LVAT: sprendžiant dėl perkeliamojo asmens statuso būtina įvertinti gyvenimą humanitarinę krizę patiriančioje valstybėje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 20 d. sprendime pripažino, jog Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Departamentas), priimdamas sprendimus nesuteikti asmenims perkeliamojo asmens statuso, tinkamai neįvertino pareiškėjų nuolatinio gyvenimo humanitarinę krizę patiriančioje Ukrainoje.

Byloje nustatyta, kad vienas pareiškėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs Ukrainoje, 2022 m. išvyko į Vokietiją, kur kartu su savo sutuoktine (kita pareiškėja, Ukrainos piliete) gyveno iki 2023 m. Vėliau abu atvyko į Lietuvą ir deklaravo joje savo gyvenamąją vietą. Ukrainos pilietei 2024 m. vasario mėn. suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjai 2025 m. sausio 13 d. pateikė Departamentui prašymus suteikti jiems perkeliamojo asmens statusą, kurių Departamentas byloje ginčytais sprendimais netenkino.

Departamentas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindų, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jie iki šios dienos gyveno Ukrainoje, pareiškėjų gyvenamojo vieta yra deklaruota Lietuvoje, pareiškėjai, išvykę iš Ukrainos, tam tikrą laiką gyveno Vokietijoje, todėl jie negali būti laikomi asmenimis, nuolat gyvenančiais Ukrainoje.

LVAT akcentavo, kad Asmenų perkėlimo įstatymo (APĮ) paskirtis – nustatyti teisinius pagrindus perkelti į Lietuvą Lietuvos Respublikos piliečius, lietuvių kilmės asmenis ar kitus įstatyme numatytus asmenis iš humanitarinės krizės ištiktų valstybių ir užtikrinti jiems paramą integracijai (paramą kelionės išlaidoms, vienkartinę išmoką įsikūrimui, integracijos pagalbą (apgyvendinimą, socialines paslaugas), pagalbą įsidarbinant). APĮ yra taikomas asmenims, kurie nuolat gyvena Vyriausybės nutarime nurodytoje humanitarinės krizės ištiktoje valstybėje ar jos dalyje ir kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką nuolat gyventi ir siekia integracijos Lietuvos Respublikoje.

LVAT pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą asmuo dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo gali kreiptis tiek dar būdamas krizės ištiktoje šalyje, tiek jau atvykęs į Lietuvą. Teisė į perkeliamojo asmens statusą yra suteikiama tik per Vyriausybės nustatytą perkėlimo laikotarpį (bylai aktualiu metu – iki 2025 m. birželio 30 d.), todėl prašymą dėl perkeliamojo asmens statuto suteikimo pateikiantis asmuo, siekdamas pasinaudoti persikėlimo garantijomis, privalo atitikti perkeliamojo asmens statuso suteikimo pagrindus.

LVAT nurodė, kad pareiškėjų ginčytuose Departamento sprendimuose išdėstyti motyvai, kuriais grįstas atsisakymas suteikti pareiškėjams perkeliamųjų asmenų statusą, yra ydingi dėl savo prieštaringumo, nes nurodomos faktinės atsisakymo aplinkybės iš esmės neatitinka nurodyto teisinio pagrindo – neatitikties APĮ 4 straipsnio 1 daliai.

APĮ 4 straipsnio 1 dalies turinys ir byloje esantys duomenys patvirtino, kad minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintus reikalavimus atitinka abu pareiškėjai: pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis (APĮ 1 str. 1 p.), pareiškėja yra jo sutuoktinė (APĮ 4 str. 4 p.).

LVAT pažymėjo, kad taip pat yra reikšmingas faktų apie asmens nuolatinį gyvenimą humanitarinės krizės ištiktoje valstybėje ar jos dalyje nustatymas. Byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjas nuo 2011 m. su šeima gyveno Ukrainos Respublikoje ir savo nuolatinę gyvenamąją vietą turėjo palikti dėl 2022 m. prasidėjusio karo.

LVAT atkreipė dėmesį, kad įstatymo leidėjas perkeliamojo asmens statuso suteikimą sieją su jo išvykimu iš humanitarinė krizę patiriančios šalies, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Asmens laikinas gyvenimas trečiosiose šalyse išvykus iš humanitarinę krizę patiriančios valstybės ar jos dalies negali būti visais atvejais tapatinamas su nuolatiniu gyvenimu, tai patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės turi būti išsamiai tiriamos ir vertinamos atsakovui priimant sprendimą dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo. Vien tos aplinkybės, kad asmenys iš humanitarinę krizę patiriančios valstybės į Lietuvos Respubliką atvyko ne tiesiogiai, bet per trečiąsias šalis, kuriose gyveno laikinai, negali savaime paneigti fakto, kad jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teritorijoje vyksta humanitarinė krizė, dėl ko jie nusprendė išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, nei jų teisių į APĮ suteikiamas garantijas.

LVAT konstatavo, kad Departamentas, priimdamas byloje ginčytus sprendimus, neįvertino esminės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl perkeliamųjų asmenį statuso suteikimo – jų nuolatinio gyvenimo pobūdžio humanitarinę krizę patiriančioje valstybėje, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su pareiškėjų gyvenimu trečiojoje šalyje, pobūdžio, ir buvimą trečiojoje šalyje, nesurinkus byloje apie tai duomenų ir jų neišanalizavus, nepagrįstai vertino kaip nuolatinį gyvenimą.

LVAT tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikino Departamento sprendimus ir įpareigojo Departamentą pareiškėjų prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo išnagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija