{"id":12918,"date":"2019-03-08T08:40:47","date_gmt":"2019-03-08T05:40:47","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=12918"},"modified":"2019-03-26T13:37:56","modified_gmt":"2019-03-26T10:37:56","slug":"v-nekrosius-privalomo-atstovavimo-apeliaciniame-procese-neliko","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/03\/08\/v-nekrosius-privalomo-atstovavimo-apeliaciniame-procese-neliko\/","title":{"rendered":"V. Nekro\u0161ius. Privalomo atstovavimo apeliaciniame procese neliko"},"content":{"rendered":"

Kovo 1 d. LR Konstitucinis teismas paskelb\u0117 savo nutarim\u0105<\/a> Nr. KT9-N3\/2019 (bylos Nr. 1\/2018), kuriame pripa\u017eino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016\u00a0m. lapkri\u010dio 8 d. redakcija) prie\u0161tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui.<\/p>\n

Man prireik\u0117 savait\u0117s, kad be didesni\u0173 emocij\u0173 (nors visai be j\u0173 neapsieisiu) gal\u0117\u010diau paanalizuoti \u0161iame nutarime sud\u0117liotus motyvus. Pajuokaujant, \u0161io nutarimo motyvus bei pat\u012f sprendim\u0105 galima b\u016bt\u0173 palyginti su situacija, kai vaikui kieme \u017eaid\u017eiant \u0161is u\u017esigauna koj\u0105 ir toje vietoje atsiranda m\u0117lyn\u0117. Pro \u0161al\u012f einantis \u017emogus nusprend\u017eia vaikui pad\u0117ti, kad m\u0117lyn\u0117 neskaud\u0117t\u0173 ir vietoj to, kad u\u017ed\u0117t\u0173 kok\u012f nors \u0161alt\u0105 daikt\u0105 ant skaudamos vietos, nupjauna vis\u0105 koj\u0105. Tikslas kaip ir pasiektas \u2013 m\u0117lyn\u0117s daugiau nebeskauda…<\/p>\n

Konstitucinis Teismas savo i\u0161vad\u0105 grind\u0117 keliais motyvais, kuriuos nor\u0117\u010diau trumpai aptarti.<\/p>\n

a) pagal Konstitucij\u0105, teis\u0117 tur\u0117ti advokat\u0105, kaip viena i\u0161 asmens teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 veiksmingo \u012fgyvendinimo s\u0105lyg\u0173 reguliuojant konstitucin\u0117s teis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105,\u00a0inter alia<\/em>\u00a0teis\u0117s apsk\u0173sti pirmosios instancijos teismo baigiam\u0105j\u012f akt\u0105 apeliacin\u0117s instancijos teismui, \u012fgyvendinim\u0105 negali b\u016bti paversta \u0161i\u0105 konstitucin\u0119 teis\u0119 var\u017ean\u010dia pareiga,\u00a0inter alia tiek<\/em>, kad b\u016bt\u0173 paneigta galimyb\u0117 pasinaudoti pa\u010dia teise;<\/strong><\/p>\n

\u0160is argumentas tikrai nauja mintis pasaulin\u0117je civilinio proceso teis\u0117s doktrinoje. \u0160iaip jau pasaulyje (i\u0161skyrus Lietuv\u0105, dar buvo pasiremta Rumunijos, Moldovos ir Latvijos patirtimi \u2013 tikrai i\u0161kilios demokratijos ir teisin\u0117s valstyb\u0117s bei teis\u0117s mokslo atstov\u0117s) niekam nekyla abejoni\u0173 d\u0117l to, kad tam tikrose \u00a0bylose ar stadijose civiliniame procese gali b\u016bti nustatyta \u0161alies pareiga tur\u0117ti advokat\u0105. \u0160iuo po\u017ei\u016briu galima pateikti \u017eymiai rimtesni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Vokietija, Austrija, JAV, D. Britanija, Olandija, Suomija, Belgija, Graikija, Italija ir t.t. Nei vienoje i\u0161 valstybi\u0173 niekas nemato joki\u0173 problem\u0173 su pareigos tur\u0117ti advokat\u0105 konstitucingumu. Bet mes Lietuvoje juk esame labai ypatingi \u2013 paskutiniai Europos pagonys… \u00a0\u00a0Nor\u0117t\u0173si priminti, kad Lietuvoje \u0161\u012f pareiga \u012fstatymuose yra \u012ftvirtinta kasaciniame procese, o taip pat ir kai kuriose kategorijose byl\u0173 jau pirmosios instancijos teismuose (grup\u0117s ie\u0161kinys, priverstinis akcij\u0173 pardavimas, juridinio asmens veiklos tyrimas ir kt.). KT akcentas, kad \u0161ios pareigos \u012fvedimas rei\u0161kia teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 ribojim\u0105 yra i\u0161 principo neteisingas. Atvirk\u0161\u010diai, \u0161i pareiga yra skirta tam, kad proceso dalyviams b\u016bt\u0173 u\u017etikrinta efektyvi ir reali teismin\u0117 gynyba.\u00a0 Mat jeigu kalbame apie bylas arba proceso etapus, kuriuose efektyviam teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 realizavimui yra b\u016btinos specialios \u017einios, privalomojo advokato atstovavimo institutas yra vienintel\u0117 efektyvi priemon\u0117, \u017einoma \u0161iuolaikiniam civilinio proceso mokslui, padedanti u\u017etikrinti reali\u0105 asmens teisi\u0173 teismin\u0119 gynyb\u0105. Kitu atveju yra tiesiog sukuriama teisin\u0117s gynybos iliuzija, kadangi proceso dalyvis yra paliekamas vienas pats su visomis teis\u0117s vingryb\u0117mis, o teismo galimyb\u0117 veikti ex offitio<\/em> civiliniame procese yra labai ribota.<\/p>\n

b) <\/strong>asmenys, kuri\u0173 turimas turtas ir gaunamos metin\u0117s pajamos bent kiek vir\u0161ija Vyriausyb\u0117s nustatyt\u0105 turto ir pajam\u0173 lyg\u012f ar kurie nor\u0117t\u0173 paduoti apeliacin\u012f skund\u0105 tam tikr\u0173 kategorij\u0173 civilin\u0117se bylose, negali gauti valstyb\u0117s garantuojamos antrin\u0117s teisin\u0117s pagalbos.\u00a0<\/strong>Juridiniams asmenims civilin\u0117se bylose valstyb\u0117s garantuojama teisin\u0117 pagalba neteikiama jokiais atvejais;<\/strong><\/p>\n

\u0160iam argumentui tikrai puikiai tinka pavyzdys su m\u0117lyne ir nupjauta koja. Niekada nemaniau, kad tuo atveju, jeigu vienas institutas n\u0117ra pakankamai efektyvus, reikia tiesiog panaikinti kit\u0105 institut\u0105, kurio aptarnavimui yra skirtas pirmasis. Vadovaujantis KT logika, Konstitucijai grei\u010diausiai prie\u0161tarauja ir CPK nuostata, kad ie\u0161kinys (atsiliepimas \u012f ie\u0161kin\u012f) arba apeliacinis skundas turi b\u016bti sura\u0161omi ra\u0161tu. Nes jeigu asmens pajamos ne\u017eymiai vir\u0161ija tas, kurios sudaro pagrind\u0105 gauti valstyb\u0117s garantuot\u0105 teisin\u0119 pagalb\u0105, o asmuo jokio ie\u0161kinio gyvenime n\u0117ra ra\u0161\u0119s, bet kreiptis \u012f\u00a0 advokat\u0105 nemato reikalo \u2013\u00a0nei ie\u0161kinio, nei atsiliepimo \u012f j\u012f ir juo labiau apeliacinio skundo \u0161is asmuo tinkamai nesura\u0161ys. I\u0161 esm\u0117s visose valstyb\u0117se, kuriose egzistuoja valstyb\u0117s garantuota teisin\u0117 pagalba civilin\u0117se bylose, ji yra grind\u017eiama tam tikrais pajam\u0173 lygiais. Tad visada egzistuos asmenys, kurie nustatytas ribas vir\u0161ija. Jeigu tos ribos yra protingos, tai rei\u0161kia, kad \u012f jas nepatenkantys asmenys turi tur\u0117ti pakankamai l\u0117\u0161\u0173 advokato pagalbai apmok\u0117ti, juo labiau, kad laim\u0117jus byl\u0105, tur\u0117tos i\u0161laidos bent jau dalinai bus atlygintos.<\/p>\n

c) jokie reikalavimai,\u00a0inter alia\u00a0<\/em>kreiptis \u012f advokat\u0105 ar tur\u0117ti atitinkam\u0105 teisin\u012f i\u0161silavinim\u0105, n\u0117ra keliami kitai bylos \u0161aliai, privalan\u010diai pateikti atsiliepim\u0105 \u012f apeliacin\u012f skund\u0105, kuriame i\u0161d\u0117stoma nuomon\u0117 d\u0117l apeliacinio skundo argument\u0173 pagr\u012fstumo (CPK 318 straipsnio (2011 m. bir\u017eelio 21 d. redakcija) 1 dalis);<\/strong><\/p>\n

\u0160is motyvas ignoruoja vien\u0105 esmin\u012f moment\u0105. Apeliacinio skundo nepateikusi \u0161alis apeliacinio proceso dalyviu tampa prie\u0161 savo vali\u0105, tod\u0117l privalomojo atstovavimo \u012fpareigojimas vargu ar b\u016bt\u0173 teisingas. Na, o kalbant apie \u0161ali\u0173 lygyb\u0117s princip\u0105, jo realizavimo kokyb\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti matuojama procesini\u0173 priemoni\u0173 (\u0161alies teis\u0117 pateikti apeliacin\u012f skund\u0105 atitinka kitos \u0161alies teis\u0119 pateikti atsiliepim\u0105 \u012f j\u012f), o ne procesin\u0117s formos (privalo \u2013 neprivalo dokumento pasira\u0161yti advokatas) matu.<\/p>\n

d) reikalavimas, kad apeliacin\u012f skund\u0105 sura\u0161yt\u0173 advokatas, netaikomas nei baud\u017eiamajame, nei administracini\u0173 byl\u0173 procese, nei administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 teisenoje: apeliacin\u012f skund\u0105 tiek baud\u017eiamosiose, tiek administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 bylose, tiek administracin\u0117se bylose d\u0117l gin\u010d\u0173, kylan\u010di\u0173 i\u0161 administracini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173, gali sura\u0161yti pats skund\u0105 paduodantis asmuo, kad ir kokia b\u016bt\u0173 jo profesija ar kok\u012f i\u0161silavinim\u0105 jis tur\u0117t\u0173, nors reikalavimai apeliacinio skundo sura\u0161ymui min\u0117tose bylose yra i\u0161 esm\u0117s pana\u0161\u016bs \u012f tuos, kurie keliami apeliacinio skundo sura\u0161ymui civilin\u0117se bylose (BPK 313 straipsnio 1 dalis (2016 m. bir\u017eelio 30 d. redakcija), ANK 647\u00a0straipsnio 1 dalis, ABT\u012e (2016 m. bir\u017eelio 2 d. redakcija) 134 straipsnio 2, 4 dalys);<\/strong><\/p>\n

Apie \u0161io argumento logik\u0105 ir pagr\u012fstum\u0105 apskritai be emocij\u0173 kalb\u0117ti yra labai sud\u0117tinga. Juk daugiau nei akivaizdu, kad negalime \u0161iuo aspekt\u0173 lyginti civilinio ir baud\u017eiamojo bei administracini\u0173 proces\u0173. Tiek baud\u017eiamajame, tiek ir administraciniame procese yra ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161tas vie\u0161as interesas, kad teismas nustatyt\u0173 materiali\u0105j\u0105 ties\u0105 byloje. Tuo tarpu civiliniame procese \u0161is interesas yra ai\u0161kiai ribojamas \u0161ali\u0173 autonomijos, dispozityvaus civilin\u0117s teis\u0117s pob\u016bd\u017eio ir rungimosi principo. Tod\u0117l teismo aktyvumas ir pareiga rinkti \u012frodymus savo iniciatyva, siekiant nustatyti byloje ties\u0105 yra savaime suprantamas dalykas baud\u017eiamajame bei administraciniame procesuose ir beveik ne\u012fsivaizduojamas dalykas civiliniame procese. Tad sulyginti \u0161iuos procesus per privalomojo atstovavimo instituto prizm\u0119 yra tas pats, kaip asil\u0105 prilyginti \u017eirgui.<\/p>\n

e) Konstitucija neleid\u017eia \u012ftvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kad kokios nors kategorijos bylose apskritai jokiais atvejais neb\u016bt\u0173 galima siekti inicijuoti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto per\u017ei\u016br\u0117jimo, nes \u0161itaip b\u016bt\u0173 paneigta galimyb\u0117 i\u0161taisyti galimas teismo klaidas, teisingai taikyti teis\u0119 ir \u012fvykdyti teisingum\u0105; nusta\u010dius tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, konstitucin\u0117 teisingumo samprata b\u016bt\u0173 apribota tik formaliu, nominaliu teismo vykdomu teisingumu, tik teismo vykdomo teisingumo regimybe, taigi ne tuo teisingumu, kur\u012f \u012ftvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2007 m. spalio 24 d. nutarimas);<\/strong><\/p>\n

\u0160is argumentas be jokios abejon\u0117s labai teisingas. Problema ta, kad \u0161iuo atveju jis visi\u0161kai netinkamas. Na, o j\u0173 paneigimui puikiausiai tinka punkte a) jau \u012fvardinti motyvai.<\/p>\n

\u00a0<\/strong>f) konstatuotina, jog CPK 306 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkri\u010dio 8 d. redakcija) \u012ftvirtintu teisiniu reguliavimu konstitucin\u0117 asmens teis\u0117 kreiptis \u012f apeliacin\u0117s instancijos teism\u0105, kad b\u016bt\u0173 patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teis\u0117tumas ir pagr\u012fstumas, pagal Konstitucij\u0105,\u00a0inter alia\u00a0<\/em>jos 30 straipsnio 1 dal\u012f, konstitucin\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, esanti neatsiejama teis\u0117s kreiptis \u012f teism\u0105 dalimi, yra neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais yra paneigiama pa\u010dios teis\u0117s esm\u0117; tokiu teisiniu reguliavimu u\u017ekertamas kelias i\u0161taisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teis\u0119 ir \u012fvykdyti teisingum\u0105;<\/strong><\/p>\n

Mano supratimu teis\u0117 \u012f apeliacij\u0105 bus apribota dabar, pripa\u017einus CPK 306 straipsnio 3 d. nuostat\u0105, prie\u0161taraujan\u010di\u0105 Konstitucijai. Turime nepamir\u0161ti, kad apeliacinis procesas 90 % yra ra\u0161ytinis. Tai, kad apeliacin\u012f skund\u0105 prival\u0117jo sura\u0161yti advokatas, u\u017etikrino apeliacinio proceso kokyb\u0119 ir asmens teis\u0117s \u012f teismin\u0119 gynyb\u0105 realizavimo efektyvum\u0105. Pasikeitus situacijai, apeliacin\u012f skund\u0105 gal\u0117s sura\u0161yti pati \u0161alis, kuri da\u017eniausiai neturi speciali\u0173 \u017eini\u0173. Teismas apeliaciniame procese veikia i\u0161imtinai apeliacinio skundo nustatytose ribose. Tad pavojus, kad skundas nebus tenkintas d\u0117l jo netinkamos kokyb\u0117s, po \u0161io KT nutarimo, vienareik\u0161mi\u0161kai padid\u0117jo. Ir viskas tik d\u0117l to, kad galima b\u016bt\u0173 pasakyti, jog proceso \u0161alis gali pati pateikti apeliacij\u0105.<\/p>\n

KT nutarime pla\u010diai remiamasi E\u017dTT praktika bei Europos Tarybos Ministr\u0173 Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje rekomendacijos Nr.\u00a0R(95)5 d\u0117l apeliacijos sistem\u0173 ir proced\u016br\u0173 civilin\u0117se\u00a0bylose. Argumentacija gana keista, kadangi, kiek man yra \u017einoma, E\u017dTT n\u0117ra pri\u0117m\u0119s jokio sprendimo, kuriame b\u016bt\u0173 pripa\u017einta, kad pareiga tur\u0117ti advokat\u0105 apeliaciniame procese, kai valstyb\u0117je egzistuoja nemokamos teisin\u0117s pagalbos sistema, prie\u0161tarauja kokiems nors E\u017dTK straipsniams. Pana\u0161i situacija ir su Europos Tarybos rekomendacija, kurioje pripa\u017e\u012fstama net valstybi\u0173 teis\u0117 tam tikrais atvejais riboti teis\u0119 \u012f apeliacij\u0105.<\/p>\n

Na ir visai pabaigai. \u0160iuo nutarimu m\u016bs\u0173 KT sugeb\u0117jo sukurti \u201elietuvi\u0161k\u0105 dvirat\u012f\u201c su kvadratiniais ratais. Tiesa, nutarime remiamasi naujausiais Rumunijos, Moldovos ir Latvijos teis\u0117s doktrinos pasiekimais, kas jo galimus kritikus grei\u010diausiai tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti \u012ftikinti nutarimo pagr\u012fstumu, bet mane ka\u017ekod\u0117l \u017eymiai labiau \u012ftikina nuo Lietuvos \u012f Vakarus vyraujanti teis\u0117s mokslo logika ir argumentacija\u00a0\u0161iuo klausimu. O ji yra prie\u0161inga tai, kuri\u0105 perskai\u010diau \u0161iame KT nutarime.<\/p>\n

Be emocij\u0173, deja, nepavyko…<\/p>\n

Habil. dr. Vytautas Nekro\u0161ius yra VU Teis\u0117s fakulteto profesorius, Privatin\u0117s teis\u0117s katedros ved\u0117jas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kovo 1 d. LR Konstitucinis teismas paskelb\u0117 savo nutarim\u0105 Nr. KT9-N3\/2019 (bylos Nr. 1\/2018), kuriame pripa\u017eino, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (2016\u00a0m. lapkri\u010dio 8 d. redakcija) prie\u0161tarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui. Man prireik\u0117 savait\u0117s, kad be didesni\u0173 emocij\u0173 (nors visai be j\u0173 neapsieisiu) gal\u0117\u010diau paanalizuoti \u0161iame nutarime sud\u0117liotus motyvus. …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":12919,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[529,917,220,158,375],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12918"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12918"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12918\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13455,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12918\/revisions\/13455"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12919"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12918"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12918"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12918"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}