Ar PPP projektų pobūdis reiškia, kad visas tiekėjo pasiūlymas turi būti slaptas?

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas augantis viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) projektų skaičius. Valstybės bei savivaldybių institucijos vis aktyviau renkasi šį modelį kaip alternatyvą tradiciniams viešiesiems pirkimams – ypač didesniuose, kompleksiškuose infrastruktūros, energetikos ar transporto projektuose. Kartu su šia plėtra auga ir privačių investuotojų susidomėjimas dalyvauti PPP iniciatyvose, kuriose tikimasi abipusės naudos: viešasis sektorius siekia kokybiškų paslaugų ar infrastruktūros, o privatusis – stabilios grąžos bei ilgalaikio bendradarbiavimo.

Tačiau didėjant šių projektų mastui, atsiranda ir naujų klausimų – ypač susijusių su tiekėjo (pirkimo laimėtojo) informacijos prieinamumu bei konfidencialumo ribomis. Atsižvelgiant į PPP projektų kompleksiškumą ir ilgalaikį pobūdį, praktikoje dažnai susiformuoja požiūris bei jį taiko ir perkančiosios organizacijos, kad tiekėjų pasiūlymų medžiaga laikytina konfidencialia, todėl visa ar didžioji jos dalis neatskleidžiama konkurentams. Tačiau tokia praktika kelia klausimą: ar PPP projekto pobūdis iš tiesų pateisina didesnį konfidencialumą ir kaip tai suderinama su skaidrumo principu?

PPP projektuose tiekėjai pateikia didelės apimties ir įvairaus pobūdžio informaciją bei dokumentus – tai apima finansinius veiklos modelius, paslaugų teikimo ir sutarties vykdymo planus, techninius-inžinerinius sprendinius ir pan., kurie iš esmės yra pritaikyti konkrečiam PPP projektui.

PPP projektams taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), pagal kurį konfidencialia gali būti laikoma tik tokia pasiūlymo informacija, kuri pagrįstai atitinka komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos kriterijus. Be to, net jei visa pasiūlymo medžiaga nėra viešinama, perkančioji organizacija privalo pateikti bent jau pirkimo laimėtojo pasiūlymo esminių dalių santrauką. Tai būtina tam, kad kiti tiekėjai galėtų įvertinti, ar laimėjęs pasiūlymas buvo tinkamai įvertintas ir pagrįstai pripažintas pirkimo laimėtoju.

Tačiau praktikoje pastebima, kad PPP projektuose vis dažniau taikomi kitokie konfidencialumo standartai – kartais net visa laimėtojo pasiūlymo informacija laikoma neviešintina, pasiremiant vien tik tuo, kad vykdomas PPP projektas. Manytina, kad toks požiūris nėra visiškai tinkamas, kadangi:

• tiekėjų galimybę veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis – jei tiekėjas negali susipažinti su esmine pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacija, jis neturi realios galimybės įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai taikė vertinimo kriterijus, ar pirkimo laimėtojas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, ir ar sprendimas dėl laimėtojo paskelbimo buvo pagrįstas. Tokiu būdu iš esmės paneigiama tiekėjų teisė į veiksmingą gynybą;
• neužtikrinamas skaidrumo principas, nes nėra jokios galimybės patikrinti perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo.

Šiuo aspektu, t. y. dėl konfidencialumo PPP projektuose, teismų praktikos nėra itin daug. Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-436-450/2025) nurodė, kad pirkimo laimėtojo pasiūlymo informacija turi būti neviešinama, įskaitant, bet neapsiribojant, atsižvelgiant į „ginčo pirkimo objektą, kad tai nėra įprastas darbų, prekių ar paslaugų pirkimas, o yra atrenkamas privatus subjektas (investuotojas), kuris įgyvendins VPSP sutartį, taip pat į Pirkimo būdą, kai tiekėjas pats prisiima visas projekto įgyvendinimo rizikas, tokias kaip projektavimo, statybos, finansavimo, veiklos vykdymo ir pan.“ bei „Pirkimu nėra perkamos prekės ar paslaugos, kurios pasižymi viešai skelbiama jų specifika, o yra atrenkamas investuotojas, kuris, įgyvendindamas VPSP sutartį, prisiims visas projekto įgyvendinimo ir jo vystymo rizikas“. Tačiau manytina, kad tokiais išaiškinimais iš esmės užkirstas kelias PPP projektuose pirkimo nelaimėjusiems tiekėjams susipažinti su laimėtojo pasiūlymo informacija.

Sutiktina, kad PPP projektuose tiekėjų pateikiama informacija dažnai yra specifinė ir pritaikyta konkrečiam pirkimui, tačiau tai nereiškia, kad visa pasiūlymo medžiaga turėtų būti laikoma konfidencialia – priešingai, siekiant išlaikyti skaidrumą ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, turėtų būti užtikrinamas balansas tarp informacijos apsaugos ir viešumo bei konkurencijos užtikrinimo.

Tekstą parengė Kristina Ivanovė, advokatų kontoros NOOR vyresnioji teisininkė