{"id":11168,"date":"2019-01-15T18:48:36","date_gmt":"2019-01-15T15:48:36","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=11168"},"modified":"2019-01-15T19:03:26","modified_gmt":"2019-01-15T16:03:26","slug":"v-mizaras-konstitucija-kaip-siekio-buti-laimingesniais-garantija-konstitucinio-teismo-nutarimas-del-tos-pacios-lyties-sutuoktinio-pripazinimo-seimos-nariu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2019\/01\/15\/v-mizaras-konstitucija-kaip-siekio-buti-laimingesniais-garantija-konstitucinio-teismo-nutarimas-del-tos-pacios-lyties-sutuoktinio-pripazinimo-seimos-nariu\/","title":{"rendered":"V. Mizaras. Konstitucija kaip siekio b\u016bti laimingesniais garantija: Konstitucinio Teismo nutarimas d\u0117l tos pa\u010dios lyties sutuoktinio pripa\u017einimo \u0161eimos nariu"},"content":{"rendered":"

Kai Konstitucinio teismo nutarime galima perskaityti, kad \u017emogaus orumas vertintinas kaip ypatinga konstitucin\u0117 vertyb\u0117, ir kad valstyb\u0117s institucijos ir pareig\u016bnai turi pareig\u0105 gerbti \u017emogaus orum\u0105, nepriklausomai nuo jo savybi\u0173, be kita ko, lyties, lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos, savaime galima pajausti, kaip triumfuoja Konstitucijos – individo prigimtini\u0173 teisi\u0173 garantijos – pagrindu vykdomas teisingumas. \u0160ioje vietoje galima prisiminti Benjamin Franklin \u017eod\u017eius: \u201eKonstitucija tik suteikia \u017emon\u0117ms teis\u0119 siekti laim\u0117s. J\u016bs patys j\u0105 turite pagauti\u201c (angl. \u201eT<\/em>he Constitution only gives people the right to pursue happiness. You have to catch it yourself\u201d<\/em>).<\/p>\n

\u0160iuos \u017eod\u017eius prisiminiau aptariamos konstitucin\u0117s bylos kontekste tod\u0117l, kadangi du \u017emon\u0117s, sudar\u0119 santuokin\u0119 \u0161eim\u0105 kitoje valstyb\u0117je (Danijos Karalyst\u0117je), nor\u0117jo gyventi kaip \u0161eima Lietuvoje, bet nuo pat 2016 m. prad\u017eios jiems to padaryti nepavyko. Ir jie (tiksliau vienas i\u0161 sutuoktini\u0173, kuriam nebuvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje su savo sutuoktiniu \u0161eimos sujungimo pagrindu) nutar\u0117 siekti laim\u0117s teisminiu b\u016bdu. Konstitucinis Teismas savo nutarimu, nors ir nespr\u0119sdamas individualios bylos, pirmiausiai, \u0161iuos du \u017emones padar\u0117 laimingais, nes bendrai pasisakydamas apie vis\u0173 \u017emoni\u0173 lygiateis\u0119 teis\u0119 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo, kaip sud\u0117tin\u0119 asmens orumo dal\u012f, \u012f \u0161i\u0105 dal\u012f pateko ir parei\u0161k\u0117jas, kuris nestandartin\u0117s seksualin\u0117s orientacijos pagrindu buvo ir dar yra iki \u0161iol diskriminuojamas. Ir \u0161is sprendimas yra tiesioginis \u017eingsnis link tolesnio parei\u0161k\u0117jo, o taip pat ir jo sutuoktinio orumo apgynimo individualioje administracin\u0117je byloje bent jau migracijos teisini\u0173 santyki\u0173 prasme.<\/p>\n

Konstitucinio Teismo nutarimo esmin\u0117s pozicijos ir j\u0173 vertinimas<\/strong><\/p>\n

Taigi, konkre\u010diau apie 2019 m. sausio 11 d. LR Konstitucinis Teismas nutarim\u0105 d\u0117l U\u017esienie\u010di\u0173 teisin\u0117s pad\u0117ties 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucin\u0117je byloje buvo sprend\u017eiamas klausimas pagal parei\u0161k\u0117jo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kreipim\u0105si d\u0117l tos pa\u010dios lyties sutuoktinio galimyb\u0117s laikyti j\u012f \u0161eimos nariu, kad \u0161eimos sujungimo pagrindu gal\u0117t\u0173 gauti leidim\u0105 laikinai gyventi Lietuvoje su savo sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos pilie\u010diu.<\/p>\n

\u017dinia, kad tiek Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo, tiek ES Teisingumo teismo jau iki Konstitucinio Teismo nutarimo, jurisprudencija buvo pakankamai ai\u0161ki – apsigyvenimo teis\u0117s prasme \u0161eimos nario s\u0105voka i\u0161 esm\u0117s yra neutrali lyties at\u017evilgiu. Tod\u0117l ir Konstitucinio Teismo nutarime pripa\u017einta, kad tos pa\u010dios lyties sutuoktinis ar partneris turi teis\u0119 \u012f \u0161eimos sujungimo pagrindu atliekam\u0105 apsigyvenim\u0105 Lietuvoje.<\/p>\n

Pa\u017eym\u0117tina, kad konstitucin\u0117je byloje buvo sprend\u017eiamas tos pa\u010dios lyties sutuoktinio (partnerio) pripa\u017einimo \u0161eimos nariu klausimas migracijos teis\u0117s srityje, ir nebuvo nagrin\u0117jami klausimai d\u0117l u\u017esienyje sudarytos tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 santuokos pripa\u017einimo civiline teisine prasme. Tod\u0117l apibendrintai teismo nutarim\u0105 vadinti d\u0117l u\u017esienyje sudaryt\u0173 tos pa\u010dios lyties santuok\u0173 pripa\u017einimo Lietuvoje n\u0117ra tikslu ir netgi b\u016bt\u0173 klaidinga.<\/p>\n

Ta\u010diau aptariama konstitucin\u0117 byla ir joje priimtame nutarime i\u0161sakytos pozicijos yra labai reik\u0161mingos atskleid\u017eiant tam tikr\u0173 Konstitucijos norm\u0173 turin\u012f, ir jos, mano manymu, turi bendresn\u0119, o ne tik min\u0117t\u0173 parei\u0161k\u0117j\u0173 individualios bylos po\u017ei\u016briu, reik\u0161m\u0119. Vidaus teis\u0117s po\u017ei\u016briu traktuoju, kad Konstitucinio Teismo nutarimas yra labai reik\u0161mingas ir vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 LGBT asmen\u0173 nediskriminavimo klausimu (\u0161alia 2013 m. sprendimo Baltic Pride byloje, 2017-2018 m. sprendim\u0173 teis\u0117s \u012f lytin\u0119 tapatyb\u0119 realizavimo srityje).<\/p>\n

I\u0161skirsiu tas pozicijas, kurios, mano manymu, atitinka mano min\u0117t\u0105 reik\u0161mingum\u0105.<\/p>\n

Pirma, \u017emogaus orumo bei privataus gyvenimo apsauga \u012fgyvendinama laikantis konstitucinio lygiateisi\u0161kumo principo<\/em> (Konstitucijos 21 str. 2-3 d., 22, 29 str.).<\/p>\n

Konstitucinis Teismas, darydamas nuorodas ir \u012f ankstesnius teismo nutarimus, i\u0161skyr\u0117 du svarbius dalykus: kiekvienas \u017emogus turi prigimtin\u012f orum\u0105, ir kad visi \u017emon\u0117s i\u0161 prigimties laikytini lygiais savo orumu ir teis\u0117mis. Kiekvienu atveju \u012f \u017emog\u0173 turi b\u016bti \u017evelgiama kaip \u012f laisv\u0105 asmenyb\u0119, ir valstyb\u0117s institucijos turi pareig\u0105 gerbti \u017emogaus orum\u0105 kaip ypating\u0105 vertyb\u0119. \u017dmogaus orumas yra jo privataus ir \u0161eimos gyvenimo sud\u0117tin\u0117 dalis. Pagal Konstitucij\u0105 draud\u017eiama \u017eeminti asmens orum\u0105. \u017dmogaus orumo nelie\u010diamyb\u0117 kaip ypatinga teisin\u0117 vertyb\u0117 yra akcentuojama ir ES teis\u0117je (ES Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 1 str.) ir kit\u0173 valstybi\u0173 teis\u0117je (pvz., Vokietijos Pagrindinio \u012estatymo 1 str.).<\/p>\n

Nepaisant to, kad prie\u0161 tai aptarta teismo pozicija d\u0117l \u017emogaus orumo kaip ypatingos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s yra labai reik\u0161minga, ji n\u0117ra savaime nauja teismo jurisprudencijoje. Ta\u010diau, kas yra tikrai nauja ir jau vien d\u0117l to labai svarbu, kad pirm\u0105 kart\u0105 Konstitucinis Teismas ai\u0161kindamas Konstitucijos 29 straipsnio (konstitucinio lygiateisi\u0161kumo principo) turin\u012f, pabr\u0117\u017e\u0117 tai, kad \u0161iame straipsnyje n\u0117ra numatytas baigtinis nediskriminavimo pagrind\u0173 s\u0105ra\u0161as. Toliau teismas konstatavo, kad viena i\u0161 pagal Konstitucijos 29 straipsn\u012f draud\u017eiamo diskriminavimo form\u0173 yra \u017emogaus teisi\u0173 var\u017eymas d\u0117l jo lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos, kuris kartu laikytinas ir \u017emogaus orumo \u017eeminimu<\/em>. Tai atitinka ir galiojan\u010di\u0105 Lietuvoje tarptautin\u0119 teis\u0119 (pvz., Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 14 str.) ir ES teis\u0119 (ES Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 21 str. (kartu su ES sutarties 6 str. 1 d.). Tai rei\u0161kia, kad \u017emogaus teisi\u0173 ir var\u017eymas \u2013 diskriminacija \u2013 d\u0117l lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos, yra ir lygiateisi\u0161kumo principo pa\u017eeidimas ir \u017emogaus orumo \u017eeminimas. Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno \u017emogaus orumui lygiais pagrindais valstyb\u0117 gali b\u016bti laikoma i\u0161 tikr\u0173j\u0173 demokratine.<\/p>\n

Antra, labai ai\u0161kiai Konstitucinis Teismas i\u0161sak\u0117 personalistin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017emogaus privataus ir \u0161eimos gyvenimo apsaug\u0105<\/em>.<\/p>\n

Teismo nutarime ypatinga vieta skirta Konstitucijai kaip individo teisi\u0173 gynimo garantijai ir pakartojimui to, kad Konstitucija yra antima\u017eoritarinis aktas. Tai rei\u0161kia, kad kiekvienas individas, nesvarbu jo savybi\u0173, \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos srityje remiantis Konstitucija gali ginti savo teises ir prie\u0161 valstyb\u0119, ir prie\u0161 visuomen\u0117s daugum\u0105. Demokratin\u0117je valstyb\u0117je tam tikru laikotarpiu vyraujan\u010dios daugumos visuomen\u0117s nari\u0173 nuostatos ar stereotipai negali b\u016bti konstituci\u0161kai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituci\u0161kai svarbiais tikslais, be kita ko, vie\u0161\u0105ja tvarka, diskriminuoti asmenis vien d\u0117l j\u0173 lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos, tarp j\u0173 ir teis\u0117s \u012f privataus bei \u0161eimos gyvenimo apsaug\u0105<\/em>.<\/p>\n

Remiantis vie\u0161osios tvarkos i\u0161lyga, b\u016btent, ir buvo atsisakyta i\u0161duoti leidim\u0105 parei\u0161k\u0117jui gyventi Lietuvoje. Tod\u0117l teismo nutarime paai\u0161kinimas, kad nei vie\u0161osios tvarkos, nei kit\u0173 konstituci\u0161kai svarbi\u0173 tiksl\u0173 pagrindu negali b\u016bti pateisinamas \u017emogaus teisi\u0173 var\u017eymas, diskriminacija vien d\u0117l j\u0173 seksualin\u0117s orientacijos ir (ar) lytin\u0117s tapatyb\u0117s, yra labai svarbus argumentas, turintis teisin\u0119 reik\u0161m\u0119 ne tik konkre\u010dios bylos kontekste, bet ir bendresn\u0119 reik\u0161m\u0119. Manytina, atvirk\u0161\u010diai, – vie\u0161osios tvarkos ir konstituci\u0161kai svarbi\u0173 tiksl\u0173 pa\u017eeidimas b\u016bt\u0173 asmen\u0173 vien min\u0117tais pagrindais diskriminavimas. \u017dmogaus teisi\u0173 neteis\u0117tas var\u017eymas teisin\u0117je demokratin\u0117je valstyb\u0117je laikytinas kartu ir vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimu.<\/p>\n

Personalistinis po\u017ei\u016bris \u012f individ\u0105 kaip laisv\u0105 asmenyb\u0119 yra vienas i\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios filosofijos kertini\u0173 akmen\u0173. Personalistinis po\u017ei\u016bris prie\u0161ingas transpersonalistiniam, kurio esm\u0117 \u2013 individo teisi\u0173 ir interes\u0173 aukojimas abstrak\u010di\u0173 vertybi\u0173 labui, ir kuris vyravo senosiose patriarchalin\u0117se visuomen\u0117se. \u0160ia teismo pozicija kartu pasakoma, kad demokratija nerei\u0161kia, jog daugumos nuomon\u0117 visuomet svarbesn\u0117, – atvirk\u0161\u010diai, – turi b\u016bti pasiektas balansas, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrintas s\u0105\u017einingas ir tinkamas po\u017ei\u016bris \u012f ma\u017eumas ir i\u0161vengiama bet kokio piktnaud\u017eiavimo dominuojan\u010dia pad\u0117timi. Valstyb\u0117 turi pozityvi\u0105 pareig\u0105 u\u017etikrinti veiksming\u0105 naudojim\u0105si visomis \u017emogaus teis\u0117mis ir laisv\u0117mis, ypa\u010d asmenims, turintiems nepopuliari\u0105 nuomon\u0119 ar priklausantiems d\u0117l tam tikr\u0173 savybi\u0173 socialin\u0117ms ma\u017eumoms, nes b\u016btent tokios socialin\u0117s grup\u0117s yra labiau pa\u017eeid\u017eiamos (viktimizuojamos).<\/p>\n

Tre\u010dia, teismas t\u0119sdamas 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarimo pozicijas, toliau ai\u0161kino konstitucin\u0119 \u0161eimos samprat\u0105.<\/em><\/p>\n

Aptariamame nutarime, teismas dar kart\u0105 pakartojo, kad Konstitucijos 38 Konstitucijos 38 str. 1-2 d., numatan\u010dios konstitucin\u0119 \u0161eimos samprat\u0105, apima ne tik vyro ir moters santuokos pagrindu susiklos\u010diusius \u0161eimos santykius, bet ir ne santuokos pagrindu gyvenan\u010dias \u0161eimas. Pagal pl\u0117tojam\u0105 teismo jurisprudencij\u0105, kuri atitinka Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo praktik\u0105 ai\u0161kinant Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos 8 str. (privataus ir \u0161eimos gyvenimo pagarba), yra ai\u0161ku, kad konstitucin\u0117 \u0161eimos apsauga taikoma ir santuokinei, ir nesantuokinei \u0161eimai. Konstitucinis Teismas dar kart\u0105 patvirtino tai, kad socialin\u0117je realyb\u0117je yra gyvenamas \u0161eimos gyvenimas ne tik sudarius santuok\u0105, bet ir formalizuotoje ar faktin\u0117je \u0161eimos partneryst\u0117je. Svarbu \u0161eimos santyki\u0173 turinys, o ne forma.<\/p>\n

Ta\u010diau, lyginant su 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarimu, kuriame Konstitucinis Teismas pakankamai abstrak\u010diai padar\u0117 nuorod\u0105, kad \u0161eimos samprata ai\u0161kintina atsi\u017evelgiant \u012f tarptautines sutartis, 2019 m. sausio 11 d. nutarime labai ai\u0161kiai pabr\u0117\u017e\u0117, kad konstitucin\u0117 \u0161eimos samprata yra neutrali lyties po\u017ei\u016briu<\/em>. Tiesa, \u0161iuo aspektu teismas padar\u0117 skirtum\u0105 tarp santuokin\u0117s \u0161eimos ir nesantuokin\u0117s \u0161eimos. Santuokin\u0117 \u0161eima pagal Konstitucijos 38 straipsnio 3 dal\u012f sudaroma tarp vyro ir moters, ir pagal teismo pozicij\u0105, kitoks santuokos ai\u0161kinimas reikalaut\u0173 Konstitucijos keitimo. Tuo tarpu nesantuokinis \u0161eimos gyvenimas gali susiklostyti ir tarp skirtingos lyties, ir tarp tos pa\u010dios lyties por\u0173, ir pagal Konstitucij\u0105 visos nesantuokin\u0117s \u0161eimos, gyvenan\u010dios \u0161eimos gyvenim\u0105, nesvarbu formalizavusios \u0161eimos teisinius santykius (jeigu pagal galiojan\u010di\u0105 teis\u0119 \u012fmanoma) ar fakti\u0161kai kaip \u0161eima gyvenan\u010dios, turi teis\u0119 \u012f teisin\u0119 apsaug\u0105. Svarbu ir tai, kad teismas nurod\u0117, jog visos \u0161eimos, atitinkan\u010dios konstitucin\u0119 \u0161eimos samprat\u0105, pagr\u012fst\u0105 nuolatinio ar ilgalaikio pob\u016bd\u017eio \u0161eimos nari\u0173 santyki\u0173 turiniu, saugomos ir ginamos laikantis asmen\u0173 lygyb\u0117s principo ir diskriminacijos draudimo.<\/p>\n

Tokia pozicija teismas i\u0161sak\u0117 mint\u012f, kad visos \u0161eimos yra vertos teisin\u0117s apsaugos, laikantis lygiateisi\u0161kumo principo, ir nebent remiantis objektyviais kriterijais gali b\u016bti skirtingas valstyb\u0117s globos bei paramos \u0161eimai teisinis reguliavimas.<\/p><\/blockquote>\n

Po \u0161ios Konstitucinio Teismo nutarimo pozicijos yra ai\u0161kus Konstitucijos 38 straipsnio turinys: konstitucin\u0117 \u0161eimos samprata apima santuokin\u0119 \u0161eim\u0105 tarp vyro ir moters ir nesantuokin\u0119 \u0161eim\u0105 tiek tarp skirtingos lyties, tiek tarp tos pa\u010dios lyties por\u0173. Taip yra u\u017etikrinama teis\u0117 ir tos pa\u010dios lyties asmen\u0173 poroms \u012f j\u0173 \u0161eimos gyvenimo pagarb\u0105, ir kad ir tos pa\u010dios lyties pora gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstami turintys \u0161eimos nari\u0173 status\u0105. Dar daugiau, jeigu valstyb\u0117 nesuteikt\u0173 apsaugos tos pa\u010dios lyties nesantuokinei \u0161eimai, tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti keliamas klausimas d\u0117l Konstitucijos pa\u017eeidimo, konkre\u010diai, jos 21 straipsnio 2-3 d. (orumo \u017eeminimas), 22 straipsnio (teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105), 29 straipsnio (lygiateisi\u0161kumo principas) bei 38 str. 2 d. (\u0161eimos apsauga).<\/p>\n

Kas toliau<\/strong><\/p>\n

Aptartosios Konstitucinio Teismo pozicijos tikrai svarbios, ta\u010diau jos toli gra\u017eu nepakankamos iki visi\u0161ko LGBT asmen\u0173 ar tos pa\u010dios lyties por\u0173, gyvenan\u010di\u0173 \u0161eimos gyvenim\u0105, orumo Lietuvoje u\u017etikrinimo. Tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar piliet\u0117, sudariusi kitoje valstyb\u0117je santuok\u0105, tur\u0117s ateityje teis\u0119 apsigyventi Lietuvoje, tai tik ma\u017ea dalis j\u0173 gyvenime. Kaip jie toliau bus traktuojami \u2013 kaip \u0161eima ar ne kaip \u0161eima, – gyvendami ir tur\u0117dami teisini\u0173 santyki\u0173. Lygiai toks pat klausimas ir tais atvejais, kai abu \u0161eimos gyvenim\u0105 gyvenant\u012f asmenys yra Lietuvos Respublikos pilie\u010diai ar piliet\u0117s. Teisingumas reikalauja, kad valstyb\u0117 ne tik suteikt\u0173 leidim\u0105 gyventi tos pa\u010dioms lyties poroms, kaip \u0161eimos nariams, Lietuvoje, bet ir jiems gyvenant Lietuvoje vis\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 prasme toliau b\u016bt\u0173 laikoma kaip \u0161eima su visais teisiniais padariniais.<\/p>\n

Tam b\u016btinas teisinis apibr\u0117\u017etumas, kuris b\u016bt\u0173 pasiekiamas tik pri\u0117mus \u0161eimos partneryst\u0117s teisinius santykius reguliuojant\u012f teis\u0117s akt\u0105<\/em> (geriausiai b\u016bt\u0173 Civilinio kodekso tre\u010diosios knygos pakeitimus). Prie\u0161ingu atveju, teori\u0161kai pagal Konstitucij\u0105 net ir faktinis tos pa\u010dios lyties por\u0173 \u0161eimos gyvenimas saugomas, ta\u010diau realiai teisin\u0119 apsaug\u0105 b\u016bt\u0173 galima pasiekti tik konkre\u010diose individualiose bylose ginant teises. Tod\u0117l b\u016btina bendroji priemon\u0117, kaip labiau atitinkanti \u017emogaus teisi\u0173 standartus, bendrai \u0161eimos partneryst\u0117s teisini\u0173 santyki\u0173 \u2013 asmenini\u0173 neturtini\u0173 ir turtini\u0173 \u2013 reguliavimas. Ir po aptariamo Konstitucinio Teismo nutarimo, tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105 priimti n\u0117ra formali\u0173 kli\u016b\u010di\u0173, nes tai neprie\u0161taraut\u0173 konstitucinei \u0161eimos sampratai, kuri apima ir nesantuokines tos pa\u010dios lyties \u0161eimas.<\/p>\n

Tos pa\u010dios lyties poroms \u0161eimos partneryst\u0117s teisinio reguliavimo poreik\u012f galima gr\u012fsti vien tik konstituciniu lygiateisi\u0161kumo principu \u2013 nes skirtingos lyties poros turi teis\u0119 \u012f santuok\u0105, o tos pa\u010dios lyties poros tokios teis\u0117s neturi, tod\u0117l pastarosios turi tur\u0117ti analogi\u0161k\u0105 santuokai galimyb\u0119 formalizuoti \u0161eimos teisinius santykius. Kita vertus, yra ir kiti motyvai. Ne paslaptis, kad \u0161eimos nario statuso \u012fgijimas turi teisin\u0119 reik\u0161m\u0119 daugelyje teisini\u0173 santyki\u0173 sri\u010di\u0173: pradedant nuo procesini\u0173 garantij\u0173, asmen\u0173 su\u017einojimo sveikatos paslaug\u0173 srityje, pereinant prie darbo bei socialini\u0173 garantij\u0173 ar mokestini\u0173, draudimo \u012fstatym\u0173 taikymo ypatum\u0173, toliau \u2013 lojalumo ir pagarbos \u012fsipareigojimai, interes\u0173 vengimo \u012fsipareigojimai \u012fsidarbinimo atvejais, paveld\u0117jimo santykiai, bendr\u0173 turtini\u0173 interes\u0173 paisymas ir t.t. Taigi, lyginant kokioje teisin\u0117je pad\u0117tyje yra santuokin\u0117s \u0161eimos nariai, kuriais Lietuvoje gali b\u016bti tik skirtingos lyties asmenys, nesantuokin\u0117s \u0161eimos nariai bendr\u0105ja prasme tokios teisin\u0117s pad\u0117ties neturi, nebent individualiose bylose gindami i\u0161 konkre\u010di\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 atsiradusias teises geb\u0117t\u0173 teismo tvarka jas apginti. Ir tokia skirtinga teisin\u0117 situacija, manytina, prie\u0161tarauja konstituciniam lygiateisi\u0161kumo principui bei konstitucin\u0117s \u0161eimos apsaugos \u012fgyvendinimui.<\/p>\n

Atkreiptinas d\u0117mesys \u012f tai, kad anks\u010diau buv\u0119 kai kuri\u0173 politik\u0173 si\u016blymai sureguliuoti \u201etiems asmenims\u201c \u201etik tam tikrus santykius\u201c numatant sugalvot\u0105 bendro gyvenimo susitarim\u0105 kaip savit\u0105 jungtin\u0117s veiklos sutarties r\u016b\u0161\u012f, yra ydingas ir prie\u0161taraut\u0173 tos pa\u010dios lyties por\u0173 interesams ir neu\u017etikrint\u0173 orumo lygiateisiais pagrindais. Prisiminkime, kad pagal politik\u0173 galvot\u0105 bendro gyvenimo susitarimo model\u012f, tokios susitarimo esm\u0117 b\u016bt\u0173 tokia, jog jo pagrindu b\u016bt\u0173 numatyta galimyb\u0117 asmenims gyventi bendr\u0105 gyvenim\u0105 nekuriant \u0161eimos santyki\u0173. Ir d\u0117l to pagrindinis bendro gyvenimo susitarimo \u201einstituto\u201c \u012ftvirtinimo Lietuvos civilin\u0117je teis\u0117je tikslas b\u016bt\u0173 sukurti teisin\u012f konstrukt\u0105, kuris, pasak projekto reng\u0117j\u0173 b\u016bt\u0173 naudojamas ir gyvenantiems nesantuokin\u012f \u0161eimos gyvenim\u0105, \u012fskaitant ir tos pa\u010dios lyties poras.<\/p>\n

Lietuvoje poreikis yra u\u017etikrinti nesantuokin\u012f \u0161eimos gyvenan\u010dioms poroms, b\u016btent \u0161eimos gyvenimo teisin\u012f saugum\u0105, atitinkamai sureguliuojant \u0161i\u0173 asmen\u0173 \u0161eimos teisinius santykius. Jeigu yra teigiama, kad bendro gyvenimo susitarimo tikslas be kita ko ir \u201eu\u017ekirsti keli\u0105\u201c i\u0161 \u0161eimos partneryst\u0117s kylan\u010di\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 reguliavimui, tai toks tikslas per se prie\u0161taraut\u0173 Konstitucijai (2011-09-28 ir 2019-01-11 nutarimai d\u0117l Konstitucijos 38 str. ai\u0161kinimo), ir Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos 8 str. (visa eil\u0117 E\u017dTT sprendim\u0173, \u012fskaitant ir Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo 2015-07-21 bylos Oliari ir kt. prie\u0161 Italij\u0105 sprendim\u0105, kuriame konstatavo, kad pana\u0161i \u012f minim\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 si\u016blyto bendro gyvenimo sutart\u012f pagal Italijos teis\u0119 civilin\u0117 sutartis (it. contratti di convivenza<\/em>), n\u0117ra skirta \u0161eimos gyvenim\u0105 gyvenan\u010di\u0173 por\u0173 teisinei apsaugai, neatitinka j\u0173 kaip \u0161eimos gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 poreiki\u0173, ir tod\u0117l neu\u017etikrina teis\u0117s \u012f \u0161eimos gyvenim\u0105 apsaugos (129, 169 sprendimo paragrafai). Taigi, E\u017dTT jurisprudencija yra vienareik\u0161m\u0117 \u2013 asmenys, gyvenantys ir nesantuokin\u012f \u0161eimos gyvenim\u0105, turi \u012f tokio \u2013 \u0161eimos gyvenimo \u2013 teisin\u0119 apsaug\u0105. Ir b\u016btent, \u0161eimos, o ne kokie nors \u016bkiniai, partneryst\u0117s teisiniais santykiai turi b\u016bti sureguliuoti.<\/p>\n

Tik\u0117tina, kad Konstitucinio Teismo pozicijos d\u0117l lygiateisi\u0161kumo principo laikymosi ir diskriminavimo draudimo d\u0117l lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti reik\u0161m\u0119 ir kitose, ne tik \u0161eimos teisin\u0117s apsaugos srityse. Tokia pozicija tur\u0117t\u0173 b\u016bti u\u017ekertamas kelias LGBT asmen\u0173 diskriminavimui ir kit\u0173 galiojan\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 at\u017evilgiu. Juk ne paslaptis, kad, pavyzd\u017eiui, Nepilname\u010di\u0173 apsaugos nuo neigiamo vie\u0161osios informacijos poveikio \u012fstatymo nuostata (4 str. 2 d. 16 p.), pagal kuri\u0105 draud\u017eiama skleisti informacij\u0105, kuria skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse \u012ftvirtinta santuokos sudarymo ir \u0161eimos k\u016brimo samprata, buvo ai\u0161kiai nukreipta ir pritaikyta praktikoje tos pa\u010dios lyties por\u0173 at\u017evilgiu. Prisiminkime, kad buvo u\u017edrausta platinti pasak\u0173 knyg\u0105 \u201eGintarin\u0117 \u0161irdis\u201c, kurios vienoje pasakoje buvo apra\u0161omas dviej\u0173 karalai\u010di\u0173 \u012fsimyl\u0117jimas, ir d\u0117l ko dar ir dabar bylin\u0117jamasi teismuose, argumentuojant, kad tai prie\u0161tarauja Konstitucijoje \u012ftvirtintai \u0161eimos k\u016brimo sampratai. Taip pat buvo nerodoma LGBT asmen\u0173 taikiam susirinkimui skirta reklama, kaip irgi neatitinkanti min\u0117tosios nuostatos. Taip pat nediskriminavimo d\u0117l lytin\u0117s tapatyb\u0117s ar seksualin\u0117s orientacijos pozicija galb\u016bt pad\u0117s Lietuvos mokykloms, \u012fgyvendinan\u010dioms lyti\u0161kumo ugdymo ar kitoki\u0173 dalyk\u0173 programas, neskleisti paniekos (pvz., prisimenant Tel\u0161i\u0173 mokyklos atvej\u012f) kalb\u0173 apie homoseksualius asmenis.<\/p>\n

Be to, Lietuvai svarbu sureguliuoti lytin\u0117s tapatyb\u0117s realizavimo teisinius santykius, ypa\u010d, kai jau pra\u0117jo 11 met\u0173 po Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo sprendimo L prie\u0161 Lietuv\u0105, kuri pripa\u017einta jau tuomet pa\u017eeidusi teis\u0119 \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 d\u0117l tuomet dar vadintos teis\u0117s pakeisti lyt\u012f realizavimo neu\u017etikrinimo.<\/p>\n

Baigiant, nor\u0117t\u0173si tik\u0117ti, kad Lietuvoje ne tik teism\u0173 sprendimais bus ginamos LGBT asmen\u0173 teis\u0117s, bet ir kitos vald\u017eios institucijos imsis reikiam\u0173 teisini\u0173 priemoni\u0173 \u0161alinant diskriminacijos atvejus bei situacijas. Visos visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s institucij\u0173 siekis tur\u0117t\u0173 b\u016bti kurti atvir\u0105, darni\u0105, pliuralistin\u0119 visuomen\u0119, kuri ir yra teisin\u0117s demokratin\u0117s valstyb\u0117s esm\u0117.<\/p>\n

Vytautas Mizaras yra VU TF profesorius, advokat\u0173 kontoros Ellex Vali\u016bnas partneris, advokatas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kai Konstitucinio teismo nutarime galima perskaityti, kad \u017emogaus orumas vertintinas kaip ypatinga konstitucin\u0117 vertyb\u0117, ir kad valstyb\u0117s institucijos ir pareig\u016bnai turi pareig\u0105 gerbti \u017emogaus orum\u0105, nepriklausomai nuo jo savybi\u0173, be kita ko, lyties, lytin\u0117s tapatyb\u0117s ir (ar) seksualin\u0117s orientacijos, savaime galima pajausti, kaip triumfuoja Konstitucijos – individo prigimtini\u0173 teisi\u0173 garantijos – pagrindu vykdomas teisingumas. \u0160ioje …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":11169,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,409,536,439,1306,312,711,376,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11168"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11168"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11168\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11174,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11168\/revisions\/11174"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11169"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11168"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11168"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11168"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}