LVAT: lošimų bendrovės negali elgtis savavališkai lošėjų atžvilgiu
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė UAB „Amber Gaming“ (Bendrovė) apeliacinį skundą ir pripažino Bendrovės ginčytą Lošimų priežiūros tarnybos (Tarnyba) įsakymą pagrįstu ir teisėtu. Tarnyba įsakymu nusprendė, jog Bendrovė pažeidė Azartinių lošimų įstatymo nuostatas ir jai skirta 15 000 Eur bauda, taip pat Bendrovė buvo įspėta ir įpareigota pašalinti pažeidimą.
Gavusi fizinio asmens skundą dėl azartinių lošimų veiklą vykdančios Bendrovės, Tarnyba pradėjo neplaninį patikrinimą. Byloje nustatyta, jog 2023 m. Bendrovė priėmė sprendimą taikyti šiam fiziniam asmeniui prevencinę ribojimo priemonę – supaprastintą lažybų pasiūlą. Atitinkama priemonė buvo skirta dėl to, jog fizinio asmens veiksmuose naudojantis Bendrovės lošimo paslaugomis buvo įžvelgti įtartinos veiklos požymiai (fizinis asmuo rinkosi atlikti statymus lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių). Tarnyba įsakyme konstatavo, jog fiziniam asmeniui tokia pasiūla taikyta neteisėtai, kadangi jos sudarymo ir taikymo galimybė nėra įtvirtinta Bendrovės reglamente. Tačiau Bendrovė teisme siekė įrodyti, jog šiuo atveju ji taikė atitinkamą priemonę dėl fizinio asmens vykdydama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.
LVAT, įvertinęs bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, nutartimi pripažino, jog Tarnyba atliko išsamų ir visapusišką tyrimą bei pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, pritaikiusi fiziniam asmeniui specialiąją (supaprastintą) lažybų pasiūlą, kurios taikymo galimybės ir sąlygos nebuvo reglamentuotos Bendrovės reglamente ir paskelbtos Bendrovės svetainėje.
Nutartyje buvo pažymėta, jog Bendrovė ir lošėjas privalo vadovautis reglamentu, kuriame turėtų būti konkrečiai apibrėžti atvejai, kada Bendrovė gali taikyti tam tikras ribojimo priemones (sankcijas) lošėjams, rizikos faktoriai ir kitos aplinkybės, darančios įtaką lošėjo ar lošimų organizatoriaus teisėtiems interesams. Priešingu atveju nebūtų galimybės apsaugoti lošėjus nuo Bendrovės neribotos laisvės elgtis kaip nori tam tikrų lošėjų atžvilgiu. Taigi fizinio asmens ir Bendrovės teisiniai santykiai negali būti teisiniame neapibrėžtume, t. y. fiziniam asmeniui negali būti taikoma supaprastinta lažybų pasiūla, nesant objektyvių, Bendrovės reglamente neapibrėžtų tokios pasiūlos taikymo pagrindų bei kriterijų.
Nutartyje nebuvo pritarta Bendrovės argumentams, jog ji šiuo atveju taikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas mažinančias priemones, kurios nebuvo įtvirtintos Bendrovės reglamente. Nors Bendrovė pati siūlė rizikingą lažybų pasiūlą, galint lažintis dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių, šiuo atveju ji nepagrįstai įvertino tokius fizinio asmens veiksmus kaip pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonę, apribojusi fizinio asmens laisvę pasirinkti tokią lažybų pasiūlą, kuri yra viešai skelbiama Bendrovės svetainėje kitiems lošėjams. Tai lėmė situaciją, jog Bendrovė gali nevaržomai piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti Azartinių lošimų įstatymo nuostatas bei lošėjų teises motyvuodama tokį sprendimą vieninteliu argumentu, kad klientas dažnai dalyvauja lažybose dėl žemo meistriškumo ir (arba) žemo populiarumo sporto varžybų įvykių.
Be to, nutartyje konstatuota, jog Bendrovė nepagrįstai priešino Azartinių lošimų įstatymą su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, kadangi pastarasis įstatymas ir jo pagrindu vykdoma prevencinė veikla negali būti taikoma siekiant išvengti Azartinių lošimų įstatyme nustatytų draudimų. Taigi tarp šių dviejų teisės aktų nenustatytas joks prieštaringumas ar pagrindas laikyti vieną iš šių teisės aktų specialiu įstatymu vienas kito atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
