\u0160i\u0173 met\u0173 liepos 1 dien\u0105 sukanka lygiai 450 met\u0173 nuo 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Liublino unija neabejotinai yra viena svarbiausi\u0173 dat\u0173 Lietuvos istorijoje, nepriklausomai nuo to, kaip mes j\u0105 vertintume politi\u0161kai. Taip yra tod\u0117l, kad Liublino unija \u017eym\u0117jo nauj\u0105 istorin\u012f Lietuvos valstybingumo etap\u0105, suk\u016brus bendr\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 konfederacij\u0105 (i\u0161 Lietuvos perspektyvos) ar federacij\u0105 (i\u0161 Lenkijos perspektyvos) su vienu monarchu, parlamentu ir monetarine sistema. Kaip bevertintume Liublino unij\u0105, neabejotinai reikia pripa\u017einti, kad po jos pri\u0117mimo \u2013 Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 (LDK) prarado ne tik nema\u017e\u0105 dal\u012f savo teritorijos, ta\u010diau ir jos valstybingumo statusas suma\u017e\u0117jo. Visgi, manytina, kad LDK i\u0161laik\u0117 tam tikrus autonomijos arba valstybingumo bruo\u017eus net ir po Liublino sutarties su Lenkija, kas atsispind\u0117jo 1588 met\u0173 redakcijos vadinamajame Tre\u010diajame Lietuvos Statute. Tod\u0117l suprantama, kad XIX a. pab. \u2013 XX a. prad\u017eioje, besiformuojant etninei tautinei lietuvio tapatybei ir kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, XVI-XVIII am\u017eiuje gyvavusi Lietuvos s\u0105junga su Lenkija buvo vertinama (\u0161velniai tariant) nevienareik\u0161mi\u0161kai, nes tuo metu reik\u0117jo rasti, kuo gi Lietuvos politin\u0117 tradicija skiriasi nuo lenki\u0161kos tam, kad galima b\u016bt\u0173 legitimuoti nepriklausomos Lietuvos atk\u016brim\u0105. Vasario 16-osios akto \u017eod\u017eiais tariant, reik\u0117jo naujai atkurt\u0105 valstyb\u0119 \u201eatskirti nuo vis\u0173 valstybini\u0173 ry\u0161i\u0173, kurie yra buv\u0119 su kitomis tautomis\u201c. Taip pat suprantama ir tai, kad Liublino unija Lietuvoje iki \u0161iol daugiausiai buvo analizuojama istorijos mokslo, tod\u0117l \u010dia nor\u0117t\u0173si \u012f \u0161i\u0105 dat\u0105 pa\u017evelgti \u201eteisininko akimis\u201c.<\/p>\n
Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad 1569 m. Liublino unija buvo santykinai nedidel\u0117s apimties dokumentas (j\u0105 sudaro preambul\u0117 ir 19 straipsni\u0173), turintis dvi\u0161al\u0117s tarptautin\u0117s sutarties po\u017eymi\u0173. \u0160is dokumentas buvo sura\u0161ytas lenk\u0173 kalb\u0105, tuo tarpu vertimo \u012f tuometin\u0119 LDK oficiali\u0105 (rus\u0117n\u0173) kalb\u0105, kuria, pavyzd\u017eiui, buvo para\u0161yti Lietuvos Statutai, padaryta nebuvo. Dokumento 1-3 straipsniuose buvo konstatuotas Lenkijos ir LDK valstybi\u0173 suliejimas \u201c\u012f vien\u0105 nedalom\u0105 k\u016bn\u0105\u201d ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos \u012fsteigimas, pabr\u0117\u017eiant b\u016btinyb\u0119 bendrai gintis nuo prie\u0161\u0173 (beje, 18 straipsnyje tiesiogiai \u012fvardintas \u201cMaskvos prie\u0161as\u201d). Kituose straipsniuose buvo numatytas bendras Seimas ir bendras karalius, lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 bajor\u0173 renkamas bei kar\u016bnuojamas Seime Lenkijoje, kuris po \u0161io kar\u016bnavimo nuo tol ex officio<\/em> tur\u0117jo gauti ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio titul\u0105. Taigi, \u0161iomis Liublino unijos nuostatomis buvo panaikinta anks\u010diau buvusi tradicija Lenkijos karali\u0173 atskirai Lietuvoje kar\u016bnuoti Lietuvos did\u017eiuoju kunigaik\u0161\u010diu. Beje, Lietuvos pusei buvo svarbu, jog Liublino unija suvienodint\u0173 lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 bajor\u0173 privilegijas, tuo tarpu lenk\u0173 bajorams buvo svarbu, kad \u0161i sutartis panaikint\u0173 1566 m. Antrajame Lietuvos Statute lenkams numatytus ribojimus \u012fsigyti Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 ir u\u017eimti \u010dia valstybines pareigas. Tuo pa\u010diu buvo numatytas bendros teisin\u0117s ir monetarin\u0117s sistemos \u012fvedimas bei panaikinti bet kokie muit\u0173 mokes\u010diai tarp Lenkijos karalyst\u0117s ir LDK.<\/p>\n I\u0161 teisin\u0117s perspektyvos vertinant Liublino unij\u0105, b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f\u00a0 tai, kad ji buvo priimta bendrame Lenkijos ir Lietuvos bajor\u0173 Seime Liublino mieste (Lenkijoje), nors 1566 m. Antrajame Lietuvos Statute tokio Seimo numatyta nebuvo, t.y. jame buvo numatytas tik LDK bajor\u0173 Seimas, turintis vykti LDK teritorijoje (paprastai Vilniuje arba Gardine). Tod\u0117l galima teigti, jog dabartiniais terminais kalbant, Liublino unija buvo hierarchi\u0161kai auk\u0161tesnis teis\u0117s aktas u\u017e Lietuvos Statutus.<\/p>\n Ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s, nors Liublino unija buvo priimta tokia pat tvarka, kaip ir Seimo konstitucijos (\u012fstatymai), t. y. priimta monarcho su Seimo pritarimu, ta\u010diau pagal tuometin\u012f suvokim\u0105 ji buvo daugiau politinis, o ne teisinis dokumentas, o tai rei\u0161kia, kad jos nuostatos tiesiogiai negal\u0117jo b\u016bti taikomos teismuose. Kitaip tariant, jos nuostatos tur\u0117jo b\u016bti \u201eperkeltos\u201c ir detalizuotos Seimo konstitucijose (\u012fstatymuose), ta\u010diau d\u0117l LDK bajor\u0173 pasiprie\u0161inimo tik dalis Liublino unijos nuostat\u0173 buvo taip sureguliuotos. Jau buvo ra\u0161yta, kad tokio pasiprie\u0161inimo Liublino unijai teisin\u0117 i\u0161rai\u0161ka buvo i\u0161imtinai LDK bajor\u0173 parengtas ir karaliaus \u017dygimanto Vazos (t.y. be bendro Seimo pritarimo) patvirtintas 1588 m. Tre\u010diasis Lietuvos Statutas. Tiesa, \u017dygimantas Augustas, 1588 metais patvirtindamas \u0161\u012f Statut\u0105, konstatavo, jog \u201e\u0161is naujai pataisytas Statutas negali prie\u0161tarauti Unijai ar jai pakenkti\u201c (apie tai \u017er. pvz., Vaidotas A. Vai\u010daitis. Lietuvos Statut\u0173 pri\u0117mimo prie\u017eastys, j\u0173 santykis su Liublino unija ir LDK parlamentarizmo bruo\u017eai<\/em>\/\/ Teis\u0117, 2014, t. 93, p. 73\u201376; Vaidotas A. Vai\u010daitis. Valstyb\u0117s ir vald\u017eios samprata Lietuvos Statutuose<\/em>, in \u201eLietuvos konstitucionalizmo istorija\u201c. VU. 2016. P. 107-111).<\/p>\n Tod\u0117l teisi\u0161kai vertinant Liublino unijos \u012ftak\u0105 LDK teisinei sistemai, b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f tai, kaip jos nuostatos atsispind\u0117jo 1588 metais priimtame Tre\u010diajame Lietuvos Statute, kuris buvo priimtas beveik dvide\u0161imt met\u0173 po Liublino unijos sudarymo. Taigi, i\u0161 vienos pus\u0117s, 1588 m. Tre\u010diajame Statute nebeliko nuorodos \u012f Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je vykstan\u010dias Seimo konvokacijas (tai buvo numatyta 1566 m. Antrajame Lietuvos Statute) ir net atsirado nuoroda \u012f pat\u012f Liublino unijos akt\u0105, ta\u010diau, kita vertus, jau pats 1588 m. Tre\u010diojo Lietuvos Statuto pri\u0117mimas buvo siekis pakeisti Liublino unijoje numatyt\u0105 intencij\u0105 sukurti viening\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos (ATR) teisin\u0119 sistem\u0105. Beje, autonomi\u0161ka LDK teisin\u0117 sistema i\u0161liko iki pat 1795 m. \u012fvykusio galutinio ATR padalijimo. Dar daugiau, ne\u017ei\u016brint Liublino unijos siekio unifikuoti abi teisines sistemas, 1588 m. Tre\u010diajame Lietuvos Statute (1588 m. TLS) i\u0161liko 1566 m. Antrojo Lietuvos Statute (1566 m. ALS) numatytas LDK pilie\u010dio s\u0105voka (t.y. jame n\u0117ra ATR pilie\u010dio s\u0105vokos), nuorodos \u012f LDK piniginius vienetus (\u201elietuvi\u0161kus gra\u0161ius\u201c), draudimas \u201eu\u017esienie\u010diams\u201c \u012fsigyti \u017eem\u0119 ir gauti pareigybes Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je. Ma\u017ea to, skaitant 1588 m. TLS tekst\u0105, nematyti jo esminio skirtumo nuo 1566 m. ALS teksto. Kitaip tariant, asmeniui, ne\u017einan\u010diam pakitusios politin\u0117s tikrov\u0117s, b\u016bt\u0173 sunku suprasti, kad tarp Antrajame ir Tre\u010diajame Statute minimos \u201eLietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s\u201c yra koks nors esminis skirtumas valstybingumo po\u017ei\u016briu. Taigi galima daryti i\u0161vad\u0105, kad 1588 m. TLS reng\u0117jai Statuto tekste s\u0105moningai steng\u0117si nemin\u0117ti Liublino sutarties su Lenkija sukurtos tikrov\u0117s ir kartu \u2013 taip keisti \u0161i\u0105 tikrov\u0119 LDK suverenumo naudai.<\/p>\n Apibendrinant \u0161\u012f trump\u0105 Liublino unijos teisin\u012f vertinim\u0105, galima konstatuoti, jog tai buvo dokumentas, turintis dvi\u0161al\u0117s tarptautin\u0117s sutarties bruo\u017e\u0173 ir suk\u016br\u0119s nauj\u0105 valstyb\u0119 (Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105), turin\u010di\u0105 tiek federacijos, tiek ir konfederacijos bruo\u017e\u0173. Antra, Liublino unija buvo daugiau politinis, o ne teis\u0117s aktas \u0161iuolaikine prasme, t. y. jos nuostatos (pvz., d\u0117l bendros ATR teisin\u0117s sistemos suk\u016brimo ar d\u0117l draudimo Lenkijos gyventojams \u012fsigyti nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 LDK teritorijoje panaikinimo) negal\u0117jo b\u016bti tiesiogiai taikomos Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s teismuose, nes tur\u0117jo b\u016bti sureguliuotos ATR Seimo konstitucijomis (\u012fstatymais).<\/p>\n Ta\u010diau tokiam Liublino unijos nuostat\u0173 perk\u0117limui \u012f ordinarin\u0119 teis\u0119 sutrukd\u0117 LDK bajor\u0173 parengtas ir karaliaus \u017dygimanto Vazos patvirtintas 1588 m. Tre\u010diasis Lietuvos Statutas, kuris (nepaisant Liublino unijos nuostat\u0173 apie viening\u0105 teisin\u0119 sistem\u0105) i\u0161laik\u0117 LDK teisin\u0117s sistemos autonomij\u0105 per vis\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos gyvavimo laik\u0105. Pagaliau, tre\u010dia, 1569 m. Liublino unijos akte numatyta bendros ATR teisin\u0117s sistemos suk\u016brimo siekis didele dalimi buvo \u012fgyvendintas tik pri\u0117mus 1791 m. konstitucij\u0105, kuri de facto<\/em> taip ir ne\u012fsigaliojo d\u0117l \u0161alyje tuo metu vykusios politin\u0117s suirut\u0117s ir v\u0117lesnio valstyb\u0117s padalijimo.<\/p>\n Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160i\u0173 met\u0173 liepos 1 dien\u0105 sukanka lygiai 450 met\u0173 nuo 1569 m. Liublino unijos sudarymo. Liublino unija neabejotinai yra viena svarbiausi\u0173 dat\u0173 Lietuvos istorijoje, nepriklausomai nuo to, kaip mes j\u0105 vertintume politi\u0161kai. Taip yra tod\u0117l, kad Liublino unija \u017eym\u0117jo nauj\u0105 istorin\u012f Lietuvos valstybingumo etap\u0105, suk\u016brus bendr\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 konfederacij\u0105 (i\u0161 Lietuvos perspektyvos) ar federacij\u0105 (i\u0161 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":15955,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1708,1710,1709,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15954"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15954"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15954\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15956,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15954\/revisions\/15956"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15955"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}