{"id":17482,"date":"2019-09-21T14:24:03","date_gmt":"2019-09-21T11:24:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=17482"},"modified":"2019-09-21T14:31:18","modified_gmt":"2019-09-21T11:31:18","slug":"europos-vietos-savivaldos-chartijos-ekspertu-grupes-posedis-nuo-rinkimu-turkijoje-iki-santykiu-su-venecijos-komisija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/09\/21\/europos-vietos-savivaldos-chartijos-ekspertu-grupes-posedis-nuo-rinkimu-turkijoje-iki-santykiu-su-venecijos-komisija\/","title":{"rendered":"Europos Vietos savivaldos chartijos ekspert\u0173 grup\u0117s pos\u0117dis: nuo rinkim\u0173 Turkijoje iki santyki\u0173 su Venecijos komisija"},"content":{"rendered":"

Vis\u0173 pirma, galima priminti, jog Europos Vietos savivaldos chartija (angl. European Charter of Local Self-Government<\/em>), kaip Europos Tarybos tarptautin\u0117 sutartis, buvo pasira\u0161yta 1985 metais Strasb\u016bre, (palyginimui, Europos \u017emogus teisi\u0173 konvencija buvo pasira\u0161yta 1950 metais, o Europos tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 r\u0117min\u0117 konvencija \u012fsigaliojo 1998 m.). \u0160iuo metu prie \u0161ios tarptautin\u0117s sutarties, kurios tikslas skatinti vietos demokratij\u0105, yra prisjungusios visos 47 Europos Tarybos valstyb\u0117s nar\u0117s. Lietuva Europos Vietos savivaldos chartij\u0105 ratifikavo 1999 metais. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsn\u012f, ratifikuotos tarptautin\u0117s sutartys yra Lietuvos teisin\u0117s sistemos dalis. Nors galima sakyti, kad pagrindin\u0117s Chartijos nuostatos yra perkeltos \u012f Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos \u012fstatym\u0105, ta\u010diau esant konkurencijai tarp \u0161io \u012fstatymo ir Chartijos, Lietuvos teismai turi taikyti Chartijos nuostatas.<\/p>\n

Kaip ir d\u0117l vis\u0173 Europos Tarybos daugia\u0161ali\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 \u2013 d\u0117l Vietos savivaldos chartijos tinkamo \u012fgyvendinimo egzistuoja tam tikra monitoringo sistema, kurios vykdymo viena i\u0161 institucini\u0173 priemoni\u0173 yra \u0161ios Chartijos Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117 (angl. \u2013 Group of independent experts<\/em>), susidedanti i\u0161 kiekvienos ET valstyb\u0117s nar\u0117s pagrindinio eksperto (ir keli\u0173 pavaduotoj\u0173). Jiems padeda sekretoriatas, kur\u012f skiria Europos Tarybos vietos ir region\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 Kongresas (angl. Congress of Local and Regional Authorities), susidedantis i\u0161 vis\u0173 648 nari\u0173, atstovaujan\u010di\u0173 daugiau kaip 200 000 Europos Tarybai priklausan\u010di\u0173 valstybi\u0173 regionus ir savivaldybes. Ekspertai paprastai renkami i\u0161 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 d\u0117stytoj\u0173 arba nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173, dirban\u010di\u0173 vietos savivaldos srityje, atstov\u0173. Juos i\u0161 keli\u0173 kandidat\u0173 skiria Vietos savivaldos Kongreso generalinis sekretorius. Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grupei padeda Europos Tarybos sekretoriatas. Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117, padedama vietos ekspert\u0173, rengia raportus apie tai, kaip ET valstyb\u0117se nar\u0117se \u012fgyvendinama Chartija ir teikia rekomendacijas. Be to, valstybi\u0173 kvietimu ekspertai vykdo vietos savivaldos organ\u0173 rinkim\u0173 monitoring\u0105. Visiems \u0161iems reikalams aptarti bei koordinuoti ateities darbus Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117 vien\u0105kart per metus susirinka \u012f metin\u012f keli\u0173 dien\u0173 susitikim\u0105, kuris paprastai vyksta Strasb\u016bre, Europos Tarybos pagrindin\u0117je b\u016bstin\u0117je, vadinamuosiuose Europos r\u016bmuose (pranc. Palais de l\u2018Europe<\/em>).<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas Vaidotas A. Vai\u010daitis Vietos savivaldos chartijos nepriklausomu ekspertu buvo paskirtas pernai \u2013 2018 metais. \u00a0\u0160\u012f kart\u0105 susitikimas vyko rugs\u0117jo 19-20 dienomis ir jo metu buvo svarstyta daugiau kaip de\u0161imt \u012fvairi\u0173 klausim\u0173. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 klausim\u0173 buvo Nepriklausim\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117s vadovo Angelo M. Moreno kartu su keliais ekspertais parengto Europos Vietos savivaldos chartijos memorandumo komentaro (angl. Contemporary commentary on the explanatory memorandum of the European Charter of local-government<\/em>) pristatymas ir diskusijos. Po \u012fvairi\u0173 pasi\u016blym\u0173 buvo nuspr\u0119sta \u0161\u012f dokument\u0105 patvirtinti Kongreso Monitoringo komitetui tam, kad jis \u012fgaut\u0173 tam tikr\u0105 oficialum\u0105 ir gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas nacionalini\u0173 teism\u0173, kaip vienas i\u0161 Chartijos nuostat\u0173 ai\u0161kinimo \u0161altini\u0173.<\/p>\n

Kitas svarbus klausimas buvo vietos savivaldos rinkim\u0173 ET valstyb\u0117se nar\u0117se monitoringo, vykusio 2018-2019 metais, aptarimas. Primintina, kad \u012f Lietuvoje 2019 m. kovo m\u0117nes\u012f vykusiuose savivaldos rinkimus \u00a0Europos Tarybos Vietos ir region\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 Kongresas steb\u0117toj\u0173 nesiunt\u0117, ta\u010diau daugiausiai buvo diskutuojama apie Stambulo mero rinkimus, ypa\u010d daug diskusij\u0173 sulauk\u0117 Turkijos Prezidento Erdogano galima \u012ftaka Turkijos Centrin\u0117s rinkim\u0173 komisijos sprendimui panaikinti kovo m\u0117nesio rinkim\u0173 rezultatus ir bir\u017eel\u012f organizuoti naujus rinkimus. Kaip \u017einias, abiem kartais Stambulo meru i\u0161rinktas opozicijos atstovas E. Imamoglu. \u00a0\u012edomu buvo i\u0161girsti apie Turkijoje egzistuojan\u010di\u0105 stipri\u0105 demokratini\u0173 rinkim\u0173 tradicij\u0105, k\u0105 ai\u0161kiai parod\u0117 80% rink\u0117j\u0173 dalyvavimas \u0161iuose rinkimuose.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Kitas \u012fdomus diskusij\u0173 klausimas buvo apie tai, kad kai kuriose ET valstyb\u0117se nar\u0117se yra tam tikr\u0173 region\u0173 ar teritorij\u0173, kuriose Europos Vietos savivaldos chartija n\u0117ra \u012fgyvendinama. Tai apima ne tik okupuotas ar aneksuotas ET valstybi\u0173 nari\u0173 teritorijas tokias, kaip \u0160iaur\u0117s Kipras, Kaln\u0173 Karabachas, Padnestr\u0117, \u0160iaur\u0117s Osetija, Krymas, Donbasas ir Luhanskas, bet ir \u0160iaur\u0117s Airija, Grenlandija ar Kosovas. Nors Europos Tarybos Vietos ir region\u0173 vald\u017eios institucij\u0173 Kongresas \u0161iais metais i\u0161rei\u0161k\u0117 nor\u0105 vykdyti vietos demokratijos monitoring\u0105 \u0161iose teritorijose, ta\u010diau didel\u0117 dalis Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117s nari\u0173 i\u0161sak\u0117 gana skepti\u0161k\u0105 nuomon\u0119 apie toki\u0105 galimyb\u0119, vien jau d\u0117l to, kad (kalbant apie okupuotas teritorijas) neai\u0161ku, kas gal\u0117t\u0173 pakviesti ekspertus vykdyti monitoring\u0105 \u0161iose teritorijose.<\/p>\n

Taip pat \u012fdomi diskusija buvo d\u0117l Nepriklausom\u0173 ekspert\u0173 grup\u0117s santyki\u0173 su Venecijos komisija bei Kongreso sprendim\u0105 vykdyti tyrim\u0105 d\u0117l dideli\u0173 municipalitet\u0173 savivaldybi\u0173 ir kaimi\u0161k\u0173 vietovi\u0173 savivaldybi\u0173 kompetencij\u0173 skirtum\u0173 bei problematikos pristatymu d\u0117l savivaldybi\u0173 tarybos nario reali\u0173 gali\u0173 ma\u017e\u0117jimo tendencijos, palyginus su mero ir kitais vietos vykdomosios vad\u017eios atstovais (Lietuvos atveju \u2013 su administracijos direktoriaus \u012fgaliojimais). Renginys baig\u0117si informacija apie tai, kad kitas Grup\u0117s susitikimas Strasb\u016bre vyks 2020 m. rugs\u0117jo 17-18 dienomis.<\/p>\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 VU TF docentas Vaidotas A. Vai\u010daitis<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vis\u0173 pirma, galima priminti, jog Europos Vietos savivaldos chartija (angl. European Charter of Local Self-Government), kaip Europos Tarybos tarptautin\u0117 sutartis, buvo pasira\u0161yta 1985 metais Strasb\u016bre, (palyginimui, Europos \u017emogus teisi\u0173 konvencija buvo pasira\u0161yta 1950 metais, o Europos tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 r\u0117min\u0117 konvencija \u012fsigaliojo 1998 m.). \u0160iuo metu prie \u0161ios tarptautin\u0117s sutarties, kurios tikslas skatinti vietos demokratij\u0105, yra …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":17483,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[1865,310,677,1866,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17482"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=17482"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17482\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":17489,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/17482\/revisions\/17489"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17483"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=17482"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=17482"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=17482"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}