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje. Nelabai patogu, u\u017eima laiko, didesniam naudojimo patogumui, Lietuvai tapus ES nare, buvo galima nuostat\u0105 d\u0117l CPK VII dalies santykio su ES tarptautine privatine teise \u012fra\u0161yti ir \u012f CPK 780 straipsn\u012f. Vis d\u0117lto \u010dia n\u0117ra nieko kritinio, tod\u0117l skaitome toliau ir, nesustodami prie CPK 781 ir 782 straipsni\u0173 (nors tobulinti ir \u010dia yra k\u0105), einame prie didesni\u0173 \u012fdomybi\u0173.<\/p>\n

Antrajame skirsnyje, kuris pavadintas \u201eBendrosios nacionalinio teismingumo taisykl\u0117s\u201c ir kuriame tur\u0117t\u0173 b\u016bti tradicin\u0117, dar i\u0161 rom\u0117n\u0173 teis\u0117s at\u0117jusi actio sequitur forum rei<\/em> norma, yra sud\u0117ta ne kas kita, o specialiosios tarptautin\u0117s jurisdikcijos taisykl\u0117s bei i\u0161imtin\u0117s jurisdikcijos taisykl\u0117s atitinkam\u0173 kategorij\u0173 bylose \u2013 CPK 784 ir 785 straipsniai (jurisdikcijos normos \u0161eimos teisini\u0173 santyki\u0173 byloms bei t\u0117v\u0173 ir vaik\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 byloms). Tame pa\u010diame skirsnyje taip pat yra ir 786 straipsnis, nustatantis i\u0161imtin\u0119 Lietuvos teism\u0173 jurisdikcij\u0105 daiktini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 byloms d\u0117l nekilnojamojo turto. Keista? \u0160iek tiek.<\/p>\n

Tuomet kurgi yra tikroji bendrosios jurisdikcijos taisykl\u0117? Ie\u0161kome toliau ir randame j\u0105 CPK 787 straipsnio, kuris pavadintas \u201ePrincipai\u201c, 1 dalies 1 punkte, nurodan\u010diame, kad \u201ebylos, nagrin\u0117tinos gin\u010do teisena, ta\u010diau nei\u0161vardytos \u0161io Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teism\u0173 jurisdikcijai, jeigu atsakovas ie\u0161kinio \u012fteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatin\u0119 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 ar gyvena\u201c.<\/p>\n

Neai\u0161ku d\u0117l ko, bet min\u0117ta bendrosios jurisdikcijos norma \u012fra\u0161yta tame pa\u010diame straipsnyje su kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jurisdikcijos taisykl\u0117mis, kurios pagal savo esm\u0119 i\u0161 ties\u0173 yra jokie ne principai, o atitinkamai quasi in rem<\/em>, in rem<\/em> bei specialiosios jurisdikcijos taisykl\u0117s. Toks norm\u0173 vietos teis\u0117s akte parinkimas, nors ir klaidingas teori\u0161kai, galb\u016bt neb\u016bt\u0173 labai tragi\u0161kas praktine prasme \u2013 dauguma \u0161i\u0173 norm\u0173 yra bendro pob\u016bd\u017eio, taigi i\u0161 b\u0117dos gal\u0117t\u0173 b\u016bti viename straipsnyje. Nepaisant to, kur kas daugiau keblum\u0173 kelia \u0161ia norma \u012ftvirtinta teisinio reglamentavimo schema \u2013 CPK 787 straipsnis pirmiausia pateikia nuorod\u0105 \u012f teisenos r\u016b\u0161\u012f, suteikia prioritet\u0105 LIX skyriaus 2 skirsnio nuostatoms ir tik tuomet gali b\u016bti taikomas pats. Toks reguliavimo mechanizmas ne tik labai nepatogus, bet ir neatitinka bendrosios jurisdikcijos esm\u0117s (apie tai \u017er. \u017eemiau).<\/p>\n

Taigi tai, kas progresyviose kodifikacijose yra laikoma bendrosios tarptautin\u0117s jurisdikcijos taisykle, m\u016bs\u0173 CPK VII dalies 787 straipsnyje, sumai\u0161ius su kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 jurisdikcijos taisykl\u0117mis, tapo \u201eprincipais\u201c ir nukeliavo \u012f LIX skyriaus 3 skirsn\u012f, o tai, kas tur\u0117t\u0173 b\u016bti specialiosios jurisdikcijos taisykl\u0117s, tapo \u201ebendrosiomis\u201c taisykl\u0117mis, bet, nepaisant to, ka\u017ekod\u0117l gavo prioritet\u0105 prie\u0161 \u201eprincipus\u201c ir atsid\u016br\u0117 to paties skyriaus 2 skirsnyje. Visos \u0161ios painiavos b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti pirmiausia (ir be joki\u0173 perteklini\u0173 s\u0105saj\u0173 su teisenos r\u016b\u0161imis \u2013 jos ne tik yra nereikalingos, apsunkina darb\u0105 ir \u012fvelia papildomos sumai\u0161ties \u012f ir taip netobul\u0105 reguliavim\u0105) i\u0161d\u0117stant bendr\u0105j\u0105 jurisdikcij\u0105, o toliau jau gra\u017eiai i\u0161d\u0117liojant kit\u0173 jurisdikcijos r\u016b\u0161i\u0173 normas ir u\u017e j\u0173 surikiuojant bendrai taikomas procesines normas (pvz., CPK 782\u00a0straipsn\u012f (ex officio<\/em> jurisdikcijos patikrinimas), CPK 781 straipsn\u012f (perpetuatio fori<\/em>) ir kt.).<\/p>\n

Galb\u016bt pernelyg kritikuoju formalius dalykus? Nemanau \u2013 jurisdikcijos taisykl\u0117s turi b\u016bti paprastos ir lengvai nusp\u0117jamos, asmuo netur\u0117t\u0173 narplioti Gordijo mazgo, kreipdamasis \u012f teism\u0105, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad \u0161i CPK dalis ypa\u010d aktuali u\u017esienio subjektams, kurie gali netur\u0117ti sistemini\u0173 lietuvi\u0161ko civilinio proceso \u017eini\u0173. Tod\u0117l kokybi\u0161kas reguliavimas reikalauja ai\u0161kios norm\u0173 login\u0117s strukt\u016bros ir lengvai suprantamo j\u0173 tarpusavio santykio. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties jurisdikcijos taisykli\u0173 skirstymas \u012f r\u016b\u0161is n\u0117ra savitikslis dalykas. Tikriausiai svarbiausia bendrosios jurisdikcijos ypatyb\u0117 yra ta, kad ji gali koegzistuoti, pavyzd\u017eiui, su speciali\u0105ja jurisdikcija. \u0160iuo atveju pasirinkimo reik\u0161ti ie\u0161kin\u012f pagal bendr\u0105j\u0105 ar speciali\u0105j\u0105 taisykl\u0119 prerogatyva tenka ie\u0161kovui (pavyzd\u017eiui, jam gali b\u016bti papras\u010diau \u012frodyti vien\u0105 ar kit\u0105 jurisdikcijos pagrind\u0105 sudaran\u010dias faktines aplinkybes). B\u016btent tod\u0117l reguliavimas turi b\u016bti toks, kad ir ne teisininkui b\u016bt\u0173 ai\u0161ku, kur yra bendroji jurisdikcija, o kur \u2013 specialioji. Kaip min\u0117ta, \u0161iuo metu galiojantis reguliavimas bendrosios jurisdikcijos taisykl\u0119 leid\u017eia taikyti, kai netaikomos specialiosios, o tai konceptualiai neatitinka \u012fprastos bendrosios jurisdikcijos logikos.<\/p>\n

Galb\u016bt jurisdikciniai susitarimai proceso \u012fstatyme sureguliuoti kokybi\u0161kiau? Deja. Ne\u017einia kod\u0117l, bet prorogacin\u012f susitarim\u0105 skirta reglamentuoti CPK 787 straipsnio 2 dalies norma, nurodanti, jog \u201e\u0161alys gali ra\u0161tu susitarti, kad turtiniai gin\u010dai bus sprend\u017eiami Lietuvos Respublikos teismuose\u201c, Kodekse pri\u0161lieta prie jau min\u0117t\u0173 \u201eprincip\u0173\u201c, o derogacin\u012f susitarim\u0105 reglamentuojanti norma i\u0161skirta \u012f atskir\u0105 788 straipsn\u012f, kurio 1 dalyje nurodoma, kad \u201e\u016bkin\u0117s komercin\u0117s veiklos subjektai gali ra\u0161tu susitarti, kad gin\u010dai, kylantys i\u0161 sutartini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173, bus nagrin\u0117jami ne Lietuvos teismuose, jeigu \u0161is susitarimas neprie\u0161tarauja tos valstyb\u0117s, kurios teism\u0173 kompetencijai numatoma priskirti gin\u010do nagrin\u0117jim\u0105, teisei. \u0160is susitarimas negalimas d\u0117l byl\u0173, kurioms numatoma i\u0161imtin\u0117 Lietuvos Respublikos teism\u0173 kompetencija\u201c.<\/p>\n

Sistemi\u0161kai skaitant CPK 787 straipsnio 2 dal\u012f ir 788 straipsnio 1 dal\u012f, skaitytojui neabejotinai kils akivaizd\u016bs klausimai: 1) kod\u0117l jurisdikcijos prorogacija gali naudotis visi (\u201e\u0161alys\u201c), o deroguoti leista tik \u201e\u016bkin\u0117s komercin\u0117s veiklos subjektams\u201c; 2) kod\u0117l neturtini\u0173 gin\u010d\u0173 atveju negalima prorogacija; 3) kod\u0117l negalima deroguoti d\u0117l deliktini\u0173 reikalavim\u0173 (norma kalba apie \u201egin\u010dus, kylan\u010dius i\u0161 sutartini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173\u201c), pavyzd\u017eiui, jau po gin\u010do kilimo; 4) kaip veikia \u0161i norma, kai reikalavimas per se<\/em> yra ne sutartinis, bet susij\u0119s su sutartiniais santykiais; 5) kod\u0117l Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas nori saugoti kitos valstyb\u0117s vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105 (\u201ejeigu \u0161is susitarimas neprie\u0161tarauja tos valstyb\u0117s, kurios teism\u0173 kompetencijai numatoma priskirti gin\u010do nagrin\u0117jim\u0105, teisei\u201c); 6) kaip praktikoje tur\u0117t\u0173 atrodyti ie\u0161kinio pri\u0117mimo stadija, jeigu, jos metu atliekant jurisdikcijos patikrinim\u0105 ir susid\u016brus su derogaciniu susitarimu, be tokio susitarimo egzistavimo, galiojimo ir rib\u0173 klausimo, dar reikia ai\u0161kintis ir u\u017esienio teis\u0117s turin\u012f; 7) kaip \u0161iuo atveju tur\u0117t\u0173 veikti CPK 808 straipsnis, t. y. kas turi pareig\u0105 nustatyti u\u017esienio teis\u0117s turin\u012f \u2013 \u0161alys, nes nustat\u0117 sutartyje jurisdikcin\u012f susitarim\u0105, ar teismas, nes \u012fstatymas nustato jam pareig\u0105 patikrinti, ar \u0161ali\u0173 susitarimas neprie\u0161tarauja u\u017esienio teisei. Nors min\u0117tos teis\u0117s normos lengvai \u201ei\u0161tiesinamos\u201c teis\u0117s ai\u0161kinimo b\u016bdu, vis d\u0117lto tenka pripa\u017einti, kad reguliavimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir geresnis.<\/p>\n

Galiausiai reikia ap\u017evelgti ir tai, ko n\u0117ra \u201epakuot\u0117je\u201c. Kadangi n\u0117ra daug ko, apsiribosiu dviem, mano manymu, aktualiausiais pavyzd\u017eiais: 1) CPK VII dalyje n\u0117ra savaranki\u0161k\u0173 tarptautin\u0117s jurisdikcijos norm\u0173 reikalavimams, kylantiems i\u0161 sutar\u010di\u0173, ir reikalavimams, kylantiems i\u0161 delikt\u0173; 2) taip pat n\u0117ra norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 tarptautin\u0117s jurisdikcijos klausimus skirtingose valstyb\u0117se reziduojan\u010di\u0173 atsakov\u0173 daugeto atveju.<\/p>\n

Taisykl\u0117s, reglamentuojan\u010dios jurisdikcij\u0105 reikalavimams, kylantiems i\u0161 sutarties, kylantiems i\u0161 delikto ar esant atsakov\u0173 daugetui, savo esme yra paprastos specialiosios jurisdikcijos taisykl\u0117s. Specialioji jurisdikcija, skirtingai nei bendroji jurisdikcija, kuri gali b\u016bti taikoma nepriklausomai nuo gin\u010do r\u016b\u0161ies, yra skirta tik konkre\u010dioms gin\u010d\u0173 r\u016b\u0161ims, kurias \u012fvardija pati jas \u012ftvirtinanti teis\u0117s norma. Specialiosios jurisdikcijos taisykli\u0173 teisin\u0117 logika yra (tur\u0117t\u0173 b\u016bti) pagr\u012fsta konkretaus gin\u010do ir teismo ry\u0161iu, kuris ir pateisina atitinkamos valstyb\u0117s teism\u0173 jurisdikcij\u0105. Kitu atveju, nesant tarp gin\u010do ir valstyb\u0117s pakankamo ry\u0161io, \u0161ios valstyb\u0117s teism\u0173 jurisdikcija laikoma grobuoni\u0161ka (\u017er., pvz., Pranc\u016bzijos CK 14 ir 15 straipsnius). Taigi konkre\u010di\u0173 gin\u010d\u0173 kategorij\u0173 ry\u0161ys su valstybe teis\u0117s akte normaliu atveju tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161rei\u0161kiamas atitinkamais jungiamaisiais faktoriais, priklausomai nuo kuri\u0173 buvimo tos valstyb\u0117s teismas sprend\u017eia, ar prisiimti jurisdikcij\u0105, o bylos \u0161alys gali modeliuoti savo bylin\u0117jimosi taktik\u0105. Visa tai turi b\u016bti nurodyta \u012fstatyme, t. y. kokiais konkre\u010diais atvejais yra laikoma, kad atitinkamos kategorijos gin\u010dai turi pakankam\u0105 ry\u0161\u012f su Lietuva.<\/p>\n

Kalbant konkre\u010diai apie jau min\u0117tas atskiras specialiosios jurisdikcijos taisykles sutartiniams ir deliktiniams reikalavimams, akivaizdu, kad abiej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 reikalavim\u0173 jurisdikcijai aktual\u016bs jungiamieji faktoriai yra visi\u0161kai skirtingi ir to prie\u017eas\u010di\u0173 nereikia ai\u0161kinti. Tuo tarpu m\u016bs\u0173 CPK sutartini\u0173 ir deliktini\u0173 reikalavim\u0173 jurisdikcijai aktual\u016bs jungiamieji faktoriai liko net ne\u012fvertinti ir atitinkamai \u0161iame \u012fstatyme ne\u012ftvirtinti. Tod\u0117l situacija yra tokia, kad sutartini\u0173 ir deliktini\u0173 reikalavim\u0173 tarptautin\u0119 jurisdikcij\u0105 reglamentuoja i\u0161 esm\u0117s vienintel\u0117 norma, suteikianti Lietuvos teismams jurisdikcij\u0105, kai \u201egin\u010do dalykas yra <…> prievol\u0117, kuri atsirado arba turi b\u016bti \u012fvykdyta Lietuvoje\u201c. Nekelia abejoni\u0173, kad galiojantis reguliavimas \u2013 archaji\u0161kas, visi\u0161kai nepritaikytas tarptautin\u0117je privatin\u0117je teis\u0117je susiklostan\u010di\u0173 situacij\u0173 \u012fvairovei, ir netgi gali b\u016bti labai problemi\u0161kas (pvz., tarptautinio actio Pauliana<\/em> atveju).<\/p>\n

Kiek tai susij\u0119 su atsakov\u0173 daugetu, poreikis \u012ftraukti kelis skirtingose valstyb\u0117se reziduojan\u010dius subjektus kaip atsakovus byloje da\u017eniausiai rodo esant tam tikr\u0105 bendrum\u0105 (pvz., bendrai delikt\u0105 padar\u0119 asmenys, tos pa\u010dios sandori\u0173 grandin\u0117s dalyviai ir kt.). \u0160is bendrumas \u012fprastai pateisina specialiosios jurisdikcijos taisykl\u0117s atsakov\u0173 daugetui nustatym\u0105 proceso teis\u0117s akte ir reikalavim\u0173 akumuliavimo viename forume galimyb\u0119. Tokios galimyb\u0117s nesant, teismai, taikydami pozityvi\u0105j\u0105 teis\u0119, nustato jurisdikcij\u0105 kiekvienam atsakovui atskirai. Taigi da\u017enai pagal galiojant\u012f reguliavim\u0105 teismas turi jurisdikcij\u0105 tik d\u0117l vieno i\u0161 atsakov\u0173 (pvz., atsakovas turi nuolatin\u0119 gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 Lietuvoje), nors situacijos esm\u0117 reikalauja bendro nagrin\u0117jimo. Jurisdikcija tik vieno i\u0161 atsakov\u0173 at\u017evilgiu, net jeigu ir b\u016bt\u0173 nustatyta, b\u016bt\u0173 beprasm\u0117 \u2013 akivaizdu, kad teismas tokiose situacijose negali i\u0161spr\u0119sti gin\u010do tik d\u0117l vieno i\u0161 atsakov\u0173. Kitoks ai\u0161kinimas reik\u0161t\u0173 sprendim\u0105 d\u0117l \u012f byl\u0105 ne\u012ftraukt\u0173 asmen\u0173 ir absoliut\u0173 procesinio sprendimo negaliojimo pagrind\u0105. Be to, kadangi n\u0117ra ai\u0161ku, koks teisinis reguliavimas \u012ftvirtintas kitos valstyb\u0117s, turin\u010dios jurisdikcij\u0105 kito atsakovo at\u017evilgiu, teis\u0117s aktuose, visi\u0161kai realios situacijos, kad \u0161is teismas pagal lex fori<\/em> netur\u0117s jurisdikcijos subjekto i\u0161 Lietuvos at\u017evilgiu, taigi ie\u0161kovui kyla reali gr\u0117sm\u0117 likti be teismo.<\/p>\n

Ar mums reikia geresnio instrumento? Neabejotinai. U\u017esienio valstybi\u0173, santykiuose su kuriomis taikytinos CPK tarptautin\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s normos, yra labai daug \u2013 CPK VII dalis taikoma tuomet, kai bylai netaikomi Europos S\u0105jungos reglamentai, taip pat tuo atveju, jeigu Lietuvos ir kitos susijusios valstyb\u0117s nesaisto tarptautin\u0117 sutartis, kurioje b\u016bt\u0173 sureguliuoti atitinkami klausimai. Tod\u0117l \u0161is teis\u0117s aktas i\u0161lieka aktualus. Lietuvos, kaip Europos S\u0105jungos valstyb\u0117s nar\u0117s, teism\u0173 priimtiems sprendimams Briuselio re\u017eimas taikomas nepriklausomai nuo j\u0173 jurisdikcijos teisinio pagrindo, taigi kokybi\u0161k\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 b\u016btina tur\u0117ti ir d\u0117l \u0161ios prie\u017easties.<\/p>\n

Deja, \u0161ios CPK VII dalies problemos toli gra\u017eu n\u0117ra vienintel\u0117s, o reguliavimo pakeitimai paprastai \u0161ios Kodekso dalies taip ir nepasiekia. Taigi, galb\u016bt at\u0117jo laikas reformai?<\/p>\n

Pareng\u0117 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo konsultantas Ernestas Jakubauskas<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Tarptautin\u0119 Lietuvos teism\u0173 jurisdikcij\u0105 reglamentuojan\u010dios nacionalin\u0117s proceso teis\u0117s normos i\u0161d\u0117stytos Civilinio proceso kodekso (toliau \u2013 CPK, Kodeksas, proceso \u012fstatymas) VII dalyje (780\u2013819 straipsniai). \u0160i Kodekso dalis nebuvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo bandymas reglamentuoti tarptautin\u012f civilin\u012f proces\u0105 \u2013 pirmosios Lietuvos dvi\u0161al\u0117s (ir tri\u0161al\u0117) teisin\u0117s pagalbos sutartys, reglamentuojan\u010dios, inter alia, tarptautin\u0117s jurisdikcijos klausimus, su kitomis valstyb\u0117mis …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":18024,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[620,221,1915,366,1714],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18023"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18023"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18023\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18026,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18023\/revisions\/18026"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18024"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18023"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18023"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18023"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}