{"id":17604,"date":"2019-09-27T09:49:50","date_gmt":"2019-09-27T06:49:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=17604"},"modified":"2019-09-29T11:11:22","modified_gmt":"2019-09-29T08:11:22","slug":"m-mikalopas-darbo-pareigu-pazeidimas-kaip-nepadaryti-klaidos-procedurose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/09\/27\/m-mikalopas-darbo-pareigu-pazeidimas-kaip-nepadaryti-klaidos-procedurose\/","title":{"rendered":"M. Mikalopas. Darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas \u2013 kaip nepadaryti klaidos proced\u016brose"},"content":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) visi\u0161kai naujoje (2019-09-26) byloje Nr. e3K-3-276-248\/2019<\/a> pateik\u0117 atsakymus \u012f kai kuriuos klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s, kurie iki \u0161iol teismin\u0117je praktikoje (kalbant apie nauj\u0105j\u012f DK) nebuvo gvildenti.<\/p>\n

Nurodytoje byloje i\u0161 darbo u\u017e darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimus darbuotojas buvo atleistas senojo (galiojusio iki 2017-07-01) ir naujojo (\u012fsigaliojusio 2017-07-01) DK sand\u016broje. Taigi gr\u012fsdamas savo reikalavimus darbuotojas teig\u0117, kad apskritai nepadar\u0117 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173; kad i\u0161 darbo jis atleistas negavus VDI teritorinio skyriaus vadovo ra\u0161ytinio sutikimo (darbuotojas buvo profesin\u0117s s\u0105jungos pirmininkas); kad pa\u017eeidimai, kuriais jis kaltinamas, atlikti vykdant susitarime d\u0117l papildomo darbo numatytas funkcijas, o ne tas, kurios sulygtos darbo sutartimi.<\/p>\n

Analizuojamoje byloje LAT skyr\u0117 d\u0117mes\u012f darbo sutarties nutraukimo DK 58 str. pagrindu proced\u016broms, tod\u0117l yra naudinga atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kai kuriuos i\u0161ai\u0161kinimus.<\/p>\n

Pirma<\/strong>, LAT spr\u0119sdamas gin\u010d\u0105 nurod\u0117, jog 2002 m. DK buvo \u012ftvirtinta reikalavimo pasiai\u0161kinti forma \u2013 ra\u0161tu, 2016 m. DK reikalavimo forma nenurodyta. Be to, 2002 m. DK nuobaud\u0105 darbuotojui buvo galima skirti be darbuotojo paai\u0161kinimo, jei jis per darbdavio nustatyt\u0105 termin\u0105 paai\u0161kinimo nepateikia be svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, 2016 m. DK \u012ftvirtinta nuostata, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutart\u012f, jei darbuotojas per darbdavio nustatyt\u0105 proting\u0105 termin\u0105 paai\u0161kinimo nepateikia, t. y. nepriklausomai nuo nepateikimo prie\u017eas\u010di\u0173. Kitaip tariant, LAT \u012fveda standart\u0105 pa\u010diam darbuotojui b\u016bti r\u016bpestingu ir nepriklausomai nuo prie\u017eas\u010di\u0173 pateikti savo pozicij\u0105 d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo, kuriuo jis yra kaltinamas.<\/p>\n

Kalbant apie reikalavimo pasiai\u0161kinti ir paties pasiai\u0161kinimo form\u0105, reikia akcentuoti, kad, nors savaime pats formos reikalavimas DK 58 str. n\u0117ra \u012ftvirtintas, ta\u010diau sistemi\u0161kai reikia vadovautis ir DK 25 str. 2 d., kurioje numatyta, kad dokument\u0173 ir informacijos tinkamu pateikimu ra\u0161tu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami \u012fprastai naudojamomis informacini\u0173 technologij\u0173 priemon\u0117mis (elektroniniu pa\u0161tu, mobiliaisiais \u012frenginiais ir kita) su s\u0105lyga, kad \u012fmanoma nustatyti informacijos turin\u012f, jos pateik\u0117j\u0105, pateikimo fakt\u0105 ir laik\u0105, taip pat sudarytos protingos galimyb\u0117s j\u0105 i\u0161saugoti.<\/p>\n

Antra<\/strong>, svarbus i\u0161ai\u0161kinimas yra d\u0117l darbuotojo elgesio \u012fvertinimo termino. Pagal 2002 m. DK skirti drausmin\u0119 nuobaud\u0105 \u2013 atleisti i\u0161 darbo u\u017e darbo drausm\u0117s pa\u017eeidim\u0105 (kaip ir kit\u0173 drausmini\u0173 nuobaud\u0173 taikymo atvejais) \u2013 buvo galima ne v\u0117liau kaip per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo tos dienos, kai pa\u017eeidimas paai\u0161k\u0117jo, ne\u012fskaitant laiko, kur\u012f darbuotojas nebuvo darbe d\u0117l ligos, buvo komandiruot\u0117je arba atostogavo, o i\u0161k\u0117lus baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 \u2013 ne v\u0117liau kaip per du m\u0117nesius nuo baud\u017eiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprend\u017eio \u012fsiteis\u0117jimo dienos (241 straipsnio 1 dalis). <\/em>Pagal 2016 m. DK sprendimas nutraukti darbo sutart\u012f turi b\u016bti priimtas ne v\u0117liau kaip per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo (58\u00a0straipsnio 6 dalis), taigi jame nenurodyta termino prat\u0119simo galimyb\u0117 d\u0117l ligos ir kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, nustatyt\u0173 2002 m. DK. Toki\u0105 pa\u010di\u0105 nuomon\u0119 d\u0117l auk\u0161\u010diau nurodyto i\u0161ai\u0161kinimo esu akcentav\u0119s ir DK komentare: laikytina, kad paai\u0161k\u0117jus darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimui, net ir darbuotojo nebuvimo darbe atveju, darbdavys tur\u0117t\u0173 per DK 58\u00a0str. 6 d. numatyt\u0105 laikotarp\u012f \u012fvertinti darbuotojo elges\u012f ir priimti atitinkam\u0105 sprendim\u0105 bei apie j\u012f informuoti darbuotoj\u0105. Esant sprendimui nutraukti darbo sutart\u012f, reik\u0117t\u0173 perkelti atleidimo dat\u0105 \u012f pirm\u0105 dien\u0105, kai darbuotojas gr\u012f\u017eta \u012f darb\u0105.<\/p>\n

Tre\u010dia<\/strong>, sprend\u017eiant, ar nebuvo praleistas terminas darbo sutar\u010diai nutraukti, b\u016btina nustatyti darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo moment\u0105. Kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo jam diena laikoma ta diena, kuri\u0105 apie darbuotojo padaryt\u0105 pa\u017eeidim\u0105 tapo \u017einoma darbdavio atstovams \u2013 juridinio asmens vadovui, administracijos pareig\u016bnams. \u0160ios konkre\u010dios bylos atveju LAT laik\u0117, kad darbdavio administracija apie darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 su\u017einojo ne tada, kai buvo sura\u0161ytas dokument\u0173 pa\u0117mimo aktas (ankstesn\u0117 data), o tada, kai apie pa\u017eeidim\u0105 administracija buvo informuota kit\u0173 darbuotoj\u0173 tarnybiniu prane\u0161imu (v\u0117lesn\u0117 data).<\/p>\n

Ketvirta<\/strong>, praktikoje buvo i\u0161kil\u0119 klausim\u0173, ar DK\u00a0168 str. 3 d. numatyta garantija darbuotoj\u0173 atstovams tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikoma tik atleid\u017eiant juos i\u0161 darbo darbdavio iniciatyva nesant j\u0173 kalt\u0117s, ar tokia garantija, visgi, taikoma ir atleidimo d\u0117l kalt\u0117s atveju. LAT atsakydamas \u012f \u0161i klausim\u0105 formuoja toki\u0105 praktik\u0105: DK\u00a0168 straipsnio 3 dalis nurodo, kad darbuotojai be atitinkamo VDI vadovo sutikimo negali b\u016bti atleisti i\u0161 darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia. Atleidim\u0105 darbdavio iniciatyva reglamentuoja du DK straipsniai \u2013 57 (be darbuotojo kalt\u0117s) ir 58 (d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s). \u012estatym\u0173 leid\u0117jui nenurod\u017eius, kad atleid\u017eiant darbdavio iniciatyva sutikimo reikia tik tam tikrais atvejais, laikytina, kad VDI vadovo sutikimas reikalingas visais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, taigi ir atleid\u017eiant u\u017e \u0161iurk\u0161t\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n

Penkta<\/strong>, LAT akcentuoja kad atitinkamo VDI pareig\u016bno sutikimas atleid\u017eiant i\u0161 darbo darbuotoj\u0173 atstovavim\u0105 \u012fgyvendinan\u010dius asmenis d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo yra b\u016btinas, o darbo sutarties nutraukimas be tokio sutikimo negalimas. \u0160io reikalavimo nesilaikymas yra savaranki\u0161kas pagrindas darbo sutarties nutraukim\u0105 pripa\u017einti neteis\u0117tu. Kitaip tariant, LAT nelaiko DK\u00a0168 str. 3 d. \u012ftvirtintos garantijos formaliu pa\u017eeidimu ir nurodo, kad i\u0161 esm\u0117s visais atvejais nesilaikius DK 168 str. 3 d. nurodytos proced\u016bros, darbo sutarties nutraukimas b\u016bt\u0173 pripa\u017e\u012fstamas neteis\u0117tu.<\/p>\n

\u0160e\u0161ta<\/strong>, byloje dar kart\u0105 primintas savavaliavimo, kaip darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo, apibr\u0117\u017eimas: akivaizdus teis\u0117s akt\u0173 nuostat\u0173, pareig\u0173 vykdymo arba teisi\u0173 \u012fgyvendinimo tvarkos nepaisymas; tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti, pavyzd\u017eiui, darbuotojo veikimas akivaizd\u017eiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksm\u0173 atlikimas ignoruojant privalom\u0105 j\u0173 atlikimo tvark\u0105 ir pan. Nors 2016 m. DK savavaliavimas nenurodytas prie \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173, ta\u010diau j\u012f, kaip \u0161iurk\u0161t\u0173, darbdavys gali \u012ftvirtinti lokaliuose teis\u0117s aktuose. Taip pat savavaliavimo po\u017eymiai gali b\u016bti reik\u0161mingi nusprendus atleisti darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo darbdavio valia (DK 59 str.).<\/p>\n

Septinta<\/strong>, LAT nurod\u0117, kad pagal 2016 m. DK 35 straipsn\u012f susitarimas d\u0117l papildomo darbo nelaikytinas atskira darbo sutartimi. Tod\u0117l darbdaviui d\u0117l darbuotojo padaryt\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173 praradus pasitik\u0117jim\u0105 juo, darbo sutartis nutraukiama, taigi pasibaigia darbuotojo tiek pagrindin\u0117s, tiek papildomos funkcijos. Taigi laikytina, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas \u0161iurk\u0161t\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 padaro atlikdamas darbo funkcijas, sulygtas susitarimu d\u0117l papildomo darbo, tai vis tiek b\u016bt\u0173 pagrindas nutraukti bendr\u0105 darbo santyk\u012f su darbuotoju.<\/p>\n

Mantas Mikalopas yra\u00a0Advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos iLAW partneris, advokatas\u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) visi\u0161kai naujoje (2019-09-26) byloje Nr. e3K-3-276-248\/2019 pateik\u0117 atsakymus \u012f kai kuriuos klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s, kurie iki \u0161iol teismin\u0117je praktikoje (kalbant apie nauj\u0105j\u012f DK) nebuvo gvildenti. Nurodytoje byloje i\u0161 darbo u\u017e darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimus darbuotojas buvo atleistas senojo (galiojusio iki 2017-07-01) ir naujojo (\u012fsigaliojusio 2017-07-01) DK …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":17605,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1720,215,1026,414],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17604"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17604"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17604\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":17639,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17604\/revisions\/17639"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17605"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17604"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17604"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17604"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}