Nuo 2017 m. liepos 1 d. \u012fsigaliojo naujasis Darbo kodeksas (DK), o \u0161iuo metu jau turime pirmuosius reik\u0161mingus Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) i\u0161ai\u0161kinimus d\u0117l tam tikr\u0173 DK nuostat\u0173 taikymo. Tai rei\u0161kia, kad konkre\u010dioje darbo santyki\u0173 situacijoje nepakaks pasi\u017ei\u016br\u0117ti tik \u012f DK tekst\u0105, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 pasidom\u0117ti ir jau esan\u010diais naujojo DK ai\u0161kinimo precedentais. Taigi yra geras metas ap\u017evelgti naujausius LAT i\u0161ai\u0161kinimus, reik\u0161mingus toje srityje, kurioje darbdaviai vis dar daro nema\u017eai klaid\u0173, –\u00a0 nutraukiant darbo sutart\u012f d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s.<\/p>\n
\u0160iurk\u0161tus darbuotojo darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas<\/strong><\/p>\n LAT net keliose naujose bylose teikia i\u0161ai\u0161kinimus ir d\u0117mes\u012f skiria darbuotojo padaryto darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo vertinimui sprend\u017eiant, ar darbuotojas u\u017e atitinkam\u0105 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 i\u0161kart gali b\u016bti atleistas i\u0161 darbo be \u012fsp\u0117jimo.<\/p>\n Kasacinis teismas naujausioje praktikoje palaiko pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatas suformuluot\u0105 teis\u0117s ai\u0161kinim\u0105: \u201e<…> <\/em>sprend\u017eiant klausim\u0105, ar darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimas priskirtinas prie \u0161iurk\u0161\u010di\u0173, b\u016btina analizuoti darbuotojo neteis\u0117to elgesio pob\u016bd\u012f, d\u0117l \u0161io pa\u017eeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius,\u00a0darbuotojo kalt\u0119 ir jos formas, kit\u0173 asmen\u0173 veiksm\u0173 \u012ftak\u0105 \u0161iam pa\u017eeidimui bei kitas svarbias aplinkybes; tam, jog b\u016bt\u0173 konstatuotas \u0161iurk\u0161tus darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimas, ne visais atvejais b\u016btina, kad darbdavys\u00a0d\u0117l\u00a0darbuotojo neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 patirt\u0173 realius nuostolius.\u00a0Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitik\u0117jimas darbuotoju ir pan.) yra vienas i\u0161 po\u017eymi\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 spr\u0119sti d\u0117l taikytos grie\u017e\u010diausios drausmin\u0117s nuobaudos \u2013 atleidimo i\u0161 darbo d\u0117l \u0161iurk\u0161taus darbo drausm\u0117s pa\u017eeidimo \u2013 darbuotojui pagr\u012fstumo<\/em>\u201c (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2018 m. gruod\u017eio 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-461-695\/2018). Be to, sprend\u017eiant d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo pripa\u017einimo \u0161iurk\u0161\u010diu, turi b\u016bti \u012fvertinta, kokio pob\u016bd\u017eio g\u0117riai buvo pa\u017eeisti, kiek ai\u0161kiai buvo \u012fvardytos darbuotojo pareigos, koki\u0173 kilo padarini\u0173 d\u0117l padaryto pa\u017eeidimo, kokia yra toki\u0173 ar pana\u0161i\u0173 pa\u017eeidim\u0173 vertinimo praktika darboviet\u0117je ir pan.<\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f auk\u0161\u010diau nurodytus kriterijus, reik\u0161mingus sprend\u017eiant darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 padariusio darbuotojo atleidimo klausim\u0105, ne vienoje naujausioje LAT byloje pasikartojantis motyvas yra toks: darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas (net jei jis b\u016bt\u0173 \u0161iurk\u0161tus) savaime nerei\u0161kia, kad vien d\u0117l jo darbuotojas gali b\u016bti atleid\u017eiamas i\u0161 darbo<\/em> (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2018 m. gruod\u017eio 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-461-695\/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-27-701\/2019; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-130-701\/2019). \u0160iuo aspektu reik\u0117t\u0173 laikyti, kad LAT praktika yra gan\u0117tinai grie\u017eta ir darbuotojui padarius i\u0161 pa\u017ei\u016bros grub\u0173 bei netoleruotin\u0105 pa\u017eeidim\u0105, darbdavys tur\u0117t\u0173 gerai pasvarstyti, ar tikrai gali atleisti tok\u012f darbuotoj\u0105 atsi\u017evelgiant \u012f auk\u0161\u010diau LAT suformuluotus kriterijus. T. y. kilus darbo gin\u010dui darbdaviui tenka pareiga pateikti motyvus, kod\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105 jis priskyr\u0117 prie \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 ir kod\u0117l d\u0117l to darbuotoj\u0105 atleido i\u0161 pareig\u0173. Kaip ir min\u0117ta, tokie motyvai gali b\u016bti \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio nuostoliai, pasitik\u0117jimo praradimas d\u0117l u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 pob\u016bd\u017eio, darbuotojo cini\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f pa\u017eeidim\u0105 j\u012f ignoruojant ir kt.<\/p>\n Kaip pavyzdys, iliustruojantis auk\u0161\u010diau i\u0161d\u0117styt\u0105 problematik\u0105 atleid\u017eiant darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo padarius \u0161iurk\u0161t\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105, gal\u0117t\u0173 b\u016bti LAT byla Nr. e3K-3-461-695\/2018. \u0160ioje byloje LAT konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkyb\u0117s teikia pagrind\u0105 daryti i\u0161vad\u0105, jog, atskleisdamas konfidenciali\u0105 informacij\u0105 darbuotojas padar\u0117 \u0161iurk\u0161t\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105, ta\u010diau sprend\u0117, kad darbuotojo atleidimas b\u016bt\u0173 neproporcingas pa\u017eeidimui (atsi\u017evelgiant \u012f tai, kad konfidencialios informacijos pateikimas kitai \u012fmonei praktikoje buvo toleruojamas). Pamin\u0117tina, kad \u0161i byla svarbi ir d\u0117l to, jog LAT i\u0161ai\u0161kino, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo valia pakeisti \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 savaime nerei\u0161kia<\/u>, kad, \u012fsigaliojus naujos redakcijos DK, konfidencialios ir komercin\u0119 paslapt\u012f sudaran\u010dios informacijos atskleidimas konkuruojan\u010diam subjektui negali b\u016bti laikomas \u0161iurk\u0161\u010diu darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimu.<\/p>\n \u00a0<\/strong>Per paskutinius 12 m\u0117nesi\u0173 padarytas antras toks pat darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas<\/strong><\/p>\n Vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d. darbo sutartis d\u0117l darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo gali b\u016bti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pa\u017eeidimas buvo nustatytas, darbuotojas tur\u0117jo galimyb\u0119 d\u0117l jo pasiai\u0161kinti ir darbdavys per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo dienos darbuotoj\u0105 \u012fsp\u0117jo apie galim\u0105 atleidim\u0105 u\u017e antr\u0105 tok\u012f pa\u017eeidim\u0105. Kitaip tariant, darbuotojui padarius darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105, kuris nepriskirtas prie \u0161iurk\u0161\u010di\u0173 pa\u017eeidim\u0173, jis apie tai (pa\u017eeidimo padarymo fakt\u0105) tur\u0117t\u0173 b\u016bti informuotas \u012fsp\u0117jimu, jame nurodant atleidimo u\u017e ateityje pakartotin\u0105 pa\u017eeidim\u0105 pasekm\u0119. Pa\u017eym\u0117tina, kad teismin\u0117je praktikoje jau pripa\u017e\u012fstama, kad toks \u012fsp\u0117jimas atskirai n\u0117ra skund\u017eiamas ir n\u0117ra atskiro darbo gin\u010do objektas (pvz., Kauno apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e2S-289-773\/2018).<\/p>\n Svarbus i\u0161ai\u0161kinimas b\u016btent d\u0117l darbuotojo atleidimo DK 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu pateiktas vienoje i\u0161 naujausi\u0173 LAT byl\u0173 (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-244-248\/2019). \u0160ioje byloje kasaciniam teismui buvo i\u0161keltas geras klausimas: k\u0105 laikyti antru tokiu pa\u010diu per 12 m\u0117nesi\u0173 padaromu pa\u017eeidimu. LAT pateik\u0117 i\u0161ai\u0161kinim\u0105, jog: \u201e<…> \u0161i s\u0105lyga netur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kinama siaurai, kaip reikalavimas, jog pa\u017eeidimai b\u016bt\u0173 identi\u0161ki, taip pat ir pernelyg pla\u010diai \u2013 kad tokiu pa\u010diu pa\u017eeidimu neb\u016bt\u0173 pripa\u017e\u012fstamas bet koks darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas. <…> \u201etokiu pa\u010diu\u201c pa\u017eeidimu laikytini darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimai, padaryti toje pa\u010dioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio<\/u> (pavyzd\u017eiui, finansin\u0117s drausm\u0117s pa\u017eeidimai, Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo pa\u017eeidimai, vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 interes\u0173 derinimo pa\u017eeidimai, pa\u017eeidimai darb\u0173 saugos reikalavim\u0173 srityje, neatvykimas \u012f darb\u0105 ar kitoks darbo laiko re\u017eimo ir naudojimo pa\u017eeidimas ir kt.). Tokio grupavimo pagrindu netur\u0117t\u0173 b\u016bti bendro pob\u016bd\u017eio, vis\u0173 pareig\u0173 atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzd\u017eiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teis\u0117s akt\u0173 nuostat\u0173. Ar darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimai laikytini tokiais pa\u010diais, gali priklausyti ir nuo darbuotojo atliekam\u0173 funkcij\u0173 bei pareig\u0173 apimties ir \u012fvairov\u0117s (pavyzd\u017eiui, skirtingi kriterijai gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomi vadovaujantiems darbuotojams, atsakingiems u\u017e vis\u0105 \u012fmon\u0117s ar \u012fstaigos veikl\u0105 ar didel\u0119 veiklos srit\u012f, bei tiems darbuotojams, kuri\u0173 veiklos sritis siaura, konkre\u010diai apibr\u0117\u017eta)<\/em>\u201c. Taigi, pavyzd\u017eiui, pardavim\u0173 vadybininkas kelis kartus, nors ir skirtingais b\u016bdais, pa\u017eeid\u0119s pareigyb\u0117s apra\u0161ymo dal\u012f \u201ePareigos vykdant pardavimus\u201c, gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas padariusiu antr\u0105 tok\u012f pat\u012f pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n Taip pat svarbu pamin\u0117ti, kad antro tokio paties pa\u017eeidimo padarymas per dvylika m\u0117nesi\u0173 dar savaime nerei\u0161kia, kad darbuotojas gali b\u016bti atleistas i\u0161 darbo ir tai bus adekvatu jo padarytiems pa\u017eeidimams. Prie\u0161ingai, LAT nurodo, kad darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimas (net jei jis b\u016bt\u0173 \u0161iurk\u0161tus arba toks pats pa\u017eeidimas per paskutinius 12 m\u0117nesi\u0173 b\u016bt\u0173 padarytas pakartotinai<\/u>) savaime nerei\u0161kia, kad vien d\u0117l jo darbuotojas gali b\u016bti atleid\u017eiamas i\u0161 darbo (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2018 m. gruod\u017eio 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-461-695\/2018). Darbdavys visais atvejais privalo \u012fvertinti su darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimu susijusias aplinkybes, i\u0161klausyti darbuotojo pozicij\u0105 (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustat\u0119s, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai b\u016bt\u0173 proporcinga, nutraukti darbo sutart\u012f.<\/p>\n Darbo sutarties nutraukimas darbuotojui nepasiekus rezultat\u0173<\/strong><\/p>\n Darbdavys yra suinteresuotas, kad darbuotojas dirbt\u0173 gerai, na\u0161iai bei pasiekt\u0173 i\u0161 jo pageidaujam\u0173 rezultat\u0173. Konfliktas tarp darbo santyki\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fvyksta tuomet, kai tokie darbdavio l\u016bkes\u010diai lieka ne\u012fgyvendinti, darbuotojas nepateisina l\u016bkes\u010di\u0173, nors neb\u016btinai d\u0117l to yra kaltas.<\/p>\n LAT vienoje i\u0161 byl\u0173 sprend\u0117 situacij\u0105, kuomet darbdavys atleido darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo siedamas i\u0161 darbuotojo pageidaujam\u0173 rezultat\u0173 nepasiekim\u0105 su jo kalte (DK 58 str.). Min\u0117tame kontekste geras klausimas yra tas, ar darbdavys tinkamai nustat\u0117 pageidaujam\u0173 rezultat\u0173 l\u016bkest\u012f bei ar apskritai darbuotoj\u0105 atleidimo parinkdamas tinkam\u0105 DK norm\u0105.<\/p>\n LAT 2019 m. baland\u017eio 11 d. nutartyje civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-135-684\/2019 ai\u0161kina, kad reikalaujant i\u0161 darbuotojo pardavimo rezultat\u0173, tokia s\u0105lyga tur\u0117t\u0173 b\u016bti apibr\u0117\u017eiama darbo sutartyje: \u201e<…> darbo sutartyje n\u0117ra tiesiogiai apibr\u0117\u017eta, kad ie\u0161kovas, kaip darbuotojas, privalo pasiekti tam tikrus pardavimo rezultatus, tod\u0117l toki\u0173 rezultat\u0173 nepasiekimas, jeigu \u0161alys, besider\u0117damos d\u0117l darbo sutarties s\u0105lyg\u0173, ir tar\u0117si d\u0117l tam tikr\u0173 pardavimo rezultat\u0173 pasiekimo, negali b\u016bti panaudotas prie\u0161 ie\u0161kov\u0105 (DK 6 straipsnio 2 dalis)<\/em>\u201c. Publikacijos autoriaus nuomone, toks ai\u0161kinimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti traktuojamas ir pla\u010diau: pageidaujami rezultatai \u0161ali\u0173 i\u0161 anksto tur\u0117t\u0173 b\u016bti aptarti neb\u016btinai darbo sutartyje, ta\u010diau ir kitokio pob\u016bd\u017eio susitarimuose.<\/p>\n Be to, LAT toje pa\u010dioje nutartyje atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad tam tikro darbo rezultato, jeigu jis ir b\u016bt\u0173 aptartas darbo sutartyje, nepasiekimas savaime nepatvirtina darbuotojo kalt\u0117s, kuri yra b\u016btinoji darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkt\u0105 s\u0105lyga. \u0160iuo aspektu reikt\u0173 sutikti, kad \u0161ali\u0173 sutart\u0173 rezultat\u0173 nepasiekimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti siejamas ir su darbuotojo atleidimu pagal DK 57 str. 1 d. 2 p. Esminis skirtumas \u2013 ar darbuotojas kaltas d\u0117l rezultat\u0173 nepasiekimo. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas deda visas pastangas rezultatui pasiekti, ta\u010diau jam nepavyksta, gali b\u016bti sunku konstatuoti jo kalt\u0119. Kita vertus, jeigu darbuotojas savo darbo laik\u0105 naudoja ne su darbu susijusiais reikalais ir pan., kas lemia rezultato nepasiekim\u0105, tai jau gali b\u016bti ir jo kalt\u0117s po\u017eymis.<\/p>\n \u012e\u017evalgos d\u0117l proced\u016br\u0173 nutraukiant darbo sutart\u012f esant darbuotojo kaltei <\/strong><\/p>\n Kaip ir galiojant senajam DK, taip ir pagal nauj\u0105j\u012f DK darbdavys pirmiausia tur\u0117t\u0173 pareikalauti darbuotojo pasiai\u0161kinti d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo, kad su\u017einot\u0173 visas tokio pa\u017eeidimo \u012fvertinimui svarbias aplinkybes (Darbo kodekso 58 str. 4 d.).\u00a0LAT \u0161iuo klausimu lieka prie anks\u010diau suformuotos praktikos, jog nepareikalavimas pasiai\u0161kinti d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo stato darbdav\u012f \u012f blogesn\u0119 pad\u0117ti d\u0117l vis\u0173 aplinkybi\u0173 ne\u017einojimo, ta\u010diau savaime nelemia atleidimo i\u0161 darbo pripa\u017einimo neteis\u0117tu (Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-130-701\/2019).<\/p>\n Kitas svarbus dalykas atleid\u017eiant darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo d\u0117l jo kalt\u0117s \u2013 \u012fstatyme numatyt\u0173 termin\u0173 laikymasis. DK 58 str. 6 d. numatyta, kad sprendim\u0105 nutraukti darbo sutart\u012f d\u0117l darbuotojo padaryto pa\u017eeidimo darbdavys turi priimti ne v\u0117liau kaip per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo ir ne v\u0117liau kaip per \u0161e\u0161is m\u0117nesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas prat\u0119siamas iki dvej\u0173 met\u0173, jeigu darbuotojo padarytas pa\u017eeidimas paai\u0161k\u0117ja atlikus audit\u0105, inventorizacij\u0105 ar veiklos patikrinim\u0105.<\/p>\n Praktikoje gali kilti gin\u010das, kada darbdaviui i\u0161 ties\u0173 paai\u0161k\u0117jo, kad darbuotojas padar\u0117 konkret\u0173 darbo pareig\u0173 pa\u017eeidim\u0105, ypa\u010d, kai toks pa\u017eeidimas reikalauja detalaus i\u0161tyrimo. B\u016btent \u0161iame kontekste svarbus LAT i\u0161ai\u0161kinimas civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-244-248\/2019, kurioje taipogi akcentuojama anks\u010diau suformuota kasacinio teismo praktika. Min\u0117toje byloje LAT nurod\u0117, kad pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimas, nuo kurio prasideda vieno m\u0117nesio terminas, rei\u0161kia, kad turima informacija nekelia pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo fakto ir pa\u017eeid\u0117jo asmens. Jeigu turima informacija neleid\u017eia konkre\u010diai spr\u0119sti apie tai, kelia pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173, gali b\u016bti atliekamas tyrimas, ta\u010diau d\u0117l jo atlikimo turi b\u016bti apsisprend\u017eiama per proting\u0105 laik\u0105. Tyrimo organizavimas turint tiksl\u0105 nukelti \u012f ateit\u012f drausmin\u0117s nuobaudos skyrimo termino eigos prad\u017ei\u0105 vertintinas kaip neteis\u0117tas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprend\u017eia j\u012f atlikti, turi b\u016bti atliekamas operatyviai, per protingai trump\u0105 laik\u0105. Esant darbo gin\u010dui d\u0117l DK numatyto termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrim\u0105, turi \u0161i\u0105 aplinkyb\u0119 \u012frodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzd\u017eiui, i\u0161vados, pateikimo diena laikytina darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo paai\u0161k\u0117jimo diena, jeigu darbdavys pagrind\u017eia aplinkyb\u0117s d\u0117l poreikio atlikti tyrim\u0105 egzistavim\u0105.<\/p>\n Mantas Mikalopas yra advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos iLAW partneris, advokatas\u00a0<\/em><\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nuo 2017 m. liepos 1 d. \u012fsigaliojo naujasis Darbo kodeksas (DK), o \u0161iuo metu jau turime pirmuosius reik\u0161mingus Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) i\u0161ai\u0161kinimus d\u0117l tam tikr\u0173 DK nuostat\u0173 taikymo. Tai rei\u0161kia, kad konkre\u010dioje darbo santyki\u0173 situacijoje nepakaks pasi\u017ei\u016br\u0117ti tik \u012f DK tekst\u0105, ta\u010diau reik\u0117t\u0173 pasidom\u0117ti ir jau esan\u010diais naujojo DK ai\u0161kinimo precedentais. Taigi yra geras …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":16312,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1755,571,215,217,1026],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16310"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=16310"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16310\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":16313,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/16310\/revisions\/16313"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/16312"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=16310"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=16310"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=16310"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}