{"id":14704,"date":"2019-05-07T13:17:15","date_gmt":"2019-05-07T10:17:15","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=14704"},"modified":"2019-05-07T14:29:35","modified_gmt":"2019-05-07T11:29:35","slug":"e-sileikis-posunio-ir-podukros-visiskas-negalejimas-buti-isunytam-idukrintai-nesantuokineje-seimoje-antikonstituciniai-aspektai-vokietijoje-ir-ju-svarba-lietuvai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/05\/07\/e-sileikis-posunio-ir-podukros-visiskas-negalejimas-buti-isunytam-idukrintai-nesantuokineje-seimoje-antikonstituciniai-aspektai-vokietijoje-ir-ju-svarba-lietuvai\/","title":{"rendered":"E. \u0160ileikis. Pos\u016bnio ir podukros visi\u0161kas negal\u0117jimas b\u016bti \u012fs\u016bnytam\/\u012fdukrintai nesantuokin\u0117je \u0161eimoje: antikonstituciniai aspektai Vokietijoje ir j\u0173 svarba Lietuvai"},"content":{"rendered":"

Vokietijos Federacijos (toliau \u2013 VFR) Konstitucinio Teismo (vok. Bundesverfassungsgericht<\/em>) pirmoji kolegija (pirmasis senatas; vok. Erster Senat<\/em>), i\u0161nagrin\u0117jusi bendro \u0161eimyninio gyvenimo partneryst\u0119 registravusi\u0173 asmen\u0173, kurie, gindami savo ir j\u0173 auginam\u0173 vaik\u0173 teises, i\u0161naudojo \u0161alies teismin\u0117s gynybos galimybes,\u00a0 pateikt\u0105 konstitucin\u012f skund\u0105, 2019 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. vie\u0161ai paskelb\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 26 d. priimt\u0105 nutarim\u0105 (Nr. 1 BvR 673\/17).<\/p>\n

Konstatuota, kad pos\u016bnio (ar podukros; vok. Stiefkind<\/em>) \u012fsis\u016bnijimo (\u012fsidukrinimo) nesantuokin\u0117se \u0161eimose (vok. nichtehelische Familien<\/em>) visi\u0161kas (vok. vollst<\/em>\u00e4<\/em>ndig<\/em>) negalimumas prie\u0161tarauja \u0161alies Pagrindinio \u012estatymo (vok. Grundgesetz<\/em>) 3 straipsnio 1 daliai.<\/p>\n

\u0160ioje normoje \u012ftvirtintas bendrasis asmen\u0173 lygaus traktavimo principas nesuderinamas su gin\u010dytu VFR Civilinio kodekso (vok. B<\/em>\u00fc<\/em>rgerliches Gesetzbuch<\/em>) 1754 straipsnyje 1 dalyje, 1755 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reglamentavimu, kuris lemia, kad pat\u0117vis (pamot\u0117), kaip vien\u0105 teisin\u0119 t\u0117v\u0173 dal\u012f sudarantis asmuo, nesantuokin\u0117je pos\u016bn\u012f (podukr\u0105) auginan\u010dioje \u0161eimoje negali analogi\u0161kai \u012fsis\u016bnyti (\u012fsidukrinti; vok. adoptieren<\/em>) kit\u0105 t\u0117v\u0173 dal\u012f tokiose \u0161eimoje sudaran\u010dio asmens vaik\u0173 analogi\u0161kai, kaip tai \u012fmanoma santuokin\u0117se \u0161eimose. Tik tokiose \u0161eimose min\u0117tas vaikas (pos\u016bnis, podukra) gali visi\u0161kai tapti abiej\u0173 t\u0117v\u0173 bendruoju vaiku.<\/p>\n

Taigi pagal gin\u010dyt\u0105 teisin\u012f reglamentavim\u0105 i\u0161eina, kad bendr\u0105 t\u0117vyst\u0119 \u0161eimoje sukuriantis pos\u016bnio (podukros) visi\u0161kas \u012fsis\u016bnijimas (\u012fsidukrinimas) galimas tik santuokin\u0117je \u0161eimoje.<\/p>\n

Konstitucin\u012f skund\u0105 (vok. Verfassungsbeschwerde<\/em>) pateikusi vaik\u0173 mama tapo na\u0161le, kai 2006 m. mir\u0117 jos santuokinis vyras. Ji nuo 2007 m. kartu gyvena su gyvenimo partneriu, su juo sudarius nesantuokinio bendro gyvenimo partneryst\u0119 (vok. nichtehelische Lebensgemeinschaft<\/em>). \u0160is partneris taip pat pateik\u0117 konstitucin\u012f skund\u0105.<\/p>\n

Partneryst\u0119 pasirink\u0119 asmenys vengia (atsisako) santuokos, nes min\u0117ta vaik\u0173 mama, kaip na\u0161l\u0117, gauna na\u0161l\u0117s rent\u0105, kuri: a) sudaro jos, kaip l\u0117\u0161\u0173 gav\u0117jos, esmin\u0119 egzistencinio pagrindo dal\u012f; b) b\u016bt\u0173 prarasta sudarius nauj\u0105 santuok\u0105.<\/p>\n

Abu asmenys turi bendr\u0105 s\u016bn\u0173, gimus\u012f 2009 m. Partner\u0117s vaikus i\u0161 santuokos \u012fsis\u016bnyti (\u012fsidukrinti) norin\u010dio partnerio reikalavimas buvo atmestas pirmos instancijos teisme (vok. Amtsgericht<\/em>). Skundas d\u0117l tokio sprendimo nebuvo patenkintas atitinkamos Federacijos \u017eem\u0117s auk\u0161tesniame teisme (vok. Oberlandsgericht<\/em>) ir Federacijos Auk\u0161\u010diausiame Teisme (vok. Budesgerichtshof<\/em>).<\/p>\n

VFR Konstitucinio Teismo nutarimas fundamentalus tiek nacionaliniu voki\u0161kuoju, tiek lyginamuoju lietuvi\u0161kuoju lygmeniu, kadangi susij\u0119s su:<\/p>\n

a) kiekvieno Konstitucinio Teismo galimyb\u0117mis nagrin\u0117jant konstitucin\u012f skund\u0105 \u012fsiterpti \u012f bendrosios kompetencijos teism\u0173 vykdom\u0105 klasikin\u012f teisingum\u0105, taigi net \u012f VFR Auk\u0161\u010diausiojo Teismo formuojam\u0105 civilini\u0173 byl\u0173 nagrin\u0117jimo praktik\u0105. Tai labai aktualu Lietuvai, nes nuo 2019 m. rugs\u0117jo 1 d. pradedamas \u012fgyvendinti Lietuvos Konstitucijoje (106 straipsnyje) \u0161iemet \u2013 2019 m. kovo 21 d. \u2013 pagaliau i\u0161 X bandymo \u012ftvirtintas asmens konstitucinio skundo institutas. Nenuostabu, kad hipoteti\u0161kai daug (tikrai nema\u017eai) Lietuvos teis\u0117j\u0173, dirban\u010di\u0173 bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose, baiminasi, kad Konstitucinis Teismas, juo labiau su teisin\u012f aktyvizm\u0105 m\u0117gstan\u010diu Pirmininku prie\u0161akyje, nuo ateinan\u010dio rudens \u012fgys iki tol netur\u0117t\u0105 procesin\u012f v\u0117zd\u0105\u00a0<\/em>(svarst\u012f) ir juo gali mojuoti pernelyg neapdairiai, nagrin\u0117jant Civilinio kodekso ar Civilinio proceso kodekso nuostatas, kurios, pvz., \u012ftvirtina apeliacinio ar kasacinio ie\u0161kinio teikimo ir pri\u0117mimo pagrindus. Tok\u012f nuog\u0105stavim\u0105 galima i\u0161 dalies suprasti tokiu aspektu: jei Lietuvos Konstituciniam Teismui \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 1 d. nutarime \u201eD\u0117l […] Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai\u201c nepristigo i\u0161 ties \u201ekontrevoliucingo\u201c demonstratyvaus plaukimo \u201eprie\u0161 srov\u0119\u201c, t. y. \u201ecivilinio proceso srov\u0119\u201c ir joje vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 did\u017eiausios valties irklininku <\/em>esant\u012f gerbiam\u0105 profesori\u0173 ir akademik\u0105 Vytaut\u0105 Nekro\u0161i\u0173, u\u017esispyrimo anuliuoti (eliminuoti) i\u0161imtin\u0119 advokato teis\u0119 pateikti apeliacin\u012f ie\u0161kin\u012f\u00a0<\/em>(pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 apsk\u0173sti siekian\u010dio asmens \u201epareig\u0105\u201c kreiptis \u012f advokat\u0105 ir savo l\u0117\u0161omis apmok\u0117ti jo darb\u0105), tai kod\u0117l tas pats ar ka\u017ekas pana\u0161aus (de\u017ea vu<\/em>; pranc. d\u00e9j\u00e0 vu<\/em>) \u0161i\u0173 met\u0173 \u017eiem\u0105 ar pavasar\u012f, t. y. prie\u0161 ma\u017edaug kit\u0173 met\u0173 kovo viduryje \u012fvyksian\u010di\u0105 tre\u010ddalio teis\u0117j\u0173 rotacij\u0105<\/em>, negal\u0117t\u0173 pasikartoti kasacinio ie\u0161kinio teikimo ir pri\u0117mimo pagrind\u0173 konstitucinio vertinimo lygmenyje. Gal jau pasmerkta Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo nuo\u017ei\u016bros laisv\u0117 <\/em>priimti ar nepriimti kasacin\u012f skund\u0105 teis\u0117s ai\u0161kinimui reik\u0161mingais klausimais?;<\/p>\n

b) itin subtiliu civiliniu teisiniu ir kartu konstituciniu politiniu klausimu, kuris konkre\u010dioje situacijoje i\u0161kilo d\u0117l VFR Civiliniame kodekse visi\u0161kai atmetamos vieno i\u0161 \u2013 net stabilioje \u2013 nesantuokin\u0117je\u00a0<\/em>\u0161eimoje augan\u010dio ir aukl\u0117jamo vaiko t\u0117v\u0173 (bendro \u0161eimyninio gyvenimo partnerio), laikomo pat\u0117viu (ar pamote; vok. Stiefelternteil) <\/em>auginamam pos\u016bniui (podukrai), galimyb\u0117s \u012fsis\u016bnyti (\u012fsidukrinti) \u201eteisin\u0117s t\u0117v\u0173 dalies\u201c tikruosius vaikus taip, kaip tai atitinkamai \u012fmanoma santuokin\u0117se \u0161eimose: atsirandant bendrajam \u0161eimos t\u0117v\u0173 vaikui ir nenutr\u016bkstant vaiko ir jo \u201eteisin\u0117s t\u0117v\u0173 dalies\u201c giminystei. Visa tai ver\u010dia prisiminti ir kriti\u0161kai vertinti Lietuvoje iki \u0161iol ne\u012fgyvendint\u0105 \u0161alies \u201enaujojo\u201c Civilinio kodekso pirmin\u0117je redakcijoje (\u017er. 3.229 straipsnio ir su juo susijusi\u0173 gretim\u0173 straipsni\u0173 aktuali\u0105 redakcij\u0105) daug \u017eadan\u010diai nurodyt\u0105 \u201e\u012fstatymu numatyta tvarka\u201c registruojam\u0105 moters ir vyro partneryst\u0119\u00a0<\/em>ir tokioje vis dar pa\u017ead\u0117toje naujov\u0117je po aib\u0117s reformos laukim\u0173 nusivylim\u0173 ir nesutarim\u0173 toliau atsispindintys viso labo \u201ene ma\u017eiau nei vienerius metus\u201c ne\u012fregistravus santuokos bendrai gyvenantys skirting\u0173 ly\u010di\u0173 \u201esugyventiniai\u201c (tik moteris ir vyras), turintys \u201etiksl\u0105 sukurti \u0161eimyninius santykius\u201c, tarsi tokie \u0161eimyniniai santykiai jokiose bendro gyvenimo situacijoje nesukuriami (neatsiranda) kartu pragyv\u0117jus pusmet\u012f ar juo labiau 9 m\u0117nesius…<\/p>\n

Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad VFR Konstitucinis Teismas konstatavo, jog gin\u010dijamas teisinis reguliavimas prie\u0161tarauja b\u016btent VFR Pagrindinio \u012estatymo 3 straipsnio 3 dalyje \u012ftvirtintam asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo\u00a0<\/em>principui, kadangi skirtingai vertinami vaikai (pos\u016bniai ar podukros), kurie auginami nesantuokin\u0117se ir santuokin\u0117se \u0161eimose.<\/p>\n

Vokietijos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas \u012fpareigotas iki 2020 m. kovo 31 d. nustatyti nauj\u0105 teisin\u012f reglamentavim\u0105.<\/p>\n

Pagrind\u017eiant pozicij\u0105, VFR Konstitucinis Teismas suformulavo, be kita ko, tokius argumentus, kurie daugiau ar ma\u017eiau \u012ftikinami, nors ir atspindi tam tikr\u0105 teisin\u012f aktyvizm\u0105, kurio esm\u0117 \u2013 civilin\u0117s teis\u0117s konstitucionalizacija<\/em>, t. y. \u0161alies konstitucin\u0117s teis\u0117s (joje \u012ftvirtint\u0173 vertybi\u0173, princip\u0173) skverbimasis <\/em>\u012f savita ir gana \u201eautonomine\u201c laikom\u0105 civilin\u0119 teis\u0119:<\/p>\n

1) kitaip nei santuokin\u0117se \u0161eimose, nesantuokin\u0117se \u0161eimose auginami pos\u016bniai ar podukros, kuriems vienas i\u0161 tokios \u0161eimos t\u0117v\u0173 yra pat\u0117vis ar pamot\u0117, neturi jokios galimyb\u0117s b\u016bti \u0161eimoje \u012fsis\u016bnytiems ar \u012fsidukrintoms taip, kad tapt\u0173 bendruoju abiej\u0173 tos \u0161eimos t\u0117v\u0173 vaiku, neprarandant giminyst\u0117s ry\u0161io su jo tikruoju t\u0117vu ar motina;<\/p>\n

2) bendro pob\u016bd\u017eio abejon\u0117s, kylan\u010dios d\u0117l pat\u0117vio ir pamot\u0117s atitinkam\u0173 galimybi\u0173 \u012fsis\u016bnyti pos\u016bn\u012f ir \u012fsidukrinti podukr\u0105, negali i\u0161 anksto pateisinti skriaudos, kuri gal\u0117t\u0173 b\u016bti padaryta vaikui nesantuokin\u0117se \u0161eimose. Tos abejon\u0117s nesusijusios su specifin\u0117mis nesantuokini\u0173 \u0161eim\u0173 problemomis ir vienodai apima santuokines ir nesantuokines \u0161eimas, kuriose vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 s\u016bnus ar dukra yra pos\u016bnis ar podukra kitam t\u0117vui;<\/p>\n

3) pateisinamas tikslas, kuriuo siekiama leid\u017eiant \u012fsis\u016bnyti pos\u016bn\u012f ar \u012fsidukrinti podukr\u0105 tik stabilum\u0105 suponuojan\u010dioje bendro gyvenimo partneryst\u0117je. Tuo pos\u016bnis ir podukra apsaugomi nuo negatyvi\u0173 \u012fsis\u016bnijimo ar \u012fsidukrinimo padarini\u0173, kurie atsirast\u0173, jei \u0161eimos t\u0117vai i\u0161siskirt\u0173 anks\u010diau nei susidaryt\u0173 patvarus pos\u016bnio ir pat\u0117vio (podukros ir pamot\u0117s) santykis. Tod\u0117l visi\u0161kas negalimumas \u012fsis\u016bnyti pos\u016bn\u012f ar \u012fsidukrinti podukr\u0105 nesantuokin\u0117se \u0161eimose yra neproporcinga priemon\u0117 min\u0117tam tikslui pasiekti;<\/p>\n

4) \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo pasirinkta abstrakcija ir tipologija taip pat negali b\u016bti pagrindu pateisinti tai, kad gin\u010dijamose nuostatose visi\u0161kai atmetamas vaiko \u012fsis\u016bnijimas ir \u012fsidukrinimas nesantuokin\u0117se \u0161eimose, kuriose vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 s\u016bnus ar dukra kitam t\u0117vui yra pos\u016bnis ar podukra;<\/p>\n

5) gin\u010dijamu b\u016bdu \u012fsis\u016bnijimas ir \u012fsidukrinimas u\u017edraud\u017eiamas net stabilioms nesantuokin\u0117ms \u0161eimoms. Tipin\u0117 gyvenimo partneryst\u0117s situacija, kaip vertinimo pagrindas, nesudaro realisti\u0161kai teisingo pagrindo grie\u017etai atmesti \u012fsis\u016bnijim\u0105 ir \u012fsidukrinim\u0105;<\/p>\n

6) nesantuokin\u0117 \u0161eima vis labiau \u012fsitvirtina \u0161alia santuokin\u0117s \u0161eimos kaip papildoma \u0161eimos forma. N\u0117ra \u012f\u017evalg\u0173, kurios \u0161iandien pateisint\u0173 prielaid\u0105, kad por\u0173 santykiai nesantuokin\u0117se vaik\u0105 auginan\u010diose \u0161eimose, kuriose vieno i\u0161 t\u0117v\u0173 s\u016bnus ar dukra kitam t\u0117vui yra pos\u016bnis ar podukra, paprastai ypa\u010d trap\u016bs ir tik nedidel\u0117je apimtyje stabil\u016bs;<\/p>\n

7) gin\u010dijamas reguliavimas susij\u0119s ne tiek su ma\u017eesne apimtimi pasirei\u0161kian\u010dia vertinimo klaida, kiek vis labiau su tomis ilgalaik\u0117mis nesantuokin\u0117mis vaik\u0105 auginan\u010diomis \u0161eimomis, kuriose atsiranda patvarus t\u0117v\u0173 ir vaiko santykis, ir tod\u0117l pos\u016bnio \u012fsis\u016bnijimas ar podukros \u012fsidukrinimas b\u016bt\u0173 naudingas vaiko gerovei;<\/p>\n

8) byloje gali b\u016bti neatsakyta, ar nesantuokini\u0173 gyvenimo partneri\u0173 ir susituokusi\u0173 por\u0173 skirtingas vertinimas, kuris atsispindi \u012fsis\u016bnijimo ir \u012fsidukrinimo teis\u0117je, sudaro atskir\u0105 (savaranki\u0161k\u0105) asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo pa\u017eeidim\u0105, net jei nesantuokiniams gyvenimo partneriams i\u0161lieka galimyb\u0117 \u012fgyvendinti siekiam\u0105 \u012fsis\u016bnijim\u0105 ar \u012fsidukrinim\u0105 sudarius santuok\u0105;<\/p>\n

9) esm\u0119 sudaro tai, kad, nepateisinamu b\u016bdu nustatant u\u017ekard\u0105 \u012fsis\u016bnyti\u00a0pos\u016bn\u012f ar \u012fsidukrinti podukr\u0105, daroma skriauda atitinkamam vaikui ir b\u016btent \u0161iuo pagrindu ta u\u017ekarda yra antikonstitucin\u0117.<\/p>\n

Visa tai tarsi neatsitiktinai \u012fsikomponuoja: a) Gegu\u017e\u0117s 3-iosios (1791 m. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucijos) dienos ir kartu \u0161iuolaikini\u0173 Lietuvos konstitucini\u0173 tradicij\u0173, susijusi\u0173 su asmen\u0173 <\/em>(teb\u016bnie pirmiausia ne bajorais esan\u010di\u0173 laisv\u0173 miestie\u010di\u0173)\u00a0lygiateisi\u0161kumu\u00a0<\/em>(nediskriminavimu), u\u017euomazg\u0173 kontekste; b) po tragi\u0161kai ilgos ir pabr\u0117\u017etinai neatsitiktin\u0117s (nediplomati\u0161kos) pertraukos Vilniuje prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 pagaliau tinkamai planuotos ir rengtos Lenkijos Konstitucinio Tribunolo Pirminink\u0117s ir Lietuvos Konstitucinio Teismo Pirmininko vie\u0161os \u0161ventin\u0117s diskusijos \u201eakivaizdoje\u201c; c) min\u0117to Lietuvos Konstitucijoje 2019 m. kovo 21 d. \u012ftvirtinto asmens individualaus konstitucinio skundo \u012fgyvendinimo nuo 2019 m. rugs\u0117jo 1 d. aktualijos lygmenyje.<\/p>\n

VFR Konstitucinio Teismo pozicija, beje, ver\u010dia prisiminti ir \u0161iek tiek naujai (kitomis akimis) analizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. nagrin\u0117t\u0105 Seimo nutarimu patvirtint\u0105 \u0161eimos koncepcij\u0105, kurioje numatyta vien santuokos pagrindu\u00a0<\/em>atsirandanti \u0161eima (nenumatyta \u201enesantuokin\u0117 \u0161eima\u201c). Gin\u010dyta Seimo koncepcija siejasi su min\u0117tu Lietuvos Civilinio kodekse numatytos partneryst\u0117s ne\u012fgyvendinimu.<\/p>\n

Lietuvoje iki \u0161iol n\u0117ra galimyb\u0117s registruoti ir tuo pagrindu veiksmingai \u012fgyvendinti nei skirting\u0173 ly\u010di\u0173, nei tos pa\u010dios lyties asmen\u0173, rimtai siekian\u010di\u0173 sukurti ar jau senokai suk\u016brusi\u0173 pa\u010dius rim\u010diausius\u00a0<\/em>\u0161eimyninius santykius, partneryst\u0119. \u201eNesantuokin\u0117 \u0161eima\u201c daugumoje Seimo komitet\u0173 ir j\u0173 prieigose, matyt, ir toliau patyliukais konceptualiai laikoma i\u0161 esm\u0117s \u201enedarnia\u201c, \u201erizikinga\u201c arba \u201eproblemine\u201c (ypa\u010d rinkim\u0173 metuose ir politin\u0117s kampanijos laikotarpiuose).<\/p>\n

Tokia ilgamet\u0117 juridin\u012f nihilizm\u0105 arba radikal\u0173 politin\u012f patriotizm\u0105 kurstanti situacija \u2013 tarsi u\u017edelsto veikimo sprogmuo, kuri gali ir i\u0161 esm\u0117s tur\u0117t\u0173 driokstel\u0117ti Konstituciniam Teismui prad\u0117jus priimin\u0117ti ir tirti skirtingos ar tos pa\u010dios lyties asmen\u0173, kurie labai rimtai kartu gyvena daugiau nei vienerius metus, tikrai nesiekdami sukurti viso labo buto ar namo nuomos (komunos) santykius, konstitucinius skundus.<\/p>\n

Taigi min\u0117tas VFR Konstitucinio Teismo nutarimas skatina Lietuvos teis\u0117s raidos perspektyvoje \u012f\u017evelgti daugiau nei tai, kas gal\u0117t\u0173 b\u016bti, jei Seimas specialiu \u012fstatymu veiksmingai nustatyt\u0173 partneryst\u0117s registravimo tvark\u0105, kuri\u0105 \u012fgyvendinant vienas i\u0161 partneri\u0173 gal\u0117t\u0173 b\u016bti\u00a0pat\u0117viu\u00a0<\/em>ar pamote\u00a0<\/em>kito partnerio vaikams (pos\u016bniui<\/em>,\u00a0podukrai<\/em>).<\/p>\n

Lietuvos civilin\u0117s teis\u0117s nuostatomis taip pat svarbu u\u017etikrinti analogi\u0161k\u0105 pos\u016bnio (podukros) \u012fsis\u016bnijimo (\u012fsidukrinimo) tiek santuokin\u0117se, tiek nesantuokin\u0117se \u0161eimose, reglamentavim\u0105<\/em>. Kitaip tariant, b\u016btina i\u0161vengti grie\u017eto abstrahuoto ir \u201emechani\u0161ko\u201c reguliavimo bei jo taikymo. To ne\u012fmanoma pasiekti, jei vienas i\u0161 \u012fregistruotos nesantuokin\u0117s \u0161eimos t\u0117v\u0173 (bendro \u0161eimyninio gyvenimo\u00a0 partneri\u0173) negal\u0117t\u0173 bendra tvarka, nepatirdamas diskriminacijos palyginti su santuokos pagrindu sudarytos \u0161eimos t\u0117v\u0173 galimyb\u0117mis, \u201evisi\u0161kai\u201c \u012fsis\u016bnyti (\u012fsidukrinti) kito partnerio vaikus, iki tol nesantuokin\u0117je \u0161eimoje i\u0161 esm\u0117s aukl\u0117tus b\u016btent kaip pos\u016bnius\u00a0<\/em>(podukras)<\/em>.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie min\u0117tos Lietuvos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarimu vainikuotos (baigtos) ne\u012fprastos \u201e\u0161eimos koncepcijos\u201c \u00a0bylos, svarbu patikslinti, kad jos atsiradimas ir nagrin\u0117jimas politi\u0161kai teisi\u0161kai inicijuotas d\u0117l konservatyvios Seimo daugumos 2008 m. bir\u017eelio 3 d. priimto nutarimo \u201eD\u0117l Valstybin\u0117s \u0161eimos politikos koncepcijos patvirtinimo\u201c.<\/p>\n

\u0160i konstitucin\u0117s justicijos byla leid\u017eia \u012f\u017evelgti, kokie bendro \u0161eimyninio gyvenimo ir registruojamos partneryst\u0117s aspektai dar n\u0117ra atskleisti ir i\u0161pl\u0117toti Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.<\/p>\n

\u0160i\u0173 eilu\u010di\u0173 autoriaus nuojauta ir \u012f\u017evalga per\u0161a mint\u012f, kad Konstitucinis Teismas, remdamasis min\u0117ta Seimo 2019 m. kovo 21 d. priimta Konstitucijos 106 straipsnio pataisa, neu\u017eilgo neabejotinai bus link\u0119s nagrin\u0117ti (\u201eaktyvizuoti\u201c) nurodytus politi\u0161kai ir socialiai jautrius klausimus (j\u0173 konstitucinius atsakymus), tikriausia pasitaikius pirmajai tinkamai ar net neidealiai progai, kai nuo 2019 m. rugs\u0117jo 1 d. prasid\u0117s asmens konstitucinio skundo \u012fgyvendinimas. \u00a0Tokios nuojautos ir\u00a0 \u012f\u017evalgos papildomu pagrindu yra b\u016btent min\u0117tas VFR Konstitucinio Teismo nutarimas.<\/p>\n

\u0160iame kontekste svarbu prisiminti, kad politi\u0161kai \u012faudrintame ar \u012fmagnetintame \u201evie\u0161ame\u201c Konstitucinio Teismo pos\u0117dyje (jis vyko 2011 m. rugs\u0117jo 6 d.) Seimo nari\u0173 grup\u0117s atstov\u0173 Juliaus Sabatausko ir Algirdo Syso gin\u010dyta ir Seimo atstov\u0173 Stasio \u0160edbaro bei Rimos Ba\u0161kien\u0117s pateisinta \u0161eimos koncepcija\u00a0<\/em>prie\u0161tarauja Konstitucijai vis\u0173 pirma tuo aspektu, jog Valstyb\u0117s \u017einiose (2008, Nr. 69\u20132624) paskelbtoje Seimo koncepcijoje vien santuokos pagrindu\u00a0<\/em>apibr\u0117\u017eta (konceptualiai pripa\u017e\u012fstama) \u0161eima buvo ne tik ydingai skirstoma (diferencijuojama) \u012f \u201epiln\u0105\u201c ar \u201enepiln\u0105\u201c \u0161eimos variant\u0105 skyryb\u0173 (santuokos nutraukimo) kontekste, bet ir pakankamai imperatyviai\u00a0<\/em>primetama b\u016bsimai (planuojamai, inspiruojamai<\/em>) Vyriausyb\u0117s teis\u0117k\u016brai.<\/p>\n

Lietuvos Vyriausyb\u0117 politi\u0161kai ir i\u0161 dalies teisi\u0161kai negal\u0117jo visi\u0161kai nesivadovauti ta Seimo nutarimu patvirtinta koncepcija, kadangi tos Koncepcijos 5.8 punkte numatyta ar nurodyta (o pagal Konstitucin\u012f Teism\u0105: \u201eKoncepcijos 5.8 punkte nustatyta\u201c), kad \u201eSeimas ir Vyriausyb\u0117, rengdami teis\u0117s aktus \u0161eimos politikos srityje, atsi\u017evelgia ir derina juos su \u0161ios koncepcijos nuostatomis\u201c.<\/p>\n

B\u016btent tokia Koncepcijos nuostata tapo pagrindu Konstituciniam Teismui min\u0117tame nutarime formuluoti platesn\u012f jos ai\u0161kinim\u0105. J\u012f sudaro du teiginiai:<\/p>\n

1) \u201e[…] Koncepcijos 5.8 punkte esanti formuluot\u0117 […], atsi\u017evelgiant inter alia\u00a0<\/em>\u012f jos vartojimo kontekst\u0105, \u012f tai, kad Koncepcija n\u0117ra skirta teis\u0117s akt\u0173 leidybos procesui reglamentuoti, inter alia\u00a0<\/em>\u0161io proceso stadijoms \u012ftvirtinti, ai\u0161kintina kaip suponuojanti ne Seimo in corpore\u00a0<\/em>atliekam\u0105 teis\u0117s akt\u0173 rengim\u0105, bet Seimui pateikt\u0173 \u012fstatym\u0173 ir kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 svarstym\u0105 ir pri\u0117mim\u0105\u201c.<\/p>\n

2) \u201eKoncepcijos 5.8 punkte \u012ftvirtinta nuostata […] ai\u0161kintina kaip \u012fpareigojanti Vyriausyb\u0119 rengiant teis\u0117s aktus, susijusius su \u0161eimos santyki\u0173 reglamentavimu, ir Seim\u0105 svarstant ir priimant \u012fstatymus ir kitus teis\u0117s aktus, skirtus \u0161eimos santykiams reglamentuoti, atsi\u017evelgti \u012f Koncepcijoje \u012ftvirtintas nuostatas ir su jomis derinti b\u016bsimas teis\u0117s normas. Tai rei\u0161kia, kad Koncepcijos 5.8 punkte \u012ftvirtinta nuostata yra suformuluota gana imperatyviai\u00a0<\/em>[pary\u0161kinta aut. \u2013 E. \u0160.<\/em>], ji sudaro prielaidas teis\u0117s aktuose, skirtuose \u0161eimos santykiams reglamentuoti, \u012ftvirtinti atitinkam\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105.\u201c<\/p>\n

Pagal tai, \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autoriaus nuomone, i\u0161eina, kad visa \u201e\u0161eimos koncepcijos byla\u201c, t. y.\u00a0 \u0161ios bylos baigt\u012f lemianti konstitucin\u0117 argumentacija gal\u0117jo subyr\u0117ti ar apvirsti \u201eauk\u0161tyn kojomis\u201c, jei Koncepcijos 5.8 punkto neb\u016bt\u0173 arba jame neb\u016bt\u0173 \u012fterpta \u201egana imperatyviai suformuluota nuostata.\u201c<\/p>\n

\u0160uo po\u017ei\u016briu galima objektyviai ir argumentuotai pripa\u017einti, kad Konstitucinis Teismas min\u0117tame 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarime ne\u012fgyvendino Konstitucijoje nenumatytos i\u0161ankstin\u0117s <\/em>(teis\u0117s akt\u0173 projekt\u0173) kontrol\u0117s<\/em>, kadangi tur\u0117jo ir tinkamai \u012fgyvendino diskrecin\u0119 teis \u0119<\/em>i\u0161tirti tok\u012f Seimo nari\u0173 grup\u0117s kvestionuojam\u0105 Seimo priimtu nutarimu patvirtint\u0105 ir oficialiame teis\u0117s akt\u0173 leidinyje paskelbt\u0105 <\/em>koncepcij\u0105, kuri tur\u0117jo tapti normini\u0173 Vyriausyb\u0117s ir Seimo akt\u0173 rengimo ir leidybos pagrindu ir \u0161iuo aspektu pakankamai var\u017e\u0117 Seimo pagal Konstitucijos 67 straipsnio 9 punkt\u0105 pri\u017ei\u016brim\u0105\u00a0<\/em>(kontroliuojam\u0105) Vyriausyb\u0119.<\/p>\n

Tai pripa\u017einus, neder\u0117t\u0173 steb\u0117tis min\u0117to 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarimo rezoliucine dalimi: \u201ePripa\u017einti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. bir\u017eelio 3 d. nutarimas Nr. X-1569 \u201eD\u0117l Valstybin\u0117s \u0161eimos politikos koncepcijos patvirtinimo\u201c […] tiek, kiek juo patvirtintos […] koncepcijos […] nuostatose yra \u012ftvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos (buvusios sukurtos) darnios \u0161eimos, daugiavaik\u0117s \u0161eimos, i\u0161pl\u0117stin\u0117s \u0161eimos, kriz\u0119 i\u0161gyvenan\u010dios \u0161eimos, nepilnos \u0161eimos, socialin\u0117s rizikos \u0161eimos ir \u0161eimos s\u0105vokos, prie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims, o tiek, kiek juo patvirtintos […] koncepcijos 5.8 punkte yra nustatyta, kad Seimas ir Vyriausyb\u0117, rengdami teis\u0117s aktus \u0161eimos politikos srityje, atsi\u017evelgia ir derina juos su \u0161ios koncepcijos nuostatomis, prie\u0161tarauja konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui\u201c.<\/p>\n

\u017dinoma, galima nesutikti ir argumentuoti ar bent \u201ei\u0161ved\u017eioti\u201c, kad Vyriausyb\u0117 pagal Konstitucij\u0105 vadovaujasi ne Seimo \u201eaprobuotomis\u201c\u00a0 koncepcijomis, bet Seimo priimtais \u012fstatymais ir \u201enorminio pob\u016bd\u017eio\u201c nutarimais (tik tokie Seimo aktai sukonkretinti Konstitucijos nuostatose).<\/p>\n

Tai daugiau ar ma\u017eau ai\u0161kiai suponuoja\u00a0 Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo 3 straipsnis \u201eVyriausyb\u0117s veiklos teisiniai pagrindai\u201c. \u0160iame straipsnyje (2010 m. bir\u017eelio 3 d. redakcija) \u012ftvirtinta: \u201eVyriausyb\u0117 savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautin\u0117mis sutartimis, \u012fstatymais, Vyriausyb\u0117s programa, kitais teis\u0117s aktais ir savo veikl\u0105 derina su Valstyb\u0117s pa\u017eangos strategija\u201c. Pana\u0161i (beveik analogi\u0161ka) \u0161io straipsnio 2002 m. baland\u017eio 16 d. redakcija.<\/p>\n

Pagal pacituot\u0105 Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo 3 straipsn\u012f i\u0161eina, kad Vyriausyb\u0117 neprival\u0117jo vadovautis Seimo \u201enenorminiu\u201c nutarimu patvirtinta koncepcija, nes jos formaliai neapima Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo 3 straipsnio nuostata \u201ekiti teis\u0117s aktai\u201c.<\/p>\n

Ta\u010diau konstituciniu po\u017ei\u016briu sunku \u012fsivaizduoti toki\u0105 Seimo pasitik\u0117jim\u0105 turin\u010di\u0105\u00a0<\/em>Vyriausyb\u0119, kuri, rengdama \u012fstatym\u0173 projektus ir juos pagal Konstitucijos 68 straipsnio 1 dal\u012f teikdama Seimui, nepaisyt\u0173 toki\u0173 Seimo vertybini\u0173\u00a0<\/em>koncepcij\u0173, kuri\u0173 formuluot\u0117s \u201eadresuotos\u201c b\u016btent Vyriausybei ir jos b\u016bsimai planuotinai teis\u0117k\u016brai.<\/p>\n

\u017dinoma, teisinius dalykus (su jais susijusius aspektus) tam tikrose situacijose galima ai\u0161kinti ir vertinti vien formaliai arba itin nemechani\u0161kai (pabr\u0117\u017etinai neformaliai). Tod\u0117l vien prielaida<\/em>, kad Vyriausyb\u0117 politi\u0161kai\u00a0<\/em>negali ignoruoti jai skirt\u0173 (b\u016btent ir jai \u201eadresuot\u0173\u201c) Seimo pritarimo sulaukusi\u0173 koncepcij\u0173, savaime \u201enerei\u0161kia\u201c, kad Vyriausyb\u0117 teisi\u0161kai\u00a0<\/em>privalo tokiomis rezoliucijomis bes\u0105lygi\u0161kai vadovautis, kol n\u0117ra pakeisti atitinkami \u012fstatymai.<\/p>\n

Beje, pacituotas Vyriausyb\u0117s \u012fstatymo 3 straipsnis \u2013 tai Seimo teis\u0117k\u016bros produktas, kuris priskirtinas \u201eordinarinei teisei\u201c (\u012fstatym\u0173 lygmens teis\u0117s sistemai), tod\u0117l jo negalima i\u0161syk priskirti savitai konstitucin\u0117s teis\u0117s sistemai (j\u0105 sudaran\u010di\u0173 konstitucini\u0173 vertybi\u0173, princip\u0173 ir norm\u0173 lygmeniui).<\/p>\n

\u0160iame kontekste galima i\u0161 dalies sutikti su gerbiamo kolegos Vaidoto Vai\u010dai\u010dio 2011 m. ir v\u0117liau internete skelbta nuomone1<\/span><\/sup> ir joje atsispindin\u010dia kritika, kad Konstitucinis Teismas i\u0161 esm\u0117s neturi \u012fgaliojim\u0173 tirti nenormini\u0173 Seimo akt\u0173 ir tod\u0117l jam der\u0117jo atsisakyti tirti Seimo patvirtint\u0105 \u0160eimos sampratos koncepcij\u0105. Pagal toki\u0105 kritik\u0105 i\u0161eina, kad vadinamajam soft law\u00a0<\/em>lygmeniui priskiriam\u0173 Seimo akt\u0173 (rezoliucij\u0173, parei\u0161kim\u0173, deklaracij\u0173) gin\u010dijimas ir tyrimas netur\u0117t\u0173 b\u016bti priskiriamas Lietuvos konstitucin\u0117s justicijos modeliui.<\/p>\n

Ta\u010diau negalima neatsi\u017evelgti, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugs\u0117jo 24 d. nutarime teisi\u0161kai i\u0161tyr\u0117 net tam tikr\u0105 Seimo rezoliucij\u0105\u00a0<\/em>ir b\u016btent to nutarimo rezoliucin\u0117je dalyje nustat\u0117, kad \u201eLietuvos Respublikos Seimo 2008\u00a0m. kovo 13\u00a0d. rezoliucijos \u201eD\u0117l Lietuvos kariuomen\u0117s organizavimo princip\u0173\u201c […] penktosios pastraipos nuostata \u201etikslinga pereiti prie profesin\u0117s ir savanori\u0173 karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomen\u0117s\u201c […] ta apimtimi, kuria numatoma i\u0161saugoti privalom\u0105j\u0105 karo tarnyb\u0105 tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradin\u0117s karo tarnybos poreik\u012f persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius kari\u0173 skai\u010dius […], neprie\u0161tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai\u201c. Deja, galima tik apgailestauti, kad v\u0117liau, nepaisant nustatyto reformos neprie\u0161taravimo\u00a0<\/em>Konstitucijai,\u00a0 Seimas prad\u0117jo bla\u0161kytis ir, ignoruojant kra\u0161to apsaugos ministro (buvusio politin\u0117je opozicijoje, ma\u017eumoje) nepritarim\u0105, gr\u012f\u017eo prie pradin\u0117s finansi\u0161kai skilin\u0117ti prad\u0117jusios \u2013 prastai iki tol aprengiam\u0173 ir parengiam\u0173 \u0161auktini\u0173 \u2013 neprofesionalios karin\u0117s tarnybos \u201egeldos\u201c. Ji, padidinus finansavim\u0105 kra\u0161to apsaugos sistemai, \u017einoma, pastaraisiais metais i\u0161 esm\u0117s kei\u010diasi teigiama linkme. Ta\u010diau gana juokingai atrodo tas 2009 m. rugs\u0117jo 24 d. nutarimas, kadangi jis leid\u017eia Seimui kelis kartus keisti privalomos pradin\u0117s ar tikrosios karo tarnybos model\u012f, nors Konstitucija, regis, gana ai\u0161kiai \u012ftvirtina pilie\u010dio pareig\u0105 \u012fstatymo nustatyta tvarka atlikti b\u016btent tarnyb\u0105\u00a0<\/em>(o ne kelis m\u0117nesius trunkan\u010dius apmokymus, kaip planuota ir daryta 2010 m. bei v\u0117lesniais metais iki sugr\u012f\u017eimo prie pradinio modelio).<\/p>\n

\u0160iaip ar taip Lietuvos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugs\u0117jo 24 d. nutarimas \u2013 tai papildomas pagrindas manyti, kad min\u0117ta Seimo patvirtinta \u0161eimos koncepcija, atsi\u017evelgiant \u012f Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos ir tirt\u0173 \u201epusiaunormini\u0173\u201c ar \u201ei\u0161 esm\u0117s nenormini\u0173\u201c akt\u0173 kontekst\u0105, nebuvo vien \u201eprograminis\u201c Seimo aktas ar Seimo daugumo politini\u0173 vertybini\u0173 nuostat\u0173 populiarinimas (demonstravimas), kur\u012f b\u016bt\u0173 galima palyginti su Seimo susir\u016bpinim\u0105 ar atmint\u012f atskleid\u017eian\u010diais parei\u0161kimais (deklaracijomis) d\u0117l tam tikr\u0173 \u012fvyki\u0173 ar jubiliejini\u0173 sukak\u010di\u0173 vertinimo. Tik tokie deklaratyv\u016bs jubiliejiniai ar \u00a0gr\u0117smingus \u012fvykius vertinantys (politin\u0119 ar finansin\u0119 param\u0105 \u017eadantys) Seimo aktai i\u0161 principo netur\u0117t\u0173 b\u016bti tiriame Konstituciniame Teisme, ypa\u010d tuo po\u017ei\u016briu, kad juos itin sunku gin\u010dyti vien teisiniais argumentais. \u017dinoma, formaliai net tokie aktai yra numatyti Konstitucijos 102, 105 straipsni\u0173 formuluot\u0117se (\u201ekiti Seimo aktai\u201c) kaip galintys b\u016bti teismingi Konstituciniam Teismui, jei jis neturi \u201erimto\u201c pagrindo taikyti lanks\u010dios taisykl\u0117s \u201eKonstitucinis Teismas turi teis\u0119 [ne pareig\u0105 \u2013 E. \u0160.<\/em>] atsisakyti […] nagrin\u0117ti byl\u0105 […], jeigu kreipimasis grind\u017eiamas ne teisiniais motyvais\u201c (Konstitucijos 106 straipsnio\u00a0 6 dalis).<\/p>\n

Ta\u010diau min\u0117tame Konstitucinio Teismo 2011 m. nutarime, kuriame nustatytas min\u0117tos Seimo koncepcijos prie\u0161taravimas Konstitucijai, nei\u0161eita \u201ei\u0161\u201c ar \u201eu\u017e\u201c bylos (Seimo nari\u0173 pra\u0161ymo) nagrin\u0117jimo \u201erib\u0173\u201c, t. y. nenagrin\u0117ta ir neatskleista, kad Konstitucija reikalaut\u0173<\/em>, jog \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, gerbdamas vis\u0173 asmen\u0173 (neb\u016btinai vien skirtingos lyties asmen\u0173) \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105, kaip tai supranta Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT) ir, regis, suponuoja Lietuvos Civilinio kodekso eksplicitini\u0173 ir implicitini\u0173 princip\u0173 \u201efuturistin\u0117 dinami\u0161kai \u012f\u017evelgtina dvasia\u201c, vadovaut\u0173si tokia \u0161eimos ir kartu \u0161eimyninio gyvenimo samprata, kurios pagrindinis kriterijus \u2013 ne tiek \u201esugyventini\u0173\u201c (\u201eturt\u0105 sugyvenusi\u0173 asmen\u0173\u201c), kiek savit\u0105 ir tvar\u0173 emocin\u012f prierai\u0161um\u0105 (savitarpio pagalb\u0105, rimt\u0105 \u012fsipareigojim\u0105, nuo\u0161ird\u0173 ilgalaik\u012f ketinim\u0105) atspindint\u012f \u0161eimynin\u012f gyvenim\u0105 gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s (nediskriminavimo pagal lyt\u012f ar santuok\u0105 kontekste).<\/p>\n

Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas iki \u0161iol nebuvo paklaustas ir n\u0117ra vertin\u0119s socialiai ir politi\u0161kai jautraus \u201epusiau teisinio\u201c klausimo, kur\u012f aktyviai atsakydamas veiksmingai sudaryt\u0173 prielaidas tiesiogiai taikant Konstitucij\u0105 teism\u0173 sprendimais paversti \u201eteisine tikrove\u201c (juridine realybe\u201c): a) minimum\u00a0<\/em>skirtingos lyties asmen\u0173 (vyro ir moters) partneryst\u0119; b) maximum<\/em>tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partneryst\u0119. Beje, min\u0117tas minimum <\/em>variantas, kaip nei\u0161vengiamai atsiskleid\u017eia platesniu lyginamuoju po\u017ei\u016briu, konstituci\u0161kai nugin\u010dijamas (ydingas, neperspektyvus) ir pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 (jau) beveik tinkamai ne\u012fmanomas Lietuvoje. Tai galima \u012f\u017evelgti tuo aspektu, kad tam tikrai E\u017dTK ratifikavusiai ir E\u017dTT jurisdikcij\u0105 pripa\u017e\u012fstan\u010diai valstybei \u00a0(jos konservatyviai religingai visuomenei ir jos atstovams parlamente) \u0161iaip ne taip subrandinus kompromis\u0105 d\u0117l bendro gyvenimo pagal partneryst\u0117s sutart\u012f reglamentavimo ir tuo remiantis \u012fteisinus vien skirtingos lyties asmen\u0173 (vyr\u0173 ir moter\u0173) bendro gyvenimo (nesusituokus) partneryst\u0119, E\u017dTT pagal atitinkam\u0105 skund\u0105, regis, ne taip senokai \u00a0pasirinkto visi\u0161kai prie\u0161ing\u0105 \u2013 liberalaus teisinio vertinimo \u2013 pozicij\u0105. Pagal j\u0105, regis, i\u0161eina, kad toje valstyb\u0117je negerbiamas privatus gyvenimas\u00a0<\/em>ir kartu jo dalimi esantis \u0161eimyninis gyvenimas, jei negatyviai i\u0161skiriami (pozityviai neapimami) savitarpio paramos, prierai\u0161umo, abipusio r\u016bpinimosi ir kitus\u00a0 \u0161eimyninio gyvenimo po\u017eymius atitinkantys tos pa\u010dios lyties asmenys<\/em>, juo labiau jei n\u0117ra tos valstyb\u0117s objektyvi\u0173 argument\u0173 pateisinti kli\u016bt\u012f \u0161iems asmenims taip pat registruoti partneryst\u0119. Teisiniu argumentu, pasak E\u017dTT ar bent jo koridoriuose skamb\u0117jusi\u0173 pa\u0161nekesi\u0173 nuogirdas, beje, negali b\u016bti valstyb\u0117s pozicija (atsikirtimas), kad tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 partnerystei nepritaria valstyb\u0117je istori\u0161kai dominuojanti ba\u017eny\u010dia (jos hierarchai ar juos pripa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 apklaust\u0173j\u0173 respondent\u0173 dauguma).<\/p>\n

Taigi i\u0161ties kyla daugiau nei retorinis konstitucinis klausimas: Ar ilgalaikiame Seimo neveikime (specialiu \u012fstatymu veiksmingai nustatytos tam tikr\u0173 kartu gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173, nediskriminuojam\u0173 pagal lyt\u012f ir santuok\u0105,\u00a0partneryst\u0117s registravimo tvarkos tr\u016bkume, sprag\u0173 spragoje<\/em>) atsispindintis u\u017edelsto veikimo sprogmuo pozityviai driokstel\u0117s, i\u0161judindamas politi\u0161kai teisi\u0161kai tuo aspektu sustabar\u0117jusi\u0105 civilin\u0117s teis\u0117s sistem\u0105, Konstituciniam Teismui prad\u0117jus priimin\u0117ti ir tirti skirtingos ar tos pa\u010dios lyties asmen\u0173, kurie labai rimtai kartu gyvena daugiau nei vienerius metus, konstitucinius skundus?<\/p>\n

Egidijus \u0160ileikis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesorius<\/em><\/p>\n

_____________________________________________________________________________________________<\/p>\n

1.\u017dr.: http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2011-12-16-vaidotas-vaicaitis-konstitucinio-teismo-motyvai-ir-alternatyvi-konstitucine-seimos-samprata\/73770<\/a>; http:\/\/apzvalga.eu\/v-vaicaitis-konstitucinis-teismas-sulygino-viesai-iformintus-santykius-su-kazkokiais-neivardytais-neformaliais-santykiais.html<\/a>(\u017ei\u016br\u0117ta 2019 m. gegu\u017e\u0117s 6 d.). Plg., pvz., Gedimino Saga\u010dio nuomon\u0119: https:\/\/www3.mruni.eu\/ojs\/jurisprudence\/article\/view\/1094<\/a>(\u017ei\u016br\u0117ta 2019 m. gegu\u017e\u0117s 6 d.).<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vokietijos Federacijos (toliau \u2013 VFR) Konstitucinio Teismo (vok. Bundesverfassungsgericht) pirmoji kolegija (pirmasis senatas; vok. Erster Senat), i\u0161nagrin\u0117jusi bendro \u0161eimyninio gyvenimo partneryst\u0119 registravusi\u0173 asmen\u0173, kurie, gindami savo ir j\u0173 auginam\u0173 vaik\u0173 teises, i\u0161naudojo \u0161alies teismin\u0117s gynybos galimybes,\u00a0 pateikt\u0105 konstitucin\u012f skund\u0105, 2019 m. gegu\u017e\u0117s 2 d. vie\u0161ai paskelb\u0117 \u0161i\u0173 met\u0173 kovo 26 d. priimt\u0105 nutarim\u0105 (Nr. 1 …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":14706,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1204,157,537],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14704"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14704"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14704\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14718,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14704\/revisions\/14718"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14706"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}