{"id":11573,"date":"2019-01-25T15:12:28","date_gmt":"2019-01-25T12:12:28","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=11573"},"modified":"2019-01-26T13:34:28","modified_gmt":"2019-01-26T10:34:28","slug":"kokios-gresmes-gali-laukti-europos-ep-rinkimuose-ir-po-ju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/01\/25\/kokios-gresmes-gali-laukti-europos-ep-rinkimuose-ir-po-ju\/","title":{"rendered":"Kokios gr\u0117sm\u0117s gali laukti Europos Parlamento rinkimuose ir po j\u0173?"},"content":{"rendered":"<p><strong>I\u0161\u0161\u016bki\u0173 Europai kasdien daug\u0117ja \u2013 socialin\u0117 bei skaitmenin\u0117 atskirtis, skurdas, migracijos ir globalizacijos, Brexit procesas, dezinformacija ir propaganda, hibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s. Visi \u0161ie veiksniai dar labiau i\u0161bandys ES stabilum\u0105 ir atsparum\u0105 art\u0117jan\u010diuose EP rinkimuose, o kartu pad\u0117s ir pagrindus Europos atei\u010diai. Tad, kokia gi ta Europos ateitis? Ie\u0161koti atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 kvie\u010dia Europos Parlamento biuras Lietuvoje, Europos Komisijos atstovyb\u0117 Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos u\u017esienio reikal\u0173 ministerija\u00a0kasmetin\u0117je \u0161iam \u0161iam klausimui analizuoti skirtoje konferencijoje \u201eQue vadis, Europa? Art\u0117jantys rinkimai, hibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s ir vizija atei\u010diai\u201d.<\/strong><\/p>\n<p>Bristolio Universiteto profesorius\u00a0Stephan Lewandowsky\u00a0konferencij\u0105 prad\u0117jo prane\u0161imu\u00a0<em>\u201e\u201ePost-Truth\u201c:\u00a0<\/em>kas, kod\u0117l ir kaip \u012f tai reaguoti?\u201d. Terminas \u201epost-truth\u201c pa\u017eod\u017eiui rei\u0161kia \u201epo tiesos\u201c ir yra vartojamas kaip b\u016bdvardis, apib\u016bdinantis politin\u0119 kult\u016br\u0105, kai diskusijos daugiausia grind\u017eiamos emocijomis, nesusijusiomis su faktais, taip pat su teigini\u0173 kartojimu, neatsi\u017evelgiant \u012f faktinius prie\u0161taravimus.\u00a0Pasak profesoriaus, per pastaruosius penkiolika met\u0173 pasikeit\u0117 politik\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f ties\u0105, faktus ir \u012frodymus: \u201eNuo tvirtos realizmo koncepcijos per\u0117jome prie konstruktyvizmo. Kai anks\u010diau vie\u0161oje erdv\u0117je pasirodydavo melagingi teiginiai, jie buvo kruop\u0161\u010diai parengiami, siekiant labai konkretaus tikslo, tam buvo pasitelktos organizuotos pastangos. O dabar pereiname prie episteminio ner\u016bpestingumo, vyrauja \u0161okas, chaosas. Dabar nebevyksta var\u017eymasis d\u0117l tos pa\u010dios realyb\u0117s, net n\u0117ra m\u0117ginimo apsimesti, kad bandome d\u0117l ka\u017eko sutarti. To pavyzd\u017eiai yra D. Trumpo komunikacija, Brexit procesas\u201d.<\/p>\n<p>Stephan Lewandowsky\u00a0 pateikia pavyzd\u012f, jog to atsainumo padarin\u012f galima steb\u0117ti per D. Trumpo gerb\u0117j\u0173 prizm\u0119 \u2013 pagal apklausas, \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016bris, palankumas jam bei s\u0105\u017einingumo vertinimas prie\u0161 rinkimus ir po j\u0173beveik nepakito. Tai rodo, kad tik\u0117jimas faktais nesisieja su balsavimo ketinimais, o pagrindinis palankumo rodiklis \u2013 i\u0161ankstin\u0117s nuostatos. \u201ePana\u0161iai yra ir Europoje. Brexit proces\u0105 smarkiai nul\u0117m\u0117 nerimas d\u0117l migrant\u0173, ta\u010diau, tyrim\u0173 duomenimis, tie \u017emon\u0117s, kurie tur\u0117jo kontakt\u0105 su migrantais ir gyveno vietov\u0117se, kur j\u0173 daug, pasisak\u0117 prie\u0161 \u0161\u012f proces\u0105. Su migrantais beveik nesusid\u016br\u0119 \u2013 prie\u0161ingai \u2013 palaik\u0117 Brexit id\u0117j\u0105,\u201d\u2013\u00a0 sako profesorius.<\/p>\n<p>Es\u0105 tiek D. Trumpas, tiek Brexit \u0161alininkai meluoja apie dalykus, kuri\u0173 patikimum\u0105 galima patikrinti pr kelet\u0105 sekund\u017ei\u0173, ta\u010diau, jei \u017emon\u0117s yra skatinami kvestionuoti sistemos legitimum\u0105, tai bet koks veiksmas, kur\u012f asmuo padaro sistemai prie\u0161indamasis, laikomas autenti\u0161ku. Analogi\u0161kai, D. Trumpas laikomas autenti\u0161ku \u017emogumi, o ne sakan\u010diu ties\u0105, ta\u010diau \u017emon\u0117ms to pakanka. Eksperiment\u0173 duomenimis, mes galime i\u0161provokuoti \u017emones paremti tuos, kurie meluoja, jei \u012frodome jiems, kad tai yra pasiprie\u0161inimas korumpuotai vald\u017eiai. Profesoriaus teigimu, tai yra pavojinga politin\u0117s komunikacijos forma, kuri \u0161iandien yra ir bus Europos realyb\u0117, reikia ie\u0161koti b\u016bt\u0173, kaip su ja kovoti.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" class=\"aligncenter wp-image-11575 size-large\" src=\"http:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-1024x448.jpg\" alt=\"\" width=\"708\" height=\"310\" srcset=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-1024x448.jpg 1024w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-300x131.jpg 300w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-768x336.jpg 768w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-1320x578.jpg 1320w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/IMG_6980-600x263.jpg 600w\" sizes=\"(max-width: 708px) 100vw, 708px\" \/><\/p>\n<p>Lietuvos kariuomen\u0117s Strategin\u0117s komunikacijos departamento atstovas Tomas \u010ceponis antrina profesoriui sakydamas, kad pagrindinis saugum\u0105 Lietuvoje ma\u017einantis veiksnys \u2013 kaimynas i\u0161 ryt\u0173, kuris kei\u010diasi ir vis daugiau d\u0117mesio skiria informaciniam poveikiui: \u201eDemokratiniai rinkimai \u2013 viena i\u0161 galimybi\u0173 Rusijai daryti \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s gyvenimui. Reikia su tuo kovoti, ta\u010diau, be abejo, mes negal\u0117sime naudotis tomis pa\u010diomis priemon\u0117mis, kaip Kremlius. Manau, kad demokratija irgi gali tur\u0117ti \u012frankius apsaugoti valstybei, ta\u010diau kol kas su Rusija ne\u017eaid\u017eiame lygiaver\u010dio \u017eaidimo, galime sau leisti sakyti tik ties\u0105, faktus, m\u0117ginti \u0161viesti visuomen\u0119\u201d.<\/p>\n<p>Demaskuok.lt vadovo Viktoro Dauk\u0161o nuomone, yra t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173, kurie veikia kaip didel\u0117s redakcijos, siekdamos \u012fgyvendinti savo \u012fdiegtas propagandines strategijas: \u201eLietuvoje n\u0117ra pakankamai resurs\u0173 kovoti su tuo, ma\u017eai specializuot\u0173 \u017eurnalist\u0173. Greitai atrasti dezinformacij\u0105, j\u0105 dekonstruoti u\u017eima daug laiko ir reikalauja daug resurs\u0173, o informuoti \u017emones, kurie su ta dezinformacija jau susid\u016br\u0117, prakti\u0161kai ne\u012fmanoma. Organizacijoms reikia vienytis ir kurti ka\u017ekokius techninius sprendimus, kurie gal\u0117t\u0173 greitai per\u017ei\u016br\u0117ti turin\u012f, suvaldyti informacijos sraut\u0105. \u201c<\/p>\n<p>Tomas \u010ceponis taip pat \u012f\u017evelgia b\u016btinyb\u0119 technin\u0117mis priemon\u0117mis kontroliuoti dezinformacij\u0105 vie\u0161ojoje erdv\u0117je: \u201eA\u0161 nemanau, kad reikia cenz\u016bros, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad negalima reglamentuoti technologu, sukurti patikim\u0173 mechanizm\u0173. Norvegijos valstybinis transliuotojas interneto portale \u012fdieg\u0117 priemon\u0119, pagal kuri\u0105, norint para\u0161yti komentar\u0105, reikia atlikti neilg\u0105 test\u0105. Jei neatlieki, komentuoti negali, bet jei j\u012f \u012fveiki, gali komentuoti bet k\u0105. Taip pager\u0117jo diskurso kokyb\u0117, troliai neturi testams laiko. Taigi, problem\u0105 galima spr\u0119sti ir be cenz\u016bros, apsunkinant dalijim\u0105si tokia informacija, l\u0117tinant jos sklidim\u0105 ir t.t.\u201d<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>I\u0161\u0161\u016bki\u0173 Europai kasdien daug\u0117ja \u2013 socialin\u0117 bei skaitmenin\u0117 atskirtis, skurdas, migracijos ir globalizacijos, Brexit procesas, dezinformacija ir propaganda, hibridin\u0117s gr\u0117sm\u0117s. Visi \u0161ie veiksniai dar labiau i\u0161bandys ES stabilum\u0105 ir atsparum\u0105 art\u0117jan\u010diuose EP rinkimuose, o kartu pad\u0117s ir pagrindus Europos atei\u010diai. Tad, kokia gi ta Europos ateitis? Ie\u0161koti atsakymo \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 kvie\u010dia Europos Parlamento biuras &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":11574,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[514,329,469,310],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11573"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11573"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11573\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11594,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11573\/revisions\/11594"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11574"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11573"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11573"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11573"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}