{"id":10462,"date":"2018-12-21T17:59:42","date_gmt":"2018-12-21T14:59:42","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=10462"},"modified":"2018-12-21T18:04:29","modified_gmt":"2018-12-21T15:04:29","slug":"d-soloveicik-naujos-taisykles-del-galimybes-reikalauti-nuostoliu-is-perkanciuju-organizaciju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/12\/21\/d-soloveicik-naujos-taisykles-del-galimybes-reikalauti-nuostoliu-is-perkanciuju-organizaciju\/","title":{"rendered":"D. Solovei\u010dik. Naujos taisykl\u0117s d\u0117l galimyb\u0117s reikalauti nuostoli\u0173 i\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173"},"content":{"rendered":"

2018 m. yra rekordiniai metai pagal Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teisme (LAT) i\u0161nagrin\u0117t\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 byl\u0173 skai\u010di\u0173 \u2013 per 40 i\u0161analizuot\u0173 gin\u010do situacij\u0173 ir pagal jas suformuot\u0173 teis\u0117s ai\u0161kinimo taisykli\u0173. Pana\u0161u, kad kalendorinius metus teismas nutar\u0117 baigti itin reik\u0161minga i\u0161pl\u0117stin\u0117s teis\u0117j\u0173 kolegijos nutartimi, skirta teism\u0173 praktikos formavimui, pirmiausia, \u017ealos atlyginimo bylose, bet tuo pa\u010diu ir d\u0117l papildom\u0173, ne ma\u017eiau praktikams reik\u0161ming\u0173, teis\u0117s klausim\u0173 (LAT 2018 m. gruod\u017eio 20 d. nutartis c.b. Nr. e3K-7-359-469\/2018). \u0160i nutartis gal\u0117t\u0173 b\u016bti viena i\u0161 tyliosios vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 reformos<\/em> pavyzd\u017ei\u0173, t.y. tokios, kuri nereglamentuojama Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo, ta\u010diau yra reik\u0161minga bei \u012fgyvendinama per teism\u0173 praktik\u0105.<\/p>\n

Teismas pats savo nutartyje nurod\u0117, kad jis formuoja nauj\u0105 arba patikslina teism\u0173 praktik\u0105 \u0161iais klausimais: i) d\u0117l perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 deliktin\u0117s atsakomyb\u0117s, t.y. d\u0117l reikalavim\u0173, susijusi\u0173 su galimybe reikalauti \u017ealos atlyginimo i\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173, pasisakant ir d\u0117l to, kaip teisi\u0173 gynimo priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti parenkamos, siekiant geriausiai u\u017etikrinti vie\u0161\u0105j\u012f ir tiek\u0117jo interesus; ii) d\u0117l tiek\u0117j\u0173 teis\u0117s \u012f nuostoli\u0173 atlyginim\u0105 \u012fgyvendinimo tinkamumo; iii) gin\u010do \u0161ali\u0173 gr\u0105\u017einimo (gr\u012f\u017eimo) \u012f prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f; iv) tam tikr\u0173 ne\u012fprastai ma\u017eos pasi\u016blymo kainos pagrindimui taikom\u0173 taisykli\u0173; e) d\u0117l tokiuose gin\u010duose priteistinos \u017ealos atlyginimo dyd\u017eio.<\/p>\n

Prie\u0161 pasisakydamas d\u0117l esm\u0117s, LAT prad\u0117jo nuo akcento, jog nors kiekvienas tiek\u0117jas pats savaranki\u0161kai turi teis\u0119 apsispr\u0119sti, kaip jis gins savo interesus prie\u0161 perkan\u010di\u0105j\u0105 organizacij\u0105 ir koki\u0173 savo teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 jis reikalaus (sprendimo panaikinimo, sutarties nugin\u010dijimo, \u017ealos atlyginimo ir pan.), ta\u010diau, teismai yra \u012fpareigoti ie\u0161koti tinkamo balanso, kad, viena vertus, b\u016bt\u0173 atkurti nukent\u0117jusiojo tiek\u0117jo pa\u017eeisti turtiniai interesai, kita vertus, nenukent\u0117t\u0173 vie\u0161asis interesas, kuris gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamas tuo, jog d\u0117l netinkamai parinkt\u0173 teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 vie\u0161ieji finansai bus panaudoti neefektyviai, nes perkan\u010dioji organizacija galimai prival\u0117s ir atlyginti tiek\u0117jui nuostolius, ir dar j\u0173 patirti, pavyzd\u017eiui, d\u0117l netinkamo sutarties vykdymo. \u012edomu tai, kad vystydamas \u0161i\u0105 mint\u012f, LAT nukreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f dvi papildomas svarbias teisi\u0173 gynimo priemones \u2013 alternatyvias sankcijas (sutarties i\u0161saugojim\u0105) ir laikin\u0105sias apsaugos priemones vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 bylose. I\u0161pl\u0117stin\u0117s teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, neteis\u0117tai sudarytos vie\u0161ojo pirkimo sutarties i\u0161saugojimo, kaip i\u0161imtin\u0117s priemon\u0117s, ir kit\u0173 per\u017ei\u016bros proced\u016bros instrument\u0173 taikymas tam tikrais atvejais gali prisid\u0117ti prie tiek\u0117j\u0173 \u017ealos atlyginimo gin\u010d\u0173 kilimo. D\u0117l to, kaip min\u0117ta, perkan\u010diosios organizacijos objektyviai gali susidurti su dvigubo mok\u0117jimo u\u017e sutart\u012f situacijomis, \u012fgyvendindamos pareig\u0105 pagal sutart\u012f sumok\u0117ti kontrahentui u\u017e jos vykdym\u0105 ir pareig\u0105 pagal teismo sprendim\u0105 sumok\u0117ti neteis\u0117tai pa\u0161alinto ar nepripa\u017einto vie\u0161ojo pirkimo laim\u0117tojo naudai nuostolius. Be dvigubo mok\u0117jimo gr\u0117sm\u0117s, netinkamas per\u017ei\u016bros proced\u016bros instrument\u0173 taikymas gali lemti ir kitas nepageidaujamas situacijas, kai d\u0117l vie\u0161ojo intereso i\u0161saugota sutartis vis tiek pasibaigia netinkamu jos \u012fvykdymu ar nutraukimu. Toliau teismas nurod\u0117, kad \u0161i\u0173 gr\u0117smi\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti kaip \u012fmanoma labiau vengiama, tai pirmiausia turi u\u017etikrinti teismai, taikydami laikin\u0105sias apsaugos priemones ir spr\u0119sdami d\u0117l neteis\u0117tai sudarytos sutarties i\u0161saugojimo ir kit\u0173 padarini\u0173.<\/p>\n

\u010cia svarb\u016bs du aspektai. Pirma<\/em>, tai akcentas, kad alternatyvos sankcijos (bauda, sutarties i\u0161saugojimas) yra i\u0161imtin\u0117 priemon\u0117. O, antra<\/em>, tam i\u0161imtinumui u\u017etikrinti teismai turi nepamir\u0161ti, jog vie\u0161o pirkimo proced\u016bros, esant ie\u0161kiniams, gali ir kai kuriais atvejais turi b\u016bti stabdomos tam, kad neb\u016bt\u0173 sudaroma vie\u0161o pirkimo sutartis, kuri v\u0117liau yra i\u0161saugojama ir d\u0117l to susidaro terp\u0117 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010dams d\u0117l \u017ealos atlyginimo mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 pinigais. Teismas nurod\u0117, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173 (sustabdyti vie\u0161ojo pirkimo proced\u016bras, \u012fpareigoti nesudaryti vie\u0161ojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdym\u0105, kt.) ar i\u0161saugoti neteis\u0117tai sudaryt\u0105 vie\u0161ojo pirkimo sandor\u012f, turi atsi\u017evelgti \u012f vie\u0161ojo intereso sud\u0117tini\u0173 dali\u0173 tarpusavio derinim\u0105, \u012fvertinti neteis\u0117tai sudaryto sandorio i\u0161saugojimo gr\u0117smes, rizik\u0105, kad nepagr\u012fstai i\u0161 vie\u0161ojo pirkimo pa\u0161alintas ar jo laim\u0117toju nepripa\u017eintas \u016bkio subjektas d\u0117l to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. D\u0117l tokios situacijos vie\u0161osios l\u0117\u0161os gali b\u016bt\u0173 i\u0161leid\u017eiamos neracionaliai.<\/p>\n

I\u0161 to, kas pasakyta, galima manyti, jog artimu metu galime steb\u0117ti laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173 taikymo renesans\u0105, t.y. teismai \u012fpareigoti atid\u017eiau vertinti atsisakym\u0105 taikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones, t.y. draudim\u0105 t\u0119sti vie\u0161o pirkimo proced\u016bras ar sudaryti vie\u0161o pirkimo sutart\u012f, \u012fskaitant jos vykdymo sustabdym\u0105, nes tai v\u0117liau gali lemti bylas d\u0117l nuostoli\u0173 i\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 priteisimo. Ilg\u0105 laik\u0105 vie\u0161o pirkimo proceso \u012f\u0161aldymas buvo retai taikomas, nes teismai laik\u0117, kad, pasitvirtinus ie\u0161kinio argumentams, jie gali vie\u0161o pirkimo sutartis panaikinti arba taikyti alternatyvias sankcijas, kas, LAT vertinimu, nekei\u010dia esm\u0117s, nes vie\u0161ieji finansai tampa nuostoli\u0173 atlyginimo objektu per vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010dus d\u0117l perkan\u010diosios organizacijos padarytos \u017ealos. Atitinkamai teismas nurod\u0117, kad vie\u0161ojo pirkimo sutarties pripa\u017einimas negaliojan\u010dia ar i\u0161saugojimas \u2013 v\u0117liausiai bylose spr\u0119stini klausimai, teismai pirmiausia turi nagrin\u0117ti perkan\u010diosios organizacijos veiksm\u0173 teis\u0117tum\u0105, kurio vertinimas neturi priklausyti nuo vie\u0161ojo pirkimo proced\u016br\u0173 ar sutarties svarbos. Id\u0117ja yra ta, kad pirmiausia vertinamos proced\u016bros ir j\u0173 teis\u0117tumas ir tik tada sprend\u017eiama, kokios to pasekm\u0117s, o ne atvirk\u0161\u010diai: pirma galvojama, ar i\u0161saugoti sutart\u012f ir pagal tai vertinamos vie\u0161o pirkimo proced\u016bros ir jose padaryt\u0173 klaid\u0173 pob\u016bdis.<\/p>\n

Prie\u0161 suformuodamas i\u0161 esm\u0117s nauj\u0105 teis\u0117s ai\u0161kinimo ir taikymo taisykl\u0119 d\u0117l \u017ealos, kaip teisi\u0173 gynimo priemon\u0117s, taikymo vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010duose, LAT nurod\u0117, kad tiek\u0117jai jiems \u012fstatymo suteikta teise gin\u010dyti perkan\u010diosios organizacijos veiksmus turi naudotis neper\u017eengdami socialiai atsakingo ie\u0161kovo<\/em> veiksm\u0173 rib\u0173, nepa\u017eeisdami bendr\u0173j\u0173 teisingumo ir s\u0105\u017einingumo reikalavim\u0173. \u010cia svarbus akcentas yra socialin\u0117s atsakomyb\u0117s sampratos \u012fvedimas \u012f vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010d\u0173 terminologij\u0105, nurodant, kad kiekvienas, rinkdamasis, kaip ginti savo teises, turi jomis nepiktnaud\u017eiauti. Atitinkamai, teismas nustat\u0117 tokias naujas taisykles d\u0117l teis\u0117s reikalauti \u017ealos atlyginimo:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0tiek\u0117jui pripa\u017e\u012fstamas teisinis suinteresuotumas i\u0161 perkan\u010diosios organizacijos reikalauti atlyginti patirt\u0105 \u017eal\u0105 (VP\u012e 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jei \u0161is reikalavimas bus grind\u017eiamas \u012fsiteis\u0117jusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripa\u017einta, kad perkan\u010diosios organizacijos sprendimas, d\u0117l kurio jis nebuvo pripa\u017eintas vie\u0161ojo pirkimo laim\u0117toju, yra neteis\u0117tas;<\/em><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0vis d\u0117lto tiek\u0117jo teis\u0117 tame pa\u010diame procese prisiteisti negautas pajamas i\u0161 perkan\u010diosios organizacijos d\u0117l \u0161ios neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 turi b\u016bti pripa\u017e\u012fstama, jei civilin\u0117s atsakomyb\u0117s byloje tiek\u0117jas \u012frodo, kad jis d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negal\u0117jo i\u0161 anksto nugin\u010dyti neteis\u0117to perkan\u010diosios organizacijos sprendimo.<\/em><\/p>\n

Taigi matyti, kad teismas nurod\u0117, jog reikalauti nuostoli\u0173 atlyginimo i\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 tiek\u0117jai gali tik tada, kai jau turi \u012fsiteis\u0117jus\u012f teismo sprendim\u0105, kuriuo b\u016bt\u0173 konstatuota, jog tiek\u0117jo teis\u0117s buvo pa\u017eeistos ir labiausiai tik\u0117tina, kad jis b\u016bt\u0173 laim\u0117j\u0119s vie\u0161\u0105 pirkim\u0105 bei sudar\u0119s vie\u0161o pirkimo sutart\u012f. Tai rei\u0161kia, kad, siekiant reikalauti \u017ealos i\u0161 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 Lietuvoje, nuo \u0161iol bus galima tik per du savaranki\u0161kus teisminius procesus, einan\u010dius vienas po kito, o ne i\u0161 karto. Tokiu b\u016bdu tiek\u0117jo teisi\u0173 apimtis pasirenkant teisi\u0173 gynimo b\u016bdus siaur\u0117ja. Kita vertus, jis raginamas rinktis tokius teisi\u0173 gynimo b\u016bdus, kurie j\u012f vest\u0173 sutarties sudarymo link, o teismai turi tam sudaryti s\u0105lygas, pavyzd\u017eiui, taikydami laikin\u0105sias apsaugos priemones. I\u0161imtis galima tik tuo atveju, \u201ejei civilin\u0117s atsakomyb\u0117s byloje tiek\u0117jas \u012frodo, kad jis d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 negal\u0117jo i\u0161 anksto nugin\u010dyti neteis\u0117to perkan\u010diosios organizacijos sprendimo\u201d.<\/em><\/p>\n

Reikalaujant nuostoli\u0173 i\u0161 perkan\u010diosios organizacijos, svarbi dalis tenka \u012frodin\u0117jant prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f, t.y. siekiui \u012frodyti, kad, jeigu perkan\u010dioji organizacija neb\u016bt\u0173 padariusi pa\u017eeidimo (neteis\u0117tai neatmetusi pasi\u016blymo arba neteis\u0117tai palikusi tiek\u0117j\u0105, kurio pasi\u016blymas prival\u0117jo b\u016bti atmestas), nukent\u0117j\u0119s tiek\u0117jas b\u016bt\u0173 sudar\u0119s sutart\u012f ir neb\u016bt\u0173 patyr\u0119s \u017ealos, t.y. b\u016bt\u0173 gav\u0119s tas pajamas, kurias teis\u0117tai tik\u0117josi gauti. Tod\u0117l LAT atitinkamai suformulavo ir taisykles, taikomas nustatant prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f ir paskirstant \u012frodin\u0117jimo na\u0161t\u0105 tarp \u0161ali\u0173:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0jei pagal atitinkamame pirkime susid\u0117jusias konkre\u010dias aplinkybes labiausiai tik\u0117tina (objektyviai numanoma), kad perkan\u010dioji organizacija, laikydamasi \u012fstatymo ir pirkimo s\u0105lygose \u012ftvirtintos tvarkos, tiek\u0117jo (ie\u0161kovo), siekian\u010dio \u017ealos atlyginimo i\u0161 jos, pasi\u016blym\u0105 b\u016bt\u0173 pripa\u017einusi laim\u0117toju (pavyzd\u017eiui, pirkime liko tik vienas tiek\u0117jas arba, \u012fvertinus neatmestus tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blymus, ie\u0161kovo si\u016bloma kaina ma\u017eiausia), tada jai (perkan\u010diajai organizacijai) tenka pareiga \u012frodyti, kad, nepaisant jos skund\u017eiam\u0173 veiksm\u0173, d\u0117l tam tikr\u0173 teis\u0117t\u0173 ir pateisinam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 sutartis su ie\u0161kovu neb\u016bt\u0173 sudaryta<\/em>;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0bet kokiu atveju i\u0161 tiek\u0117jo, kurio pasi\u016blymas pirkimo proced\u016br\u0173 metu nebuvo atmestas, negali b\u016bti reikalaujama \u012frodin\u0117ti hipotetini\u0173 bei sau nepalanki\u0173 perkan\u010diosios organizacijos veiksm\u0173; atsi\u017evelgiant \u012f tai, tiek\u0117jui nereikia \u012frodin\u0117ti, pavyzd\u017eiui, kad jo pasi\u016blyta kaina perkan\u010diajai organizacijai n\u0117ra per didel\u0117 ir jo pasi\u016blymas \u0161iuo pagrindu neb\u016bt\u0173 atmestas; kad, nesant prie\u0161ing\u0173 veiksm\u0173 (sprendimo atmesti jo pasi\u016blym\u0105), perkan\u010dioji organizacija tinkamai \u012fvertino jo pasi\u016blym\u0105, t. y. jos sprendimas neatmesti ie\u0161kovo pasi\u016blymo yra teis\u0117tas; tiek\u0117jui (ie\u0161kovui), kurio pasi\u016blymas pirkimo proced\u016brose buvo neatmestas, pakanka \u012frodyti, kad jo pasi\u016blyta kaina buvo ma\u017eiausia.<\/em><\/p>\n

Papildomai teismas konstatavo, kad:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0ie\u0161kovui (tiek\u0117jui) tenkanti \u012frodin\u0117jimo na\u0161ta i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia ir tai, kad, jam \u012frod\u017eius gin\u010do pirkime susiklos\u010diusias konkre\u010dias aplinkybes, d\u0117l kuri\u0173 jis \u012fgijo teis\u0119 (jam kilo teis\u0117ti l\u016bkes\u010diai) sudaryti vie\u0161ojo pirkimo sutart\u012f, \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173 \u012frodymas prilyginamas prie\u017eastinio ry\u0161io s\u0105lygos pagrindimui, t.\u00a0y. nuneigiamai \u0161ios deliktin\u0117s atsakomyb\u0117s s\u0105lygos prezumpcijai; atsi\u017evelgiant \u012f tai, pareiga \u012frodyti prie\u0161ingai (paneigti prie\u017eastinio ry\u0161io prezumpcij\u0105), t.\u00a0y. kad vie\u0161ojo pirkimo sutartis su ie\u0161kovu (tiek\u0117ju) bet kokiu atveju neb\u016bt\u0173 buvusi sudaryta, tenka atsakovei (perkan\u010diajai organizacijai);<\/em><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0sprend\u017eiant d\u0117l negaut\u0173 pajam\u0173 priteisimo i\u0161 esm\u0117s susiduriama su tam tikro pob\u016bd\u017eio tikimyb\u0117s vertinimu, nes bet kokiu atveju teismas vertina teorin\u0119 situacij\u0105 \u2013 ar gal\u0117jo b\u016bti sudaryta vie\u0161ojo pirkimo sutartis; atsi\u017evelgiant \u012f tai, darytina i\u0161vada, kad teismas tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010de pagal \u0161ali\u0173 pateiktus \u012frodymus ir argumentus turi spr\u0119sti, kurios \u0161alies pateikiamas nematerializuotos (nesamos) situacijos scenarijus realesnis, bei nustatyti pagr\u012fst\u0173 prielaid\u0173 jam \u012fvykti, jei neb\u016bt\u0173 buv\u0119 atlikti neteis\u0117ti veiksmai<\/em>.<\/p>\n

Pana\u0161u, kad nurodytos taisykl\u0117s balans\u0105 kreipia tiek\u0117jo naudai, nes LAT konstatavo du esminius momentus: pirma<\/em>, perkan\u010diosios organizacijos, ne tiek\u0117jai, turi \u012frodyti, kad su tiek\u0117ju bet kuriuo atveju vie\u0161o pirkimo sutartis neb\u016bt\u0173 buvusi sudaryta, net ir esant konstatuotam jos pa\u017eeidimui. Tai sud\u0117tinga u\u017eduotis, nes, jei teismas konstatuos, kad tiek\u0117jas tur\u0117jo b\u016bti pirmoje vietoje ir tur\u0117jo laim\u0117ti pirkim\u0105, prie\u0161ingas \u012frodin\u0117jimas vargiai \u012fmanomas. Antra<\/em>, i\u0161 kitos pus\u0117s \u2013 tiek\u0117jui pakanka \u012frodyti, kad jis b\u016bt\u0173 buv\u0119s pirkimo laim\u0117tojas ir tai prilygsta nenuneigiamai perkan\u010diosios organizacijos civilin\u0117s atsakomyb\u0117s prezumpcijai. Neabejotinai \u0161ios taisykl\u0117s lengvina tiek\u0117jui galimyb\u0119 \u012frodyti \u017ealos atlyginimo reikalavim\u0105 ir prisiteisti nuostolius i\u0161 perkan\u010diosios organizacijos.<\/p>\n

Kitas aspektas, min\u0117ta, kuriam LAT skyr\u0117 d\u0117mes\u012f, yra susij\u0119s su teism\u0173 praktikoje suformuotu savaranki\u0161ku teisi\u0173 gynimo b\u016bdu \u2013 \u0161ali\u0173 gr\u0105\u017einimu \u012f prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f. Primintina, kad \u0161is teisi\u0173 gynimo b\u016bdas n\u0117ra reglamentuojamas \u012fstatyme, ta\u010diau teism\u0173 praktikoje taikomas beveik de\u0161imtmet\u012f. Teismas nurod\u0117, kad:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0konstatavus, jog perkan\u010dioji organizacija netinkamai atliko atitinkam\u0105 jai pagal Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatym\u0105 tenkan\u010di\u0105 pareig\u0105, \u0161ios pareigos vykdytinumas pagal \u012fstatym\u0105 nepradingsta, t. y., pa\u017eeidusi jame \u012ftvirtint\u0105 tvark\u0105, perkan\u010dioji organizacija vis tiek turi atlikti veiksmus, kurie \u0161i\u0105 tvark\u0105 atitikt\u0173; tuo atveju, kai perkan\u010diosios organizacijos sprendimas paskelbti laim\u0117toj\u0173 eil\u0119 yra pripa\u017e\u012fstamas neteis\u0117tu ir d\u0117l to jos sprendimas sudaryti vie\u0161ojo pirkimo sutart\u012f taip pat tampa neteis\u0117tas, vie\u0161ojo pirkimo teisini\u0173 santyki\u0173 \u0161alys gr\u0105\u017einamos \u012f pirmin\u0119 prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f, kurioje perkan\u010dioji organizacija, remdamasi vie\u0161uosius pirkimus reglamentuojan\u010diomis teis\u0117s normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausan\u010dias funkcijas ir pareigas;<\/em><\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u0161ali\u0173 gr\u0105\u017einimo \u012f pirmin\u0119 pad\u0117t\u012f apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas gr\u0105\u017einti konkret\u0173 dalyv\u012f \u012f pirmin\u0119 prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f; jei teismas konstatuoja, kad tam tikro tiek\u0117jo pasi\u016blymas neteis\u0117tai buvo neatmestas kaip neatitinkantis pirkimo s\u0105lyg\u0173, perkan\u010diosios organizacijos veiksm\u0173 neteis\u0117tumas, t. y. pasi\u016blym\u0173 vertinimo netinkamumas, nesudaro pagrindo ir tok\u012f dalyv\u012f gr\u0105\u017einti \u012f pirmin\u0119, prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 pad\u0117t\u012f, nes d\u0117l tokio tiek\u0117jo perkan\u010dioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasi\u016blym\u0105 atmesti<\/em>.<\/p>\n

Teismas \u0161iomis taisykl\u0117mis patikslino, kad tais atvejais, kai \u0161alys yra gr\u0105\u017einamos \u012f prie\u0161 pa\u017eeidim\u0105 buvusi\u0105 stadij\u0105, gr\u0105\u017einami yra tik suinteresuoti vie\u0161o pirkimo dalyviai, t.y. tik tie, kurie dar gali \u012fgyti teisi\u0173 ir pareig\u0173 perkan\u010diosios organizacijos at\u017evilgiu.<\/p>\n

Kitas klausimas, d\u0117l kurio buvo pasakyta i\u0161pl\u0117stin\u0117s LAT kolegijos, yra susij\u0119s su ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagrindimu vie\u0161uosiuose pirkimuose. Tai \u2013 viena da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 praktini\u0173 situacij\u0173, tod\u0117l jos reik\u0161m\u0117 yra didel\u0117. Teismas pirmiausia primin\u0117, kad teism\u0173 praktikoje laikomasi po\u017ei\u016brio, jog ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagrindimas skirtas pa\u010di\u0173 perkan\u010di\u0173j\u0173 organizacij\u0173 apsaugai, t.\u00a0y. j\u0173 interesui u\u017esitikrinti tinkam\u0105 ir s\u0117kming\u0105 vie\u0161ojo pirkimo sutarties vykdym\u0105. Teismas akcentavo, kad vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 gin\u010d\u0173 praktikoje neretai pasitaikydavo, jog bylos nagrin\u0117jimo metu d\u0117l ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagrindimo teisingumo\u00a0\/ neteisingumo buvo vertinamas vie\u0161o pirkimo sutarties vykdymo faktas ir su juo susijusios aplinkyb\u0117s, t.y. \u012fvykdymo laipsnis, tinkamumas ir pan. Kitaip tariant, \u0161ie faktai buvo lemiantys i\u0161vad\u0105 d\u0117l to, ar ne\u012fprastai ma\u017ea kaina vie\u0161o pirkimo proceso metu<\/em> buvo tinkamai\u00a0\/ netinkamai pagr\u012fsta. Ta\u010diau teismas laiko, jog tiek\u0117j\u0173 pasi\u016blymai turi b\u016bti vertinami iki vie\u0161ojo pirkimo sutarties sudarymo, teismo procese netur\u0117t\u0173 b\u016bti renkami nauji duomenys apie perkan\u010diosios organizacijos gin\u010dijamo sprendimo pagr\u012fstum\u0105. Atitinkamai, teismas nurod\u0117, kad:<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0perkan\u010diosios organizacijos tikrina tiek\u0117j\u0173 pateiktos ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagr\u012fstum\u0105, o teismai \u2013 tokio sprendimo teis\u0117tum\u0105, atsi\u017evelgdami tik \u012f tiek\u0117jo perkan\u010diajai organizacijai vie\u0161ojo pirkimo metu pateiktus paai\u0161kinimus<\/em>; bet kokiu atveju ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagr\u012fstumas nevertintinas pagal vie\u0161ojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkyb\u0119<\/em>;<\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0teismai procese gali vertinti tiek\u0117j\u0173 naujai pateiktus paai\u0161kinimus ar \u012fpareigoti tai padaryti perkan\u010di\u0105sias organizacijas, jei \u0161ios apskritai (pirm\u0105j\u012f kart\u0105, o ne pakartotinai) i\u0161 tiek\u0117j\u0173 nepareikalavo pateikti ne\u012fprastai ma\u017eos kainos pagrindimo; tokiu atveju vie\u0161ojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkyb\u0117 kartu su kitomis (t. y. ne kaip vienintel\u0117) naujai pateikiamame kainos pagrindime gali b\u016bti vertinama kaip<\/em> \u012frodanti pasi\u016blytos kainos realum\u0105<\/em>.<\/p>\n

I\u0161 suformuotos praktikos taisykli\u0173 matyti, kad LAT nurod\u0117, jog praktikoje vertinti vie\u0161o pirkimo sutarties \u012fvykdymo laipsn\u012f, tinkamum\u0105 ir kitus faktus ne\u012fprastai ma\u017eos pasi\u016blymo kainos pagrindimo kontekste galima tik tuo atveju, jeigu perkan\u010dioji organizacija neidentifikavo, kad kaina yra ne\u012fprastai ma\u017ea, nors prival\u0117jo tai padaryti. Tokiu atveju jau sudarytos vie\u0161o pirkimo sutarties vykdymo tinkamumo vertinimas yra galimas. Kitais atvejais \u2013 draud\u017eiamas.<\/p>\n

Komentuojama nutartis demonstruoja reik\u0161ming\u0173 poky\u010di\u0173 pristatym\u0105 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 praktikos sri\u010diai. Taip pat ji patvirtina, kad be teism\u0173 praktikos \u017eini\u0173 n\u0117ra galimyb\u0117s funkcionaliai taikyti vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 teis\u0119 ir u\u017etikrinti jos darni\u0105 praktik\u0105.<\/p>\n

Deividas Solovei\u010dik yra VU TF docentas,\u00a0advokat\u0173 kontoros COBALT partneris, advokatas\u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2018 m. yra rekordiniai metai pagal Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teisme (LAT) i\u0161nagrin\u0117t\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 byl\u0173 skai\u010di\u0173 \u2013 per 40 i\u0161analizuot\u0173 gin\u010do situacij\u0173 ir pagal jas suformuot\u0173 teis\u0117s ai\u0161kinimo taisykli\u0173. Pana\u0161u, kad kalendorinius metus teismas nutar\u0117 baigti itin reik\u0161minga i\u0161pl\u0117stin\u0117s teis\u0117j\u0173 kolegijos nutartimi, skirta teism\u0173 praktikos formavimui, pirmiausia, \u017ealos atlyginimo bylose, bet tuo pa\u010diu ir d\u0117l papildom\u0173, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":10463,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[337,589,1249,97,1250,955,180],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10462"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10462"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10462\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10466,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10462\/revisions\/10466"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10463"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10462"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10462"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10462"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}