Kaip ES ir Kinijos prekybos ginčas atsilieps Lietuvos ekonomikai ir medicinos priemonių viešųjų pirkimų rinkai?

2025 m. birželio pabaigoje Europos Komisija (EK) priėmė precedento neturintį sprendimą – uždraudė Kinijos įmonėms dalyvauti Europos Sąjungos (ES) viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su medicinos priemonėmis, kurių vertė viršija 5 mln. eurų. Tai buvo pirmas kartas, kai ES panaudojo 2022 m. sukurtą instrumentą, kuriuo centralizuotai uždaroma prieiga prie Europos Sąjungoje vykdomų viešųjų pirkimų siekiant priversti kitas šalis derėtis dėl lygiavertės prieigos prie savo rinkos Europos Sąjungos šalių gamintojams. Taip ES siekia sustiprinti savo strateginę autonomiją bei užtikrinti sąžiningą konkurenciją savo gamintojams. Tuo tarpu Kinija tokį veiksmą įvertino kaip protekcionistinį ir pagrįstą dvigubais standartais bei pritaikė atsakomąsias priemones Europos Sąjungos medicinos prietaisų gamintojams. Nurimus aistroms atėjo laikas diplomatijai bei deryboms.

Ginčo ištakos – ribojama prieiga prie rinkos

Derybinių pozicijų analizę tikslinga pradėti nuo tarpvalstybinės prekybos duomenų. Eurostat skelbiami oficialūs 2024 m. duomenys rodo, kad derybas pradėjo du lygiaverčiai varžovai, esantys  panašioje situacijoje. ES ir Kinija nėra viena kitai pagrindiniai eksporto partneriai, todėl prieigos prie vidaus rinkos uždarymas neturės dramatiškų pasekmių ES ar Kinijos ekonomikai ar medicinos sektoriui. Nepaisant to, tarpvalstybinės prekybos apimtys yra pakankamai reikšmingos, todėl susidariusios situacijos ignoruoti nėra galimybės. 2024 m. ES ir Kinija importavo bei eksportavo apie ~5,4 mlrd. eurų vertės prekių. Šiuo atveju galima tik preziumuoti, kad Europos Sąjungos eksportas į Kiniją daugiausiai apėmė aukštos pridėtinės vertės medicinos priemones, o Kinijos, – žemesnės.

Kaip nurodoma Europos Komisijos sprendime, kuriuo pritaikytas ribojimas Kinijos gamintojams, Kinija įgyvendina eilę priemonių, kuria ribojama Europos gamintojų galimybė parduoti savo prekes Kinijos rinkoje. Tyrimas parodė, kad 87% visų pirkimų Kinijoje yra vykdomi tiesiogiai ar netiesiogiai ribojant galimybę įsigyti importuotas medicinos priemones. Siekdama apriboti savo priklausomybę nuo importo, Kinija nustatė medicinos įstaigoms draudimą įsigyti importuojamus medicinos prietaisus, jeigu egzistuoja analogiška priemonė pagaminta Kinijoje, o 2025 m. pasitvirtino strategiją „Made in China 2025“, kurios esmė, – valstybės kontroliuojamoms medicinos įstaigoms taikomas reikalavimas užtikrinti, kad 2030 m. 95% visų aukštos pridėtinės vertės medicinos priemonių būtų perkama iš vietos gamintojų. Savo ruožtu, jeigu medicinos prietaisų importas iš kitų šalių yra leidžiamas, toks importas leidžiamas tik iš gamintojų, kurie pasidalina savo žiniomis ir technologijomis su Kinijos gamintojais.

Egzistuojant tokiems apribojimams, visiškai natūralu, kad Europos Komisija ėmėsi veiksmų ginti savo gamintojų interesus panaudodama 2022 m. sukurtą atsakomųjų priemonių instrumentą. Šio instrumento esmė ganėtinai paprasta. Jeigu Europos Sąjungos prekybos partneriai riboja Europos gamintojų prieigą prie savo viešųjų pirkimų rinkos, Europos Sąjunga gali taikyti atsakomąsias priemones centralizuotai uždarant prieigą prie Europos Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos arba reikalaujant, kad perkančiosios organizacijos taikytų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kurie reikšmingai sumažintų kitos šalies prekių konkurencingumą. Tai nėra instrumentas, kuriuo siekiama apsaugoti Europos gamintojus nuo tarptautinės konkurencijos. Šis instrumentas taikomas siekiant priversti kitas šalis įsileisti Europos gamintojus į savo rinkas užtikrinant jiems lygiavertes konkurencijos sąlygas.

Europos Sąjungos vertinimu, Kinijos taikomi apribojimai yra tokie sunkūs, kad jie gali pateisinti pačių sunkiausių atsakomųjų priemonių taikymą, – draudimą Kinijos prekes siūlyti Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose, jeigu pirkimo vertė viršija 5 mln. eurų. EK skaičiavimu, tokiu ribojimu Kinijos gamintojams turėtų būti uždaryta apie apie 59% Europos Sąjungos medicinos priemonių viešųjų pirkimų rinkos.

Kinijos atsakomosios priemonės

Europos Sąjungos pritaikytomis poveikio priemonėmis pirmiausiai yra siekiama diplomatinio rezultato. Europa siunčia žinią, kad Kinijos gamintojai bus laukiami Europos Sąjungoje tik tada, jeigu Europos medicinos priemonių gamintojams bus užtikrinta galimybė konkuruoti lygiais pagrindais su vietiniais gamintojais Kinijos rinkoje.

Šiuo metu, Kinijos reakciją galima apibūdinti, kaip diplomatiškai nuobodžią. Europos Sąjungai apkaltinus Kiniją ribojimais patekti į rinką ir uždraudus pirkti Kinijoje pagamintus medicinos prietaisus, kurių vertė viršija 5 mln. eurų, Kinija sureagavo kone identiškomis priemonėmis. 2025 m. liepos mėnesį pirmiausiai sekė oficialus pasipiktinimas, kad Europos Sąjunga taiko ribojimus Kinijos gamintojams patekti į Europos Sąjungos rinką bei kaltinimas pažeidus Pasaulio Prekybos Organizacijos laisvosios prekybos sutartį. Vėliau, – penkerius metus taikomas draudimas Europos medicinos prietaisų gamintojams parduoti Kinijos rinkoje prekes, kurių vertė viršiją analogišką 5 milijonų eurų sumą.

Kaip vertinti šiuos Kinijos pareiškimus ir taikomas atsakomąsias priemones? Šiuo atveju pirmiausiai reikia priminti, kad Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) susitarimas dėl laisvosios prekybos negarantuoja visuotinės laisvosios prekybos visoms pasaulio tautoms. Prieiga prie viešųjų pirkimų rinkos yra garantuojama tik šalims, kurios yra sudariusios atskirą susitarimą dėl prieigos prie viešųjų pirkimų rinkos. Kinija tokio susitarimo nėra pasirašiusi. Atitinkamai, Pekino kaltinimus dėl laisvosios prekybos sutarties pažeidimo reikėtų vertinti kaip elementarią propagandą, kuomet Kinija kaltina Europos Sąjungą pažeidžiant tarptautinę sutartį, kurios šalimi Kinija net nėra.

Savo ruožtu, Kinijos ribojimai parduoti Kinijos viešųjų pirkimų rinkoje medicinos prietaisus, kurių vertė viršija 5 mln. eurų, neatrodo labai grėsmingai. Pirminiu požiūriu, Kinijos pritaikyti apribojimai atrodo nemaloniai Europos gamintojams. Kita vertus, jie nelabai ką keičia jau egzistuojančioje situacijoje. Jeigu Kinija įgyvendina „Made in China 2025“ strategiją, kuri reikalauja užtikrinti, kad 2030 m. 95% aukštos pridėtinės vertės medicinos prietaisų būtų perkami iš vietinių gamintojų, o kartu taiko draudimą pirkti importuotus medicinos prietaisus, kai egzistuoja vietinis analogas, Europos verslui Kinijoje bet kokiu atveju nebėra vietos. Su atsakomosiomis priemonėmis ar be jų, rezultatas būtų identiškas. 

Kas toliau?

Europos Sąjungos pritaikytų atsakomųjų priemonių tikslas, – priversti prekybos partnerius derėtis dėl lygiavertės prieigos prie viešųjų pirkimų rinkos abiejų šalių gamintojams. Europos Sąjunga žengė vieną žingsnį, Kinija privalėjo atsakyti tuo pačiu siekdama išlaikyti veidą. O dabar atėjo laikas diplomatijai ir deryboms dėl tarpusavio rinkos atvėrimo.

Jeigu tokios derybos nepavyktų, Europos Sąjungos gamintojai didesnių praradimų neturėtų patirti. Prekybos apimtys tarp Kinijos ir Europos Sąjungos yra panašios, todėl Europos gamintojai galėtų kompensuoti eksporto į Kiniją praradimus perimdama Kinijos gamintojų turimą rinkos dalį Europoje.

Nepaisant to, didesnės pasekmės greičiausiai kiltų medicinos sektoriui. Medicinos priemonių trūkumo greičiausiai nebūtų, kadangi šiame ekonomikos segmente Europos Sąjunga turi prekybos perteklių. Nepaisant to, perkamų prekių kainos galėtų kiek išaugti darant prielaidą, kad Europos Sąjungos importas iš Kinijos daugiausiai užtikrina mažos vertės prekių tiekimą.

Koks galėtų būti prekybos karo poveikis Lietuvos ekonomikai, sunku pasakyti. Per 2024 m. Lietuva eksportavo į Kiniją medicinos priemonių už 8 mln. Eurų. Tokios apimties eksporto galimybės praradimas negali padaryti Lietuvos ekonomikai bent kiek reikšmingesnės įtakos.

Tuo pačiu, toks vertinimas nebūtų visiškai tikslus. Dalis Lietuvos gamintojų prekių yra parduodamos kaip medicinos priemonių sudedamosios dalys, todėl statistiniuose duomenyse atsispindi kaip eksportas į kitas Europos Sąjungos šalis, o ne Kiniją. Atitinkamai, sustojus bendram Europos Sąjungos eksportui į Kiniją, Kinijos užsidarymo poveikis Lietuvos ekonomikai gali būti gerokai didesnis. 

Tuo pačiu, didesnį poveikį pajus medicinos priemonių pirkėjai. Kinijos medicinos priemonių importas į Lietuvą 2024 m. sudarė 26 mln. eurų. Uždarius medicinos priemonių rinką, Europos gamintojams atsiveria puiki galimybė perimti 26 mln. eurų vertės rinką iš Kinijos gamintojų, o Lietuvai užsitikrinti strateginę autonomiją kartu su Europos Sąjunga. Tačiau medicinos priemonių pirkėjų greičiausiai turės kiek plačiau atverti savo pinigines.

Tekstą parengė dr. Karolis Kačerauskas, advokatų kontoros “Ellex Valiunas” partneris, advokatas