{"id":16706,"date":"2019-08-09T08:42:09","date_gmt":"2019-08-09T05:42:09","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=16706"},"modified":"2019-08-08T17:56:55","modified_gmt":"2019-08-08T14:56:55","slug":"e-sileikis-visuomenes-atstovu-itraukimas-i-antstoliu-garbes-teisma-proporcingumo-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/08\/09\/e-sileikis-visuomenes-atstovu-itraukimas-i-antstoliu-garbes-teisma-proporcingumo-problema\/","title":{"rendered":"E. \u0160ileikis. Visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimas \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105: proporcingumo problema"},"content":{"rendered":"

Lietuvos teis\u0117je 1990\u20132019 m.\u00a0 nebuvo ir n\u0117ra kitos teisin\u0117s profesijos, kuri tiek kart\u0173 b\u016bt\u0173 radikaliai reformuota ar nepaliaujamai modifikuota, kaip antstolio profesija. Ji gali b\u016bti laikoma nestabiliausia ir\u00a0 politi\u0161kai ar socialiai kontraversi\u0161kiausia (prie\u0161taringiausiai vertinama) teisine profesija Lietuvoje pastaraisiais metais. Tai i\u0161 esm\u0117s lemia ne tiek pa\u010di\u0173 antstoli\u0173 veikla, kurioje pasitaiko profesin\u0117s etikos ar kitoki\u0173 teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173, kiek nestabili \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo teis\u0117k\u016bra ir jos taikymas bei populiarinimas\u00a0 Teisingumo ministerijos ir tam tikr\u0173 jai vadovavusi\u0173 ministr\u0173 akcijomis<\/em>. Visa tai sudaro pagrind\u0105 konceptualiai \u012f\u017evelgti probleminius ar diskutuotinus antstolio teisin\u0117s pad\u0117ties konstitucinius aspektus, kuriuos \u0161ios nuomon\u0117s autoriaus anks\u010diau ne kart\u0105 analizavo.[1]<\/a><\/p>\n

Pradinis \u201eetatini\u0173\u201c ir finansi\u0161kai ma\u017eai suinteresuot\u0173 (motyvuot\u0173) teismo antstoli\u0173<\/em> statuso modelis nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, atlikus atitinkamus tyrimus, atsakingu \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo apsisprendimu pakeistas visi\u0161kai kita savo kontor\u0105 steigian\u010dio ir i\u0161laikan\u010dio <\/em>antstolio koncepcija.[2]<\/a> J\u0105 \u012fgyvendinant i\u0161 pareig\u0173 atleistos de\u0161imtys buvusi\u0173 teismo antstoli\u0173, netur\u0117jusi\u0173 auk\u0161tojo teisinio i\u0161silavinimo ar nesp\u0117jusi\u0173 jo \u012fgyti pereinamuoju reformos laikotarpiu. Po to, deja, ne\u012fsivyravo \u0161ios profesijos ir su ja siejam\u0173 valstyb\u0117s perduot\u0173 funkcij\u0173<\/em> vykdymo teisini\u0173 pagrind\u0173 stabilumas. Politikams ir bevilti\u0161kai \u012fsiskolinusiems asmenims vie\u0161ai priekai\u0161taujant, kad antstoliai, gindami kreditorius, u\u017edirba per daug ir, vaizd\u017eiai tariant, \u201enulupa\u201c paskutin\u012f skolinink\u0173 \u201ekail\u012f\u201c, Teisingumo ministerija (Vyriausyb\u0117) ir Seimas\u00a0 reguliariai keisdavo (grie\u017etindavo) antstoli\u0173 ir j\u0173 profesin\u0117s savivaldos reglamentavim\u0105.<\/p>\n

Tai tur\u0117jo \u012ftakos teisiniam nihilizmui tuo aspektu, kad formavosi arba buvo tendencingai formuojama negatyvi vie\u0161oji nuomon\u0117, kad valstyb\u0117s pareig\u016bnais nesantys ir i\u0161 jos atlyginimo negaunantys antstoliai, kurie savo rizika ir atsakomybe vykdo valstyb\u0117s perduotas funkcijas, yra greitiems kreditams ir skoloms atlaid\u017eios visuomen\u0117s svetimk\u016bnis<\/em>.<\/p>\n

\u0160iame kontekste, regis, netur\u0117t\u0173 stebinti Teisingumo ministerijos 2019 m. bir\u017eelio iniciatyva derinti ir teikti Vyriausybei (o po to Seimui) \u012fstatymo projekt\u0105, kuris numato visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukim\u0105 \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 (jo nari\u0173 lygmenyje).<\/p>\n

\u017dinoma, valstyb\u0117s \u012fgaliotais asmenimis esantys antstoliai, kaip ir notarai, negali tik\u0117tis visi\u0161ko j\u0173 profesin\u0117s savivaldos\u00a0 autonomi\u0161kumo<\/em> ar organizacinio u\u017edarumo<\/em> visuomen\u0117s at\u017evilgiu, kadangi\u00a0 valstyb\u0117s funkcijos pagal Konstitucij\u0105 ir j\u0105 ai\u0161kinan\u010dio Konstitucinio Teismo doktrin\u0105[3]<\/a> gali b\u016bti vykdomos ne tik per valstyb\u0117s institucijas, bet ir kitas \u012fstatymu nurodytas nevalstybines institucijas, \u012fskaitant \u012fstatymu perduotas valstyb\u0117s funkcijas vykdan\u010dius antstolius ir juos vienijan\u010dius Antstoli\u0173 r\u016bmus. Jie turi \u012fstatymo suteiktus valdingus \u012fgaliojimus ir yra savita vie\u0161osios vald\u017eios dalis.<\/p>\n

Ta\u010diau pagal Konstitucinio Teismo doktrin\u0105 \u201evalstyb\u0117s institucijos negali b\u016bti prie\u0161prie\u0161inamos<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut<\/em>.] ir toms kitoms (ne valstyb\u0117s) institucijoms, kurioms pagal \u012fstatymus ir paisant Konstitucijos yra pavesta (patik\u0117ta) vykdyti tam tikras valstyb\u0117s funkcijas\u201c.[4]<\/a> Tod\u0117l vie\u0161oje erdv\u0117je ir jai priskirtinose teis\u0117k\u016bros iniciatyvose tarsi reguliariai pasikartojantis Teisingumo ministerijos prie\u0161prie\u0161inimas<\/em> jos valdymo srityje esantiems Lietuvos Antstoli\u0173 r\u016bmams i\u0161 esm\u0117s vertintinas kaip konstituci\u0161kai ydingas.<\/p>\n

Analizuojamas \u012fstatymo projektas vargu ar gali b\u016bti \u012fprasta (\u201eeilin\u0117\u201c) min\u0117to prie\u0161prie\u0161inimo dalis (nors toks \u012fsp\u016bdis visgi \u0161iek tiek susidaro Teisingumo ministerijos 2019 m. bir\u017eelio iniciatyvos kontekste, t. y. antstoli\u0173 vasaros atostog\u0173 apkartinimo<\/em> aspektu), kadangi visuomen\u0117s atstovai \u012fstatymo pagrindu \u012ftraukiami net \u012f teis\u0117j\u0173 savivald\u0105, pvz., Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teism\u0105, teb\u016bnie ma\u017eesne apimtimi,[5]<\/a> o tai pateisinama eksplicitine<\/em> nuostata \u201eTeism\u0173 savivaldos principas derinamas su visuomen\u0117s dalyvavimu teism\u0173 savivaldos institucij\u0173 veikloje\u201c (Teism\u0173 \u012fstatymo 113 straipsnis, 2013 m. gruod\u017eio 23 d. redakcija \/\/ TAR, 2014-00013). Be to, \u201enepriekai\u0161tingos reputacijos asmenys\u201c \u012ftraukiami \u012f prokuror\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105.[6]<\/a><\/p>\n

Tod\u0117l Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo sudarymo reforma i\u0161 esm\u0117s yra ankstesn\u0117s analogi\u0161kos teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 atitinkam\u0173 savivaldos institucij\u0173 sudarymo reformos dalis (t\u0119sinys).<\/p>\n

\u017dinoma, visi\u0161kai tapa\u010di\u0173 (teisi\u0161kai identi\u0161k\u0173) paraleli\u0173<\/em> negali b\u016bti, kadangi teismas ar prokurat\u016bra \u2013 valstyb\u0117s institucija, o Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai \u2013 asociacija<\/em> (kaip ir Notar\u0173 r\u016bmai ar Lietuvos advokat\u016bra). Be to, teis\u0117jai ir prokurorai gauna valstyb\u0117s jiems mokam\u0105 atlyginim\u0105 (ir net valstybines pensijas sulaukus pensinio am\u017eiaus ir d\u0117l to netekus \u012fgaliojim\u0173), kai viso to neturi antstoliai (kaip ir notarai, advokatai).<\/p>\n

Tod\u0117l visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimas \u012f teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105 tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesnis ar platesnis, bet tikrai neanalogi\u0161kas, palyginti su si\u016bloma Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nari\u0173 skyrimo reforma.<\/p>\n

\u017dinoma, galima atkirsti, kad d\u0117l i\u0161skirtin\u0117s teis\u0117j\u0173 konstitucin\u0117s pad\u0117ties ydinga juos lyginti (teb\u016bnie profesin\u0117s savivaldos aspektu) su prokurorais ir juo labiau Konstitucijoje nenurodytais antstoliais. Toks argumentas neatremiamas ir nokautuojantis, jei b\u016bt\u0173 lyginama teis\u0117j\u0173 ir antstoli\u0173 nepriklausomyb\u0117 nuo vykdomosios vald\u017eios ir jai priskirtinos Teisingumo ministerijos. Ta\u010diau kas kita, jei teisin\u0117s sistemos komponent\u0173<\/em> lyginimas, kurio nevengiama \u0161ioje nuomon\u0117je, grind\u017eiamas ne teis\u0117j\u0173 i\u0161skirtin\u0117s nepriklausomyb\u0117s ar j\u0173 vykdomo teisingumo specifika, bet tokia visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimo adekvatumo ar proporcingumo \u012f\u017evalga: \u012estatym\u0173 leid\u0117jas tam tikromis s\u0105lygomis gali reglamentuoti visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukim\u0105 pirmiausia \u012f valstyb\u0117s institucijose dirban\u010di\u0173 \u2013 ir tod\u0117l korupcijos prevencijos lygmenyje labiausia pa\u017eeid\u017eiam\u0173 \u2013 teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105, ir, kiek galima ma\u017eesn\u0117je Teisingumo ministerijos ar kitos valstyb\u0117s valdymo institucijos galimybi\u0173 \u012fsiki\u0161ti apimtyje, nevalstybinei \u012fstaigai (asociacijai) priklausan\u010di\u0173 antstoli\u0173 (taip pat notar\u0173, advokat\u0173) savivald\u0105<\/em>.<\/p>\n

Tokia \u012f\u017evalga tinka 1990\u20132003 m. reformuotai ir toliau i\u0161 dalies reformuojamai (istori\u0161kai vis dar gle\u017enai) Lietuvos valstyb\u0117s teisinei sistemai, nors brand\u017eioje vakarieti\u0161koje teisin\u0117je kult\u016broje ir tradicijoje, pvz., JAV advokatams ir j\u0173 asociacijoms, matyt, sukelt\u0173 \u0161ok\u0105<\/em>.<\/p>\n

Tiesa, profesin\u0119 savivald\u0105 specialaus \u012fstatymo pagrindu Lietuvoje \u012fgyvendinan\u010dios teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105<\/em> turin\u010di\u0173 asmen\u0173 asociacijos (\u012fskaitant Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmus), kitaip nei teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 savivalda bei jai priskirtinas Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teismas ar Prokuror\u0173 etikos komisija, visgi konstituci\u0161kai kildintinos i\u0161 Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos asociacij\u0173 laisv\u0117s (35 straipsni 1 dalis), ai\u0161kinamos \u017emogaus teis\u0117s laisvai pasirinkti darb\u0105 (u\u017esi\u0117mim\u0105, profesij\u0105) kontekste (48 straipsnio 1 dalis).<\/p>\n

Tod\u0117l ydinga kategori\u0161kai teigti, kad es\u0105 n\u0117ra absoliu\u010diai jokios konstitucin\u0117s \u012ftampos ar problemos, jei \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo teis\u0117k\u016bros imperatyvios nuostatos priver\u010dia tas asociacijas susitaikyti su tuo, kad j\u0173 profesin\u0117s savivaldos ir autonomi\u0161kumo<\/em> dal\u012f \u012fgyvendinan\u010diuose profesin\u0117s<\/em> garb\u0117s teismuose<\/em>, kurie turi valdingus \u012fgaliojimus nustatyti teis\u0117s ir jai priskirtinos etikos pa\u017eeidimo fakt\u0105<\/em> bei skirti atitinkamas (net pa\u010dias grie\u017e\u010diausias) sankcijas<\/em>, bus:<\/p>\n

    \n
  1. a) ne tik t\u0105 profesij\u0105 pasirink\u0119 ir \u012fgyvendinantys asmenis, bet kiti, pa\u0161aliniai asmenys, kurie abstrak\u010diai ir gana m\u012fslingai vadinami \u201evisuomen\u0117s atstovais\u201c, nors juos skiria ar konstituci\u0161kai gali skirti, pvz., Respublikos Prezidentas(\u0117) ar Teisingumo ministras(\u0117). Tod\u0117l \u0161ie asmenys, regis, gal\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kiau vadinami \u201eRespublikos Prezident\u0117s atstovais\u201c ar \u201eTeisingumo ministro atstovais\u201c, kadangi \u201evisuomen\u0117\u201c (kaip ir, pvz., tautin\u0117 bendrija ar religin\u0117 etnin\u0117 ma\u017euma) \u012fk\u016bnija abstrakcij\u0105 ir n\u0117ra individualizuojamas teisinis subjektas<\/em>;<\/li>\n
  2. b) toks profesij\u0105 \u012fgyvendinan\u010di\u0173 asmen\u0173 ir jos ne\u012fgyvendinan\u010di\u0173 \u201evisuomen\u0117s atstov\u0173\u201c neadekvatus santykis (pvz., 3 ir 2, kaip tai numatyta analizuojamame projekte), kuris pakankamai akivaizd\u017eiai rodyt\u0173 tos asociacijos suvalstybinimo ar pajungimo tam tikrai vykdomosios vald\u017eios institucijai gr\u0117sm\u0119. Tokia gr\u0117sm\u0117 juo labiau akivaizdi, jei pagal min\u0117t\u0105 Teisingumo ministerijos parengt\u0105 Antstoli\u0173 \u012fstatymo pakeitimo projekt\u0105 tik du i\u0161 trij\u0173<\/em> antstoli\u0173 b\u016bt\u0173 skiriami antstoli\u0173 susirinkimo, o kitas \u2013 Teisingumo ministro. I\u0161eina, kad tas idealus 3 antstoli\u0173 ir 2 visuomen\u0117s atstov\u0173 santykis, tam tikroje platesnio nesutarimo ar gin\u010do situacijose esant Teisingumo ministro itin kategori\u0161kai pozicijai, politi\u0161kai (realiai) gal\u0117t\u0173 apvirsti \u201eauk\u0161tyn kojom\u201c (2 ir 3), jei tre\u010diasis Teisingumo ministro paskirtas antstolis, d\u0117kingas jo paskyrimui, prisijungt\u0173 prie 2 visuomen\u0117s atstov\u0173 ir taip kartu su jais sudaryt\u0173 Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nari\u0173 daugum\u0105<\/em>, kuri neturi legitimacijos<\/em> antstoli\u0173 susirinkimo (ir kartu j\u0173 savivaldos epicentro ar apog\u0117jaus) lygmenyje.<\/li>\n
  3. Nors \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas turi nuo\u017ei\u016bros laisv\u0119 (diskrecij\u0105<\/em>) pasirinkti ir nustatyti visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimo \u012f teis\u0117j\u0173, prokuror\u0173, taip pat antstoli\u0173 ir kit\u0173 \u012fgaliot\u0173 asmen\u0173, kurie vykdo s\u0105lygi\u0161kai laisv\u0105sias <\/em>(\u201evalstyb\u0117s kontroliuojamas\u201c) teisines profesijas, savivald\u0105 formas ir apimt\u012f, ta\u010diau tokia nuo\u017ei\u016bros laisv\u0117 n\u0117ra neribota, j\u0105 saisto konstituciniai principai ir kiti jiems prilygintini konstituciniai reikalavimai.<\/li>\n<\/ol>\n

    Der\u0117t\u0173 pripa\u017einti, kad asmen\u0173, kurie didesne dalimi savaranki\u0161kai ir atitinkama savo rizika vykdo s\u0105lygi\u0161kai laisv\u0105sias <\/em>(\u201evalstyb\u0117s kontroliuojamas\u201c) teisines profesijas, i\u0161siskirian\u010dias kontor\u0173<\/em> (biur\u0173) steigimo, klient\u0173<\/em> pri\u0117mimo ir aptarnavimo bei atlygio<\/em> (pajam\u0173) gavimo ne (arba \u201ene vien\u201c) i\u0161 valstyb\u0117s aspektu, teisinio statuso konstitucini\u0173 pagrind\u0173 netoleruotino i\u0161kraipymo ar pa\u017eeidimo \u012fstatymu galimyb\u0117s teori\u0161kai ir prakti\u0161kai gali b\u016bti susijusios, be kita ko, su profesin\u0119 savivald\u0105 atitinkamoje srityje \u012fgyvendinan\u010dio garb\u0117s teismo<\/em> sudarymo i\u0161 5 nari\u0173 reforma, \u012fskaitant toki\u0105, kuria siekiama, kad \u0161alia hipotetin\u0119<\/em> nari\u0173 daugum\u0105 sudaran\u010di\u0173 3 profesine garbe (autoritetu) i\u0161siskirian\u010di\u0173 asmen\u0173 (antstoli\u0173), i\u0161 kuri\u0173 du to teismo nariais skirt\u0173 profesin\u0119 veikl\u0105 vykdan\u010di\u0173 asmen\u0173 susirinkimas ir vien\u0105 \u2013 Teisingumo ministras, lygiais pagrindais (analogi\u0161ka sprend\u017eiamojo balso teise) veikt\u0173 kiti 2 nariai (\u201evisuomen\u0117s atstovai\u201c), kurie es\u0105 i\u0161siskiria \u201esocialine garbe\u201c (autoritetu) ir b\u016bt\u0173 skiriami dviej\u0173 skirting\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 vadov\u0173: vien\u0105 skirt\u0173 Teisingumo ministras, kit\u0105 \u2013 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas.<\/p>\n

    Tokioje reformos ir \u201evisuomen\u0117s \u012ftraukimo\u201c schemoje akivaizd\u017eiai stiprinamos Teisingumo ministro galios, kadangi jis gal\u0117t\u0173 i\u0161 viso skirti 2 narius (vien\u0105 antstol\u012f ir vien\u0105 visuomen\u0117s atstov\u0105).<\/p>\n

    Ta\u010diau pagrindin\u0117 teisin\u0117 problema ta, kad, tarsi prisidengiant Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo, kuris, regis, niekaip nesusij\u0119s su antstoli\u0173 veiklos ir savivaldos pagrindais, pirmininko ir jo skiriamo vieno Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nario skraiste, modeliuojama ir kuriama teisin\u0117 situacija, kai daugiau nei pus\u0119 (3 ir 5) Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nari\u0173 skirt\u0173 ne antstoli\u0173 susirinkimas. Tai galima vertinti kaip neproporcing\u0105 valstyb\u0117s \u012fsiki\u0161im\u0105 \u012f valstyb\u0117s etatiniais tarnautojais ar pareig\u016bnais nesan\u010di\u0173 ir valstyb\u0117s perduotas funkcijas vykdan\u010di\u0173 asmen\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105, i\u0161kraipant jos konstitucines garantijas, kildintinas i\u0161\u00a0 Konstitucijos\u00a0 35 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies<\/em>.<\/p>\n

    \u017dinoma, galima nesutikti ir net atr\u0117\u017eti, kad Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko dalyvavimas sudarant Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 buvo numatytas dar pirmin\u0117je Seimo 2002 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. priimto Antstoli\u0173 \u012fstatymo redakcijoje (Valstyb\u0117s \u017einios, 2002, Nr. 53-2042). I\u0161ties, tame \u012fstatyme (49 straipsnyje) buvo ir liko, taigi net dabar yra nustatyta, kad \u201eAntstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 sudaro penki nariai, i\u0161 kuri\u0173 du renkami antstoli\u0173 susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vien\u0105 \u2013 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkas\u201c. Ta\u010diau esmin\u012f skirtum\u0105 ir nevykusio kontrargumento pagrind\u0105 sudaro tai, kad tuomet ir net dabar visi Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariai turi b\u016bti antstoliai (\u201eAntstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariai skiriami ketveriems metams i\u0161 antstoli\u0173\u201c; \u012fstatymo 29 straipsnio 2 dalis).<\/p>\n

    Taigi nekyla nei ministro, nei min\u0117to teismo pirmininko \u012fgaliojim\u0173 skirti Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo narius problematikos tol, kol tie valstyb\u0117s institucij\u0173 vadov\u0173 paskirti (o ne antstoli\u0173 susirinkime i\u0161rinkti) asmenys nesudaro profesine garbe<\/em> (o ne visuomenine garbe ar autoritetu<\/em>!) ir antstoli\u0173 susirinkime \u012fgyta legitimacija grind\u017eiamo garb\u0117s teismo nari\u0173 daugumos<\/em>.<\/p>\n

    Pabr\u0117\u017etina, kad ne\u012ftikinamas b\u016bt\u0173 kontrargumentas, kad jokios problemos n\u0117ra vien tuo po\u017ei\u016briu, kad antstolis jam Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo skirt\u0105 nuobaud\u0105 gali apsk\u0173sti<\/em><\/strong> teismui, o \u0161is \u2013 i\u0161taisyti galimus teis\u0117s taikymo ir antstolio nusi\u017eengimo<\/em>[7]<\/a> objektyvizavimo ar kvalifikavimo tr\u016bkumus, esmines klaidas. Deja, situacija modeliuojama kitaip. Pagal \u012fstatymo projekt\u0105 \u201eAntstoli\u0173 garb\u0117 teismo sprendimo apskundimas nesustabdo<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut<\/em>.] skirtos drausmin\u0117s nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip\u201c. Vadinasi, jei teismas \u201enenustatyt\u0173 kitaip\u201c (o gal net atid\u0117t\u0173 tokio \u0161alutinio procesinio teisinio klausimo nagrin\u0117jim\u0105, nenagrin\u0117t\u0173 jo skubos tvarka atskirai nuo pagrindinio materialinio teisinio bylos klausimo?), garb\u0117s teismo paskirta nuobauda (sankcija) tiesiogiai sukelt\u0173 teisin\u012f efekt\u0105, kuris gal\u0117t\u0173 nulemti antstolio profesin\u0117s veiklos baigt\u012f (klient\u016bros netekt\u012f, kontoros u\u017edarym\u0105 ir su visa tuo susijusius turtinius paradimus, negautas pajamas).<\/p>\n

    Auk\u0161\u010diau suformuluot\u0105 kriti\u0161k\u0105 \u012f\u017evalg\u0105 svarbu korekti\u0161kai patikslinti ir i\u0161pl\u0117toti, siekiant nemenkinti Teisingumo ministerijos sumanymo, kuriuo siekiama \u012fgyvendinti Vyriausyb\u0117s veiklos program\u0105.<\/p>\n

    Viena vertus, naujov\u0117s sumanym\u0105 ir j\u012f atspindint\u012f projekt\u0105 galima suprasti tuo Lietuvos teis\u0117s raidoje senokai pasirei\u0161kian\u010dios ir besiple\u010dian\u010dios teis\u0117tvarkos ir teis\u0117saugos \u00a0\u201eskaidrinimo\u201c ir \u201evisuomeninimo\u201c tendencijos<\/em> po\u017ei\u016briu, kad visuomen\u0117s atstovais siekiantys b\u016bti asmenys senokai \u012fstatym\u0173 pakeitim\u0173 d\u0117ka prasibrov\u0117 \u012f tam tikras teisines profesijas vykdan\u010di\u0173 asmen\u0173 savivald\u0105 atitinkamoje apimtyje, pvz., kaip i\u0161 dalies min\u0117ta, Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teism\u0105<\/em>, Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117tus atrankos komisij\u0105<\/em>, kurios sprendimai nesaisto Respublikos Prezidento, ar Prokuror\u0173 etikos komisij\u0105<\/em>, kurios sprendimai rekomendaciniai generaliniam prokurorui. Taigi antstoliai, kaip ir notarai ar advokatai, n\u0117ra ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017edaresni visuomenei nei teis\u0117jai ar prokurorai. \u00a0Be to, su teisingumu<\/em> pa\u017eod\u017eiui siejama ministerija, netekusi teism\u0173 valdymo ir net valstyb\u0117s \u012fmon\u0117s \u201eRegistr\u0173 centras\u201c prie\u017ei\u016bros, kuruoja toki\u0105 akivaizd\u017eiai susiaur\u0117jusi\u0105 valstybinio valdymo (administravimo) srit\u012f, kad galb\u016bt i\u0161ties politi\u0161kai racionalu stiprinti Teisingumo ministro ir jo vadovaujamos ministerijos galias.<\/p>\n

    Kita vertus, galima steb\u0117tis, kad visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimas \u012f teisines profesijas laisvai pasirinkusi\u0173 ir jas savaranki\u0161kai vykdan\u010di\u0173 asmen\u0173 savivald\u0105 \u012fstatym\u0173 keitimo b\u016bdu n\u0117ra subalansuotas form\u0173 aspektu ir nuoseklus laiko kontekste. Regis, i\u0161mintingiau ir papras\u010diau prad\u0117ti reformos eksperiment\u0105 nuo antstoli\u0173, ir jam pasiteisinus, j\u012f baigti prokuror\u0173, teis\u0117j\u0173 lygmeniu, bet ne atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n

    Nepaisant diskutuotin\u0173 aspekt\u0173, svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje nurodytas atviros pilietin\u0117s visuomen\u0117s siekis (preambul\u0117) ir [vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173] vartotoj\u0173 interes\u0173 gynimo principas (46 straipsnio 5 dalis) gali b\u016bti pagrindu teigti, kad visuomen\u0117s atstov\u0173, kurie turi teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 arba\u00a0 teisi\u0161kai reik\u0161ming\u0173 \u017eini\u0173 (\u012fg\u016bd\u017ei\u0173), tinkamas<\/em> ir proporcingas<\/em> \u012ftraukimas \u012f teisin\u0117s sistemos ir jos element\u0173 funkcionavim\u0105, kur\u012f u\u017etikrina prokuroro, advokato, teis\u0117jo, antstolio, notaro profesijas pasirink\u0119 ir vykdantys asmenys, i\u0161 esm\u0117s yra konstitucin\u0117 vertyb\u0117<\/em><\/strong>.<\/p>\n

    Tod\u0117l nekyla abejoni\u0173 d\u0117l Teisingumo ministerijos sumanymo pagrind\u0105 sudaran\u010dios (ai\u0161kinamajame ra\u0161te nurodytos) Seimo pritarimo sulaukusios Vyriausyb\u0117s veiklos programos ir jos \u012fgyvendinimo priemoni\u0173 tiek, kiek numatomas ar suponuojamas didesnis visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimas \u012f antstoli\u0173 (taip pat advokat\u0173 ir notar\u0173) profesin\u0119 savivald\u0105.<\/p>\n

    Ta\u010diau kyla rimt\u0173 proporcingumo principu grind\u017eiam\u0173 abejoni\u0173, ar visuomen\u0117s atstovai, kurie pagal projekt\u0105 gali b\u016bti \u012ftraukti \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 net netur\u0117dami teisinio i\u0161silavinimo<\/em> ar negeb\u0117dami tinkamai suvokti \u0161io garb\u0117s teismo taikomos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. patvirtintos ir 2015 m. rugpj\u016b\u010dio 7 d. nauja redakcija i\u0161d\u0117stytos Sprendim\u0173 vykdymo instrukcijos<\/em> (Valstyb\u0117s \u017einios, 2005, Nr. 130-4682; TAR 2015-12177) ir nustatom\u0173 jos pa\u017eeidim\u0173, gali tur\u0117ti sprend\u017eiamojo balso teis\u0119 priimant sprendimus \u00a0ne etikos klausimais<\/em> vien teis\u0117s pagrindu<\/em>.<\/p>\n

    Jei pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus<\/em> Atrankos komisijai, kaip neseniai paai\u0161k\u0117jo, gali vadovauti net tokia Respublikos Prezident\u0117s 2019 m. gegu\u017e\u0117s 14 d. dekretu Nr. 1K-1643 (TAR, 2019-7669) paskirta visuomen\u0117s atstov\u0117, kuri, regis, netur\u0117dama reikiamo teisinio i\u0161silavinimo ir patyrimo, d\u0117sto viso labo politikos mokslus Mykolo Romerio universiteto Vie\u0161ojo valdymo fakultete,[8]<\/a> tai akivaizdu, kad analogi\u0161kos itin kontraversi\u0161kos situacijos prielaidos sudaromos analizuojamo \u012fstatymo projekte numatant visuomen\u0117s atstov\u0173, neprivalan\u010di\u0173 tur\u0117ti teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105, skyrim\u0105 Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariais, kurie taikyt\u0173, be kita ko, min\u0117t\u0105 Sprendim\u0173 vykdymo instrukcij\u0105. Ne kiekvienas teis\u0117s studij\u0173 absolventas, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie politologij\u0105 ar komunikacijos mokslus, gali tinkamai suprasti ir taikyti \u0161\u012f specifin\u012f instrukcija<\/em> vadinam\u0105 teis\u0117s akt\u0105, kuris sudaro gerokai platesn\u0117s proceso teis\u0117s dal\u012f.<\/p>\n

    Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarime[9]<\/a> atskleistas pagal Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje numatyt\u0105 bendr\u0105j\u012f asociacij\u0173 \u012fstatym\u0105 laisvai<\/em> steigiam\u0173 susivienijim\u0173, kurie grind\u017eiami savanori\u0161ka naryste<\/em>, esminis konstitucinio teisinio statuso elementas \u2013 autonomi\u0161kumas<\/em> valstyb\u0117s vald\u017eios (taigi ir Teisingumo ministerijos ar pana\u0161ios valstybinio valdymo centrin\u0117s institucijos) at\u017evilgiu, \u017einoma, negali b\u016bti visi\u0161kai analogi\u0161kai garantuojamas ir u\u017etikrinamas antstoli\u0173 ir kit\u0173 laisv\u0105sias, valstyb\u0117s \u201ekontroliuojamas profesijas\u201c pasirinkusi\u0173 asmen\u0173 savivaldos ir jai priskirto garb\u0117s teismo nari\u0173 skyrimo at\u017evilgiu.<\/p>\n

    Toki\u0173 specifini\u0173 visaapiman\u010di\u0173<\/em> profesini\u0173 ekonomini\u0173 susivienijim\u0173, kaip Mykolo Riomerio tyrin\u0117t\u0173 korporacij\u0173<\/em>, kurie (kurios) pagal special\u0173j\u012f \u012fstatym\u0105 vienija visus<\/em> tam tikr\u0105 profesij\u0105 laisvai pasirenkan\u010dius asmenis, konstitucinis pagrindas \u2013 ne tik Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis (asociacij\u0173 laisv\u0117) ar 48 straipsnyje \u012ftvirtinta \u017emogaus teis\u0117 laisvai pasirinkti darb\u0105 (profesij\u0105),[10]<\/a> bet ir Konstitucijos 46 straipsnio nuostat\u0173 visumoje atsispindinti valstyb\u0117s galimyb\u0117 \u012fstatymu reguliuoti ekonomini\u0173<\/em> aspekt\u0173 turin\u010dios asmens veiklos vykdym\u0105, net jei tai n\u0117ra \u012fprasta \u016bkin\u0117 (pelno siekianti) veikla, kaip tai tradici\u0161kai pasirei\u0161kia ir atitinkamai kei\u010diasi tam tikr\u0173 (itin dideles pajamas gaunan\u010di\u0173) advokat\u0173, notar\u0173 ir antstoli\u0173 profesin\u0117je veikloje. \u0160iai veiklai reik\u0161mingos etikos ar kitokios t\u0105 veikl\u0105 reglamentuojan\u010dios teis\u0117s pa\u017eeidim\u0173 \u201evidinis\u201c objektyvus, skaidrus konstatavimas ir nuobaud\u0173 (sankcij\u0173<\/em>) skyrimas \u201eikiteismine tvarka\u201c, atitinkamai dalyvaujant suinteresuotos visuomen\u0117s atstovams, neabejotinai gali b\u016bti siejamas su vie\u0161\u0173j\u0173 interes\u0173 apsauga (vie\u0161\u0173j\u0173 paslaug\u0173 vartotoj\u0173<\/em> interes\u0173 u\u017etikrinimo kontekste), juo labiau jei tai atsispindi Seimo pritarimo sulaukusioje Vyriausyb\u0117s veiklos programoje ir jos \u012fgyvendinimo priemon\u0117se.<\/p>\n

    Tod\u0117l i\u0161eina, kad Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai konstituci\u0161kai neturi ir negali veiksmingai ginti tokio analogi\u0161ko autonomi\u0161kumo \u00a0<\/em>Seimo teis\u0117k\u016bros ar jos projekt\u0105 parengusios Teisingumo ministerijos at\u017evilgiu, kur\u012f turi ir veiksmingai ginti gali, pvz., fotomeninink\u0173, \u0161achmatinink\u0173, golfo \u017eaidimo, \u017eygeivi\u0173 ar kitokio laisvalaikio praleidimo asociacijos, \u012fsteigtos ir veikian\u010dios pagal bendr\u0105j\u012f Asociacij\u0173 \u012fstatym\u0105.<\/p><\/blockquote>\n

    Labai abejotina, t. y. sunku tinkamai ir atsakingai prognozuoti, ar Konstituciniam Teismui prad\u0117jus priimin\u0117ti ir nagrin\u0117ti asmen\u0173 konstitucinius skundus<\/em>, Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai, nes\u0117kmingai i\u0161naudotos \u012fprastin\u0117s teismin\u0117s gynybos atveju, gal\u0117t\u0173 veiksmingai ginti savo ir tam tikr\u0173 antstoli\u0173, grie\u017etai nubaust\u0173 min\u0117tame garb\u0117s teisme, kuris sudarytas pagal parengt\u0105 \u012fstatymo projekt\u0105, profesinius interesus b\u016btent to konstitucinio skundo b\u016bdu. Taip pat abejotina, ar pavieniai antstoliai, nubausti min\u0117tame garb\u0117s teisme, tam tikrose situacijose gal\u0117t\u0173 veiksmingai \u012fgyvendinti t\u0105 konstitucin\u012f skund\u0105.<\/p>\n

    Kas kita, matyt, tokia hipotetin\u0117 teisin\u0117 situacija, jei garb\u0117s teisme, atitinkamai pasiskirs\u010dius nari\u0173 balsams, grie\u017etai nubausto antstolio skund\u0105 nagrin\u0117jantis teismas stabdyt\u0173 bylos nagrin\u0117jim\u0105 ir kreipt\u0173si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 su pra\u0161ymu i\u0161tirti, ar Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui neprie\u0161tarauja \u012fstatymu pakeista Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo, kaip savitos jurisdikcin\u0117s institucijos, sudarymo tvarka, kuri sudaro galimybes ne antstoli\u0173 susirinkimo i\u0161rinktiems asmenims sudaryti to garb\u0117s teismo nari\u0173 daugum\u0105, o tai nulemti galintiems visuomen\u0117s atstovams, neprivalantiems tur\u0117ti teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir patyrim\u0105, taikyti teis\u0119 konstatuojant ir kvalifikuojant teis\u0117s pa\u017eeidim\u0105, skiriant sankcijas, kurios (joms \u012fsigaliojus nepriklausomai nuo j\u0173 apskundimo teismui) gali tiesiogiai nulemti antstolio profesin\u0117s veiklos baigt\u012f ir su tuo susijusius turtinius praradimus.<\/p>\n

    Pabr\u0117\u017etina, kad \u012fstatymo projekte numatytas vieno visuomen\u0117s atstovo skyrimas Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariu Teisingumo ministro sprendimu ir dar vieno atstovo analogi\u0161kas paskyrimas Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininko sprendimu \u2013 tai tik i\u0161 pa\u017ei\u016bros es\u0105 saikingai<\/em> turin\u010dio pasireik\u0161ti visuomen\u0117s \u012ftraukimo \u012f antstoli\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105 jos tam tikrame lygmenyje sumanymas. Juo, vertinant formaliai, nesiekiama visi\u0161kai u\u017ego\u017eti antstoli\u0173 dalies min\u0117tame garb\u0117s teisme (ma\u017eiausia trij\u0173 antstoli\u0173 i\u0161 maksimaliai galim\u0173 penki\u0173 \u0161io teismo nari\u0173, i\u0161 kuri\u0173 tik du nariai b\u016bt\u0173 visuomen\u0117s atstovai<\/em>). Tod\u0117l i\u0161 pa\u017ei\u016bros saikingas visuomen\u0117s atstov\u0173, neprivalan\u010di\u0173 tur\u0117ti teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir patyrim\u0105, \u012ftraukimas \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 \u012fstatymo pagrindu nors ir sudaro prielaidas negatyviems teisiniams padariniams (jei tie atstovai negeba tinkamai suvokti proceso teis\u0117s ir antstoli\u0173 veiklos specifik\u0105), ta\u010diau savaime nepaneigia ir nei\u0161kreipia nei antstoli\u0173 profesin\u0117s savivaldos, nei jos dal\u012f \u012fgyvendinan\u010dio Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo savaranki\u0161kumo esm\u0117s. Ta\u010diau, vertinant konceptualiai ir nemechani\u0161kai, valstyb\u0117s, kuri nenor\u0117jo ir atsakingai atsisak\u0117 ankstesni\u0173 \u201eetatini\u0173\u201c teismo antstoli\u0173, i\u0161 esm\u0117s privatizuodama <\/em>j\u0173 veikl\u0105, oficialiai planuojamo ir modeliuojamo \u012fsiki\u0161imo \u012f antstoli\u0173 savivald\u0105 ir j\u0105 simbolizuojan\u010dius Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmus proporcingumo<\/em> problema, kaip min\u0117ta, yra ta, kad net trys Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariai (taigi dauguma i\u0161 penki\u0173 \u0161io teismo nari\u0173) gal\u0117t\u0173 nagrin\u0117ti antstolio veiklai (klient\u016brai) pra\u017e\u016btingo pa\u017eeidimo konstatavimo ir sankcijos skyrimo klausimus, neb\u016bdami i\u0161rinkti antstoli\u0173 susirinkime, kuris sudaro antstoli\u0173 savivaldos esming\u0105 dal\u012f.<\/p>\n

    Kaip min\u0117ta, pagal \u012fstatymo projekt\u0105 Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo paskirta nuobauda (sankcija) gal\u0117t\u0173 tiesiogiai sukelti antstoliui pra\u017e\u016bting\u0105 teisin\u012f efekt\u0105, nepriklausomai nuo jos apskundimo Vilniaus apygardos teismui, jei \u0161is nenuspr\u0119st\u0173 \u201ekitaip\u201c. I\u0161eina, kad skundo padavimas min\u0117tam teismui ir jo pri\u0117mimas tame teisme savaime gali nieko nesustabdyti: a) kol teismas skubos tvarka apsispr\u0119s \u201enuspr\u0119sti kitaip\u201c; b) jei teismas skubos tvarka \u201enenuspr\u0119s kitaip\u201c arba atid\u0117s tos klausimo nagrin\u0117jim\u0105 ir j\u012f susies su pagrindinio bylos klausimo baigiamuoju i\u0161nagrin\u0117jimu. \u017dinoma, galima sukti galv\u0105 ir \u0161iaip ne taip ai\u0161kinti, kad kol Vilniaus apygardos teismas n\u0117ra \u201enusprend\u0119s kitaip\u201c, skund\u017eiamas Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo sprendimas ir juo skirta nuauda negalioja. Bet ar toks \u017eaismingas ai\u0161kinimas u\u017etikrina antstoli\u0173 teisin\u012f tikrum\u0105?<\/p>\n

    \u0160iame kontekste pabr\u0117\u017etina, kad konstitucinis teisin\u0117s valstyb\u0117s principas reikalauja, jog \u012fstatymuose turi b\u016bti u\u017etikrinama teis\u0117s sistemos<\/em><\/strong> vidin\u0117 darna<\/em><\/strong> (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod\u017eio 13 d. nutarimas, pacituotas, be kita ko, 2018 m. bir\u017eelio 19 d. nutarime).<\/p>\n

    Lietuvos Respublikos teis\u0117s sistemos raidos 1990\u20132019 m. kontekste akivaizdu, kad antstoliai (j\u0173 visuma), kaip ir notarai (notariatas) ir advokatai (advokat\u016bra), yra integrali valstyb\u0117s teisin\u0117s sistemos<\/em><\/strong> \u201esudedamoji\u201c dalis, teb\u016bnie: a) \u012fstatym\u0173 lygmenyje; b) \u0161alia \u0161ios teisin\u0117s sistemos konstitucin\u012f pagrind\u0105 sudaran\u010di\u0173 \u2013 Konstitucijoje pa\u017eod\u017eiui nurodyt\u0173 element\u0173 \u2013 teis\u0117j\u0173 (teism\u0173) ir prokuror\u0173 (prokurat\u016bros). Tod\u0117l visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimo \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 naujov\u0117s sumanymas (reglamentavimo keitimo projektas) vertintinas ir pagal tai, kaip jis \u012fsikomponuoja (dera) teis\u0117s sistemos ir joje apibr\u0117\u017etos \u201einstitucin\u0117s teisin\u0117s sistemos\u201c darnos<\/em> kontekste.<\/p>\n

    Esm\u0117s nekei\u010dia tai, kad Seimo 1993 m. gruod\u017eio 14 d. nutarimu patvirtinta Teisin\u0117s sistemos reformos metmen\u0173 pirmin\u0117 redakcija (Valstyb\u0117s \u017einios, 1993, Nr. 70-1311) tiesiogiai (pa\u017eod\u017eiui) neap\u0117m\u0117 antstoli\u0173 (ir notar\u0173) teisinio statuso reformos modelio, o Seimo 1998 m. bir\u017eelio 25 d. nutarimu patvirtinta \u0161i\u0173 Metmen\u0173 nauja redakcija (Valstyb\u0117s \u017einios, 1998, Nr. 61-1736) itin abstrak\u010diai numat\u0117 (nurod\u0117) tiek \u201eteismo antstolius\u201c (\u017er. skirsn\u012f \u201eV. Teisinink\u0173 rengimas ir profesinis ugdymas\u201c), tiek \u201eantstoli\u0173 kontoras\u201c (\u017er. skirsn\u012f \u201e5. Valdymo institucijos\u201c).<\/p>\n

    Sistemos esm\u0119 sudaro tai, kad pati Lietuvos valstyb\u0117, nepra\u0161oma ankstesni\u0173 \u201eteismo antstoli\u0173\u201c, kuri\u0173 dalis v\u0117liau buvo pa\u0161alinta prie\u0161 j\u0173 vali\u0105,[11]<\/a> \u00a0\u012fstatym\u0173 leid\u0117jo teis\u0117k\u016bros lygmeniu 2002 m. \u012ftvirtino ir nuo 2003 m. u\u017etikrino toki\u0105 kreditori\u0173<\/em> teisi\u0173 ir interes\u0173 veiksming\u0105 apsaug\u0105, kurios centre \u2013\u00a0\u00a0 antstoli\u0173, \u012fsteigusi\u0173 kontoras ir jas i\u0161laikan\u010di\u0173, ekonomin\u0117 organizacin\u0117 motyvacija<\/em> ir su tuo susijusi j\u0173 savivalda<\/em>, t. y. atskirumas<\/em> nuo Teisingumo ministerijos kanceliarijos ar teism\u0173 valdymo \u201eaparato\u201c.<\/p>\n

    Tod\u0117l sistemos ir jos problematikos esm\u0119 sudaro tai, kad Civilinio proceso kodekso ir kit\u0173 proceso teisei priskirtin\u0173 \u012fstatym\u0173 \u012fgyvendinimas strigt\u0173 ir neabejotinai pakibt\u0173 ore<\/em>, jei antstoli\u0173, \u012fsteigusi\u0173 kontoras ir jas i\u0161laikan\u010di\u0173, ekonomin\u0117 organizacin\u0117 motyvacija ir su tuo susijusi j\u0173 savivalda (atskirumas nuo Teisingumo ministerijos) bei \u0161ias vertybes \u012ftamp\u0173 atvejais (antstoliams i\u0161kelt\u0173 drausm\u0117s byl\u0173 situacijose<\/em>) galin\u010dio tinkamai u\u017etikrinti Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo savaranki\u0161kumas (legitimacija) tapt\u0173 priklausomas nuo Teisingumo ministr\u0173 pasikeitimo, taigi gal\u0117t\u0173 b\u016bti subtiliai pakreipiamas ar kitaip i\u0161ori\u0161kai valdomas valstyb\u0117s institucij\u0173 vadov\u0173 paskirt\u0173 garb\u0117s teismo asmen\u0173, kurie gali nulemti to teismo nari\u0173 daugumos<\/em> susidarym\u0105, nepalank\u0173 antstoli\u0173 susirinkime i\u0161rinkt\u0173 nari\u0173 ma\u017eumai<\/em>.<\/p>\n

    Be to, teis\u0117s sistemos ir joje apibr\u0117\u017etos teisin\u0117s <\/em>sistemos darnos po\u017ei\u016briu i\u0161 esm\u0117s ydinga ir kritikuotina, jei radikaliai skirt\u0173si visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimo \u012f teis\u0117j\u0173, prokuror\u0173, antstoli\u0173 (taip pat advokat\u0173, notar\u0173) savivald\u0105 modeliai pagal tai, ar visuomen\u0117s atstovai, juo labiau neprivalantys tur\u0117ti teisinio i\u0161silavinimo ir patyrimo, turi sprend\u017eiamojo balso teis\u0119<\/em> nagrin\u0117jant ne vien profesin\u0117s etikos laikymosi ar pretendent\u0173 tinkamumo eiti pareigas klausimus<\/em><\/strong>, bet garb\u0117s teisme nustatant profesin\u0119 veikl\u0105 reglamentuojan\u010dios materialin\u0117s ir procesin\u0117s<\/em> teis\u0117s (pvz., min\u0117tos Sprendim\u0173 vykdymo instrukcijos, taikomos antstoliams) pa\u017eeidimo juridin\u012f fakt\u0105<\/em> ir objektyvizuojant taikyt\u0105 teis\u0117s norm\u0105<\/em>, taigi skiriant sankcij\u0105<\/em>, kuri pagal \u012fstatymo projekt\u0105 gal\u0117t\u0173 tiesiogiai sukelti teisin\u012f efekt\u0105, nepriklausomai nuo jos apskundimo teismui (jei jis nenuspr\u0119st\u0173 \u201ekitaip\u201c), ir tod\u0117l gal\u0117t\u0173 b\u016bti betarpi\u0161kai pra\u017e\u016btinga antstolio veiklai jos baigties (klient\u016bros netekties, kontoros u\u017edarymo) kontekste.<\/p>\n

    Pa\u017eym\u0117tina, kad pagal Antstoli\u0173 \u012fstatymo nuostatas (ir j\u0173 esm\u0117s nekei\u010diant\u012f min\u0117t\u0105 \u0161io \u012fstatymo keitimo projekt\u0105) Antstoli\u0173 garb\u0117s teismas \u2013 tai antstoliams i\u0161keltas drausm\u0117s bylas<\/em> nagrin\u0117janti ir drausmines nuobaudas jiems skirianti profesin\u0117s savivaldos institucija, kurios \u201ei\u0161eities\u201c ar atskaitos teisinis ta\u0161kas ir kartu tyrimo ar vertinimo norminis objektas \u2013 ne tik profesin\u0117 etika (nusi\u017eengimas jai). Patraukimo drausmin\u0117n atsakomyb\u0117n ir jos taikymo pagrindas \u2013 Sprendim\u0173 vykdymo instrukcijos, Antstoli\u0173 profesin\u0117s etikos kodekso, kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 antstoli\u0173 neprocesin\u0119 veikl\u0105, vykdymo i\u0161laid\u0173 i\u0161ie\u0161kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo i\u0161laid\u0173 dyd\u017eio apskai\u010diavimu, pa\u017eeidimas<\/em> (taip pat teismo sprendime konstatuotas imperatyvi\u0173j\u0173 procesin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 pa\u017eeidimas).<\/p>\n

    Taigi Antstoli\u0173 garb\u0117s teismas yra \u012fstatymu \u012fgaliotas nagrin\u0117ti antstoli\u0173 padarytus j\u0173 profesin\u0119 veikl\u0105, \u012fskaitant su Sprendim\u0173 vykdymo instrukcija<\/em> susijusi\u0105 procesin\u0119<\/em> veikl\u0105, reglamentuojan\u010dios teis\u0117s ir jai prilyginamos etikos pa\u017eeidimus. \u00a0Vadinasi, \u0161is garb\u0117s teismas turi i\u0161 \u012fstatymo kylan\u010dius valdingus \u012fgaliojimus nagrin\u0117ti konkretaus profesinio ar procesinio<\/em> antstolio veikimo (neveikimo), susijusio su Sprendim\u0173 vykdymo instrukcija<\/em>,\u00a0 ir tame procesiniame ar profesiniame veikime (neveikime) pasirei\u0161kian\u010dio teis\u0117s pa\u017eeidimo, kaip juridinio fakto<\/em><\/strong>, <\/em>ir jam taikytinos (ai\u0161kintinos) teis\u0117s<\/em><\/strong> klausimus. Tai lemia, kad \u0161is garb\u0117s teismas konstituci\u0161kai yra savita Konstitucinio Teismo doktrinoje abstrak\u010diai numatyta jurisdikcin\u0117 institucija<\/em><\/strong>, turinti \u012fstatymo apibr\u0117\u017et\u0105 kompetencij\u0105 savaranki\u0161kai nagrin\u0117ti tam tikrus juridinio fakto ir teis\u0117s (jos pa\u017eeidimo, sankcijos skyrimo) klausimus.<\/p>\n

    I\u0161 to kildintina \u012f\u017evalga, kad visuomen\u0117s atstovai, kurie b\u016bt\u0173 \u012ftraukti \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105, kaip jurisdikcin\u0119 institucij\u0105, prival\u0117t\u0173 geb\u0117ti savo vertinimus ir balsavimo teis\u0117s \u012fgyvendinimus atlikti \u201etik teis\u0117s pagrindu\u201c ir b\u016btent Sprendim\u0173 vykdymo instrukcijos<\/em> ar kit\u0173 antstoli\u0173 veikl\u0105 reglamentuojan\u010di\u0173 normini\u0173 teis\u0117s akt\u0173 (ne tik etikos kodekso) pagrindu. To reikalauja Konstitucija ir jo nuostat\u0173 turinio oficialioji konstitucin\u0117 samprata (doktrina): \u201ekonstitucinis teisin\u0117s valstyb\u0117s principas reikalauja, kad jurisdikcin\u0117s ir kitos teis\u0117s taikymo institucijos […] siekt\u0173 nustatyti objektyvi\u0105 ties\u0105 ir sprendimus priimt\u0173 tik teis\u0117s pagrindu <\/em>[pary\u0161kinta mano \u2013 aut<\/em>.]\u201c (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. nutarimas).[12]<\/a><\/p>\n

    Tai kartu sudaro prielaidas kitai \u012f\u017evalgai, kad specifin\u0117s profesin\u0117s garb\u0117s pagrindais<\/em><\/strong> \u2013 o ne bendrojo visuomeninio \u00a0autoriteto<\/strong><\/em>, \u012fgyto, pvz., Mykolo Riomerio universiteto Vie\u0161ojo valdymo fakultete ar Vilniaus universiteto Tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos moksl\u0173 institute, pagrindais! <\/em><\/strong>\u2013 \u00a0<\/em>veikiantis Antstoli\u0173 garb\u0117s teismas (jurisdikcin\u0117 institucija) d\u0117l jo nari\u0173 daugumos, palankios ir lojalios<\/em>\u00a0 juos skyrusiam Teisingumo ministrui ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmininkui, susidarym\u0105 galin\u010di\u0173 nulemti dviej\u0173 visuomen\u0117s atstov\u0173, kurie neprivalo tur\u0117ti teisinio i\u0161silavinimo ir atitinkamo antstoli\u0173 veiklos i\u0161manymo<\/em>, gali tiesiogiai<\/em> \u00a0riboti ir net pa\u017eeisti antstolio konstitucines teises ir laisves, ypa\u010d toje projekte numatytoje situacijoje, kai Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo sprendimo apskundimas nesustabdo <\/em>skirtos drausmin\u0117s nuobaudos galiojimo (Vilniaus apygardos teismui nenusta\u010dius \u201ekitaip\u201c).[13]<\/a><\/p>\n

    Garb\u0117s teismo sprendimais tiesiogiai galin\u010dios b\u016bti ribojamos ir net pa\u017eeid\u017eiamos antstolio konstitucin\u0117s teis\u0117s ir laisv\u0117s (j\u0173 pagrind\u0105 sudaran\u010dios vertyb\u0117s) sietinos \u00a0ne tik su min\u0117tu Konstitucijos 36 ar 48 straipsniu, bet i\u0161 dalies net Konstitucijos 23 straipsniu<\/em><\/strong> \u2013 jame garantuojama nuosavyb\u0117s teisi\u0173 apsauga tiek, kiek ji gali apimti antstolio l\u0117\u0161omis \u012frengtos ir i\u0161laikytos kontoros priverstinio u\u017edarymo ar jos klient\u0173 praradimo turtinius aspektus, susijusius su i\u0161laidomis ir negautomis pajamomis<\/em>.<\/p>\n

    Tod\u0117l vie\u0161\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 ir vie\u0161\u0105j\u0105 teis\u0119 atspindin\u010dio Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo sudarymas (nari\u0173 kvalifikacija) ir sprendimai (argumentacija) i\u0161 esm\u0117s tur\u0117t\u0173 mutatis mutandis<\/em> atitikti konstitucinius reikalavimus, kurie keliami bendrosios kompetencijos teismams ir specializuotiems administraciniams teismams, taip pat tokioms ikiteismin\u0117ms jurisdikcin\u0117ms institucijoms, kaip kadaise Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo prejudicin\u012f<\/em> sprendim\u0105 iniciavusiai Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisijai (jos nari\u0173 kompetencijai).<\/p>\n

    Su tuo nesutinkant, tekt\u0173 \u012frodin\u0117ti, kad dar prie\u0161 penket\u0105 ar de\u0161imt\u012f met\u0173 Vyriausybei es\u0105 der\u0117jo \u012ftraukti (paskirti) \u201evisuomen\u0117s atstovus\u201c \u012f min\u0117t\u0105 Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisij\u0105….<\/p>\n

    Pabr\u0117\u017etina, kad vien i\u0161 antstoli\u0173, privalan\u010di\u0173 tur\u0117ti teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir profesin\u0119 reputacij\u0105, sudarytas Antstoli\u0173 garb\u0117s teismas iki \u0161iol gal\u0117jo b\u016bti laikomas tokiu Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) doktrinoje pripa\u017e\u012fstamu savaranki\u0161ku profesionaliu kvazi<\/em> teismu, kuris pagal sudarym\u0105 ir kompetencij\u0105 prilygsta min\u0117t\u0105 ESTT prejudicin\u012f<\/em> sprendim\u0105 iniciavusiai Mokestini\u0173 gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisijai. Regis, viskas negatyviai pasikeist\u0173 regreso linkme, jei Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariais b\u016bt\u0173 i\u0161ori\u0161kai skiriami \u201evisuomen\u0117s atstovai\u201c, neprivalantys tur\u0117ti teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105 ir patyrim\u0105.<\/p>\n

    Vadinasi, \u201evisuomen\u0117s atstov\u0173\u201c, kurie neprivalo tur\u0117ti teisinio i\u0161silavinimo ir antstoli\u0173 profesin\u0117s veiklos patyrimo ar pagrind\u0173 i\u0161manymo, \u012ftraukimo \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 \u2013 o ne \u012f pretendent\u0173 atrankos ar profesin\u0117s etikos komisij\u0105 ar kitaip pavadint\u0105 savivaldos institucij\u0105 \u2013 naujov\u0117s sumanymas gali b\u016bti vertintinas kaip teisi\u0161kai rizikingas<\/em><\/strong>, o tai b\u016btina korekti\u0161kai atspind\u0117ti ir argumentuotai pagr\u012fsti \u012fstatymo projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te.<\/p>\n

    I\u0160VADOS<\/strong><\/p>\n

    Oficialiai modeliuojama ir kuriama rizikinga teisin\u0117 situacija, kai daugiau nei pus\u0119 (3 i\u0161 5) Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nari\u0173 skirt\u0173 ne antstoli\u0173 susirinkimas. Tai galima vertinti kaip neproporcing\u0105 valstyb\u0117s \u012fsiki\u0161im\u0105 \u012f valstyb\u0117s \u201eetatiniais\u201c tarnautojais ar pareig\u016bnais nesan\u010di\u0173 ir valstyb\u0117s perduotas funkcijas savaranki\u0161kai vykdan\u010di\u0173 asmen\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105, i\u0161kraipant jos konstitucines garantijas, kildintinas i\u0161\u00a0 Konstitucijos\u00a0 35 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies<\/p>\n

    \u0160iaip viena\u0161ali\u0161kai valstybinio valdymo tvarka parengtame \u012fstatymo projekte numatytas trij\u0173 antstoli\u0173 ir dviej\u0173 \u201evisuomen\u0117s atstov\u0173\u201c skyrimo Antstoli\u0173 garb\u0117s teismo nariais modelis kelia ne tik antstoli\u0173 savivaldos ir j\u0105 tam tikroje srityje \u012fgyvendinan\u010dio min\u0117to garb\u0117s teismo savaranki\u0161kumo i\u0161kraipymo (neproporcingo susiaurinimo), bet ir funkcin\u0117s partneryst\u0117s ir pasitik\u0117jimo tarp Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bm\u0173 ilgalaikio nebuvimo, \u0161i\u0173 subjekt\u0173 sistemingo prie\u0161prie\u0161inimo<\/em> problematik\u0105. Jos kontekste\u00a0 gali b\u016bti \u012f\u017evelgiamos tuo modeliu sudaromos prielaidos kilti naujiems negatyviems teisiniams padariniams, kurie nenurodyti \u012fstatymo projekto ai\u0161kinamajame ra\u0161te.<\/p>\n

    Visuomen\u0117s atstovai, neprivalantys tur\u0117ti teisinio i\u0161silavinimo ir antstoli\u0173 profesin\u0117s veiklos patyrimo ar pagrind\u0173 i\u0161manymo, konstituci\u0161kai gali b\u016bti \u012fstatymo pagrindu proporcingai \u012ftraukti \u012f antstoli\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105 ir nagrin\u0117ti antstoli\u0173 profesin\u0117s etikos pa\u017eeidimus ar pretendent\u0173 (kandidat\u0173) \u012f antstolius atrankos klausimus, bet ne Sprendim\u0173 vykdymo instrukcijos ar kitokios antstoli\u0173 procesini\u0173 veiksm\u0173 atlikimo tvarkos galimo pa\u017eeidimo konstatavimo ir kvalifikavimo klausimus <\/em>universalaus Garb\u0117s teismo, kurio sprendimo \u012fsigaliojimo gali nesustabdyti jo apskundimas valstyb\u0117s vardu veikian\u010diam teismui, lygmenyje.<\/p>\n

    Netinkamas ir neproporcingas dviej\u0173 visuomen\u0117s atstov\u0173, neprivalan\u010di\u0173 tur\u0117ti teisinio i\u0161silavinimo ir antstoli\u0173 profesin\u0117s veiklos patyrimo ar procesini\u0173 pagrind\u0173 i\u0161manymo, \u012ftraukimas \u012f ne vien etikos klausimus nagrin\u0117jan\u010dio Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 neatitikt\u0173 profesin\u0119 savivald\u0105 \u012fgyvendinan\u010dioms jurisdikcin\u0117ms<\/em> institucijoms keliam\u0173 reikalavim\u0173 (sprendim\u0173 padarini\u0173 konstitucin\u0117ms asmens teis\u0117ms ir laisv\u0117ms kontekste), gal\u0117t\u0173 i\u0161balansuoti teisin\u0117s sistemos vidin\u0119 darn\u0105.<\/p>\n

    N\u0117ra ir negali b\u016bti objektyvi\u0173 duomen\u0173 ar jais grind\u017eiam\u0173 \u012frodym\u0173, kad visuomen\u0117s atstovai es\u0105 negali tinkamai suprasti tik teis\u0117j\u0173 ir prokuror\u0173 procesin\u0119 veikl\u0105 reglamentuojan\u010dios teis\u0117s, kuri neapima etikos kodeks\u0173, pa\u017eeidim\u0173 ir juos savaranki\u0161kai konstatuoti bei kvalifikuoti, tuo susaistant generalin\u012f prokuror\u0105 ar tiesiogiai sukeliant juridinio fakto ir teis\u0117s pa\u017eeidimo konstatavimo \u012fsigaliojimo efekt\u0105<\/em>, ta\u010diau es\u0105 gali tinkamai suprasti antstoli\u0173 profesin\u0119 veikl\u0105 reglamentuojan\u010dios procesin\u0117s teis\u0117s (ne vien etikos) pa\u017eeidimus ir juos savaranki\u0161kai konstatuoti bei kvalifikuoti antstoli\u0173 garb\u0117s teismo sud\u0117tyje, net jei neprivalo geb\u0117ti suvokti Sprendim\u0173 vykdymo instrukcij\u0105.<\/p>\n

    Jei valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis finansuojami teismai ir prokurat\u016bra, kaip valstyb\u0117s institucijos, teisi\u0161kai labiau \u201enutol\u0119\u201c nuo visuomen\u0117s, nei savaranki\u0161k\u0105 profesin\u0119 veikl\u0105 vykdantys ir savo rizika kontoras steigiantys bei i\u0161laikantys antstoliai (taip pat notarai, advokatai), tai visuomen\u0117s atstovai tur\u0117t\u0173 b\u016bti didesne apimti \u012ftraukti \u012f Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teism\u0105 ir prokuror\u0173 profesin\u0117s veikos (ne tik etikos) pa\u017eeidimus tirian\u010di\u0105 Komisij\u0105, kurios sprendimai saistyt\u0173 generalin\u012f prokuror\u0105. To neu\u017etikrinus, sunku \u012ftikinamai \u00a0pateisinti, kod\u0117l antstoliai (taip pat notarai, advokatai) tur\u0117t\u0173 b\u016bti labiau visuomen\u0117s atstov\u0173 \u201e\u012ftakojami\u201c (\u201ekontroliuojami\u201c) b\u016btent jurisdikcin\u0117ms institucijoms priskirtin\u0173 universali\u0173 garb\u0117s teism\u0173 lygmenyje, o ne i\u0161imtinai pretendent\u0173 atrank\u0105 atliekan\u010dios ar tik etikos pa\u017eeidimus (profesinio vardo diskreditavim\u0105) nagrin\u0117jan\u010dios antstoli\u0173 institucijos kontekste.<\/p>\n

    Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bm\u0173 nesutarimai su Teisingumo ministerija d\u0117l visuomen\u0117s atstov\u0173 \u012ftraukimo \u012f Antstoli\u0173 garb\u0117s teism\u0105 apimties ar formos tur\u0117t\u0173 b\u016bti veiksmingai sprend\u017eiami pirmiausia funkcin\u0117s partneryst\u0117s lygmenyje ir ne teismo tvarka, pabr\u0117\u017eiant ministerijoms pirmiausia taikytin\u0105 atsakingo valdymo konstitucin\u012f princip\u0105. Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai konstituci\u0161kai neturi ir negali ginti tokio analogi\u0161ko autonomi\u0161kumo\u00a0 <\/em>\u012fstatymo projekt\u0105 rengian\u010dios Teisingumo ministerijos ar \u0161\u012f projekt\u0105 priiman\u010dio Seimo at\u017evilgiu, kur\u012f turi ir konstituci\u0161kai ginti gali pagal bendr\u0105j\u012f Asociacij\u0173 \u012fstatym\u0105 \u012fsteigtos laisvalaikio praleidimo asociacijos (jas \u012fsteig\u0119 asmenys). Sunku tinkamai ir atsakingai prognozuoti, ar Konstituciniam Teismui prad\u0117jus priimin\u0117ti ir nagrin\u0117ti asmen\u0173 konstitucinius skundus, Lietuvos antstoli\u0173 r\u016bmai, nes\u0117kmingai i\u0161naudotos \u012fprastin\u0117s teismin\u0117s gynybos atveju, gal\u0117t\u0173 veiksmingai ginti savo profesinius interesus b\u016btent to konstitucinio skundo b\u016bdu.<\/p>\n

     <\/p>\n

    [1]<\/a> \u017dr.: E. \u0160ileikis. Dvide\u0161imt septyni\u0173 antstoli\u0173 atleidimo konstituciniai aspektai \/\/ Justitia. 2007\/4, p. 14-21; plg.: E. \u0160ileikis. Konstituciniai antstolio \u012fgaliojim\u0173 sustabdymo aspektai<\/strong> \/\/ Justitia. 2007\/1, p. 10-17.<\/p>\n

    [2]<\/a> \u017dr. Seimo 2002 m. gegu\u017e\u0117s 9 d. priimt\u0105 Antstoli\u0173 \u012fstatymo\u00a0 \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo \u012fstatym\u0105 (\u017din., 2002, Nr. 53-2043), kurio 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: \u201e2003 m. sausio 1 d. netenka galios: 1) Teismo antstoli\u0173 \u012fstatymas […].\u201c<\/p>\n

    [3]<\/a> \u017dr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod\u017eio 13 d. nutarim\u0105 (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos nuostatos 1993\u20132009. Vilnius, 2010, p. 580-582).<\/p>\n

    [4]<\/a> Ten pat (p. 582).<\/p>\n

    [5]<\/a> Teism\u0173 \u012fstatymo 122 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruod\u017eio 11 d. redakcija) nustatyta, kad \u201eTeis\u0117j\u0173 garb\u0117s teismas sudaromas […] i\u0161 de\u0161imties nari\u0173. […] du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du \u2013 Seimo Pirmininkas […]. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teismo nariais skiria visuomen\u0117s atstovus.\u201c<\/p>\n

    [6]<\/a> Prokurat\u016bros \u012fstatyme, kurio 10 straipsnio 6 dalyje (2014 m. bir\u017eelio 17 d. redakcija) vartojama ne \u201evisuomen\u0117s atstovo\u201c, bet \u201enepriekai\u0161ting\u0105 reputacij\u0105 turin\u010dio asmens\u201c s\u0105voka, nustatyta, be kita ko, tai, kad: a) \u201eProkuror\u0173 atrankos, Vyriausi\u0173j\u0173 prokuror\u0173 atrankos, Etikos ir Atestacijos komisijos sudaromos trejiems metams i\u0161 septyni\u0173 nari\u0173. \u012e kiekvien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 komisij\u0173 […] po vien\u0105 nepriekai\u0161tingos reputacijos asmen\u012f \u2013 [pasi\u016blo \u2013 aut.] Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas\u201c (min\u0117ta 10 straipsnio 6 dalis; 2014 m. bir\u017eelio 17 d. redakcija); b) Etikos komisija, i\u0161nagrin\u0117jusi \u012fgaliot\u0173 asmen\u0173 kreipim\u0105si, pateikia \u201ei\u0161vad\u0105 generaliniam prokurorui d\u0117l tarnybin\u0117s nuobaudos skyrimo\u201c (41 straipsnio 3 dalis, 2017 m. gruod\u017eio 19 d. redakcija).<\/p>\n

    [7]<\/a> Analizuojamame \u012fstatymo projekte si\u016bloma vietoje dabar Antstoli\u0173 \u012fstatyme (14 straipsnio 1, 2 dalyse) vartojamo termino \u201enusi\u017eengimas\u201c, kur\u012f es\u0105 reikia i\u0161braukti, prad\u0117ti vartoti\u00a0 termin\u0105 \u201epa\u017eeidimas\u201c.<\/p>\n

    [8]<\/a> Respublikos Prezident\u0117s 2019 m. gegu\u017e\u0117s 14 d. dekretu Nr. 1K-1643 Pretendent\u0173 \u012f teis\u0117jus atrankos komisijos pirmininke paskirta \u201eMykolo Romerio universiteto Vie\u0161ojo valdymo fakulteto Politikos moksl\u0173 instituto lektor\u0117\u201c R. V.<\/p>\n

    [9]<\/a> Daugiau \u017er.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos nuostatos 1993\u20132009. Vilnius, 2010, p. 331.<\/p>\n

    [10]<\/a> \u201eKonstitucin\u0117 kiekvieno \u017emogaus teis\u0117 pasirinkti darb\u0105 bei versl\u0105 suponuoja ir teis\u0119 laisvai pasirinkti ir \u012fgyti profesij\u0105\u201c (Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas).<\/p>\n

    [11]<\/a> \u017dr. 2 i\u0161na\u0161\u0105 (joje nurodyt\u0105 pirm\u0105j\u0105 publikacij\u0105).<\/p>\n

    [12]<\/a> Daugiau apie jurisdikcin\u0173 institucij\u0173<\/em> samprat\u0105 Konstitucinio Teismo doktrinoje \u017er., pvz., \u0161io teismo 2006 m. rugs\u0117jo 21 d. nutarim\u0105 (plg. 2004 m. gruod\u017eio 29 d. nutarim\u0105 \/\/ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos nuostatos 1993\u20132009. Vilnius, 2010, p. 545).<\/p>\n

    [13]<\/a> Projekto formuluot\u0117: \u201eAntstoli\u0173 garb\u0117s teismo sprendimo apskundimas nesustabdo skirtos drausmin\u0117s nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Lietuvos teis\u0117je 1990\u20132019 m.\u00a0 nebuvo ir n\u0117ra kitos teisin\u0117s profesijos, kuri tiek kart\u0173 b\u016bt\u0173 radikaliai reformuota ar nepaliaujamai modifikuota, kaip antstolio profesija. Ji gali b\u016bti laikoma nestabiliausia ir\u00a0 politi\u0161kai ar socialiai kontraversi\u0161kiausia (prie\u0161taringiausiai vertinama) teisine profesija Lietuvoje pastaraisiais metais. Tai i\u0161 esm\u0117s lemia ne tiek pa\u010di\u0173 antstoli\u0173 veikla, kurioje pasitaiko profesin\u0117s etikos ar kitoki\u0173 teis\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":16707,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[401,1724,1204,636,157,764],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16706"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16706"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16706\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16708,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16706\/revisions\/16708"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16707"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}