{"id":16364,"date":"2019-07-21T13:21:56","date_gmt":"2019-07-21T10:21:56","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=16364"},"modified":"2019-07-21T13:21:56","modified_gmt":"2019-07-21T10:21:56","slug":"e-sileikis-referendumo-istatymo-nauja-redakcija-konstituciniu-istatymu-saraso-blizgesys-ir-skurdas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/07\/21\/e-sileikis-referendumo-istatymo-nauja-redakcija-konstituciniu-istatymu-saraso-blizgesys-ir-skurdas\/","title":{"rendered":"E. \u0160ileikis. Referendumo \u012fstatymo nauja redakcija: konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o \u201eblizgesys ir skurdas\u201c"},"content":{"rendered":"

Aktualija<\/strong><\/p>\n

Trisde\u0161imt dviej\u0173 Seimo nari\u0173 grup\u0117, kurios \u012fgalioti atstovai \u2013 Stasys \u0160edbaras ir Julius Sabatauskas, 2019 m. vasario 21 d. kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105.<\/a> Pra\u0161oma i\u0161tirti, ar Konstitucijai (69 straipsnio 3 daliai) neprie\u0161tarauja Seimo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. sistemi\u0161kai pakeistas Referendumo \u012fstatymas, t. y. jo i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija.<\/p>\n

Abejon\u0117s pagrind\u0105 i\u0161 esm\u0117s sudaro pozicija, kad Referendumo \u012fstatymo i\u0161d\u0117stymu nauja redakcija, nuo kurios \u012fsigaliojimo 2019 m. sausio 1 d. es\u0105 nustoja galios 2002 m. bir\u017eelio 4 d. priimtas Referendumo \u012fstatymas, reguliuojamus santykius es\u0105 tur\u0117t\u0173 reguliuoti Referendumo konstitucinis \u012fstatymas, kur\u012f Seimas dar 2012 m. kovo 15 d. numat\u0117 (ir kartu \u012fsipareigojo priimti), nustatydamas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n

Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. KT10-S7\/2019\u00a0 gra\u017eino parei\u0161k\u0117jui jo pra\u0161ym\u0105 tiek, kiek jis papildomai ap\u0117m\u0117 pra\u0161ym\u0105 i\u0161tirti gin\u010dyt\u0105 Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarim\u0105 \u201eD\u0117l referendumo d\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo paskelbimo\u201c, kurio teisinis pagrindas \u2013 min\u0117ta Referendumo \u012fstatymo nauja redakcija.<\/p>\n

Taigi rengiamos konstitucin\u0117s justicijos bylos esm\u0119 ar pagrind\u0105 sudaro abejon\u0117 d\u0117l to, kad Seimas, kelet\u0105 met\u0173 nepriimdamas senokai numatyto Referendumo konstitucinio<\/em> \u012fstatymo, 2018 m. pabaigoje es\u0105 negal\u0117jo priimti tokio sisteminio Referendumo \u012fstatymo pakeitimo, kuriuo \u0161is \u012fstatymas i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija ir taip es\u0105 virto savitu nauju <\/em>\u012fstatymu, \u012fsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d., nors vietoj jo tur\u0117jo b\u016bti priimtas ir \u012fsigalioti Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalimi grind\u017eiamas Referendumo konstitucinis<\/em> \u012fstatymas.<\/p>\n

Abejon\u0117s konstitucinis pagrindas \u2013 ne tiek nepriimtas Referendumo konstitucinis \u012fstatymas, kiek ne\u012fgyvendintas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtintas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as.<\/p>\n

Nors Seimas 2012 m. kovo 15 d. pri\u0117m\u0117 Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 ir juo nustat\u0117 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (2 straipsnis) bei jame (pirmin\u0117je redakcijoje) tarp devyni\u0173 \u201ekatalogo\u201c punkt\u0173 numat\u0117 (\u012fterp\u0117) Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105 (2 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ta\u010diau iki \u0161iol n\u0117ra priimtas nei \u0161is, nei kuris nors kitas pirmin\u0117je s\u0105ra\u0161o redakcijoje numatytas konstitucinis \u012fstatymas, turintis reglamentuoti valstyb\u0117s v\u0117liavos ir herbo bei himno naudojim\u0105, valstybin\u0117s kalbos vartojim\u0105, rinkim\u0173 organizavim\u0105, pilie\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvas, peticij\u0173 teikim\u0105, nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n

Keistok\u0105 unikali\u0105 i\u0161imt\u012f sudaro Fiskalin\u0117s sutarties \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas, kur\u012f Seimas 2014 m. spalio 9 d. papildomai \u012ftrauk\u0117 \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, j\u012f pakeisdamas t. y. naujai i\u0161d\u0117stydamas jo 2 straipsnio 1 dal\u012f ir netrukus t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio 6 d. pri\u0117m\u0117.<\/p>\n

\u0160i i\u0161imtis, nepaisant jos ypatingos reik\u0161m\u0117s valstyb\u0117s biud\u017eeto rengimui ir tvirtinimui bei\u00a0 vykdymui,\u00a0 1992\u20132004 m. netur\u0117jo ir net naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje nuo 2004 m. kontekste, regis, neturi ai\u0161ki\u0173 tiesiogini\u0173 s\u0105saj\u0173 su Konstitucijos I\u2013XII skirsniuose numatytais ar net pa\u017eod\u017eiui nurodytais \u012fstatymais, nors gali b\u016bti siejama su XIII skirsnyje nurodytais u\u017esienio politikos pagrindais (Seimo ratifikuojamomis Lietuvos Respublikos tarptautin\u0117mis sutartimis)\u00a0 ir vis\u0173 pirma Konstitucijos sudedam\u0105ja dalimi \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje\u201c.<\/p>\n

Pagrindinis unikalios teisin\u0117s i\u0161imties atsiradimo paai\u0161kinimas, matyt, tur\u0117t\u0173 b\u016bti politinis ekonominis ir supranacionalinis, hipoteti\u0161kai susietas su Respublikos Prezident\u0117s atitinkamomis finansin\u0117s drausm\u0117s vertyb\u0117mis ir jas determinuojan\u010diomis iniciatyvomis bei joms pritarusios Finans\u0173 ministerijos, Valstyb\u0117s kontrol\u0117s ir Lietuvos banko suderintais veiksmais, kuriuos atspindi to konstitucinio \u012fstatymo projekto ai\u0161kinamasis ra\u0161tas[1]<\/a>. \u0160iaip valstyb\u0117s tarptautiniams \u012fsipareigojimams u\u017etikrinti konstituci\u0161kai neb\u016btina priimti konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105. Prie\u0161ingu atveju i\u0161eit\u0173, kad Lietuvos tarptautiniai \u012fsipareigojimai laikytis Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijos ( E\u017dTK) ir pripa\u017einti j\u0105 ai\u0161kinan\u010dio bei taikan\u010dio Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo jurisdikcij\u0105 bei jurisprudencij\u0105 taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017etikrinti specialiu konstituciniu \u012fstatymu.[2]<\/a> Ta\u010diau tarptautines sutartis, \u012fskaitant E\u017dTK, Seimas pagal Konstitucij\u0105 (138 straipsn\u012f) gali ratifikuoti i\u0161leisdamas tiek \u012fprast\u0105 \u012fstatym\u0105 (kaip tai daroma dabar), tiek nutarim\u0105<\/em> (kaip tai buvo daroma anks\u010diau),[3]<\/a> bet ne konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105.<\/p>\n

Tokiame kontekste svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Seimo nari\u0173 grup\u0117s teisin\u0117 abejon\u0117 ir b\u016bsima Konstitucinio Teismo doktrinin\u0117 pozicija pirmiausia reik\u0161minga konstitucin\u0117s teis\u0117s raidai ma\u017eiausia penkiose srityse. Jos susijusios su: a) parlamento kompetencija ir diskrecija; b) konstitucin\u0117s justicijos galiomis; c) oficialios konstitucin\u0117s doktrinos pl\u0117tra; d) konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o, ypa\u010d jo pirmin\u0117s redakcijos, t. y. pirm\u0173j\u0173 devyni\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173, kuriuos Seimas numat\u0117 2012 m. kovo 15 d., u\u017esit\u0119susiu ne\u012fgyvendinimu 2013\u20132019 m.; e) \u012fstatym\u0173 leidybos pagrindais, t. y. \u012fprastinio<\/em> (\u201eeilinio\u201c, \u201estandartinio\u201c) \u012fstatymo sisteminiu keitimu, kurio specifik\u0105 sudaro tai, kad \u012fstatymas i\u0161d\u0117stomas nauja redakcija, ir tai atliekama nepaisant to, kad tas sistemi\u0161kai atnaujintas \u012fstatymas pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo dalyk\u0105 labai pana\u0161us palyginti su iki \u0161iol nepriimtu atitinkamu konstituciniu \u012fstatymu, turin\u010diu reglamentuoti santykius, kuriuos reglamentuoja tas nauja redakcija i\u0161d\u0117stytas paprastasis <\/em>(nekonstitucinis) \u012fstatymas.<\/p>\n

Aktualija ir jos kontekste toliau nagrin\u0117jama tematika kupina tarpdisciplinini\u0173 aspekt\u0173. Jie susij\u0119, be kita ko, su: a) bendr\u0105ja teis\u0117s teorija ir jai reik\u0161minga teis\u0117k\u016bros bei juridin\u0117s technikos samprata, ypa\u010d \u012fstatym\u0173 leidybos ir jos keitimo b\u016bd\u0173 tipologija; b) istorijos ir politikos mokslais tiek, kiek analizuojamas parlamentarizmas (parlamento daugumos ir opozicijos santykiai) ar tiesiogin\u0117 demokratija referendumo lygmeniu.<\/p>\n

Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173, nesan\u010di\u0173 sudedam\u0105ja Lietuvos Konstitucijos dalimi ir priimam\u0173 pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f, s\u0105ra\u0161o problematik\u0105 anks\u010diau nagrin\u0117jo Vaidotas Vai\u010daitis, Vytautas Sinkevi\u010dius, Egidijus K\u016bris, kiti teis\u0117s tyr\u0117jai (tarp j\u0173 \u2013 \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autorius). Ta\u010diau jie tai dar\u0117 arba Seimui dar nenusta\u010dius to s\u0105ra\u0161o ir juo labiau jo nepapild\u017eius min\u0117tu \u201ede\u0161imtuoju punktu\u201c, arba nuo tokio s\u0105ra\u0161o nustatymo nepra\u0117jus daugeliui met\u0173, kai Seimas pirm\u0105syk nusprend\u0117 i\u0161d\u0117styti Referendumo \u012fstatym\u0105, kuris itin susij\u0119s su to s\u0105ra\u0161o pirminiu ir aktualiu variantu, nauja redakcija. Taigi tolesn\u0117 analiz\u0117 nedubliuoja ankstesni\u0173j\u0173 tyrim\u0173.<\/p>\n

\u0160is tyrimas baigtas rengti 2019 m. liepos 17\u201319 d. ir atspindi jo autoriaus individuali\u0105, subjektyvi\u0105 nuomon\u0119, kuriai netaikomas Konstitucinio Teismo doktrinoje kilniai sureik\u0161minamas \u201eobjektyviosios tiesos\u201c kriterijus.<\/p>\n

Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o ne\u012fgyvendinimo problematika<\/strong><\/p>\n

Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijos pri\u0117mimo ir galiojimo 20-metis, kuris min\u0117tas ir pagerbtas 2012 m., i\u0161siskiria ir tuo, kad Seimas, pasitikdamas t\u0105 sukakt\u012f, pagaliau surado j\u0117g\u0173 ir i\u0161minties \u012fgyvendinti, regis, paskutin\u012f akivaizd\u017eiai (\u201ebrutaliai\u201c) ne\u012fgyvendint\u0105 eksplicitin\u012f<\/em> konstitucin\u012f reikalavim\u0105, kuris pa\u017eod\u017eiui (\u201ejuodu ant balto\u201c) suformuluotas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies nuostatose: nustatyti konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n

\u0160is s\u0105ra\u0161as, kaip teisinis institutas, \u2013 vienas did\u017eiausi\u0173 konstitucini\u0173 naujadar\u0173 ir pranc\u016bzi\u0161kos teis\u0117s tradicijos, tiksliau vadinam\u0173j\u0173 organini\u0173<\/em> \u012fstatym\u0173, skolini\u0173 (transplant\u0173<\/em>) Lietuvos teis\u0117s sistemoje. Deja, tai kartu problemi\u0161kiausias Konstitucijos reng\u0117j\u0173 (t\u0117v\u0173) ambicing\u0173 sumanym\u0173 ir revoliucing\u0173 inovacij\u0173 ne\u012fgyvendinimo ar \u201enepasiteisinimo\u201c fenomenas<\/em>[4]<\/a>. <\/em><\/p>\n

Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f i\u0161eina, kad Seimas ne ma\u017eiau kaip 85 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma nustato konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir ne ma\u017eiau kaip 71 Seimo nario balso dauguma priima tame s\u0105ra\u0161e numatytus konstitucinius \u012fstatymus, o juos kei\u010dia v\u0117l ne ma\u017eiau kaip 85 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma.[5]<\/a><\/p>\n

Taigi minimalios parlamentar\u0173 gausos ir kartu atitinkam\u0173 ma\u017eiausi\u0173 skai\u010di\u0173\u00a0 \u201e\u017eaismas\u201c ar \u201e\u0161\u0117lsmas\u201c pasirei\u0161kia taip: 85\u201371\u201385.<\/p>\n

Politi\u0161kai viskas gana ai\u0161ku ir tod\u0117l, regis, nekyla konceptuali politologin\u0117 problema. Vienai ar kitai Seimo trapiai daugumai, kuri\u0105 gali sudaryti, pvz., 71 parlamentaras, strategi\u0161kai itin nepalanku (pernelyg rizikinga) minimum<\/em> 71 Seimo nario bals\u0173 dauguma priimti konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, kuris numatytas Seimo 2012 m. kovo 15 d. patvirtintame (ir prireikus minimum<\/em> 85 Seimo nari\u0173 balsais kei\u010diamame)\u00a0 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e, kadangi priimtam konstituciniam \u012fstatymui pakeisti reikia ma\u017eiausia 85 Seimo nari\u0173 bals\u0173 daugumos, kuri ne\u012fmanoma be opozicijos pritarimo. Tokioje situacijoje opozicijos pritarimas (palaikymas), o ne Seimo daugumos apsisprendimas (valia), \u012fgauna \u201elemiam\u0105\u201c reik\u0161m\u0119.\u00a0 B\u016btent tod\u0117l konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e iki \u0161iol neatsirado ir, matyt, neatsiras Civilinio kodekso (ar Baud\u017eiamojo kodekso) patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas, nors jis neabejotinai sustiprint\u0173 teisin\u0117s valstyb\u0117s ir teism\u0173 nepriklausomyb\u0117s siek\u012f.<\/p>\n

Teisi\u0161kai daug kas neai\u0161ku ir tod\u0117l kyla konceptuali problema. Platesniu po\u017ei\u016briu gali susidaryti prie\u0161taringas ir i\u0161 esm\u0117s ydingas \u012fsp\u016bdis, kad tie i\u0161skirtiniai \u012fstatymai yra (ar gali b\u016bti) net nesant specialaus j\u0173 s\u0105ra\u0161o (\u017er. Konstitucijos 47 straipsnio 3 dal\u012f, 150 straipsn\u012f).[6]<\/a> Siauresniu po\u017ei\u016briu gali kilti neai\u0161kumas, kokie konkret\u016bs konstituciniai \u012fstatymai tur\u0117t\u0173 b\u016bti objektyvizuoti ir korekti\u0161kai priskirti juos apiman\u010diam s\u0105ra\u0161ui ir kod\u0117l Seimas tokiam s\u0105ra\u0161ui iki \u0161iol nepriskyr\u0117 Konstitucijoje pa\u017eod\u017eiui nurodyt\u0173 (pamin\u0117t\u0173) trij\u0173 \u012fstatym\u0173: Konstitucinio Teismo \u012fstatymo, Teism\u0173 \u012fstatymo, Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo (\u017er. toliau).<\/p>\n

\u0160iaip pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencij\u0105[7]<\/a> ai\u0161kus ne konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o turinys (apimtis, t\u0173 \u012fstatym\u0173 reglamentavimo dalykas), taip pat ne reikalavimai<\/em> \u012fstatymams, kuriuos Seimas gali \u012ftraukti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, bet tai, kokia \u0161i\u0173 \u012fstatym\u0173 teisin\u0117 galia ir kaip jie gali atsirasti pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f.<\/p>\n

Oficialiai i\u0161 esm\u0117s ai\u0161ku tik tiek, kad konstituciniai \u012fstatymai, kurie n\u0117ra \u201esudedamoji Konstitucijos dalis\u201c[8]<\/a> ir kuri\u0173 s\u0105ra\u0161as negali nurodyti (apimti) pagal Konstitucijos 47 straipsnio (aktuali 2003 m. sausio 23 d. redakcija, taip pat ankstesn\u0117 1996 m. bir\u017eelio 20 d. redakcija) nuostatas Seimo priimt\u0105 tose nuostatose nurodyt\u0105 konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, i\u0161siskiria tuo, kad: a) turi auk\u0161tesn\u0119 teisin\u0119 gali\u0105 nei kiti \u012fprastiniai \u012fstatymai (ir ma\u017eesn\u0119 teisin\u0119 gali\u0105 nei Konstitucijos nuostatos ir joms prilygstan\u010dios j\u0173 \u00a0pataisos); b) pirmiausia turi b\u016bti atspind\u0117ti (identifikuoti, kvalifikuoti) juos apibr\u0117\u017eian\u010diame s\u0105ra\u0161e, kuris negali b\u016bti \u201eatviras\u201c ar neap\u010diuopiamas, gyvuoti ar b\u016bti suprantamas abstrak\u010diai kaip konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 visuma ar jais nuolat pasipildantis mistinis \u201eregistras\u201c.<\/p>\n

Itin neai\u0161ku tai, ar trys atitinkamai Konstitucijos 93 straipsnyje, 102 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai (pa\u017eod\u017eiui) nurodyti \u012fstatymai \u2013 \u201eLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo \u012fstatymas\u201c, \u201eLietuvos Respublikos teism\u0173 \u012fstatymas\u201c, \u201eVyriausyb\u0117s \u012fstatymas\u201c \u2013 savaime yra \u012fprasti nekonstituciniai \u012fstatymai vien tod\u0117l, kad j\u0173 konstitucin\u0117se nuorodose n\u0117ra \u017eod\u017eio \u201ekonstitucinis\u201c.[9]<\/a><\/p>\n

Viena vertus, galima konceptualiai manyti, kad nelogi\u0161ka ir net primityvu teigti, kad trij\u0173 konkre\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 pa\u017eodinis \u012ftvirtinimas Konstitucijoje es\u0105 nieko \u201enerei\u0161kia\u201c \u012fgyvendinant Konstitucijos\u00a0 69 straipsnio 3 dal\u012f ir neva netur\u0117t\u0173 b\u016bti labai rimtu pagrindu Seimui juos \u012fterpti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. \u0160iuo giluminiu vertybiniu po\u017ei\u016briu viskas yra prie\u0161ingai: tuos tris \u012fstatymus b\u016btina susieti su min\u0117tu s\u0105ra\u0161u, tuo u\u017etikrinant j\u0173 stabilum\u0105 ir nekaitaliojim\u0105 kei\u010diantis Seimo daugumai. Antraip t\u0173 \u012fstatym\u0173 pa\u017eodinis konstitucinis nurodymas ir kartu pakyl\u0117jimas \u012f Konstitucijos \u201eteksto\u201c lygmen\u012f netenka prasm\u0117s, nes: a) i\u0161eina, kad Konstitucinio Teismo \u012fstatymas ar Teism\u0173 \u012fstatymas negali prie\u0161tarauti<\/em> Nepaprastosios pad\u0117ties konstituciniam \u012fstatymui, kur\u012f Seimas \u012ftrauk\u0117 \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, arba ka\u017ekokiam naujam (galimam) Teisingumo u\u017etikrinimo konstituciniam \u012fstatymui, jei tok\u012f ar kit\u0105 pana\u0161\u0173 populistin\u012f (itin skambiai pavadint\u0105) teis\u0117s akt\u0105 Seimas \u012fra\u0161yt\u0173 \u012f min\u0117t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105; b) kitaip m\u0105stant b\u016bt\u0173 pakak\u0119 Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje apsiriboti nuoroda, kad \u201eKonstitucinio Teismo \u012fgaliojim\u0173 vykdymo tvark\u0105 nustato \u012fstatymas\u201c, o 111 straipsnio 4 dalyje \u2013 \u201eTeism\u0173 sudarym\u0105 ir kompetencij\u0105 nustato \u012fstatymas\u201c.<\/p>\n

Kita vertus, formalistai oponentai gali atkirsti, kad pati Konstitucija (jos ra\u0161ytin\u0117s nuostatos, net ne \u201edvasia\u201c ar \u201ekontekstin\u0117 prasm\u0117\u201c) es\u0105 lemia, kad tie trys \u012fstatymai arba bent du i\u0161 j\u0173 (neapimant Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo, kurio trumpesnis pavadinimas konstitucin\u0117je nuorodoje nesusietas su \u017eod\u017eiais \u201eLietuvos Respublikos\u201c) yra b\u016btent \u012fprastiniai nekonstituciniai, kadangi j\u0173 tikslus ir nekei\u010diamas pavadinimas yra \u012ftvirtintas konstituciniu lygmeniu, tuo juos priskiriant \u012fprastini\u0173 <\/em>ma\u017eiausia 36 Seimo nari\u0173 bals\u0173 dauguma, balsavime i\u0161 viso u\u017esiregistravus ir dalyvaujant ma\u017eiausia 71 Seimo nariui (\u017er. Konstitucijos 69 straipsnio 2 dal\u012f), kei\u010diam\u0173 \u012fstatym\u0173 sistemai (\u201eordinarin\u0117s teis\u0117s\u201c paprast\u0173j\u0173<\/em> \u012fstatym\u0173 lygmeniui).<\/p>\n

Negelbsti \u012ftikinama Egidijaus K\u016brio pozicija ne d\u0117l t\u0173 trij\u0173 (minimum<\/em> dviej\u0173) \u012fstatym\u0173 pavadinim\u0173 tiksli\u0173 konstitucini\u0173 formuluo\u010di\u0173, bet d\u0117l aptaki\u0173<\/em> tam tikr\u0173 \u012fstatym\u0173 numatym\u0173 blanketin\u0117se<\/em> Konstitucijos nuorodose. Tikrai der\u0117t\u0173 pritarti tai pozicijai, kad Konstitucijos formuluot\u0117s \u201enustato \u012fstatymas, \u201e\u012fstatymo nustatyta tvarka\u201c ir pan. \u201enegali b\u016bti interpretuojamos kaip neapiman\u010dios konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173, nurodyt\u0173 Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalyje. Jei tam tikrus santykius turi reguliuoti \u012fstatymas, juos gali reguliuoti ir konstitucinis \u012fstatymas\u201c.[10]<\/a> Laikantis prie\u0161ingos nuomon\u0117s i\u0161eit\u0173 kuriozas, jei ne absoliutus absurdas: tik Konstitucijos 47 straipsnio (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nuostatos dabar nurodo, kad tam tikrus santykius reguliuoja b\u016btent atitinkamas konstitucinis \u012fstatymas (nesantis sudedam\u0105ja Konstitucijos dalimi), tod\u0117l es\u0105 negali b\u016bti jokio kito konstitucinio \u012fstatymo, net priimto pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dal\u012f, kuris b\u016bt\u0173 grind\u017eiamas jo nenurodan\u010dia nuostata, pvz., \u201e[…] peticijos […] \u012fgyvendinimo tvark\u0105 nustato \u012fstatymas\u201c (33 straipsnio 3 dalis). Ta\u010diau viso to negalima konceptualiai pritaikyti Konstitucijos 102 straipsnio 2 daliai ar 111 straipsnio 4 daliai, kadangi jose nurodytas ne \u0161iaip \u201e\u012fstatymas\u201c, bet konkretus Konstituciniam Teismui ir visiems kitiems Lietuvos teismams skirto \u012fstatymo pavadinimas, o tai neleid\u017eia vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti, ar neb\u016bt\u0173 konstitucin\u0117s problemos, jei tie \u012fstatymai atsidurt\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e ir tod\u0117l j\u0173 pavadinime atsirast\u0173 Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje, 111 straipsnio 4 dalyje nevartojamas \u017eodis \u201ekonstitucinis\u201c. Visgi manytina, kad kilus konstituciniam gin\u010dui Konstitucinis Teismas gal\u0117t\u0173 (ir tur\u0117t\u0173) i\u0161ai\u0161kinti, kad teisin\u0117s valstyb\u0117s principas suponuoja, jog konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161u gali b\u016bti stiprinamas teism\u0173 nepriklausomumas ir teisingumo vykdymo pagrind\u0173 stabilumas, tod\u0117l Seimas turi \u012fgaliojimus \u012ftraukti \u012f tok\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 teismams skirtus \u012fstatymus, numatytus Konstitucijoje<\/em>.<\/p>\n

Taigi \u0161iuo metu yra ir ateityje, matyt, i\u0161liks gana kuriozi\u0161ka<\/em> situacija (teisin\u0117s valstyb\u0117s ir teisingumo vykdymo pagrind\u0173 stabilumo ir apsaugos kontekste), kad Teism\u0173 \u012fstatymas ir Konstitucinio Teismo \u012fstatymas gali b\u016bti pakeistas viso labo 36 Seimo nari\u0173 balsais, balsavime u\u017esiregistravus ir dalyvaujant ma\u017eiausia 71 Seimo nariui, ta\u010diau peticij\u0173 teikim\u0105, pilie\u010di\u0173 teis\u0117k\u016bros iniciatyv\u0105, valstyb\u0117s v\u0117liavos ir himno bei herbo naudojim\u0105\u00a0 reglamentuojantys (ateityje priimtini) konstituciniai \u012fstatymai \u2013 ma\u017eiausia 85 Seimo nari\u0173 balsais.<\/p>\n

Seimo 2012 m. kovo 15 d. priimtas Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinis \u012fstatymas (Valstyb\u0117s \u017einios, 2012, Nr. 36-1772) ap\u0117m\u0117 (nurod\u0117) devynis<\/em> \u2013 b\u016bsimus, ateityje priimtinus \u2013 konstitucinius \u012fstatymus. I\u0161 j\u0173 keturi<\/em> susij\u0119 su valstyb\u0117s simbolika ir jai prilygintinais integraciniais elementais (Valstyb\u0117s v\u0117liavos ir kit\u0173 v\u0117liav\u0173 konstitucinis \u012fstatymas; Valstyb\u0117s herbo, kit\u0173 herb\u0173 ir herbini\u0173 \u017eenkl\u0173 konstitucinis \u012fstatymas; Valstyb\u0117s himno konstitucinis \u012fstatymas; Valstybin\u0117s kalbos konstitucinis \u012fstatymas), kiti keturi<\/em> \u2013 tiesiogine ir atstovaujam\u0105ja demokratija (Referendumo konstitucinis \u012fstatymas, Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas, Pilie\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvos konstitucinis \u012fstatymas, Peticij\u0173 konstitucinis \u012fstatymas), dar vienas \u2013 kra\u0161tutine valdymo priemone ypatingo re\u017eimo<\/em> s\u0105lygomis (Nepaprastosios pad\u0117ties konstitucinis \u012fstatymas).<\/p>\n

Nei vienas i\u0161 \u0161i\u0173 numatyt\u0173 (identifikuot\u0173, kvalifikuot\u0173) pirmini\u0173 devyni\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 iki \u0161iol n\u0117ra priimtas, kaip tai numato Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis. Taigi \u0161i Konstitucijos nuostata per daugiau nei 27 metus (1992-2019 m.) \u012fgyvendinta tik i\u0161 dalies: nors yra pav\u0117luotai nustatytas specialus s\u0105ra\u0161as, ta\u010diau nepriimti jo pirmin\u0117je redakcijoje nurodyti konstituciniai \u012fstatymai, \u012fskaitant Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, taip pat Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105. Anot Egidijaus K\u016brio, Seimas suk\u016br\u0117 (matyt, tiksliau \u2013 sulipd\u0117) tu\u0161\u010dia\u017eied\u012f<\/em>.[11]<\/a><\/p>\n

Pradinis devyni\u0173 s\u0105ra\u0161o punkt\u0173 ir juose nurodyt\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as, kaip min\u0117ta, iki \u0161iol pakeistas (papildytas) vienu konstituciniu \u012fstatymu, kuris tame s\u0105ra\u0161e tapo de\u0161imtuoju. Ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 turi tai, kad Seimas, kaip nurodyta auk\u0161\u010diau, 2014 m. ne tik pakeit\u0117 (papild\u0117) konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, bet ir pri\u0117m\u0117 jame naujai \u012fterpt\u0105 naujadar\u0105: Fiskalin\u0117s sutarties \u012fgyvendinimo konstitucin\u012f\u00a0 \u012fstatym\u0105. Taigi \u0161is kol kas \u201epaskutinis\u201c arba v\u0117liausia identifikuotas konstitucinis \u012fstatymas yra vienintelis priimtas ir gyvuojantis (taikomu galintis b\u016bti) konstitucinis \u012fstatymas. Toks jo i\u0161skirtinumas, kaip min\u0117ta, tikriausia susij\u0119s ir su tuo, kad jo iniciavimas ir ypatingas palaikymas (jo id\u0117jos r\u0117mimas) politi\u0161kai gali b\u016bti priskiriamas ne tik Finans\u0173 ministerijai (taip pat Valstyb\u0117s kontrolei, Lietuvos bankui),[12]<\/a> bet ir hipoteti\u0161kai Respublikos Prezidentei (buvusiai Europos S\u0105jungos komisarei, kuri \u0117jo Europos komisijos nar\u0117s, atsakingos u\u017e Europos S\u0105jungos biud\u017eet\u0105, pareigas).[13]<\/a><\/p>\n

Tokia i\u0161imtis ir jos atsiradimo europinis politinis kontekstas, kaip min\u0117ta, apima\u00a0 gana kontraversi\u0161kus teisinius aspektus. Papildomai svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Vyriausyb\u0117s, rengian\u010dios valstyb\u0117s biud\u017eeto projekt\u0105, ir Seimo, t\u0105 projekt\u0105 svarstan\u010dio ir priiman\u010dio, fiskalinis europinis (supranacionalinis teisinis) sudrausminimas<\/em> to de\u0161imtojo konstitucinio \u012fstatymo b\u016bdu (ir \u201eeuro zonos\u201c kontekste) itin susij\u0119s su valstyb\u0117s \u016bkin\u0117s ir socialin\u0117s politikos konstituciniais pagrindais, pvz.,\u00a0 prisiimamais \u012fsipareigojimais didinant senatv\u0117s ir valstybines pensijas<\/em>, valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis mokamus pareig\u016bn\u0173, teis\u0117j\u0173, tarnautoj\u0173, kit\u0173 valstyb\u0117s institucijose ar vie\u0161ose \u012fstaigose dirban\u010di\u0173 asmen\u0173 (ne tik mokytoj\u0173, bibliotekinink\u0173) atlyginimus<\/em>, skatinant (pvz., fiksuotu elektros energijos supirkimo tarifu) naudoti saul\u0117s \u0161vies\u0105 (energij\u0105) elektros energijai gaminti ir pan.<\/p>\n

Ta\u010diau pagal Konstitucijos vientisumo princip\u0105 (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis) fiskaliniai supranacionaliniai Vyriausyb\u0117s ir Seimo sudrausminimo aspektai valstyb\u0117s i\u0161laid\u0173 (prisiimam\u0173 \u012fsipareigojim\u0173) srityje teisi\u0161kai negali b\u016bti prioritetiniai ar konstituci\u0161kai pirmaeiliai palyginti su tais Seimo 2012 m. kovo 15 d. numatytais konstituciniais \u012fstatymais, kurie iki \u0161iol nepriimti ir, regis, nesusilauk\u0117 susir\u016bpinimo Respublikos Prezident\u0117s 2013\u20132019 m. metiniuose prane\u0161imuose \u201eapie pad\u0117t\u012f Lietuvoje\u201c (Konstitucijos 84 straipsnio 18 punktas).<\/p>\n

Galima steb\u0117tis ir pasigesti arba nerasti atsakymo, kod\u0117l Respublikos Prezident\u0117s ir kit\u0173 valstyb\u0117s politik\u0173 parodyta i\u0161skirtin\u0117 paskata ir parama b\u016btent de\u0161imtajam konstituciniam \u012fstatymui iki \u0161iol nesusilauk\u0117 analogi\u0161ko veiksmingo post\u016bmio pirminiams devyniems numatytiems konstituciniams \u012fstatymams, kurie iki \u0161iol sudaro teisiniam nihilizmui palankios konstitucin\u0117s mitologijos (teisin\u0117 fikcijos \u201estuburkaulio\u201c) centrin\u0119 dal\u012f.<\/p>\n

Arba Konstitucijos reng\u0117jai (t\u0117vai) 1990\u20131992 m. buvo neapdair\u016bs ir lengvab\u016bd\u017eiai, neatsakingai numatydami ir modeliuodami absoliu\u010diu naujadaru Lietuvos teis\u0117s istorijoje esant\u012f (turint\u012f b\u016bti) konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir jo \u012fgyvendinim\u0105 (\u201eiki kurio\u201c gle\u017enam Lietuvos parlamentarizmui reikia \u201epriaugti\u201c), arba problema kilo ir i\u0161liko ne tiek d\u0117l j\u0173, kiek d\u0117l to, kad lengvab\u016bd\u017eiais ir teisi\u0161kai neprincipingais yra 1992\u20132016 m. rinkto Seimo daugum\u0105 sudar\u0119 parlamentarai ir jiems pagal Konstitucijos 68 straipsn\u012f atitinkamus projektus gal\u0117j\u0119 teikti valstyb\u0117s vadovai, vyriausyb\u0117s bei 50 t\u016bkstan\u010di\u0173 pilie\u010di\u0173 grup\u0117s (valstybin\u0117s bendruomen\u0117s nariai).<\/p>\n

Jei konstitucijos pagal j\u0173 tradicinius apibr\u0117\u017eimus yra, be kita ko, arba \u201enormin\u0117s\u201c ir realios, arba \u201edeklaratyvios\u201c ir fiktyvios,[14]<\/a> tai Lietuvos Konstitucija 69 straipsnio 3 dalies apimtyje 1993\u20132011 m. buvo, o nuo 2012 m. kovo 15 d. iki \u0161iol santykinai liko, i\u0161 esm\u0117s deklaratyvi ir fiktyvi, nes konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 \u201ekatalogo\u201c pirmieji devyni punktai \u2013 tarsi i\u0161reklamuotos ir klaidinan\u010diai parduodamos turistin\u0117s kelion\u0117s<\/em>, kurios u\u017ekibusiems lengvatikiams i\u0161tisus 7 metus neorganizuojamos, nevykdomos ir nekompensuojamos.<\/p>\n

\u0160iame kontekste galima berg\u017ed\u017eiai ie\u0161koti ai\u0161kaus atsakymo, koks pagrindinis kriterijus<\/em> nul\u0117m\u0117 Seimo apsisprendim\u0105 identifikuoti b\u016btent tuos, o ne kitus, pirmuosius devynis konstitucinius \u012fstatymus.<\/p>\n

Ai\u0161ku tik tiek, kad bent penki\u0173 t\u0173 \u012fstatym\u0173, taigi daugiau nei pus\u0119 t\u0173 devyni\u0173 \u012fstatym\u0173, priskyrim\u0105 konstituciniams galima sieti su j\u0173 kildinimu ar i\u0161vedimu i\u0161 Konstitucijos 1 skirsnio (9, 14, 15, 16 straipsni\u0173), kuris kei\u010diamas ypatinga tvarka (referendumu). I\u0161ties imponuoja ir nusipelno teigiamo vertinimo tai, kad Konstitucijos 1 skirsnyje numatyti ar suponuojami \u012fstatymai, turintys nustatyti referendumo skelbimo ir vykdymo tvark\u0105 (\u017er. 9 straipsnio 4 dal\u012f), valstyb\u0117s herbo ir v\u0117liavos naudojim\u0105 (15 straipsnio 3 dalis), \u012ftraukti \u012f analizuojam\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n

Ta\u010diau, deja, m\u012fslinga ir nekonceptualu tai, kad tas objektyvus kriterijus neleid\u017eia atsakyti ar bent bandyti \u012ftikinamai paai\u0161kinti, kod\u0117l Konstitucijos 1 skirsnyje ai\u0161kiausiai numatytas valstyb\u0117s teritorijos administracinius vienetus ir j\u0173 ribas nustatantis \u012fstatymas<\/em> (\u017er. 11 straipsn\u012f) ir juo labiau pilietyb\u0117s \u012fgijimo ir netekimo tvark\u0105 nustatantis \u012fstatymas<\/em> (12 straipsnio 3 dalis), tap\u0119s nestabilumo ir eksperiment\u0173 (repatriacijos<\/em>, pilietyb\u0117s i\u0161laikymo ar i\u0161saugojimo) 1991\u20132018 m. simboliu, n\u0117ra priskirtas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161ui ir juo i\u0161skiriamai ne\u012fprast\u0173 teis\u0117s \u0161altini\u0173 sistemai. Jei vien d\u0117l to, kad Seimas es\u0105 nenori \u201esusiri\u0161ti rankas\u201c, tai gal kitos kadencijos\u00a0 parlamentas, nesant ai\u0161kaus kriterijaus, sugalvos \u012fsiteigti (\u201eatri\u0161ti rankas\u201c) vilnie\u010diams ir \u012ftrauks \u012f t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 Valstyb\u0117s sostin\u0117s konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105<\/em>, kuris gali b\u016bti \u0161iaip ne taip i\u0161vedamas i\u0161 Konstitucijos 1 skirsnyje esan\u010dio 17 straipsnio. Tokio \u012fstatymo ir juo sudarom\u0173 i\u0161skirtini\u0173 finansini\u0173 prielaid\u0173 (privalum\u0173) valstyb\u0117s sostinei, regis, senokai pageidavo ne vienas \u0161io miesto ver\u017elusis meras ar kitas \u012ftakingas politikas.<\/p>\n

Be to, n\u0117ra objektyviai pagrind\u017eiamo kriterijaus, kuriuo remiantis b\u016bt\u0173 galima neformaliai ir nemechani\u0161kai atsakyti, kod\u0117l Konstitucijos XIII skirsnyje (144 straipsnyje) numatytas nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f reguliuojantis \u012fstatymas<\/em>, kuris itin\u00a0 gr\u0117smingas \u017emogaus teis\u0117ms ir laisv\u0117ms,[15]<\/a> \u012ftrauktas \u012f min\u0117t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105, o \u0161alia tame pa\u010diame Konstitucijos skirsnyje suponuojamas karo pad\u0117t\u012f reguliuojantis \u012fstatymas<\/em> (ar kra\u0161to apsaugos organizavim\u0105 nustatantis \u012fstatymas<\/em>; \u017er. 139 straipsnio 3 dal\u012f), kuris taip pat labai gr\u0117smingas \u017emogaus teis\u0117ms ir laisv\u0117ms karo pad\u0117ties atveju,\u00a0 \u2013 ne\u012ftrauktas.<\/p>\n

Jei Konstitucijos II skirsnyje (33 straipsnio 3 dalyje) numatytas peticijos teis\u0117s \u012fgyvendinimo tvark\u0105 nustatantis \u012fstatymas<\/em> es\u0105 tikrai, neabejotinai objektyviai, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne\u012fprastas (konstitucinis) \u012fstatymas, tai kod\u0117l tokiu pa\u010diu ne\u012fprastu (konstituciniu) \u012fstatymu netur\u0117t\u0173 b\u016bti tame pa\u010diame Konstitucijos skirsnyje netgi \u0161alia (35 straipsnyje) numatytas politini\u0173 partij\u0173 steigim\u0105 ir veikl\u0105 reglamentuojantis \u012fstatymas<\/em>?<\/p>\n

Diskutuoti galima ir d\u0117l to, ar Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostata \u201eTeis\u0119 b\u016bti i\u0161rinktam nustato […] rinkim\u0173 \u012fstatymai\u201c gali b\u016bti pagrindu kriti\u0161kai vertinti Seimo numatyt\u0105 Rinkim\u0173 kodeks\u0105 (jo nustatymo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105), kuris kodifikuot\u0173<\/em> kelet\u0105 rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 ir juos pakeist\u0173.\u00a0 Kritinis vertinimas i\u0161 esm\u0117s netur\u0117t\u0173 b\u016bti pakankamu pagrindu teisi\u0161kai sumenkinti kodifikacijos<\/em>, kaip teis\u0117s tobulinimo, sumanym\u0105 ir juo labiau abejoti jo (to b\u016bsimo kodekso<\/em>) atitiktimi\u00a0 Konstitucijai, kadangi Rinkim\u0173 kodeksas ir, pvz., Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos \u012fstatymas, Politini\u0173 kampanij\u0173 finansavimo ir finansavimo kontrol\u0117s \u012fstatymas \u2013 tai keli \u201erinkim\u0173 \u012fstatymai\u201c platesniu konstituciniu po\u017ei\u016briu.<\/p>\n

Beje, numatyt\u0173 ir nepriimt\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 problema iki \u0161iol (2019 m. liepos 17\u201319 d.) labai aptakiai atspind\u0117ta tik dviejuose Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose viso labo suformuluotas priminimas ir paraginimas Seimui:<\/p>\n

a) \u201eSeimas yra \u012fsipareigoj\u0119s<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut<\/em>.] priimti Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105\u201c (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas);<\/p>\n

b) \u201esu referendumo organizavimu susijusi\u0173 santyki\u0173 teisin\u012f reguliavim\u0105 \u012ftvirtinan\u010dio \u012fstatymo \u012ftraukimas \u012f […] konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 pagal Konstitucij\u0105 rei\u0161kia<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut<\/em>.], kad toks \u012fstatymas turi b\u016bti priimtas ir jame nustatytas teisinis reguliavimas turi b\u016bti kei\u010diamas sud\u0117tingesne […] tvarka, taip kartu siekiant sudaryti prielaidas u\u017etikrinti \u0161io teisinio reguliavimo stabilum\u0105\u201c (Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas). B\u016btent \u0161is 2019 m. vasario 15 d. nutarimas tapo dingstimi ar paskata Seimo nari\u0173 grupei 2019 m. vasario 21 d. kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105.<\/p>\n

\u0160iame kontekste galima \u0161iek tiek abejoti, ar \u012ftikinamas, korekti\u0161kas ir konceptualiai neydingas Konstitucinio Teismo argumentacijos formulavimas, kad Seimas, nustatydamas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir jame numatydamas Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105, \u012fsipareigojo<\/em> j\u012f priimti. Toks argumentas labai primena taip pat gana abejotin\u0105 E\u017dTT argument\u0105 byloje L. prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em> (2007 m. rugs\u0117jo 11 d. sprendimas, peticija Nr. 27527\/03),[16]<\/a> kad Lietuvos Seimas, Civiliniame kodekse numatydamas kitu \u012fstatymu nustatom\u0105 lyties pakeitimo tvark\u0105, \u012fsipareigojo <\/em>j\u0105 nustatyti. Jei i\u0161 civilini\u0173 sutar\u010di\u0173 kyla prievol\u0117s<\/em>, o i\u0161 valstyb\u0117s nustatyt\u0173 ir mokam\u0173 pensij\u0173 ar atlyginim\u0173 \u2013 pareigos<\/em> ar \u012fsipareigojimai<\/em>, tai Konstitucijos, Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo ar Civilinio kodekso nukreipiamosios ir \u201eblanketin\u0117s\u201c nuostatos, kuriose ekspliciti\u0161kai vartojamas ar impliciti\u0161kai apimamas \u017eod\u017ei\u0173 junginys \u201enustato \u012fstatymas\u201c ar \u201e\u012fstatymo nustatyta tvarka\u201c, atspindi tai, kad Seimas yra numat\u0119s<\/em> tam tikr\u0105 \u012fstatym\u0105, ta\u010diau tas numatymas ar ketinimas<\/em> gali b\u016bti ne i\u0161syk \u012fgyvendintas, nukeltas, \u201eatid\u0117tas\u201c arba bet kada radikaliai pakeistas, net panaikintas<\/em>. Tod\u0117l Seimas n\u0117ra \u201e\u012fsipareigoj\u0119s\u201c numatyt\u0105 \u012fstatym\u0105 priimti \u0161ioje ar kitoje kadencijoje, to numatymo neatsisakyti ar jo i\u0161 esm\u0117s nepakeisti, nepanaikinti. Tod\u0117l Seimui pakeitus konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 taip, kad jis neapimt\u0173 Referendumo konstitucinio \u012fstatymo, ar pakoregavus Civilin\u012f kodeks\u0105 taip, kad jis nenumatyt\u0173 (nenurodyt\u0173) kitu \u012fstatymu nustatomos lyties keitimo tvarkos, neatsirast\u0173 pagrindas korekti\u0161kai argumentuoti, jog Seimas tuo es\u0105 ne\u012fvykd\u0117 \u012fsipareigojimo<\/em>, kur\u012f neva buvo \u201eprisi\u0117m\u0119s\u201c teis\u0117s politikos (diskrecijos) lygmenyje.<\/p>\n

Konstitucin\u0117s abejon\u0117s diskutuotini aspektai<\/strong><\/p>\n

Min\u0117ta, kad Konstitucinis Teismas gra\u017eino parei\u0161k\u0117jui jo pra\u0161ymo dal\u012f ir tuo sudar\u0117 prielaidas netirti papildomai gin\u010dyt\u0105 Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarim\u0105, nors jis tikriausia buvo pagrindinis opozicin\u0117s Seimo nari\u0173 grup\u0117s demar\u0161o<\/em> tikslas (orientyras, \u201etaikinys\u201c), susietas su bandymu skubos tvarka<\/em> u\u017ekirsti keli\u0105 min\u0117tam referendumui, kurio vyksmas pirmojo Respublikos Prezidento rinkim\u0173 \u201erato\u201c dien\u0105 (2019 m. gegu\u017e\u0117s 12 d.) gal\u0117jo paskatinti daugiau rink\u0117j\u0173 balsuoti u\u017e t\u0105 kandidat\u0105, kur\u012f remian\u010dios politin\u0117s partijos \u201eeksponatai\u201c Seime nul\u0117m\u0117 to referendumo paskelbim\u0105 (juo labiau b\u016btent t\u0105, o ne kit\u0105 dien\u0105, kai nevyksta jokie visuotiniai rinkimai).<\/p>\n

\u0160iaip Seimo dauguma, kuri pakeit\u0117 Referendumo \u012fstatym\u0105, j\u012f i\u0161d\u0117stant nauja redakcija, 2018 m. gruod\u017eio men\u0117s\u012f, regis, nebuvo opozicijos pernelyg (visomis \u012fmanomomis ir tinkamomis priemon\u0117mis) kritikuojama ar kaltinama b\u016btent d\u0117l sisteminio (o ne \u201eepizodinio\u201c) to \u012fstatymo keitimo, galimai prie\u0161taraujan\u010dio Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai (Seimo nustatyto konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o kontekste).<\/p>\n

Tiesa, pagrind\u0105 kritikai ir priekai\u0161tams suteik\u0117 arba gal\u0117jo suteikti tai, kad Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento 2018 m. spalio 8 d. i\u0161vados Nr. XIIIP-2559 \u2013 d\u0117l darbo grup\u0117s parengto Referendumo \u012fstatymo Nr. IX-929 pakeitimo projekto pirmojo varianto<\/em>, kur\u012f globojo (tobulino) Seimo Valstyb\u0117s valdymo ir savivaldybi\u0173 reikal\u0173 komitetas, \u2013 1 punkte pa\u017eym\u0117ta, jog \u201e[…] projektas, kuriuo […] referendumo \u012fstatymas d\u0117stomas nauja redakcija, tur\u0117t\u0173 b\u016bti d\u0117stomas kaip konstitucinis \u012fstatymas ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstomas pagal Seimo statuto [….] taisykles, […] o dabar galiojantis ordinarinis Referendumo \u012fstatymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017eintas netekusiu galios.\u201c<\/p>\n

Toks teisi\u0161kai vienareik\u0161mis Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento po\u017ei\u016bris, suformuotas i\u0161vados prad\u017eioje tarsi jos preambul\u0117<\/em>, regis, gal\u0117jo b\u016bti savitu svars\u010diu<\/em> ar akmeniu, priri\u0161tu prie Seimo daugumos (jos param\u0105 turin\u010dios darbo grup\u0117s referendumui d\u0117l dvigubos pilietyb\u0117s pasiruo\u0161ti) \u201ekaklo\u201c, kadangi ta trapi dauguma tam tikr\u0105 besibaigian\u010di\u0173 2018 m. m\u0117nes\u012f, juo labiau art\u0117jant Kal\u0117doms, gal\u0117jo nesuvienyti (neu\u017etikrinti) bent 71 Seimo nario bals\u0173 konstituciniam \u012fstatymui priimti.<\/p>\n

Ta\u010diau v\u0117lesn\u0117je (kitoje) Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento 2018 m. gruod\u017eio 19 d. i\u0161vadoje Nr. XIIIP-2559(2) \u2013 d\u0117l Referendumo \u012fstatymo Nr. IX-929 pakeitimo projekto antrojo varianto<\/em>, kur\u012f globojo ir teik\u0117 Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komitetas, \u2013 min\u0117to kriti\u0161ko po\u017ei\u016brio ir j\u012f atspindin\u010dio pirminio punkto… neliko! Jis tarsi pradingo, lyg b\u016bt\u0173 nebuv\u0119s ar patyliukais nugarm\u0117j\u0119s \u012f dulk\u0117mis apgaubt\u0105 teis\u0117s istorij\u0105, Seimo archyvin\u0117s \u201esusijusi\u0173 dokument\u0173\u201c med\u017eiagos neapr\u0117piamus klodus, kuriuose \u012fd\u0117miai knaisiojasi paprastai tik vienas kitas \u017eingeidus \u017eurnalistas, Seimo nario pad\u0117j\u0117jas, doktorantas ar magistrin\u012f darb\u0105 ra\u0161antis studentas.<\/p>\n

Taigi Seime (taip pat \u017einiasklaidoje) 2018 m. gruod\u017eio pabaigoje ir 2019 m. sausio m\u0117nes\u012f, kai prad\u0117jo galioti nauja Referendumo \u012fstatymo redakcija, regis, nebuvo kilusi tokia rimta teisin\u0117 diskusija (d\u0117l to \u012fstatymo atitikties Konstitucijai), kurios nuosekliu ar d\u0117sningu rezultatu es\u0105 tapo opozicini\u0173 Seimo nari\u0173 j\u0117g\u0173 susivienijimas \u012f politi\u0161kai mi\u0161ri\u0105 konservatori\u0173 socialdemokrat\u0173 grup\u0119, kuri, kaip parei\u0161k\u0117ja, pateik\u0117 pra\u0161ym\u0105 Konstituciniam Teismui atlikti vadinam\u0105j\u0105 norm\u0173 kontrol\u0119<\/em> (patikr\u0105).<\/p>\n

Jei neb\u016bt\u0173 Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimo ir jo pabaigoje prie\u0161 rezoliucij\u0105<\/em> m\u012fslingai suformuluot\u0173 teigini\u0173 ne tik d\u0117l to, kad, kaip min\u0117ta,\u00a0 \u201esu referendumo organizavimu susijusi\u0173 santyki\u0173 teisin\u012f reguliavim\u0105 \u012ftvirtinan\u010dio \u012fstatymo \u012ftraukimas \u012f […] konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 pagal Konstitucij\u0105 rei\u0161kia, kad toks \u012fstatymas turi b\u016bti priimtas […]\u201c, bet ir d\u0117l to, kad \u201e\u0161ioje konstitucin\u0117s justicijos\u00a0 byloje [d\u0117l privalomojo referendumo vykdymo dvi dienas su dviej\u0173 savai\u010di\u0173 pertrauka<\/em> \u2013 aut<\/em>.] Referendumo \u012fstatymo (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija) prie\u0161taravimas Konstitucijai nurodytu aspektu n\u0117ra tyrimo dalykas\u201c, tai, matyt, neb\u016bt\u0173 po 5 dien\u0173 (vasario 21 d.) Seimo nari\u0173 grup\u0117s teikto pra\u0161ymo Konstituciniam Teismui i\u0161tirti\u00a0 Referendumo \u012fstatymo naujos redakcijos atitikt\u012f Konstitucijai.<\/p>\n

Rengiamoje konstitucin\u0117s justicijos byloje Nr.5\/2019 pagal Seimo nari\u0173 grup\u0117s pra\u0161ymo Nr. 1B-5\/2019 dal\u012f esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 \u012fgauna, be kita ko, \u012fstatym\u0173 keitimo juridin\u0117s technikos ir raidos 2013-2019 m. aspektai (su jais susij\u0119s neai\u0161kumas).<\/p>\n

Tai b\u016btina vertinti laikantis teis\u0117s sistemos stabilumo ir darnos konstitucini\u0173 imperatyv\u0173. Juk negali b\u016bti \u0161alutiniu ar antraeiliu aspektu tas \u201ei\u0161kalbingas\u201c faktas ar ta \u201epikanti\u0161ka\u201c aplinkyb\u0117, kurios nevertina parei\u0161k\u0117jas, kad po 2012 m. kovo 15 d.:<\/p>\n

    \n
  1. a) daugyb\u0119 kart\u0173 keisti rinkim\u0173 \u012fstatymai, kuriuos tur\u0117t\u0173 apimti (\u201eatstoti\u201c) Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas, o toks nestabilumas ypa\u010d b\u016bdingas Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymui, kuris 2014 m. bir\u017eelio 6 d. net i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija (TAR, 2014-10139). Tokiu radikalesniu teis\u0117k\u016bros b\u016bdu, viena vertus, \u012fgyvendintas Konstitucinio Teismo 2011 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. nutarimas (d\u0117l savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173) ir jame suformuotas reikalavimas, kad \u201ekiti kolektyviniai subjektai\u201c (politin\u0117s organizacijos) kartu su politin\u0117mis partijomis tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 teikti keliam\u0173 kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161us esant proporcinei rinkim\u0173 sistemai daugiamandat\u0117je rinkim\u0173 apygardoje,[17]<\/a> ta\u010diau, kita vertus, i\u0161vengta konstitucin\u0117s b\u016btinyb\u0117s (ji nukelta, atid\u0117liojama) priimti min\u0117t\u0105 Rinkim\u0173 kodeks\u0105. Toks dvilypumas ar dviprasmi\u0161kumas visgi n\u0117ra akivaizd\u017eiai problemi\u0161kas Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalies veiksmingo \u012fgyvendinimo kontekste, kadangi anks\u010diau nebuvo ir \u0161iuo metu n\u0117ra \u201epaprasto\u201c Rinkim\u0173 kodekso (ar ordinarinio<\/em> Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo \u012fstatymo), kur\u012f, remiantis konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161u, b\u016bt\u0173 galima lyginti su Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatymu ar Referendumo \u012fstatymu. \u017dinoma, b\u016bsimasis Rinkim\u0173 kodeksas, kaip konstitucinis \u012fstatymas, nei\u0161vengiamai tur\u0117s apimti Konstitucijoje (119 straipsnyje) numatyt\u0105 savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 tvark\u0105 (sistem\u0105, kandidat\u0173 k\u0117lim\u0105 ar i\u0161sik\u0117lim\u0105, bals\u0173 skai\u010diavim\u0105 ir pan.). Tod\u0117l Seimo 2014 m. bir\u017eelio 6 d. naujai suredaguotas Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymas visgi gali b\u016bti pagrindu vertinti j\u012f kriti\u0161kai kaip Rinkim\u0173 kodekso, numatyto konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161e, u\u017esit\u0119susio ir atid\u0117liojamo nepri\u0117mimo \u201edestrukcin\u012f\u201c element\u0105. Ta\u010diau jis bent pavir\u0161utini\u0161kai \u201e\u0161velnesnis\u201c, kadangi nepriimtas Rinkim\u0173 kodeksas ir sistemi\u0161kai kei\u010diamas Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymas pana\u0161\u016bs tik pagal reglamentavimo dalyk\u0105 (ne pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo apimt\u012f);<\/li>\n
  2. b) kart\u0105 keistas Pilie\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 leidybos iniciatyvos \u012fstatymas, kurio 9 (!) straipsniai (b\u016btent 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 str.) koreguoti 2016 m. bir\u017eelio 2 d. (TAR, 2016-16852);<\/li>\n
  3. c) tris kartus \u2013 Peticij\u0173 \u012fstatymas, kuris 3 straipsni\u0173 (t.y. 9, 10, 12 str.) apimtyje atitinkamai modifikuotas 2013 m. spalio 15 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2013, 111-5493), 2016 m. gruod\u017eio 8 d. (TAR, 2016-29149), 2019 m. bir\u017eelio 6 d. (TAR, 2019-9825);<\/li>\n
  4. d) taip pat tris kartus \u2013 Valstyb\u0117s v\u0117liavos ir kit\u0173 v\u0117liav\u0173 \u012fstatymas, kurio 7 straipsniai (b\u016btent 1, 2, 4, 5, 10, 13, 18 str.) ir penkto skirsnio pavadinimas atitinkamai pakeisti 2013 m. sausio 17 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2013, 11-503), 2018 m. sausio 12 d. (TAR, 2018-964), 2019 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. (TAR, 2019-9399);<\/li>\n
  5. e) keturis kartus \u2013 Valstyb\u0117s herbo, kit\u0173 herb\u0173 ir herbini\u0173 \u017eenkl\u0173 \u012fstatymas, kuris 6 straipsni\u0173 (t.y. 2, 4, 5, 8, 10, 15 str.) apimtyje atitinkamai koreguotas 2019 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. (TAR, 2019-9398), 2017 m. bir\u017eelio 29 d. (TAR, 2017-11939), 2014 m. gruod\u017eio 23 d. (TAR, 2014-21280), 2013 m. sausio 17 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2013, 11-502);<\/li>\n
  6. f) penkis kartus \u2013 Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatymas, kurio 13 (!) straipsni\u0173 (t.y. 2, 3, 6, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24, 28, 31 str.) atitinkamai pakeisti 2012 m. spalio 2 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2012, 122-6112), 2015 m. kovo 19 d. (TAR, 2015-4364), 2016 m. bir\u017eelio 16 d. (TAR, 2016-17529), 2018 m. sausio 12 d. (TAR, 2018-1018), 2019 m. bir\u017eelio 27 d. (TAR, 2019-10927).<\/li>\n
  7. g) septynis kartus \u2013 Referendumo \u012fstatymas, kuris dar iki 2018 m. gruod\u017eio 20 d. (naujos redakcijos) \u0161e\u0161iais ankstesniais pakeitim\u0173 \u201epaketais\u201c, priimtais po 2012 m. kovo 15 d., net 20 (!) straipsni\u0173 (t.y. 2, 10, 11, 13, 15, 15\u00b9, 16, 18, 23, 30, 31, 38, 53, 54, 57, 58, 60\u00b9, 73, 77, 78 str.) apimtyje atitinkamai pakeistas 2012 m. rugs\u0117jo 12 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2012, 110-5563), 2012 m. lapkri\u010dio 6 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2012, 132-6664), 2014 m. gegu\u017e\u0117s 6 d. (TAR, 2014-5198), 2016 m. bir\u017eelio 14 d. (TAR, 2016-17408), 2018 m. rugs\u0117jo 28 d. (TAR, 2018-15809), 2018 m. gruod\u017eio 13 d. (TAR, 2018-21115).<\/li>\n<\/ol>\n

    Nei karto po 2012 m. kovo 15 d. (taigi ir 2013\u20132019 m.) nekeistas tik Valstybin\u0117s kalbos \u012fstatymas, paskutin\u012f kart\u0105 keistas prie\u0161 penkiolika<\/em> met\u0173, t. y. 2002 m. bir\u017eelio 13 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 2002, 68-2760), ir Valstyb\u0117s himno \u012fstatymas, kuris paskutin\u012f kart\u0105 keistas prie\u0161 dvide\u0161imt<\/em> met\u0173, t. y. 1999 m. gegu\u017e\u0117s 20 d. (Valstyb\u0117s \u017einios, 1999, 50-1603).<\/p>\n

    Tokia prie\u0161taringame \u012fstatym\u0173, kurie pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo dalyk\u0105 susij\u0119 su konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161u ir jo ne\u012fgyvendinimu, keitim\u0173 raidos kontekste kyla ereziniai ir retoriniai klausimai. Nejau esmin\u0117 konstitucin\u0117 problema kilt\u0173 tik tuomet, jei vietoje min\u0117t\u0173 atskir\u0173 (i\u0161barstyt\u0173) penki\u0173<\/em> Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatymo pakeitim\u0173 b\u016bt\u0173 priimtas vienas techni\u0161kai sisteminis pakeitimas, lemiantis \u0161io \u012fstatymo i\u0161d\u0117stym\u0105 nauja redakcija? Ar penki ar net trys pavieniai tam tikr\u0173 \u201ecentrini\u0173\u201c \u012fstatymo straipsni\u0173 pakeitimai negali b\u016bti radikalesni ir esmingesni, nei kosmeti\u0161kai sisteminis to \u012fstatymo daugumos straipsni\u0173 pakeitimas, i\u0161d\u0117stant t\u0105 \u012fstatym\u0105 nauja redakcija? Ar nauja \u012fstatymo redakcija \u201erei\u0161kia\u201c, kad priimtas \u201enaujas\u201c \u012fstatymas ir nustojo galioti \u201esenesnis\u201c \u012fstatymas?<\/p>\n

    Pirmasis min\u0117tas parei\u0161k\u0117jo abejon\u0117s (pra\u0161ymo) aspektas ir kartu neai\u0161kumas susij\u0119s su \u012fstatym\u0173 keitimo juridin\u0117s technikos vertinimu. Parei\u0161k\u0117jas nekonkretina, ar radikaliai pakito Referendumo \u012fstatymas, j\u012f i\u0161d\u0117s\u010dius nauja redakcija, ir ar analogi\u0161kas pokytis ne\u012fmanomas, jei b\u016bt\u0173 pakeisti tik septyni ar dvide\u0161imt septyni to \u012fstatymo straipsniai, savo gausa nelemiantys b\u016btinyb\u0117s i\u0161d\u0117styti vis\u0105 \u012fstatym\u0105 (vir\u0161 70 ar 80 straipsni\u0173) nauja redakcija.<\/p>\n

    Gali susidaryti skubotas ir pavir\u0161utinis \u012fsp\u016bdis, kad parei\u0161k\u0117jas laikosi pozicijos, kad tam tikra kairioji Seimo dauguma 2018 m. gruodyje, ta\u010diau neb\u016btinai kitokios politin\u0117s pakraipos konservatyvioji Seimo dauguma 2012 m. baland\u017eio\u2013spalio m\u0117nesiais (arba itin plati ir talpi koalicin\u0117 dauguma 2013\u20132015 m.) netur\u0117jo diskrecijos<\/em> pasirinkti \u012fprastinio \u012fstatymo, kuris pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo dalyk\u0105 labai pana\u0161us \u012f nepriimt\u0105 konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105,\u00a0 keitimo b\u016bdo ir su juo siejamos juridin\u0117s technikos.<\/p>\n

    Visa problema es\u0105 ta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. neteko galios Referendumo \u012fstatymo pirmin\u0117s<\/em> redakcijos nuostatos. Ta\u010diau Referendumo \u012fstatymo ar kito norminio teis\u0117s akto keli\u0173 (keliolikos) straipsni\u0173 keitimas ir to paties \u012fstatymo (kito norminio teis\u0117s akto) i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija \u2013 tai i\u0161 esm\u0117s du konstituci\u0161kai galimi \u012fstatymo keitimo b\u016bdai. Daug met\u0173 galiojan\u010dio \u012fstatymo naujos redakcijos \u012fsigaliojimas \u2013 tai to \u012fstatymo pakeitimo \u012fsigaliojimas, kuris savaime nenulemia, kad \u012fsigalioja visi\u0161kai naujas (kitas) \u012fstatymas.<\/p>\n

    Negalima tapatinti daug met\u0173 galiojan\u010dio \u012fstatymo nauj\u0105 redakcij\u0105 (kaip \u012fstatymo pakeitim\u0105) ir tok\u012f visi\u0161kai nauj\u0105 (kit\u0105) \u012fstatym\u0105, kur\u012f Seimas priima (i\u0161leid\u017eia), jo pavadinime ar 1 straipsnyje ne\u012fterpdamas nuorodos \u012f ankstesn\u012f \u012fstatym\u0105 tokiu pa\u010diu pavadinimu. Antai, Lietuvos Respublikoje 1991 m. gruod\u017eio 5 d., 2002 m. rugs\u0117jo 17 d., 2010 m. gruod\u017eio 2 d. priimtas Pilietyb\u0117s \u012fstatymas (atitinkamai Lietuvos aidas, 1991, 251-0; Valstyb\u0117s \u017einios, 2002, 95-4087; 2010, 144-7361) atspindi tris atskirus ir naujus \u012fstatymus<\/em>, bet ne pirminio LTSR 1989 m. Pilietyb\u0117s \u012fstatymo, kuris 1990 m. kovo 11 d. tapo Lietuvos Respublikos Pilietyb\u0117s \u012fstatymu ir galiojo iki tol, kol \u012fsigaliojo min\u0117tas 1991 m. gruod\u017eio 5 d. priimtas naujas Pilietyb\u0117s \u012fstatymas, \u00a0tris naujas redakcijas<\/em>. Tod\u0117l galima teigti, kad Referendumo \u012fstatymo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija \u2013 tai 2002 m. bir\u017eelio 4 d. Referendumo \u012fstatymo sisteminis pakeitimas (naujas juridinis techninis i\u0161d\u0117stymas), bet ne konstituci\u0161kai \u201enaujas\u201c (visi\u0161kai kitas) Referendumo \u012fstatymas.<\/p>\n

    N\u0117ra esminio konstitucinio skirtumo tarp tokio \u012fstatymo, kuriuo kei\u010diamas \u012fstatymas pakinta keliolikoje ar\u00a0 keliasde\u0161imtyje straipsni\u0173, ir tokio \u012fstatymo, kuriuo kei\u010diamas \u012fstatymas i\u0161d\u0117stomas nauja redakcija ir d\u0117l to taip pat pakinta, teb\u016bnie paprastai didesn\u0117je apimtyje.<\/p><\/blockquote>\n

    Visa tai skatina rinktis skepti\u0161k\u0105 pozicij\u0105 ir kartu nuosaikiai diplomati\u0161kai samprotauti, kad Seimo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. \u012fstatyme Nr. XIII-1830 atsispindintis \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo diskrecinis apsisprendimas (nauja redakcija i\u0161d\u0117styti 2002 m. bir\u017eelio 4 d. priimt\u0105 Lietuvos Respublikos referendumo \u012fstatym\u0105) vargu ar gali pagal parei\u0161k\u0117jo argumentacij\u0105 <\/em>prie\u0161tarauti Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai parei\u0161k\u0117jo pabr\u0117\u017etu \u201epri\u0117mimo tvarkos\u201c aspektu.<\/p>\n

    Daugiau keblum\u0173 kyla d\u0117l parei\u0161k\u0117jo nutyl\u0117to ir negin\u010dijamo Referendumo \u012fstatymo naujos redakcijos ir Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo (\u012ftvirtinan\u010dio Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105) \u012ftampos<\/em> santykio \u201epagal turin\u012f\u201c.[18]<\/a> Ta\u010diau \u0161is papildomas u\u017e pra\u0161ymo ir kartu bylos \u201erib\u0173\u201c esantis aspektas vargu ar b\u016bt\u0173 pa\u010dio Konstitucinio Teismo inciatyva \u201eeskaluojamas\u201c, o jei b\u016bt\u0173, tai vargu ar jis tur\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 \u201evainikuotas\u201c konstatuojant norm\u0173 sankirt\u0105 ir \u012fprastinio \u012fstatymo prie\u0161taravim\u0105 to s\u0105ra\u0161o konstituciniam \u012fstatymui (kartu konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui), nes Referendumo konstitucinis \u012fstatymas n\u0117ra priimtas, o jo daugiau nei 7 metus trunkantis \u201enumatymas\u201c min\u0117to s\u0105ra\u0161o forma savaime n\u0117ra tokia \u201enorm\u0173 norma\u201c, kuri \u201epagal turin\u012f\u201c es\u0105 konkuruoja su tokiu techniniu Referendumo \u012fstatymo pakeitimu, kuriuo \u0161is \u012fstatymas i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija, ta\u010diau liko toks, kokiu buvo: \u012fprastiniu (ordinariniu), i\u0161saugojusiu savo autenti\u0161k\u0105 \u201egyvast\u012f\u201c ar identifikacij\u0105, kylan\u010di\u0105 i\u0161 pirminio varianto.<\/p>\n

    Antrasis min\u0117tas parei\u0161k\u0117jo abejon\u0117s aspektas ir kartu neai\u0161kumas susij\u0119s su \u012fstatym\u0173, kurie pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo dalyk\u0105 siejasi su atitinkamais nepriimtais konstituciniais \u012fstatymais, palyginti da\u017eno keitimo po 2012 m. kovo 15 d. vertinimu (teis\u0117s sistemos stabilumo ir darnos kontekste).<\/p>\n

    Parei\u0161k\u0117jo abejon\u0119 b\u016bt\u0173 galima suprasti ir laikyti labiau pagr\u012fsta bei \u012ftikinama, jei jis b\u016bt\u0173 ai\u0161kiau atskleid\u0119s ir itin pabr\u0117\u017e\u0119s, kad Seimas, nustat\u0119s konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, v\u0117liau, taigi ir 2013\u20132017 m., nei karto nauja redakcija nei\u0161d\u0117st\u0117<\/em> \u012fstatym\u0173, kurie pagal pavadinim\u0105 ir reglamentavimo dalyk\u0105 akivaizd\u017eiai siejasi su nepriimtais konstituciniais \u012fstatymais, nurodytais tame s\u0105ra\u0161e.<\/p>\n

    \u0160iame kontekste neturi ypatingos svarbos klausimas, ar Seimo, Vyriausyb\u0117s, teisingumo ministro nustatytos universalios teis\u0117k\u016bros taisykl\u0117s<\/em> reikalauja, kad, kei\u010diant daugiau nei pus\u0119 teis\u0117s akto straipsni\u0173, tas teis\u0117s aktas b\u016bt\u0173 kei\u010diamas i\u0161d\u0117stant j\u012f nauja redakcija. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Teis\u0117k\u016bros pagrind\u0173 \u012fstatymo (pirmin\u0117 2012 m. rugs\u0117jo 18 d. redakcija: Valstyb\u0117s \u017einios, 2012, Nr. 110-5564) 14 straipsnio 3 dalies nuostata \u201eKai kei\u010diamame teis\u0117s akte kei\u010diama daugiau kaip pus\u0117 jo straipsni\u0173 ar punkt\u0173, visas teis\u0117s aktas d\u0117stomas nauja redakcija\u201c savaime negali b\u016bti pagrindas formuluoti konstitucin\u012f vertinim\u0105 ir jo argumentus, kadangi toks reglamentavimas priskirtinas \u012fprastinei \u012fstatym\u0173 lygmens teisei (o ne i\u0161skirtinei konstitucin\u0117s teis\u0117s sistemai pagal siaur\u0105j\u0105 jos samprat\u0105).<\/p>\n

    Seimas gali planuoti ir laiko aspektu atriboti (i\u0161skaidyti) atitinkamo \u012fstatymo keitim\u0105 taip, kad vienu metu nesusidaryt\u0173 daugiau kaip pus\u0117s to paties \u012fstatymo straipsni\u0173 pakeitim\u0173. Jei iniciatyv\u0173 keisti (papildyti) Referendumo \u012fstatymo straipsnius 2018 m. buvo susikaup\u0119 tiek daug, kad pagal atitinkamas teis\u0117k\u016bros taisykles es\u0105 kilo b\u016btinyb\u0117 i\u0161d\u0117styti \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 nauja redakcija, tai tokios b\u016btinyb\u0117s buvo galima i\u0161vengti, skirtingomis dienomis atliekant kelet\u0105 formaliai atskir\u0173 pakeitim\u0173, pvz.,\u00a0 2018 m. gruod\u017eio prad\u017eioje priimant vien\u0105 pakeitim\u0105 (j\u0173 \u201epaket\u0105\u201c), o to m\u0117nesio pabaigoje \u2013 kit\u0105. Antai sunku patik\u0117ti, bet tenka konstatuoti, kad Seimas 2018 m. lapkri\u010dio 8 d. pakeit\u0117 net 33 (!) Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymo straipsnius ir\u00a0 suk\u016br\u0117 tok\u012f tam pakeitimui skirto \u012fstatymo pavadinim\u0105, kurio, matyt, nei vienas vidutini\u0173 ar i\u0161skirtini\u0173 gabum\u0173 teis\u0117s studentas ir absolventas negal\u0117t\u0173 \u012fsiminti i\u0161 tre\u010dio ar penkto bandymo (skaitymo): \u201eLietuvos Respublikos savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymo Nr. I-532 6, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 20, 32, 35, 36, 42, 43, 48, 49, 50, 51, 53, 54, 56, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 72, 73, 74, 75, 77 ir 85 straipsni\u0173 pakeitimo \u012fstatymas\u201c (TAR, 2018-18595). Atsi\u017evelgiant\u00a0 \u012f tai, svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad Seimas 2018 m. lapkrit\u012f taip pat gal\u0117jo pakeisti pus\u0119 ar tre\u010ddal\u012f Referendumo \u012fstatymo straipsni\u0173, kuriuos kartu su kitais i\u0161syk pakeit\u0117 2018 m. gruod\u017eio 20 d., i\u0161d\u0117stydamas \u0161\u012f \u012fstatym\u0105 nauja redakcija.<\/p>\n

    Beje, parei\u0161k\u0117jo pra\u0161ymas \u0161iek tiek prie\u0161taringas tuo aspektu, kad pra\u0161ymo prad\u017eioje suformuluotas konstitucin\u0119 abejon\u0119 perteikiantis teiginys \u201eKyla pagr\u012fsta abejon\u0117, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos Respublikos referendumo \u012fstatymas pagal pri\u0117mimo tvark\u0105<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut.<\/em>] prie\u0161tarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai\u201c, regis, nedera su pra\u0161ymo pabaigoje formuluojamu pra\u0161ymu, t. y. kreipimusi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105: \u201epra\u0161ome […] i\u0161tirti, ar Lietuvos Respublikos referendumo \u012fstatymas (2018 m. gruod\u017eio 20 d. redakcija) neprie\u0161tarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai\u201c, kuriame nekalbama apie pri\u0117mimo tvarkos aspekt\u0105<\/em>.<\/p>\n

    \u0160iame kontekste galima pasteb\u0117ti ir t\u0105 prie\u0161taringum\u0105 (neai\u0161kum\u0105), kad parei\u0161k\u0117jas nepra\u0161o i\u0161tirti, ar jam abejoni\u0173 keliantis Seimo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. pakeistas (nauja redakcija i\u0161d\u0117stytas) Referendumo \u012fstatymas neprie\u0161tarauja auk\u0161tesn\u0119 teisin\u0119 gali\u0105 turin\u010diam <\/em>Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstituciniam \u012fstatymui (jame numatyto Referendumo konstitucinio \u012fstatymo kontekste).<\/p>\n

    Apskritai galima abejoti, ar parei\u0161k\u0117jo susir\u016bpinimas \u2013 dominuojantis motyvas \u2013\u00a0 d\u0117l es\u0105 antikonstitucinio Referendumo \u012fstatymo i\u0161d\u0117stymo nauja redakcija gali b\u016bti vertinamas visi\u0161kai izoliuotai nuo tarsi i\u0161vestin\u0117s abejon\u0117s d\u0117l t\u0105 \u012fstatymo i\u0161d\u0117stym\u0105 nauja redakcija \u012fgyvendinan\u010dio Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimo paskelbti referendum\u0105 (Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti) galimo prie\u0161taravimo Konstitucijai.<\/p>\n

    Pagal parei\u0161k\u0117jo pra\u0161ymo pabaig\u0105 \u2013 \u201e[…] pra\u0161ome […] 3) paankstinti<\/em> [pary\u0161kinta mano \u2013 aut.<\/em>] \u0161ios bylos nagrin\u0117jim\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad galimai Konstitucijai prie\u0161taraujan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pagrindu gali b\u016bti priimti labai svarb\u016bs sprendimai […]\u201c \u2013 akivaizdu, kad pagrindinis Seimo nari\u0173 grup\u0117s kreipimosi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 veiksnys \u2013 b\u016btent min\u0117tas Seimo nutarimas, o ne jo teisin\u012f pagrind\u0105 sudarantis Referendumo \u012fstatymo i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija.<\/p>\n

    Tod\u0117l gali susidaryti prie\u0161taringas \u012fsp\u016bdis d\u0117l to, kad konstitucin\u0117s justicijos byloje Nr.5\/2019 netiriama pagrindin\u012f politin\u012f r\u016bpest\u012f parei\u0161k\u0117jui hipoteti\u0161kai sudariusio Seimo nutarimo paskelbti tam tikr\u0105 referendum\u0105 atitiktis Konstitucijai, ta\u010diau tiriamas Seimo politinei diskrecijai priskiriamas jo teis\u0117k\u016bros pakeitimo technikos klausimas. \u017dinoma, Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 106 straipsnio 6 dal\u012f\u00a0 gali, bet ne privalo<\/em> atsisakyti tirti tok\u012f dviprasmi\u0161k\u0105 Seimo nari\u0173 grup\u0117s pra\u0161ym\u0105, kuris i\u0161 esm\u0117s grind\u017eiamas ne vien teisiniais, bet ir politiniais motyvais, susijusiais su bendruoju prie\u0161i\u0161kumu Seimo in corpore<\/em> apsisprendimui paskelbti referendum\u0105 d\u0117l Seimo nari\u0173 skai\u010dius, nustatyto Konstitucijos 55 straipsnyje, suma\u017einimo.<\/p>\n

    Tiesa, politi\u0161kai pana\u0161us prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 inicijuotas Respublikos Prezidento \u012fstatyme atsispindintis \u0161viesaus atminimo pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento A. M. B. sutuoktin\u0117s (na\u0161l\u0117s) K. B. subjektin\u0117s teis\u0117s (atitinkamos garantijos), susijusios su mirusio Respublikos Prezidento rentos dalies gavimu,\u00a0 nuasmenintas<\/em> kvestionavimas Konstitucijos (joje netoleruojam\u0173 privilegij\u0173<\/em> \u012f\u017evelgimo) lygmeniu \u2013 tai vienas t\u0173 retesni\u0173 kra\u0161tutini\u0173 atvej\u0173, kai Konstitucinis Teismas gal\u0117t\u0173 (jei dauguma jo teis\u0117j\u0173 apsispr\u0119st\u0173) atsisakyti priimti ir tirti parei\u0161k\u0117jo pra\u0161ym\u0105, kuris, nepaisant jame i\u0161d\u0117styt\u0173 teisini\u0173 argument\u0173, i\u0161 esm\u0117s yra grind\u017eiamas ne abstrahuotu teisin\u0117s problemos (norm\u0173 prie\u0161taravimo) atskleidimu, bet akivaizd\u017eiai spontani\u0161ku<\/em> politiniu prie\u0161i\u0161kumu senokai nustatytam mirusio valstyb\u0117s vadovo sutuoktin\u0117s (na\u0161l\u0117s) specifiniam statusui, atsiskleidusiam b\u016btent po tam tikro buvusio valstyb\u0117s vadovo mirties ir jo sutuoktin\u0117s (na\u0161l\u0117s) ketinim\u0173 \u012fgyvendinti senokai \u012ftvirtintas (be kita ko, ir jai priskirtinas) teisines galimybes (j\u0173 garantijas).<\/p>\n

    Pana\u0161\u0173 atvej\u012f galima \u012f\u017evelgti ir tokioje situacijoje, kai Seimo nari\u0173 grup\u0117 es\u0105 teisi\u0161kai gin\u010dija Referendumo \u012fstatymo nauj\u0105 redakcij\u0105, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s politi\u0161kai siekia u\u017ekirsti keli\u0105 referendumui, kuris paskelbtas Seimo nutarimu, priimtu laikantis tos Referendumo \u012fstatymo naujos redakcijos.<\/p>\n

    Jei rengiamoje konstitucin\u0117s justicijos byloje Nr.5\/2019 netiriama Seimo nari\u0173 pra\u0161ymo dalis, kuria abejojama d\u0117l min\u0117to Seimo 2019 m. vasario 14 d. nutarimo atitikties Konstitucijai, tai nelieka tikrosios gilumin\u0117s to pra\u0161ymo normin\u0117s substancijos<\/em>. Tod\u0117l likusios pra\u0161ymo dalies tyrimas \u012fgauna ry\u0161kesn\u012f nepakankamai \u201egrynos\u201c Hanso Kelzeno tipo konstitucin\u0117s problematikos aspekt\u0105, kadangi tenka diskutuoti d\u0117l… teis\u0117s teorijai reik\u0161mingo juridinio techninio klausimo, ar \u012fstatymo i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija viso labo yra to \u012fstatymo pakeitimo b\u016bdas, kuris konstituci\u0161kai i\u0161 esm\u0117s nesiskiria nuo to \u012fstatymo keli\u0173 ar keliolikos straipsni\u0173 pakeitimo.<\/p>\n

    \u017dinoma, galima ir net der\u0117t\u0173 korekti\u0161kai \u012f\u017evelgti (pripa\u017einti), kad savitas Lietuvos konstitucin\u0117s justicijos modelis susiklost\u0117, gyvuoja, tvirt\u0117ja (tod\u0117l netur\u0117t\u0173 staiga pakisti) ir tuo aspektu, kad Konstitucinis Teismas tradici\u0161kai priima ir i\u0161tiria Seimo ar Seimo nari\u0173 grupi\u0173 pra\u0161ymus net ir tuo atveju, kai akivaizdu, kad teisi\u0161kai keliamas reglamentavimo klausimas yra itin personifikuotas ar politi\u0161kai nulemtas prie\u0161i\u0161kumo: a) konkretaus asmens, pvz., Lietuvos Respublikos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos \u2013 Atkuriamojo Seimo pirmininko, i\u0161skirtinei pensijai, kuri prilyginama Respublikos Prezidento pensijai; b) tam tikro mirusio Respublikos Prezidento sutuoktin\u0117s (na\u0161l\u0117s) specialioms teis\u0117ms ir garantijoms; c) tam tikros Seimo daugumos sprendimui paskelbti tam tikr\u0105 referendum\u0105.<\/p><\/blockquote>\n

    Gal viso to neb\u016bt\u0173 ir speciali garbingo patriarcho V. L. pensija (renta) bei mirusio Respublikos Prezidento na\u0161l\u0117s K. B. privilegija gyvuot\u0173, o trapios Seimo daugumos skelbiamas referendumas neb\u016bt\u0173 gin\u010dijamas pasitelkiant (\u201epritempiant\u201c) abejon\u0119 d\u0117l Referendumo \u012fstatymo naujos redakcijos, jei 1991 m. ir 1992 m. neb\u016bt\u0173 kil\u0119s pragai\u0161tingas Lietuvos Respublikos Auk\u0161\u010diausiosios Tarybos \u2013 Atkuriamojo Seimo deputat\u0173 (signatar\u0173) grupi\u0173, i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u012f frakcijas ir partijas, neproporcingas susiprie\u0161inimas, kuris iki \u0161iol lemia atitinkamus Seimo nari\u0173 grupi\u0173 gin\u010dus ir bandymus juos spr\u0119sti politizuotomis konstitucin\u0117mis abejon\u0117mis? \u017dinoma, politika ir juo labiau teis\u0117s politika (konstitucionalizmo raida<\/em>) Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijoje niekada nebuvo ir nebus \u201eatsieta\u201c nuo Konstitucijos ir jos nuostat\u0173 vertybin\u0119 samprat\u0105 aktyviai pl\u0117tojan\u010dios konstitucin\u0117s justicijos.<\/p>\n

    \u0160iaip ar taip Seimo paskelbtam referendumui 2019 m. gegu\u017e\u0117s 12 d. patyrus fiasko<\/em>, neliko to, d\u0117l ko Seimo nari\u0173 grup\u0117 suskubo<\/em> kreiptis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105. \u0160ios institucijos saliamoni\u0161kas sprendimas i\u0161vengti skubaus<\/em> tyrimo, kuris apimt\u0173 Seimo nutarim\u0105 skelbti referendum\u0105, yra racionalus, ta\u010diau byla likusia tyrimo apimtimi netenka \u201epraktinio\u201c aktualumo verdikto \u00a0ratio decidendi<\/em> \u00a0lygmenyje, nors neabejotinai gali ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti itin reik\u0161minga platesniame obiter dicta<\/em> (dictum<\/em>) kontekste.<\/p>\n

    \u017dinoma, galima suprasti parei\u0161k\u0117j\u0105 ir min\u0117t\u0105 Seimo kanceliarijos Teis\u0117s departamento 2018 m. spalio 8 d. i\u0161vad\u0105 Nr. XIIIP-2559, kadangi Seimas, kitaip net penkis kartus 2012\u20132019 m. keisto Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatymo raidoje, 2018 m. gruod\u017eio 20 d. pasirinko radikalesn\u012f Referendumo \u012fstatymo keitimo juridin\u0117s technikos variant\u0105. Tokia sud\u0117tingesn\u0117 ir precizi\u0161kesn\u0117 teis\u0117k\u016bra dar labiau neleid\u017eia tinkamai suprasti, ko dar \u2013 be politin\u0117s valios \u2013 reik\u0117t\u0173 tam, kad po daugiau nei 27 met\u0173, kai galioja 1992 m. spalio 25 d. Konstitucija (69 straipsnio 3 dalis), reik\u0117t\u0173 tam, kad konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as didesne dalimi neb\u016bt\u0173 juridin\u0117 fikcija<\/em>.<\/p>\n

    I\u0161vados<\/strong><\/p>\n

      \n
    1. Seimo nari\u0173 grup\u0117s (parei\u0161k\u0117jo) 2019 m. vasario 21 d. kreipimasis \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 vertintinas teigiamai tiek, kiek sudaro prielaidas veiksmingai aktualizuoti konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o (pirmin\u0117s redakcijos) ir jame nurodyt\u0173 devyni\u0173 (!) konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 apgail\u0117tino ne\u012fgyvendinimo 2013\u20132019 m. problematik\u0105 ir jos \u0161alinimui reik\u0161mingos Konstitucinio Teismo doktrinos pl\u0117tojim\u0105. Ta\u010diau tas kreipimasis gali b\u016bti vertinamas skepti\u0161kai, prie\u0161taringai ir\/ar neigiamai tiek, kiek n\u0117ra susietas su Seimo 2014 m. sistemi\u0161kai pakeistu Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymu, i\u0161d\u0117stytu nauja redakcija, taip pat gausiais kit\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 pakeitimais 2013\u20132019 m., juo labiau net penkiais Nepaprastosios pad\u0117ties \u012fstatymo pakeitimais min\u0117tu laikotarpiu, kai galiojo ir nebuvo \u012fgyvendinamas konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161as (pirmin\u0117 redakcija) ir jame numatytas atitinkamas Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo, \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucinis \u012fstatymas, Nepaprastosios pad\u0117ties konstitucinis \u012fstatymas.<\/li>\n
    2. Jei Seimo diskrecija<\/em> apima ir lemia du \u012fstatymo keitimo b\u016bdus \u2013 straipsnio ar straipsni\u0173 keitim\u0105 ir \u012fstatymo i\u0161d\u0117stym\u0105 nauja redakcija, kai kei\u010diami, pvz. daugiau nei pus\u0117 \u012fstatymo straipsni\u0173, tai i\u0161eina, kad labai abejotina parei\u0161k\u0117jo pozicija, kad Seimas, i\u0161d\u0117stydamas nauja redakcija Referendumo \u012fstatym\u0105, es\u0105 pri\u0117m\u0117 \u201enauj\u0105\u201c \u012fstatym\u0105, nors buvo \u012fsipareigoj\u0119s priimti Rinkim\u0173 kodekso patvirtinimo \u012fsigaliojimo ir \u012fgyvendinimo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105.<\/li>\n
    3. Parei\u0161k\u0117jo negin\u010dijamas (nutyl\u0117tas) Referendumo \u012fstatymo naujos redakcijos ir Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o konstitucinio \u012fstatymo (\u012ftvirtinan\u010dio Referendumo konstitucin\u012f \u012fstatym\u0105) \u012ftampos<\/em> santykis \u201epagal turin\u012f\u201c gali b\u016bti vertinamas kaip tiek esan\u010diu, tiek kaip nesan\u010diu u\u017e bylos \u201erib\u0173\u201c. Jei \u0161is aspektas b\u016bt\u0173 tiriamas Konstitucinio Teismo iniciatyva, vargu ar tur\u0117t\u0173 b\u016bti konstatuota norm\u0173 sankirta ir \u012fprastinio \u012fstatymo prie\u0161taravimas to s\u0105ra\u0161o konstituciniam \u012fstatymui (teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kontekste). U\u017esit\u0119s\u0119s Referendumo konstitucinio \u012fstatymo numatymas min\u0117to s\u0105ra\u0161o forma savaime n\u0117ra tokia norma, kuri \u201epagal turin\u012f\u201c konkuruoja su tokiu techniniu Referendumo \u012fstatymo pakeitimu, kuriuo \u0161is \u012fstatymas i\u0161d\u0117stytas nauja redakcija, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s liko toks, kokiu buvo: \u012fprastiniu (ordinariniu), daugiau ar ma\u017eiau i\u0161saugojusiu savo autenti\u0161k\u0105 identifikacij\u0105, sietin\u0105 su pirminiu jo variantu.<\/li>\n
    4. Devyni\u0173 2012 m. kovo 15 d. numatyt\u0173 konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 nepri\u0117mimas 2013\u20132019 m. sudaro vien\u0105 i\u0161 esmini\u0173 daugiau nei 7 metus atsispindin\u010dios konstitucin\u0117s pad\u0117ties Lietuvoje problem\u0173 ir objektyviai netur\u0117t\u0173 b\u016bti nutylimas Respublikos Prezidento metiniuose pane\u0161imuose \u201eapie pad\u0117t\u012f Lietuvoje\u201c (Konstitucijos 84 straipsnio 18 punktas).<\/li>\n<\/ol>\n

      Egidijus \u0160ileikis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesorius<\/em><\/p>\n

       <\/p>\n

      [1]<\/a> \u0160is ai\u0161kinamasis ra\u0161tas, kaip su min\u0117tu konstituciniu \u012fstatymu susij\u0119s dokumentas,\u00a0 paskelbtas Seimo interneto svetain\u0117je (teis\u0117s akt\u0173 skiltyje).<\/p>\n

      [2]<\/a> Daugiau (pvz., apie Austrijos teis\u0117s sistemos specifik\u0105 \u2013 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijai 1964 m. suteikto \u201ekonstitucinio rango\u201c aspektu) \u017er., pvz.: D. Jo\u010dien\u0117. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencijos taikymas. Antras leidimas. Vilnius, 2001, p. 58\u05aa\u201363.<\/p>\n

      [3]<\/a> \u017dr. Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarim\u0105. Plg., pvz.: V. Vadapalas. Tarptautin\u0117 teis\u0117. Bendroji dalis. Vilnius, 1998, p. 131; E. \u0160ileikis. Alternatyvi konstitucin\u0117 teis\u0117. 1 leidimas. Vilnius, 2003, p. 344\u2013346.<\/p>\n

      [4]<\/a> E. \u0160ileikis. Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 fenomenas \/\/ Justitia. 2001. Nr. 4\u20135, p. 21, 23; V. Vai\u010daitis. Konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 fenomenas. Vilnius, 2004.<\/p>\n

      [5]<\/a> V. Sinkevi\u010dius. Parlamento teis\u0117 studijos. Vilnius, 2011, p. 187\u2013189.<\/p>\n

      [6]<\/a> Daugiau \u017er.: V. Sinkevi\u010dius (5 i\u0161na\u0161a), p. 189\u2013192.<\/p>\n

      [7]<\/a> \u017dr.: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos nuostatos 1993\u20132009. Vilnius, 2010, p. 135\u2013138.<\/p>\n

      [8]<\/a> \u017dr. ir plg.: V. Sinkevi\u010dius (5 i\u0161na\u0161a), p. 196\u2013201.<\/p>\n

      [9]<\/a> \u017dr.: E. \u0160ileikis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fgyvendinimo \u012f\u017evalgos pra\u0117jus dvide\u0161imtme\u010diui \/\/ Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvide\u0161imtmetis: patirtis ir i\u0161\u0161\u016bkiai. Recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Sudar\u0117 E. K\u016bris, E. Masnevait\u0117. Vilnius, 2012, p. 92 (t. y. 2 i\u0161na\u0161\u0105 92 puslapyje).<\/p>\n

      [10]<\/a> E. K\u016bris E. K\u016bris. Konstitucija, teis\u0117k\u016bra ir konstitucin\u0117 kontrol\u0117: retrospekciniai ir metodologiniai svarstymai \/\/ Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvide\u0161imtmetis: patirtis ir i\u0161\u0161\u016bkiai. Recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. p. 79.<\/p>\n

      [11]<\/a> E. K\u016bris (10 i\u0161na\u0161a), p. 79.<\/p>\n

      [12]<\/a> Daugiau \u017er. Fiskalin\u0117s sutarties \u012fgyvendinimo konstitucinio \u012fstatymo projekto ai\u0161kinam\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105 Seimo duomen\u0173 baz\u0117je (interneto svetain\u0117je: www.lrs.lt).<\/p>\n

      [13]<\/a> \u017dr., pvz., Lietuvos spaud\u0105 (dienra\u0161\u010dius) 2014 m. spalio ir lapkri\u010dio m\u0117n.<\/p>\n

      [14]<\/a> Daugiau \u017er. konstitucin\u0117s teis\u0117s vadov\u0117lius, kit\u0105 teisin\u0119 literat\u016br\u0105.<\/p>\n

      [15]<\/a> Daugiau \u017er.: A. Vainorien\u0117. Nepaprastosios pad\u0117ties teisiniai pagrindai. Daktaro disertacija. Vilnius, 2018.<\/p>\n

      [16]<\/a> Daugiau \u017er., pvz.: D. Jo\u010dien\u0117, Lithuania: The European Convention on Human Rights in the Lithuanian legal system: The lessons learned and perspectives for the future, in: Iulia Motoc, Ineta Ziemele (Hg.), The Impact of the ECHR on Democratic change in Central and Eastern Europe. Judicial Perspectives, Cambridge 2016, p. 234 (ir toliau).<\/p>\n

      [17]<\/a> Daugiau \u017er., pvz.: E. \u0160ileikis. Partij\u0173 finansavimo teis\u0117s sistemos \u012f\u017evalgos. Vilnius, 2014, p. 174-177.<\/p>\n

      [18]<\/a> Daugiau apie konstitucin\u0117s kontrol\u0117s, atliekamos \u201epagal turin\u012f\u201c, problematik\u0105 \u017er., pvz.: E. K\u016bris (5 i\u0161na\u0161a), p. 56.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      Aktualija Trisde\u0161imt dviej\u0173 Seimo nari\u0173 grup\u0117, kurios \u012fgalioti atstovai \u2013 Stasys \u0160edbaras ir Julius Sabatauskas, 2019 m. vasario 21 d. kreip\u0117si \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105. Pra\u0161oma i\u0161tirti, ar Konstitucijai (69 straipsnio 3 daliai) neprie\u0161tarauja Seimo 2018 m. gruod\u017eio 20 d. sistemi\u0161kai pakeistas Referendumo \u012fstatymas, t. y. jo i\u0161d\u0117stymas nauja redakcija. Abejon\u0117s pagrind\u0105 i\u0161 esm\u0117s sudaro pozicija, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":16365,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1204,157,409,1760,158,316,1759,818,103],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16364"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16364"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16364\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16366,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16364\/revisions\/16366"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16365"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}