{"id":11516,"date":"2019-01-24T08:50:02","date_gmt":"2019-01-24T05:50:02","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=11516"},"modified":"2019-01-24T08:51:18","modified_gmt":"2019-01-24T05:51:18","slug":"11516","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/01\/24\/11516\/","title":{"rendered":"Lietuvoje veikia \u017einiasklaidos savireguliacija ar sava reguliacija?"},"content":{"rendered":"<p><strong>\u201e\u017diniasklaidos laisv\u0117 yra vertyb\u0117, kuri\u0105 privalome puosel\u0117ti\u201d,\u2013 tokia mintimi leidinio \u201e\u017diniasklaidos teis\u0117s vadovas\u201c pristatym\u0105 prad\u0117jo Europos \u017eurnalist\u0173 federacijos prezidentas Mogens Blicher Bjerreg\u00e5rd. Pasak jo, \u017einiasklaidos laisv\u0117 yra trapi, tod\u0117l \u017eurnalist\u0173 bendruomen\u0117 turi laikytis i\u0161vien ir kovoti su bet kokiais bandymais j\u0105 suvar\u017eyti. Leidinio autoriai Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s profesor\u0117 dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 ir DELFI specialusis korespondentas Dainius Sinkevi\u010dius b\u016btent tikisi, kad knyga paskatins m\u0105styti ir diskutuoti apie tai, koki\u0173 s\u0105lyg\u0173 reikia kokybi\u0161kam \u017eurnalist\u0173 darbui ir kokios visuomen\u0117s informavimo politikos \u0161iandien reikia Lietuvoje. <\/strong><\/p>\n<p>Glaust\u0105 kiekvieno \u017eurnalisto stalo knyg\u0105 \u201e\u017diniasklaidos teis\u0117s vadovas\u201d i\u0161leido Lietuvos \u017eurnalistikos centras kartu su Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje ir \u0160iaur\u0117s \u0161ali\u0173 ministr\u0173 taryba. Tai leidinys, kuriame apibendrinta svarbiausia teisin\u0117 informacija \u017eurnalistams, praturtinta pavyzd\u017eiais i\u0161 redakcij\u0173 bei teism\u0173 praktikos.<\/p>\n<p>Prane\u0161im\u0105 apie \u017einiasklaidos teis\u0117s ir etikos problemas Europoje skait\u0119s M. B. Bjerreg\u00e5rd aptar\u0117 vien\u0105 opiausi\u0173 \u017einiasklaidos teis\u0117s aspekt\u0173 \u2013 kiek \u012f \u017eurnalist\u0173 veiklos reguliavim\u0105 gali ki\u0161tis valstyb\u0117? Pasak Europos \u017eurnalist\u0173 federacijos prezidento, vald\u017eios atstovai visuomet band\u0117 kontroliuoti \u017einiasklaid\u0105, tai labai senas ir pabaigos neturintis, ta\u010diau \u017ealingas rei\u0161kinys. \u201eMums nereikia daug ir da\u017enai besikei\u010dian\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173. Mums reikia, kad efektyviai veikt\u0173 \u017einiasklaidos savireguliacijos mechanizmai. Jei mes patys nesir\u016bpiname savireguliacija, tuomet \u017einiasklaidos veiklos valdym\u0105 perima valstyb\u0117. Nors egzistuoja nuomon\u0117, kad \u017einiasklaida skland\u017eiai pati sav\u0119s kontroliuoti negali, ta\u010diau kontrol\u0119 perdav\u0119 vald\u017eiai, mes prarandame \u017einiasklaidos laisv\u0119 \u2013 vien\u0105 pamatini\u0173 demokratijos princip\u0173\u201d\u2013 teigia ekspertas.<\/p>\n<p>Pasak M. B. Bjerreg\u00e5rd, pamatin\u0117 savireguliacijos institucij\u0173 vertyb\u0117 \u2013 nepriklausomumas. \u201eEuropos S\u0105jungos institucijos yra ne kart\u0105 pabr\u0117\u017eusios, kad skatina valstybes nares tur\u0117ti nepriklausomus savivaldos organus. Ta\u010diau situacija Europoje \u012fvairi. Pavyzd\u017eiui, Norvegijos savireguliacijos institucijos nariai yra \u017eurnalistai, redaktoriai ir visuomen\u0117s nariai, tok\u012f atvej\u012f galime laikyti pavyzdiniu. Ta\u010diau Danijoje j\u0105 sudaro \u017eurnalistai, redaktoriai, visuomen\u0117s nariai ir teis\u0117jai. Tai n\u0117ra tinkama savireguliacija, kadangi joje negali dalyvauti vald\u017eios atstovai, \u0161iuo atveju \u2013 teismin\u0117s vald\u017eios. Tokios valstyb\u0117s, kaip, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzija, i\u0161 viso neturi \u017einiasklaidos savireguliacijos institucijos.\u201d<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" class=\"aligncenter wp-image-11518 size-full\" src=\"http:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/press-2.jpg\" alt=\"\" width=\"675\" height=\"275\" srcset=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/press-2.jpg 675w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/press-2-300x122.jpg 300w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2019\/01\/press-2-600x244.jpg 600w\" sizes=\"(max-width: 675px) 100vw, 675px\" \/><\/p>\n<p>Sukurti ir i\u0161laikyti nepriklausomus savireguliacijos mechanizmus toli gra\u017eu ne vienintelis \u017einiasklaidos i\u0161\u0161\u016bkis \u0161iandien. M. B. Bjerreg\u00e5rd teigimu, nors propaganda, melas ir dezinformacija taip pat yra seni rei\u0161kiniai, atsiranda vis daugiau platform\u0173, kuriais jie gali plisti, o tokia informacija klaidina ne tik visuomen\u0119, bet ir pa\u010dius \u017eurnalistus, pavyzd\u017eiui, skelbian\u010dius apie socialiniuose tinkluose pateikt\u0105 turin\u012f.<\/p>\n<p>Apibendrindamas 2018-\u0173j\u0173 met\u0173\u017einiasklaidos tendencijas Europos s\u0105jungoje, M. B. Bjerreg\u00e5rd sako matantis daug \u017einiasklaidos laisvei nepalanki\u0173 tendencij\u0173: \u201eBendrai kalbant, teisin\u0117 \u017einiasklaidos laisv\u0117s apsauga susilpn\u0117jo: sumenkinta galimyb\u0117 \u017einiasklaidai kritikuoti vald\u017eios institucijas, vyrauja prasta tiriam\u0105ja \u017eurnalistika u\u017esiiman\u010di\u0173 \u017einiasklaidos atstov\u0173 pad\u0117tis, kyla gr\u0117sm\u0117s j\u0173 saugumui, da\u017enai pasitaiko susidorojim\u0173 su laisvai samdomais \u017eurnalistais. Jei lygintum\u0117me \u0161i\u0105 situacij\u0105, su, pavyzd\u017eiui, buvusia prie\u0161 20 met\u0173, pasteb\u0117tum\u0117me, kad, visgi turime daugiau laisvi\u0173, atsiranda vis daugiau iniciatyv\u0173 kalb\u0117ti apie \u017einiasklaidos i\u0161\u0161\u016bkius i teises, ta\u010diau jos gali labai greitai b\u016bti suvar\u017eytos\u201d.<\/p>\n<p>Advokat\u0117, \u017einiasklaidos teis\u0117s ekspert\u0117 dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 taip pat pabr\u0117\u017eia, kad Lietuvos \u017einiasklaidos teisei aktualiausi i\u0161\u0161\u016bkiai susij\u0119 savireguliacija: \u201eManau, kad Lietuva nu\u0117jo ne ta kryptimi \u2013 \u0161iuo metu mes turime ne savireguliacij\u0105, o sav\u0105 reguliacij\u0105. A\u0161 sutinku, kad atkreipiant d\u0117mes\u012f \u012f Danijos pavyzd\u012f, savireguliacijos mechanizmuose teis\u0117j\u0173 netur\u0117t\u0173 b\u016bti, bet joje tur\u0117t\u0173 dalyvauti akademikai, visuomen\u0117s nariai, o ne vien \u017einiasklaidos verslo atstovai. Tokie principai \u012ftvirtinti ir 1998 m. Europos Tarybos\u00a0<em>Parlamentin\u0117s Asambl\u0117jos rezoliucijoje<\/em>. O \u0161itoks reguliavimas anks\u010diau ar v\u0117liau \u017einiasklaidai pakenks. Antra problema \u2013 \u012fstatym\u0173 leidyba pasidar\u0117 labai chaoti\u0161ka. Politikai \u012fsivaizduoja, kad visk\u0105 supranta apie visuomen\u0117s informavim\u0105, ta\u010diau nei\u0161manydami tam tikr\u0173 teisini\u0173 dalyk\u0173 priima \u017ealingus ir net juokingus sprendimus.\u201d<\/p>\n<p>Portalo LRT.lt vyr. redaktorius Mindaugas Jackevi\u010dius nepritaria tokiai advokat\u0117s nuomonei, sakydamas, kad savireguliacij\u0105 ir turi u\u017esiimti tik \u017einiasklaidos atstovai: \u201eManau, kad \u017einiasklaidos veikl\u0105 turi vertinti j\u0105 i\u0161manantys \u017einiasklaidos ekspertai, o ne \u017emon\u0117s, kurie apie visuomen\u0117s informavimo principus ma\u017eai nutuokia.\u201d Taip pat jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f kit\u0105 \u017eurnalistams kylant\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f Lietuvoje \u2013 galimybes teisi\u0161kai apsiginti. \u201eGerai, jei \u017emon\u0117s imasi ginti savo teises. Ta\u010diau praktikoje matyti, kad da\u017eniausiai bylas prie\u0161 \u017eurnalistus inicijuoja dideli verslai ar politikai, kuriems nepatinka apie juos pavie\u0161inta informacija. O su tokiais subjektais bylin\u0117tis itin sunku, tai reikalauja dideli\u0173 finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173.\u201d<\/p>\n<p>Dar vien\u0105 didel\u0119 \u017einiasklaidos teis\u0117s problem\u0105 specialistai \u012f\u017evelgia dar \u012fstatym\u0173 k\u016brimo stadijoje. Pasak Lietuvos \u017durnalistikos centro direktor\u0117s dr. D\u017einos Donauskait\u0117s, \u017eurnalistai yra labai retai \u012ftraukiami \u012f \u012fstatym\u0173 k\u016brimo proces\u0105, o v\u0117liau stebimasi, kad naujus \u012fstatymus \u0161ie kritikuoja. \u201eJei institucijos rengdamos \u012fstatym\u0173 projektus konsultuot\u0173si su \u017eurnalistais, galb\u016bt neb\u016bt\u0173 vis\u0173 \u0161i\u0173 problem\u0173\u201d,\u2013 teigia ekspert\u0117. Ta\u010diau, pasak D. Donauskait\u0117s, pasitaiko ir toki\u0173 projekt\u0173, kuriais s\u0105moningai siekiama pa\u017eeisti fundamentalias teises, kaip kad viena naujausi\u0173 iniciatyv\u0173, draud\u017eianti vald\u017eios institucij\u0173 kritik\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201e\u017diniasklaidos laisv\u0117 yra vertyb\u0117, kuri\u0105 privalome puosel\u0117ti\u201d,\u2013 tokia mintimi leidinio \u201e\u017diniasklaidos teis\u0117s vadovas\u201c pristatym\u0105 prad\u0117jo Europos \u017eurnalist\u0173 federacijos prezidentas Mogens Blicher Bjerreg\u00e5rd. Pasak jo, \u017einiasklaidos laisv\u0117 yra trapi, tod\u0117l \u017eurnalist\u0173 bendruomen\u0117 turi laikytis i\u0161vien ir kovoti su bet kokiais bandymais j\u0105 suvar\u017eyti. Leidinio autoriai Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s profesor\u0117 dr. Liudvika Me\u0161kauskait\u0117 ir DELFI &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":11517,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[319,518,1119],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11516"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11516"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11516\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11522,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11516\/revisions\/11522"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11517"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}