\u012esigaliojus naujajam Darbo kodeksui \u017eymiai suma\u017e\u0117jo minimali\u0105 m\u0117nesio alg\u0105 gaunan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 skai\u010dius, o patys darbuotojai aktyviau prad\u0117jo ginti savo teises darbo gin\u010d\u0173 komisijose. Taip pat Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio m\u0117nesio darbo u\u017emokes\u010dio augimas, ta\u010diau tai susij\u0119 ne tik su Darbo kodekso \u012fsigaliojimu, bet ir darbuotoj\u0173 tr\u016bkumu darbo rinkoje bei bendru ekonomikos augimu.<\/p>\n
Tokios tendencijos stebimos socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukurai\u010diui Vyriausyb\u0117s pasitarime tre\u010diadien\u012f prista\u010dius Darbo kodekso \u012fgyvendinimo steb\u0117senos rezultatus u\u017e pusantr\u0173 met\u0173.<\/p>\n
2017 metais minimali\u0105 m\u0117nesio alg\u0105 Lietuvoje gavo 65,3 t\u016bkst. darbuotoj\u0173, o 2018 metais \u2013 48,9 t\u016bkst. Gaunan\u010di\u0173 minimali\u0105 alg\u0105 ma\u017e\u0117ja d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 Darbo kodekse buvo nustatyta, kad minimali m\u0117nesio alga gali b\u016bti mokama tik u\u017e nekvalifikuot\u0105 darb\u0105, be to, buvo pad\u0117ta taikyti \u201eSodros\u201c \u012fmok\u0173 \u017eemutin\u0117 riba.<\/p>\n
Kartu su naujuoju Darbo kodeksu prie Valstybin\u0117s darbo inspekcijos veikian\u010dios darbo gin\u010d\u0173 komisijos \u012fgijo platesnes galimybes nagrin\u0117ti gin\u010dus tarp darbuotoj\u0173 ir darbdavi\u0173. \u0160is nagrin\u0117jimas yra nemokamas ir da\u017eniausiai gin\u010dai yra i\u0161sprend\u017eiami be teismo.<\/p>\n
2018 metais darbo gin\u010d\u0173 komisijos pri\u0117m\u0117 12 proc. daugiau sprendim\u0173 nei 2017 metais. Daugiausia pra\u0117jusiais metais priimta sprendim\u0173 d\u0117l nesumok\u0117to darbo u\u017emokes\u010dio (5848 atvejai), kiek re\u010diau d\u0117l darbo sutarties nutraukimo neteis\u0117tumo (530 atvejai), \u017ealos atlyginimo (381 atvejis), darbo sutarties s\u0105lyg\u0173 (139 atvejai), netinkamai subalansuoto darbo ir poilsio laiko (60 atvej\u0173) arba d\u0117l baud\u0173 skyrimo, jei darbdavys nevykdo darbo gin\u010d\u0173 komisijos ar teismo sprendim\u0173 (88 atvejai).<\/p>\n
\u201eKartais darbuotojai n\u0117 ne\u017eino, kad savo teises galima ginti ir nesutarimus i\u0161spr\u0119sti be teismo bei nemokamai. Tiesiog reikia kreiptis \u012f darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105 prie Valstybin\u0117s darbo inspekcijos ir i\u0161d\u0117styti savo argumentus, paai\u0161kinti savo skundo esm\u0119. Sprendimais da\u017eniausiai lieka patenkinti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, nes tik 10 proc. atvej\u0173 darbo gin\u010d\u0173 komisijoje priimti sprendimai skund\u017eiami teismams, o i\u0161 apsk\u0173st\u0173j\u0173 teismai tenkina vos 12 proc. skund\u0173. Tai rei\u0161kia, kad gin\u010d\u0173 komisijoje priimti sprendimai yra subalansuoti ir patikimi\u201c, – teigia socialin\u0117s apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.<\/p>\n
Darbo sutar\u010di\u0173 sudarymas ir nutraukimas<\/strong><\/p>\n Pra\u0117jusiais metais i\u0161 viso buvo sudaryta 624 t\u016bkst. darbo sutar\u010di\u0173 \u2013 i\u0161 j\u0173 76 proc. neterminuotos, 19 proc. terminuotos ir 5 proc. kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sutartys, pavyzd\u017eiui, laikinosios, sezoninio darbo sutartys ir pana\u0161iai. Lyginant su 2017 met\u0173 antruoju pusme\u010diu \u2013 tendencijos i\u0161lieka beveik identi\u0161kos.<\/p>\n 2018 metais sudaryta 28,8 t\u016bkst. nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 darbo sutar\u010di\u0173. Nauj\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 darbo sutartimis vadinamos projektin\u0117s, pameistryst\u0117s, darbo vietos dalijimosi sutartys. Gana spar\u010diai daug\u0117ja projektini\u0173 darbo sutar\u010di\u0173, taip pat pameistryst\u0117s, bet darbo vietos dalijimosi sutar\u010di\u0173 suma\u017e\u0117jo ir jos n\u0117ra populiarios.<\/p>\n Daug\u0117ja sudarom\u0173 darbo sutar\u010di\u0173 su tre\u010di\u0173j\u0173, tai yra ne Europos S\u0105jungos, \u0161ali\u0173 pilie\u010diais: 2017 met\u0173 antr\u0105 pusmet\u012f toki\u0173 sutar\u010di\u0173 sudaryta 8,2 t\u016bkst., 2018 m. pirm\u0105 pusmet\u012f \u2013 11,4 t\u016bkst., pernai met\u0173 pabaigoje \u2013 14 t\u016bkst.<\/p>\n Darbo sutartys pernai, kaip ir anks\u010diau, da\u017eniausiai nutraukiamos darbuotojo iniciatyva \u2013 73 proc. Pasibaigus terminui nutraukta 13 proc. sutar\u010di\u0173, darbdavio iniciatyva \u2013 6 proc., \u0161ali\u0173 susitarimu \u2013 5 proc., kitais pagrindais \u2013 3 proc.<\/p>\n Beje, atleidimas darbdavio valia i\u0161mokant 6 m\u0117nesi\u0173 i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105 buvo taikytas 1 proc. \u2013 skai\u010diais tai sudaro 381 atvej\u012f i\u0161 470 t\u016bkst.<\/p>\n Ilgalaikio darbo i\u0161mokos<\/strong><\/p>\n Kartu su Darbo kodeksu atsirado nuostata, kad ilgiau nei 5 metus vienoje darboviet\u0117je nebiud\u017eetiniame sektoriuje nepertraukiamai dirb\u0119s darbuotojas gali pretenduoti \u012f ilgalaikio darbo i\u0161mok\u0105.<\/p>\n Tam yra kelios s\u0105lygos: pirma, \u012f toki\u0105 i\u0161mok\u0105 galima pretenduoti, jei darbuotojas atleid\u017eiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalt\u0117s, antra, jei dar per tris m\u0117nesius nesudaroma darbo sutartis su tuo pa\u010diu darbdaviu.<\/p>\n Tokias i\u0161mokas 2018 metais gavo 4,4 t\u016bkst. darbuotoj\u0173, vidutin\u0117 i\u0161moka per m\u0117nes\u012f siekia 572 eurus. I\u0161moka gali sudaryti nuo 1 iki 3 vidutini\u0173 darbuotojo m\u0117nesio darbo u\u017emokes\u010di\u0173, priklausomai nuo i\u0161dirbt\u0173 met\u0173 skai\u010diaus.<\/p>\n Kreiptis d\u0117l ilgalaikio darbo i\u0161mokos reikia \u012f \u201eSodr\u0105\u201c per \u0161e\u0161is m\u0117nesius nuo atleidimo.<\/p>\n Darbo u\u017emokes\u010dio augimas<\/strong><\/p>\n Aptariamu laikotarpiu Lietuvoje pastebimas spartus vidutinio m\u0117nesio darbo u\u017emokes\u010dio augimas: 2015 metais pokytis sudar\u0117 5,4 proc., 2016 metais \u2013 8,4 proc., 2017 metais \u2013 8,6 proc., o 2018 metais vidutinis m\u0117nesio darbo u\u017emokestis augo 9,6 proc.<\/p>\n U\u017eimtumo tarnyba apklaus\u0117 4,5 t\u016bkst. darbdavi\u0173, kuri\u0173 \u012fmon\u0117se dirba 238 t\u016bkst. darbuotoj\u0173. J\u0173 buvo papra\u0161yta i\u0161reik\u0161ti nuomon\u0119 apie darbo rinkos tendencijas 2019 metams. Remiantis apklausa, 57 proc. darbdavi\u0173 man\u0117, jog darbo u\u017emokestis \u0161iais metais i\u0161 esm\u0117s nesikeis, o 42 proc. tvirtino, kad darbo u\u017emokestis augs. Planuojama, kad darbuotoj\u0173 ir darbo sutar\u010di\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 augti apie 5 proc.<\/p>\n Darbo kodeksas galioja nuo 2017 m. liepos m\u0117nesio.<\/p>\n