{"id":11918,"date":"2019-02-06T17:56:08","date_gmt":"2019-02-06T14:56:08","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=11918"},"modified":"2019-02-06T17:56:08","modified_gmt":"2019-02-06T14:56:08","slug":"i-darguzas-arbitrazine-islyga-galioja-bet-ja-negalima-remtis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/02\/06\/i-darguzas-arbitrazine-islyga-galioja-bet-ja-negalima-remtis\/","title":{"rendered":"I. Dargu\u017eas. Arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga galioja, bet… ja negalima remtis"},"content":{"rendered":"

Lietuvos apeliacinio teismo mi\u0161ri teis\u0117j\u0173 kolegija 2018 m. rugpj\u016b\u010dio 9 d. paskelb\u0117 nutart\u012f<\/a> baud\u017eiamojoje byloje 1S-183-307\/2018, kurios motyvai yra itin pavojingi arbitra\u017eo institucijai. Neapsigaukite. Baud\u017eiamosios teis\u0117s nurodytoje nutartyje neveik nerasite, ta\u010diau teisiniai motyvai arbitra\u017eo klausimais yra (\u0161velniai tariant) novatori\u0161ki.<\/p>\n

Komentuojamoje nutartyje buvo sprend\u017eiama ar tuo atveju, kai baud\u017eiamojoje byloje pareik\u0161tas ie\u0161kinys vie\u0161ajam interesui ginti d\u0117l \u017ealos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo vienam atsakovui (deliktin\u0117s atsakomyb\u0117s pagrindais) ir tuo pa\u010diu ie\u0161kiniu reikalaujama taikyti solidari\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, kitais teisiniais atsakomyb\u0117s pagrindais (sutartin\u0119 atsakomyb\u0119), antrajam atsakovui (juridiniam asmeniui), nusta\u010dius, jog sutartyje, i\u0161 kurios nuostat\u0173 pa\u017eeidimo kildinama \u017eala, yra \u012ftvirtinta arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga, toks ie\u0161kinys gali b\u016bti nagrin\u0117tinas t\u0119siant i\u0161nagrin\u0117t\u0105 baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 civilinio proceso tvarka bei tai ar toks ie\u0161kinys i\u0161 viso gali b\u016bti nagrin\u0117tinas bendrosios kompetencijos teisme.<\/p>\n

Tikslumo d\u0117lei pamin\u0117siu, kad fizinis asmuo, anks\u010diau \u0117j\u0119s juridinio asmens vadovo pareigas, buvo nuteistas, o \u012fsiteis\u0117jusiu nuosprend\u017eiu buvo pripa\u017einta teis\u0117 \u012f ie\u0161kinio patenkinim\u0105 (BK 115 str. 2 d.). Juridinis asmuo baud\u017eiamojoje byloje nedalyvavo. Vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 ginan\u010dio prokuroro manymu nuostoliai kilo i\u0161 sutarties, kurioje \u012ftvirtintas arbitra\u017einis susitarimas, vykdymo (kita sutarties \u0161alis mano, kad sumok\u0117jo per didel\u012f sutartin\u012f mokest\u012f).<\/p>\n

Byloje kilo klausimas ar galima bendrosios kompetencijos teisme nagrin\u0117ti reikalavim\u0105, tiesiogiai kildinam\u0105 i\u0161 sutarties, kurioje yra \u012ftvirtintas arbitra\u017einis susitarimas.<\/p>\n

Pirmosios instancijos teismas prokurat\u016bros, ginan\u010dios vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, ie\u0161kin\u012f juridinio asmens at\u017evilgiu paliko nenagrin\u0117t\u0105. Mi\u0161ri Lietuvos apeliacinio teismo kolegija pirmosios instancijos teismo nutart\u012f, kuria ie\u0161kinio dalis arbitra\u017einio susitarimo \u0161alies at\u017evilgiu buvo paliktas nenagrin\u0117ta, panaikino, motyvuodama tuo, kad nepaisant, jog \u0161ali\u0173 sudaryta arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga galiojanti, ja negalima remtis (gin\u010do nagrin\u0117ti arbitra\u017ee), kai gin\u010das kyla i\u0161 vie\u0161osios teis\u0117s.<\/p>\n

Nors juridinio asmens vadovas buvo nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. (piktnaud\u017eiavimas), ie\u0161kiniu pra\u0161omi atlyginti nuostoliai nepasirei\u0161k\u0117 vadovo gauta i\u0161 neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 nauda. Ginan\u010dio vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 prokuroro pra\u0161omi priteisti nuostoliai kildinami i\u0161 sutarties pagrindu juridinio asmens gaut\u0173 l\u0117\u0161\u0173, t.y. prokuroras teig\u0117, kad savivaldyb\u0117 permok\u0117jo atsakovo patrauktam juridiniam asmeniui sutartin\u012f mokest\u012f ir reikalavo neva permok\u0117tas l\u0117\u0161as gr\u0105\u017einti. Toks atsakov\u0173 daugeto suformavimas buvo pripa\u017eintas tinkamu pagrindu nesilaikyti arbitra\u017einio susitarimo.<\/p>\n

Ir solidarios atsakomyb\u0117s atveju reikalavimas tik vienam i\u0161 solidari\u0173 atsakov\u0173 i\u0161 esm\u0117s yra galimas (CK\u00a06.6 str. 4 d.), tod\u0117l kai ie\u0161kinys parei\u0161kiamas prie\u0161 kelis atsakovus, teismai negali \u201eautomati\u0161kai<\/em>\u201c pripa\u017einti savo kompetencijos nagrin\u0117ti byl\u0105 d\u0117l vis\u0173 atsakov\u0173 ir privalo patikrinti ar vis\u0173 atsakov\u0173 at\u017evilgiu rei\u0161kiamas reikalavimas gali b\u016bti nagrin\u0117jamas teisme.<\/p>\n

Apeliacinis teismas nurod\u0117, kad: \u201eKA\u012e 3 str. 11 d. nuostata, apibr\u0117\u017eianti arbitra\u017ein\u012f gin\u010d\u0105, j\u012f i\u0161 esm\u0117s sieja i\u0161imtinai su privatiniais teisiniais santykiais. Tokia i\u0161vada darytina ir sistemi\u0161kai ai\u0161kinant \u0161\u012f straipsn\u012f kartu su KA\u012e 12 str. 2 d. Tod\u0117l nepaisant, jog \u0161ali\u0173 sudaryta arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga galiojanti, ja negalima remtis (gin\u010do nagrin\u0117ti arbitra\u017ee), kai gin\u010das kyla i\u0161 vie\u0161osios teis\u0117s<\/u><\/em>\u201c.<\/p>\n

Kriti\u0161kai vertintini Nutarties motyvai, jog nusikaltimu padarytos \u017ealos atlyginimas yra kildinamas i\u0161 vie\u0161osios teis\u0117s norm\u0173 reguliavimo srities. \u017dalos, nepriklausomai nuo to, padaryta ji civiliniu deliktu ar nusikaltimu, ar sutarties netinkamu vykdymu, atlyginimas patenka \u012f CK reguliavimo srit\u012f (CK\u00a01.1\u00a0str.\u00a01\u00a0d.). Doktrinoje laikomasi po\u017ei\u016brio, kad visi gin\u010dai kylantys d\u0117l padarytos \u017ealos atlyginimo laikytini gin\u010dais i\u0161 privatini\u0173 teisiniu santyki\u0173.1<\/sup>\u00a0Nuosekli teism\u0173 praktika visus gin\u010dus, kylan\u010dius d\u0117l padarytos \u017ealos atlyginimo, nesvarbu kas padar\u0117 \u017eal\u0105 ar j\u0105 patyr\u0117 \u2013 valstyb\u0117 ar privatus asmuo, dar iki 2000 m. CK \u012fsigaliojimo laik\u0117 ir tebelaiko gin\u010dais, kylan\u010diais i\u0161 civilini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173.2<\/sup><\/p>\n

Mano manymu, Lietuvos apeliacin\u0117s instancijos teismas padar\u0117 teis\u0117s ai\u0161kinimo ir taikymo klaid\u0105, tur\u0117sian\u010di\u0105 \u012ftakos teism\u0173 praktikai ateityje, nes i\u0161ai\u0161kino, kad gin\u010das d\u0117l \u017ealos atlyginimo yra laikytinas gin\u010du kylan\u010diu i\u0161 vie\u0161osios teis\u0117s reguliavimo srities. Tai, kad arbitra\u017einio susitarimo \u0161alimi esantis juridinis asmuo nebuvo nuteistas baud\u017eiamojoje byloje tik dar labiau sustiprina abejones d\u0117l apeliacinio teismo nutarties motyv\u0173 pagr\u012fstumo.<\/p><\/blockquote>\n

Baud\u017eiamojoje teis\u0117je \u017ealos atlyginimas n\u0117ra sankcija (bausm\u0117) u\u017e padaryt\u0105 nusikaltim\u0105, nes visais atvejais \u017ealos atlyginim\u0105 reglamentuoja CK, numatanti deliktin\u0117s ir sutartin\u0117s civilin\u0117s atsakomyb\u0117s taikymo s\u0105lygas. Tai dar kart\u0105 leid\u017eia suabejoti Nutarties argumentais apie tai, kad pareiga atlyginti \u017eal\u0105 patenka \u012f vie\u0161osios teis\u0117s reguliavimo srit\u012f.<\/p>\n

Valstyb\u0117, savivaldyb\u0117 ir j\u0173 institucijos yra civilini\u0173 santyki\u0173 dalyv\u0117s lygiais pagrindais kaip ir kiti \u0161i\u0173 santyki\u0173 dalyviai (CK 2.36\u00a0str. 1 d.). Vien tai, kad viena i\u0161 arbitra\u017einio susitarimo \u0161ali\u0173 yra savivaldyb\u0117, kuri yra vie\u0161osios teis\u0117s subjektas, nerei\u0161kia, kad jis nedalyvauja civiliniuose santykiuose ir jai n\u0117ra taikytinas sutar\u010di\u0173 privalomumo principas, o sutartiniai gin\u010dai negali b\u016bti nagrin\u0117jami arbitra\u017ee.<\/p>\n

Apeliacin\u0117s instancijos teismas, nenustat\u0119s imperatyvi\u0173 gin\u010do arbitra\u017ein\u0117s i\u0161lygos negaliojimo pagrind\u0173, ie\u0161kovui nepra\u0161ant pripa\u017einti arbitra\u017einio susitarimo negaliojan\u010diu, negal\u0117jo konstatuoti, jog arbitra\u017ein\u0117 i\u0161lyga \u201egalioja<\/em>\u201c, bet ja \u201enegalima remtis<\/em>\u201c.<\/p>\n

Nutarties motyvas apie arbitra\u017einio susitarimo galiojim\u0105, ta\u010diau negal\u0117jim\u0105 juo remtis, prie\u0161tarauja galiojan\u010diam teisiniam reguliavimui bei sutar\u010di\u0173 privalomumo principui. Teis\u0117to arbitra\u017einio susitarimo ignoravimas, teigiant, kad jis teisi\u0161kai ne\u012fpareigojantis vien d\u0117l to, kad ie\u0161kovas atitinkamai suformulavo ie\u0161kinio pagrind\u0105, kildindamas vieno i\u0161 solidari\u0173 atsakov\u0173 atsakomyb\u0119 i\u0161 baud\u017eiamojoje byloje nustatyt\u0173 aplinkybi\u0173, pa\u017eeid\u017eia esmin\u012f sutar\u010di\u0173 teis\u0117s princip\u0105, kad teis\u0117t\u0173 ir galiojan\u010di\u0173 sutar\u010di\u0173 privaloma laikytis (pacta sunt servanda<\/em>). Tuo atveju, kai \u0161alys yra sudariusios arbitra\u017ein\u012f susitarim\u0105, viena \u0161ali\u0173 ar teismas, nesant reikalavimo tok\u012f susitarim\u0105 pripa\u017einti negaliojan\u010diu, negali jo pakeisti. Kol arbitra\u017einis susitarimas galioja, tol gin\u010das i\u0161 esm\u0117s nenagrin\u0117tinas teisme.<\/p>\n

Arbitra\u017einis susitarimas yra privalomas ne tik jo \u0161alims, bet ir teismui. Kai yra arbitra\u017einis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos ir turi nukreipti sutart\u012f pa\u017eeidusi\u0105 \u0161al\u012f \u012fvykdyti sutartin\u0119 prievol\u0119, t. y. kilus gin\u010dui kreiptis \u012f arbitra\u017e\u0105\u201c3<\/sup>.<\/p>\n

Sistemi\u0161kai ai\u0161kinant CPK 24\u00a0str. 1 ir 3 d., KA\u012e 11 str. 1 d. bei CPK\u00a0296 str. nuostatas, akivaizdu, kad teismas negali \u201esavintis<\/em>\u201c arbitra\u017eo kompetencijai priklausan\u010di\u0173 reikalavim\u0173, vykdydamas arbitruotinumo kontrol\u0119. Gav\u0119s ie\u0161kin\u012f, kurio reikalavimai kyla i\u0161 arbitra\u017einio susitarimo, teismas privalo atsisakyti priimti ie\u0161kin\u012f arba priimt\u0105 ie\u0161kin\u012f palikti nenagrin\u0117t\u0105. Tik gav\u0119s arbitra\u017eo sprendim\u0105 d\u0117l kompetencijos (KA\u012e\u00a019 str.), kuriuo arbitra\u017eas atsisakyt\u0173 savo kompetencijos, teismas gal\u0117t\u0173 priimti savo \u017einion nagrin\u0117ti toki\u0105 byl\u0105.<\/p>\n

Kaip yra pa\u017eym\u0117j\u0119s Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, arbitra\u017einis susitarimas saisto ne tik jo \u0161alis, bet ir teism\u0105. Teismas negali paneigti \u0161ali\u0173 valios, kuri\u0105 jos i\u0161rei\u0161k\u0117 sudarydamos arbitra\u017ein\u012f susitarim\u0105.4<\/sup>\u00a0Taigi, esant \u0161ali\u0173 sudarytam galiojan\u010diam arbitra\u017einiam susitarimui, d\u0117l konkretaus gin\u010do nagrin\u0117jimo turi b\u016bti sprend\u017eiama atsi\u017evelgiant \u012f arbitra\u017einio susitarimo apimt\u012f, i\u0161skyrus \u012fstatym\u0173 nustatytas i\u0161imtis d\u0117l gin\u010d\u0173, kurie nearbitruotini. Reikalavim\u0173, kuri\u0173 vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti ai\u0161kiai patenka \u012f \u0161ali\u0173 sudaryto arbitra\u017einio susitarimo srit\u012f, sujungimas rei\u0161kia tiek teismo, tiek arbitra\u017eo teismo kompetencijos rib\u0173 per\u017eengim\u0105, kur\u012f \u0161alys apibr\u0117\u017e\u0117 arbitra\u017einiame susitarime.5<\/sup>\u00a0Bendr\u0173j\u0173 civilinio proceso ekonomi\u0161kumo ir koncentruotumo princip\u0173 negalima ai\u0161kinti taip, kad jais vadovaujantis b\u016bt\u0173 galima paneigti \u0161ali\u0173 vali\u0105 ir nagrin\u0117ti teisme gin\u010dus d\u0117l reikalavim\u0173, kuriuos \u0161alys susitar\u0117 nagrin\u0117ti arbitra\u017ee. KA\u012e 19 str. imperatyviai \u012ftvirtina i\u0161imtin\u0119 arbitra\u017einio teismo teis\u0119 spr\u0119sti d\u0117l paties arbitra\u017einio susitarimo galiojimo ar negaliojimo, \u012fskaitant ir d\u0117l to, ar yra sudarytas arbitra\u017einis susitarimas\u201d.6<\/sup><\/p>\n

Apibendrinant, tenka konstatuoti, kad i\u0161nagrin\u0117toje baud\u017eiamojoje byloje nagrin\u0117jant civilin\u012f ie\u0161kin\u012f, \u012f kurio patenkinim\u0105 teis\u0117 jau pripa\u017einta nuosprendyje BPK\u00a0115\u00a0str.\u00a02\u00a0d. \u012ftvirtintu pagrindu, ie\u0161kovui sudaromos galimyb\u0117s i\u0161vengti arbitra\u017einio susitarimo privalomumo. Nors d\u0117l apra\u0161omos nutarties buvo teikiami kasaciniai skundai, Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 atrankos kolegija juos atsisak\u0117 priimti ir problemos ne\u012f\u017evelg\u0117.<\/p>\n

Ignas Dargu\u017eas yra\u00a0advokat\u0173 kontoros JUREX advokatas<\/em><\/p>\n

    \n
  1. LR Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Justitia, Vilnius, 2001. P. 56-59.<\/li>\n
  2. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 1999 m. baland\u017eio 26 d. c.b. Nr. 3K-3-92\/1999.<\/li>\n
  3. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2013 m. bir\u017eelio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-181\/2013.<\/li>\n
  4. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-62\/2007.<\/li>\n
  5. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2014 m. baland\u017eio 2 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr.\u00a03K-3-171\/2014.<\/li>\n
  6. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-64\/2010; 2004 m. lapkri\u010dio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-612\/2004 ir kt.<\/li>\n<\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Lietuvos apeliacinio teismo mi\u0161ri teis\u0117j\u0173 kolegija 2018 m. rugpj\u016b\u010dio 9 d. paskelb\u0117 nutart\u012f baud\u017eiamojoje byloje 1S-183-307\/2018, kurios motyvai yra itin pavojingi arbitra\u017eo institucijai. Neapsigaukite. Baud\u017eiamosios teis\u0117s nurodytoje nutartyje neveik nerasite, ta\u010diau teisiniai motyvai arbitra\u017eo klausimais yra (\u0161velniai tariant) novatori\u0161ki. Komentuojamoje nutartyje buvo sprend\u017eiama ar tuo atveju, kai baud\u017eiamojoje byloje pareik\u0161tas ie\u0161kinys vie\u0161ajam interesui ginti d\u0117l …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":11919,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[203,862,1369,380],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11918"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11918"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11918\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11920,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11918\/revisions\/11920"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11919"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11918"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11918"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11918"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}