2017 m. liepos 1 d. \u012fsigalioj\u0119s LR darbo kodeksas (DK) \u012ftvirtino nauj\u0105 darbuotoj\u0173 atleidimo pagrind\u0105 \u2013 darbo sutarties nutraukim\u0105 darbdavio valia.\u00a0 DK 59 str. 1 d. nustato, kad \u201edarbdavys, i\u0161skyrus valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucijas ar \u012fstaigas, i\u0161laikomas i\u0161 valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s biud\u017eeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biud\u017eeto ar i\u0161 kit\u0173 valstyb\u0117s \u012fsteigt\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173, valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s \u012fmones, vie\u0161\u0105sias \u012fstaigas, kuri\u0173 savinink\u0117 yra valstyb\u0117 ar savivaldyb\u0117, ir Lietuvos bank\u0105, turi teis\u0119 nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoju d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, nenurodyt\u0173 \u0161io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, \u012fsp\u0117j\u0119s prie\u0161 tris darbo dienas ir sumok\u0117j\u0119s ne ma\u017eesn\u0119 kaip \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 jo vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105.\u201c Taigi \u012ftvirtinta naujiena darbo santyki\u0173 teisiniame reglamentavime \u2013 galimyb\u0117 darbdaviui lanks\u010diau nutraukti darbo santykius su darbuotoju, ta\u010diau i\u0161mokant didesn\u0119 i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105.<\/p>\n
Kadangi teis\u0117s norma nauja, praktikoje kyla klausimai kaip j\u0105 taikyti: ar galima atleisti nenurodant prie\u017easties? Kokie darbdaviai ir kada gali pasinaudoti \u0161iuo darbo sutarties nutraukimo b\u016bdu? Kaip tinkamai taikyti atleidimo proced\u016br\u0105, kad i\u0161vengti gin\u010d\u0173?<\/p>\n
B\u016btina s\u0105lyga nutraukti darbo sutart\u012f darbdavio valia \u2013 nurodyti darbuotojui prie\u017east\u012f. Nors kyla diskusij\u0173, ar nutraukiant darbo sutart\u012f darbdavio valia reikia nurodyti darbuotojui tam tikr\u0105 prie\u017east\u012f, ar to daryti nereikia, ta\u010diau prie\u017eastis darbuotojui turi b\u016bti \u017einoma. Lietuvos teism\u0173 praktikoje nuosekliai formuojama taisykl\u0117, kad atleidimas siejamas su prie\u017eastimis, i\u0161skyrus juridini\u0173 asmen\u0173 vadov\u0173 at\u0161aukim\u0105 i\u0161 pareig\u0173. Beje, net ir at\u0161aukiant vadov\u0105, svarbu d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vadovas at\u0161aukiamas, nes tai gali tur\u0117ti \u012ftakos i\u0161eitini\u0173 i\u0161mok\u0173 i\u0161mok\u0117jimui ar \u012fsp\u0117jimo termin\u0173 taikymui.<\/p>\n
Siekiant patikrinti, ar atleidimas vykdomas nepa\u017eeid\u017eiant DK \u012ftvirtint\u0173 imperatyv\u0173, \u012fsp\u0117jime apie darbo sutarties nutraukim\u0105 tur\u0117t\u0173 atsispind\u0117ti darbdavio vali\u0105 nul\u0117musi prie\u017eastis. Pavyzd\u017eiui, darbuotojas darbdavio valia gali b\u016bti atleistas d\u0117l netinkamo elgesio darbe (asmenini\u0173 savybi\u0173, ta\u010diau susijusi\u0173 su darbu, kolektyvo nariais, darbine atmosfera), d\u0117l darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimo (jeigu darbdavys, siekdamas suma\u017einti gin\u010do tikimyb\u0119, nutraukia darbo sutart\u012f darbuotojui palankesniu b\u016bdu), paai\u0161k\u0117jus darbuotojo nelojalumui, darbdavio vardo diskreditavimui ir kt.<\/p>\n
Kol n\u0117ra teism\u0173 susiformavusios praktikos, siekiant i\u0161vengti gin\u010d\u0173 ir rizikos d\u0117l neteis\u0117to atleidimo,\u00a0 atleidimo prie\u017eastis netur\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 \u012fteisint\u0173 DK 57 str., nors, autoriaus nuomone, tai teis\u0117ta prie\u017eastis ir DK 59 str. gal\u0117t\u0173 b\u016bti taikomas ir \u0161iuo atveju, nebent darbuotojas \u012frodyt\u0173, kad min\u0117tas straipsnis pa\u017eeid\u0117 jo interesus palyginus su atleidimu pagal DK 57 str.<\/p>\n
Vilniaus apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija, c.b. Nr. E2A-1674-910\/2018, pa\u017eym\u0117jo tai, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtinta darbdavio teis\u0117 nerei\u0161kia, jog darbo sutartis gali b\u016bti nutraukta d\u0117l bet koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Nurodytu pagrindu darbuotojas gali b\u016bti atleistas, kai tam tikros jo asmenin\u0117s savyb\u0117s, netinkamas elgesys darbe sudaro darbdaviui pagrind\u0105 daryti i\u0161vad\u0105, kad d\u0117l to darbuotojas negali tinkamai vykdyti savo darbo funkcij\u0173. Atleidimo i\u0161 darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dal\u012f atveju darbdavys privalo \u012frodyti, kad jis tur\u0117jo prie\u017east\u012f atleisti darbuotoj\u0105 ir kad \u0161i prie\u017eastis nediskriminacinio pob\u016bd\u017eio. Prie\u017easties svarba \u0161iuo atveju teisi\u0161kai nereik\u0161minga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas i\u0161 esm\u0117s su subjektyvaus pob\u016bd\u017eio atleidimo prie\u017eastims, d\u0117l kuri\u0173 darbdavys nusprend\u017eia, kad konkretus darbuotojas netinkamas t\u0119sti darb\u0105 \u012fmon\u0117je.<\/p>\n
Prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 darbo sutartis gali b\u016bti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, gali b\u016bti grind\u017eiamos su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkyb\u0117mis (darbuotojo charakteriu, asmenin\u0117mis savyb\u0117mis ir pan.), kurios pasirei\u0161kia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios prie\u017eastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, d\u0117l kuri\u0173 buvimo darbdavys mano, kad darbuotojas netinkamas pavestam darbui dirbti ir tolesnis tokio darbuotojo darbas negalimas. Pagal kasacinio teismo praktik\u0105, ai\u0161kinant darbo teis\u0117s normas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., aplinkyb\u0117s, susijusios su darbuotojo netinkamu elgesiu darbe, suprantamos kaip darbuotojo nepagr\u012fsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis \u012ftamp\u0105 tarp darbuotoj\u0173, psichologinio diskomforto kolektyve suk\u016brimas, pa\u017ei\u016br\u0173, nesuderinam\u0173 su dirbamu darbu ar visuomen\u0117s moral\u0117s normomis, demonstravimas, profesin\u0117s etikos reikalavim\u0173 ignoravimas, disciplinos, motyvacijos tr\u016bkumas ir pan. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti tur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesiogini\u0173 darbo funkcij\u0173 atlikimo kokyb\u0117, bet jo elgesio \u012ftaka kit\u0173 darbuotoj\u0173 darbo s\u0105lygoms, poveikis darbingumui ir veiklos rezultatams, \u012fmon\u0117s presti\u017eui ir pan. (LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegijos 2011 m. rugs\u0117jo 13 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-346\/2011; 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilin\u0117je bylioje Nr. 3K-3-48\/2015).<\/p>\n
Kaip min\u0117ta auks\u010diau, atleid\u017eiant pagal min\u0117t\u0105 straipsn\u012f gali kilti gin\u010das, kad atleidim\u0105 nul\u0117m\u0117 i\u0161imtinai darbin\u0117s savyb\u0117s, kurios gali b\u016bti i\u0161taisytos sudarius rezultat\u0173 gerinimo plan\u0105, remiantis DK 57 straipsnio 5 dalimi. Kol n\u0117ra susiformavusios teism\u0173 praktikos tokiu atveju darbdaviui svarbu \u012frodyti, kad pareig\u0173 vykdymo tr\u016bkumai lemti ne dalykini\u0173 \u017eini\u0173, geb\u0117jim\u0173 stokos, bet asmeninio elgesio, be to, kad toks elgesys buvo besikartojantis. DK 57 straipsnio 5 dalis taikoma tais atvejais, kai darbuotojas nepasiekia i\u0161 anksto sutart\u0173 darbo rezultat\u0173. DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teis\u0119 nutraukti darbo sutart\u012f, jeigu darbuotojas nepasiekia sutart\u0173 darbo rezultat\u0173 pagal DK 57 straipsnio 5 dalyje numatyt\u0105 rezultat\u0173 gerinimo plan\u0105. \u0160iame darbo rezultat\u0173 gerinimo plane privalo b\u016bti nurodyti darbo tr\u016bkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai. Darbo rezultatai tur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantami kaip konkre\u010di\u0173 darbo u\u017eduo\u010di\u0173 nustatymas ir vykdymas (pvz., \u012fvykdyti tam tikr\u0105 projekt\u0105 ir pan.). Situacijos, kai darbuotojo atleidim\u0105 nulemia jo asmenin\u0117s charakterio savyb\u0117s, elgesys darbe, bendravimo ypatyb\u0117s ir pan. nepatenka \u012f DK 57 straipsnio 5 dalies taikymo srit\u012f. Tokiems atvejams skirtas DK 59 straipsnis, kuriame \u012ftvirtintas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.<\/p>\n
Pagal DK 59 straipsnio 1 dal\u012f darbdavys, i\u0161skyrus valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucijas ar \u012fstaigas, i\u0161laikomas i\u0161 valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s biud\u017eeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biud\u017eeto ar i\u0161 kit\u0173 valstyb\u0117s \u012fsteigt\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173, valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s \u012fmones, vie\u0161\u0105sias \u012fstaigas, kuri\u0173 savinink\u0117 yra valstyb\u0117 ar savivaldyb\u0117, ir Lietuvos bank\u0105, turi teis\u0119 nutraukti darbo sutart\u012f su darbuotoju d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, nenurodyt\u0173 \u0161io kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, \u012fsp\u0117j\u0119s prie\u0161 tris darbo dienas ir sumok\u0117j\u0119s ne ma\u017eesn\u0119 kaip \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 jo vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio i\u0161eitin\u0119 i\u0161mok\u0105.<\/p>\n
Kaip matyti DK \u012ftvirtina draudim\u0105 taikyti \u0161\u012f darbo sutarties nutraukimo pagrind\u0105 aptariamoje teis\u0117s normoje \u012fvardyt\u0173 teisini\u0173 form\u0173 juridiniuose asmenyse, tarp j\u0173 \u2013 valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucijose ar \u012fstaigose, i\u0161laikomose i\u0161 valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s biud\u017eeto, taip pat i\u0161 valstyb\u0117s \u012fsteigt\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173; valstyb\u0117s ir savivaldyb\u0117s \u012fmon\u0117se; vie\u0161osiose \u012fstaigose, kuri\u0173 savinink\u0117 yra valstyb\u0117 ar savivaldyb\u0117. Svarbus kriterijus \u2013 ar juridiniai asmenys yra i\u0161laikomi i\u0161 vie\u0161\u0173j\u0173 pinig\u0173? Jei nustatoma, kad darbdavys yra pelno siekiantis juridinis asmuo, jo veikla nefinansuojama valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s biud\u017eet\u0173 arba valstyb\u0117s \u012fsteigt\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161omis, toks darbdavys tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti teis\u0119 atleisti darbuotojus pagal DK 59 str. Be to, savo esme imperatyvios darbo teis\u0117s normos negali b\u016bti ai\u0161kinamos ple\u010diamai (LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-133\/2014). Aptariamoje teis\u0117s normoje nustatyta, kad draudimas taikomas valstyb\u0117s \u012fmon\u0117ms, bet ne valstyb\u0117s valdoms \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n
DK 59 str. 2 dalis draud\u017eia darbuotoj\u0105 atleisti i\u0161 darbo darbdavio valia, kai atleidimo pagrindas yra darbuotojo persekiojimas d\u0117l dalyvavimo gin\u010de prie\u0161 darbdav\u012f ar d\u0117l diskriminacijos. Darbo sutartis \u0161io straipsnio pagrindu negali b\u016bti nutraukta d\u0117l dalyvavimo byloje prie\u0161 darbdav\u012f, kaltinam\u0105 teis\u0117s pa\u017eeidimais, taip pat d\u0117l kreipimosi \u012f administracinius organus d\u0117l lyties, seksualin\u0117s orientacijos, ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, pilietyb\u0117s ir socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, santuokin\u0117s ir \u0161eimin\u0117s pad\u0117ties, ketinimo tur\u0117ti vaik\u0105 (vaik\u0173), \u012fsitikinim\u0173 ar pa\u017ei\u016br\u0173, priklausomyb\u0117s politin\u0117ms partijoms ir asociacijoms, am\u017eiaus ar kit\u0173 diskriminacini\u0173 motyv\u0173. Pa\u017eym\u0117tina, kad bylose d\u0117l neteis\u0117to atleidimo pagal aptariam\u0105 straipsn\u012f da\u017enai keliamas diskriminacijos kaip atleidimo pagrindas, pavyzd\u017eiui, nurodoma, kad darbuotojas atleistas realiai buvo d\u0117l am\u017eiaus (atleidim\u0105 l\u0117m\u0117\u00a0 prie\u0161pensinis am\u017eius) ar d\u0117l \u0161eimynin\u0117s pad\u0117ties, ypa\u010d, kai atleid\u017eiami darbuotojai, turintys vaik\u0173 iki trej\u0173 met\u0173, ar i\u0161kart gr\u012f\u017e\u0119 \u012f darb\u0105 po vaiko prie\u017ei\u016bros atostog\u0173.<\/p>\n
Darbdaviams rekomenduotina \u012fsp\u0117jime apie darbo sutarties nutraukim\u0105 DK 59 straipsnyje \u012ftvirtintu pagrindu nurodyti prie\u017eastis, d\u0117l kuri\u0173 darbo sutartis nutraukiama, nes tai kartu yra ir reik\u0161minga darbuotojo teisi\u0173 apsaugos garantija.<\/p>\n
Pagal DK 64 straipsnio 1 dal\u012f, jeigu \u0161is kodeksas ar kiti \u012fstatymai nustato darbdavio pareig\u0105 \u012fsp\u0117ti darbuotoj\u0105 apie darbo sutarties nutraukim\u0105, \u0161is \u012fsp\u0117jimas turi b\u016bti pateiktas ra\u0161tu. DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad \u012fsp\u0117jime nutraukti darbo sutart\u012f turi b\u016bti nurodytos darbo sutarties nutraukimo prie\u017eastis ir \u012fstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santyki\u0173 pasibaigimo diena.<\/p>\n
Vilniaus apygardos teismas pa\u017eym\u0117jo, kad nusta\u010dius, jog \u012fsp\u0117jime apie darbo sutarties nutraukim\u0105 reikalavimas konkretizuoti darbo sutarties nutraukimo prie\u017eastis ne\u012fvykdytas ar \u012fvykdytas netinkamai, toks pa\u017eeidimas turi b\u016bti analizuojamas kiekvienu konkre\u010diu atveju, individualiai vertinant, kiek \u0161is pa\u017eeidimas ir kokiu b\u016bdu l\u0117m\u0117 darbuotojo teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0105, ar d\u0117l to buvo i\u0161 esm\u0117s suvar\u017eytos darbuotojo galimyb\u0117s gin\u010dyti jo atleidim\u0105 i\u0161 darbo, \u012frodyti darbo sutarties nutraukimo neteis\u0117tum\u0105. Toks pa\u017eeidimas, ne\u012fvertinus konkre\u010di\u0173 neigiam\u0173 jo padarini\u0173, savaime negali b\u016bti pagrindas darbo sutarties nutraukim\u0105 pripa\u017einti neteis\u0117tu.<\/p>\n
Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo i\u0161ai\u0161kinta, kad \u012fsp\u0117jime nurodytos darbo sutarties nutraukimo prie\u017easties konkretumas vertinamas b\u016btent to darbuotojo, kuris turi teis\u0119 \u017einoti ir suprasti, d\u0117l kokios prie\u017easties darbdavys ketina nutraukti darbo sutart\u012f, po\u017ei\u016briu. J\u0105 vertinant, taip pat atsi\u017evelgtina \u012f kitas darbuotojui \u017einomas aplinkybes, lemian\u010dias t\u0105 prie\u017east\u012f (LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2012 m. gruod\u017eio 27 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-617\/2012; 2015 m. baland\u017eio 11 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-238\/2015).<\/p>\n
Akcentuotina, kad ir darbuotojas, gav\u0119s \u012fsp\u0117jim\u0105 apie darbo sutarties nutraukim\u0105 DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f darbdav\u012f d\u0117l atleidimo prie\u017eas\u010di\u0173 konkretizavimo, jei prie\u017eastys darbuotojui nesuprantamos.<\/p>\n
Siekiant skland\u017eiai pasinaudoti min\u0117tu atleidimo pagrindu darbdaviams patartina jau sudarant darbo sutart\u012f pareiginiuose nuostatuose nurodyti ir \u201e,mink\u0161tus\u201c reikalavimus pareigybei, pavyzd\u017eiui, mok\u0117jimas dirbti komandoje, lyderyst\u0117, iniciatyvumas, vadovavimo, komunikacijos \u012fg\u016bd\u017eiai, lolajumas, interes\u0173 konflikto vengimas, atsakingas po\u017ei\u016bris \u012f darb\u0105, geb\u0117jimas bendrauti ir bendradarbiauti ir pan. Be to, darbdavys reguliariai tur\u0117t\u0173 vertinti darbuotojo darb\u0105, teikti gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, nurodant darbin\u0117s veiklos privalumus ir tr\u016bkumus, bei tai \u012fforminant atitinkamu b\u016bdu, kad kilus gin\u010dui gal\u0117t\u0173 \u012frodyti aplinkybes, kuriomis grind\u0117 atleidim\u0105, ir kad atleidimas nebuvo skubotas (kad neb\u016bt\u0173 aplinkybi\u0173, kurios teikt\u0173 pagrind\u0105 pripa\u017einti, kad darbdavys siek\u0117 kaip galima grei\u010diau atleisti darbuotoj\u0105 i\u0161 darbo). Pa\u017eym\u0117tina, kad vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas darbui, pavyzd\u017eiui, vadovauti \u012fmon\u0117s padaliniui, yra darbdavio prerogatyva ir kompetencija.<\/p>\n
Tomas Bagdanskis yra Advokat\u0173 profesin\u0117s bendrijos ILAW vadovaujantis partneris, VU TF Privatin\u0117s teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2017 m. liepos 1 d. \u012fsigalioj\u0119s LR darbo kodeksas (DK) \u012ftvirtino nauj\u0105 darbuotoj\u0173 atleidimo pagrind\u0105 \u2013 darbo sutarties nutraukim\u0105 darbdavio valia.\u00a0 DK 59 str. 1 d. nustato, kad \u201edarbdavys, i\u0161skyrus valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s institucijas ar \u012fstaigas, i\u0161laikomas i\u0161 valstyb\u0117s ar savivaldyb\u0117s biud\u017eeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biud\u017eeto ar i\u0161 kit\u0173 valstyb\u0117s \u012fsteigt\u0173 fond\u0173 l\u0117\u0161\u0173, valstyb\u0117s …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10855,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[1268,571,371,215,1272],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10854"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10854"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10854\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10856,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10854\/revisions\/10856"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10855"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10854"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10854"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10854"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}